Byla 2A-698/2014

Dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta“, uždaroji akcinė bendrovė „Barkvita“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo

2A. K. įmonės „Grūdoteka“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-175-781/2013 pagal ieškovo A. K. įmonės „Grūdoteka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta“, uždaroji akcinė bendrovė „Barkvita“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. K. įmonė „Grūdoteka“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2011 m. vasario 22 d. Almata-1 geležinkelio stotyje, Kazachstano Respublikoje, RAB LSS „Žoldostar” atidarytame dengtame geležinkelio vagone Nr. 24517260 nustatytą 983 maišų pašarinio DL-metionino trūkumą, draudiminiu įvykiu, priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva” 306 495, 47 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. vasario 24 d. sudaryto Krovinių draudimo liudijimo PZULT Nr. 1266608 (toliau – Draudimo liudijimas) pagrindu jis sudarė savanorišką ne gyvybės draudimo sutartį su atsakovu. Draudimo sutartis, galiojusi iki 2011 m. kovo 31 d., buvo sudaryta atsakovo PZU Lietuva 2008 m. gruodžio 18 d. Valdybos posėdyje patvirtintų ir nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojančių Vežamų krovinių savanoriško draudimo taisyklių Nr. 010 (toliau-Taisyklės) sąlygomis. Sudarius draudimo sutartį, per muitinės tarpininką UAB „Baltlanta” įforminant išsiuntimą važtaraščio originalu, iš Klaipėdos m. 2011 m. vasario 25 d. krovinio gavėjui Ribotos atsakomybės bendrovei „Enterprise Trade” (toliau - RAB ,,Enterprise Trade”) buvo išsiųstas dengtas geležinkelio vagonas Nr. 24517260 (20), kuriuo pastarajam buvo išsiųsti 66 000 kg netto svorio DL-metionino, supakuoto į maišus po 25 kg, kurių bendras kiekis sudarė 2 640 vnt. Krovinio galine stotimi, į kurią jis geležinkelio transportu turėjo būti pristatytas, važtaraštyje buvo nurodytas Almatos m., 398/Almaty-1, Kazch. gel., aklikelis 154, gavėjo kodas 4457, RAB LSS „Žoldostar”. Teigė, jog išsiunčiamą vagoną buvo patikrino Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnas, vagonas buvo užantspauduotas siuntėjo 6 plombomis Baltlanda 24 Klaipėda L.G. bei 2 plombomis - P710499 ir P710500 ir patvirtinant siuntėjo įvykdytos eksporto procedūros teisingumą 2011 m. vasario 25 d. Lietuvos muitinės spaudu krovinio siuntimo važtaraščio Nr. 857017 grafoje Nr.26, patvirtintas Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno spaudu. Geležinkelio vagonas Nr. 24517260, kuriuo buvo gabenamas pašarinio DL-metionino krovinys RAB „Enterprise Trade”, 2011 m. kovo 20 d. buvo pristatytas į galutinę geležinkelio stotį Almatoje, Almata 1, Kazachstano Respublika ir perduotas geležinkelio teritorijoje įsikūrusio RAB LSS ,,Žoldostar” darbuotojams, apie tai pažymint pranešime apie krovinio atvežimą. Dalyvaujant RAB ,,Enterprise Trade” bei RAB LSS ,,Žoldostar” darbuotojams, 2011 m. kovo 22 d. geležinkelio vagonas Nr. 24517260 buvo vizualiai apžiūrėtas iš išorės, patikrintos vagono durų atidarymo mechanizmą saugančios plombos, užantspauduotos siuntėjo UAB „Baltlanta” 6 plombomis Baltlanda 24 Klaipėda L.G. ir 2 plombomis - P710499 bei P710500 ir nenustačius vizualiai matomų plombų pažeidimų, geležinkelio vagonas buvo atidarytas. Atidarius vagoną, jo vidinėje dalyje šalia durų angos buvo rasti suversti maišai, ant kurių gulėjo keturi mediniai padėklai. Teigė, jog kilus įtarimui dėl galimo krovinio trūkumo, RAB „Enterprise Trade” prašymu buvo pakviesta Almatos m. Prekybos ir pramonės rūmų RAB „AlmatyEkspertiza” ekspertė, kuriai dalyvaujant, buvo iškrautas vagonas. Iškrovus vagoną, dalyvaujant RAB „Enterprise Trade” darbuotojams (S.V. Ž., P.S. D.) bei RAB LSS „Žoldostar” darbuotojams (N. N. B., R. R. Š., K. I. M.) 2011 m. kovo 22 d. buvo surašytas krovinio iškrovimo aktas, kuriame konstatuota, jog ,,…pagal geležinkelio važtaraštį vienetų skaičius – 66 padėklai po 40 maišų, bendras maišų skaičius pagal komercinę sąskaitą – 2 640 vnt., maišo svoris 25 kg., maišo svoris pagal ženklinimą – 25 kg. Bendras grynas svoris pagal lydinčiuosius dokumentus - 66 tonos. Atidarius vagoną faktiškai buvo iškrauta 1 643 maišai su nepažeista pakuote ir 14 maišų su įtrūkimais įvairiose vietose nuo 5x5 cm iki 30x40 cm. Pasvėrus bendras pažeistų maišų svoris sudarė 293 kg. Pagal iškrovimo rezultatus nustatytas DL-metionino trūkumas, sudaręs 983 vnt. maišų. Žalos dėl trūkumo ir prekės sugadinimo suma pagal faktūros vertę sudarė 97 855,5 Eur….”. RAB „Enterprise Trade” informavus ieškovą apie atgabento krovinio trūkumą, pastarasis apie įvykį tą pačią dieną informavo atsakovą, pateikdamas jam

72011 m. kovo 22 d. raštišką atsakovo nustatytos formos pranešimą apie įvykį.

8Taip pat nurodė, jog ieškovui pateikus visus turimus ir atsakovo 2011 m. kovo 23 d. raštu Nr.04-15C-81134 bei 2011 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 04-15C-82650 reikalautus dokumentus, atsakovas 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr.04-15C-85803 informavo ieškovą, jog priėmė sprendimą nutraukti žalos bylos administravimą ir nemokėti draudimo išmokos dėl įvykio. Tokį savo sprendimą atsakovas motyvavo tuo, jog vadovaujantis Taisyklių 2.3.5. p. (skyrius ,,Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos“), Draudėjas privalo ,,kiekvienu atveju apie įvykį nedelsiant pranešti policijai, kitoms pagal situaciją reikalingoms tarnyboms“. Taisyklėse taip pat numatyta, jog draudimo išmoka gali būti nemokama, ,,jei Draudėjas ar jo atstovas atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės įgyvendinti negalima dėl draudėjo kaltės (15.2.1.p.)“. Atsakovo nuomone, draudėjui (ginčo byloje – ieškovui) dėl įvykio raštu nesikreipus į teisėsaugos instituciją, įvykio, t. y. vagystės, faktas nėra patvirtintas, be to, dėl įvykio raštu nebuvo kreiptasi ir į krovinio pervežimą vykdžiusį asmenį, t. y. geležinkelius (vagonas atidarytas be geležinkelio atstovų, nesudarytas komercinis aktas). Atsakovo teigimu, dėl ieškovo pareigų nevykdymo nebuvo nustatytos/išaiškintos tikslios įvykio aplinkybės, priežastys, siekiant nustatyti, ar įvykis yra draudžiamasis/nedraudžiamasis, buvo prarasta galimybė nustatyti įvykio kaltininkus bei prarasta draudiko (šiuo atveju – atsakovo) atgręžtinio reikalavimo įgyvendinimo teisė, todėl nusprendė nemokėti draudimo išmokos.

9Ieškovas taip pat nurodė, kad tik nustačius, jog ieškovo krovinys žuvo, dingo ir/ar buvo sužalotas dėl veikų, kurios Taisyklių 9 skyriuje nurodytos kaip nedraudžiamieji įvykiai, atsakovas įvykio galėjo nepripažinti draudiminiu, tačiau nė vienos veikos, nurodytos Taisyklių 9 skyriuje, atsakovas ieškovo veiksmuose nenustatė. Pats atsakovas savo 2011 m. liepos 14 d. rašte Nr.04-15C-85803 nurodytame sprendime atsisakymą mokėti draudimo išmoką nemotyvavo Taisyklių 9 skyriaus nuostatomis; jis net nesprendė dėl įvykio pripažinimo /nepripažinimo draudiminiu įvykiu klausimo, nors tai turėjo padaryti. Atsižvelgęs šiuos argumentus, ieškovas teigė, jog 2011 m. kovo 22 d. su ieškovo kroviniu įvykęs įvykis turėtų būti pripažintas draudiminiu įvykiu. Teigė, kad draudimo išmokos mažinimo ar nemokėjimo atvejai Taisyklėse išsamiai reglamentuoti 15 skyriuje. Svarbi sąlyga, įpareigojanti draudiką atitinkamai elgtis, sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, nurodyta Taisyklių 15.3 p., kuri atkartoja Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje esančią nuostatą, įpareigojančią draudiką įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančią teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, atsakovas savo sprendimo pagrindu nurodė Taisyklių 15.2.1. p., kuris numato draudimo išmokos nemokėjimo atvejį -,,…jei draudėjas ar jo atstovas atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo kaltės.” Kokiu pagrindu atsakovas sprendė, jog yra atsisakyta reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, kurio Ieškovas net nežino, ar kad šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo kaltės, Ieškovui nėra žinoma. Ieškovui nėra žinoma, kad kas nors jo, kaip Draudėjo, kaltės klausimą būtų sprendęs ir pripažinęs jį kaltu dėl negalimumo įgyvendinti reikalavimo teisės į atsakingą už padarytą žalą asmenį. Tad manė, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, galėjusių atleisti jį nuo draudimo išmokos pagal Draudimo liudijimą mokėjimo, todėl draudimo išmoka Ieškovui turėjo būti mokama, o sprendžiant šį klausimą, turėjo būti vertinama, ar neegzistavo pagrindų, draudimo bendrovei suteikiančių teisę mažinti mokėtinos draudimo išmokos sumą. Galimybė mažinti draudimo išmokos sumą numatyta Taisyklių 15.1. p. Šių taisyklių 15.1.1.p numatyta galimybė mažinti mokėtinos draudimo išmokos sumą ,,…jeigu draudėjas ar jo atstovas pažeidžia šiose taisyklėse nustatytas pareigas”. Sprendžiant draudimo išmokos mažinimo klausimą šiuo atveju, Taisyklių 15.1.1. p. numatyta, jog draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų bei pareigų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydžiu. Anot atsakovo, į teisėsaugos institucijas raštiškai nebuvo kreiptasi ir tai tariamai sudaro pagrindą teigti, jog draudėjas pažeidė Taisyklėse jam nustatytas pareigas, tačiau tokie teiginiai yra klaidingi. Atsakovas savo rašte neneigia, jog yra informuotas apie tai, jog policija (šiuo atveju milicija) apie įvykį buvo informuota. RAB ,,Enterprise Trade” kelis kartus informavo miliciją apie įvykį. Pirmiausia surašius krovinio iškrovimo aktą ir gavus Almatos m. Prekybos ir pramonės rūmų RAB ,,AlmatyEkspertiza” ekspertizės aktą Nr. 0564, kuriuose buvo nustatytas geležinkelio vagone vežto Ieškovo krovinio trūkumas, o vėliau ir gavus Almatos m. teismo ekspertizės regioninės mokslo - gamybinės laboratorijos specialisto išvadą Nr. 3843 apie plombas. Taip pat nustačius atvežto krovinio trūkumą 2011 m. kovo 24 d. RAB ,,Enterprise Trade” kreipėsi į vežėjo AB ,,Nacionalnaja kompanija Kazachstan T. Ž.” regioninę atstovybę Almaty-1 stotyje. Šios atstovybės darbuotoja, atlikusi papildomą vagono apžiūrą dėl krovinio turinio visumos ir galimų įsilaužimo požymių pateikė išvadą, kad vagono turinio visuma yra išlikusi, vizualinių nesankcionuoto patekimo požymių nenustatyta, ir dėl šios priežasties komercinį aktą atsisakė sudaryti. Pažymėjo, kad tiek Taisyklių 2.3.5. p., reglamentuojančiame draudėjo veiksmus įvykus įvykiui, tiek ir Taisyklių 2.3.7. p., reglamentuojančiame draudėjo veiksmus vagystės atveju, nėra nurodoma, jog pranešti (informuoti) policiją apie įvykį yra būtina raštiškai ir kad tik toks pranešimo būdas pagal Taisyklių sąlygas bus laikomas tinkamu pranešimu apie įvykį ir kad žodinio pranešimo apie galimai įvykdytą neteisėtą veiką nepakanka, tad mano, jog RAB ,,Enterprise Trade”, informuodama miliciją apie įvykį, nepažeidė Taisyklėse nustatytų draudėjo pareigų, todėl atsakovas šiuo atveju net ir negalėtų mažinti išmokėtinos draudimo išmokos sumos dėl įvykio. Sprendžiant subjekto, kuriam priklausytų reikalavimo teisė į draudimo išmoką klausimą, pastebėtina, jog Taisyklių 14.9 p. numatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui. Jei yra raštiškas naudos gavėjo sutikimas arba jei naudos gavėjo nėra – draudimo išmoka mokama draudėjui. Ginčo atveju naudos gavėjas buvo paskirtas, tai Draudimo liudijime nurodytas RAB ,,Enterprise Trade”, tad jis Draudimo liudijimo pagrindu turi teisę į draudimo išmoką. 2011 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 129 RAB ,,Enterprise Trade” sutiko, kad draudimo išmoką, į kurios išmokėjimą kaip naudos gavėjas ji gali pretenduoti pagal krovinio draudimo polisą PZULT Nr. 1266608, būtų išmokėta draudimo polise nurodytam draudėjui – ieškovui. Toks naudos Draudimo liudijime nurodyto naudos gavėjo sutikimas patvirtina, jog 306 495, 47 Lt draudimo išmoka priteistina ieškovui.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 228 065, 94 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 9 002 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K. įmonei „Grūdoteka“; priteisė iš ieškovo A. K. įmonės „Grūdoteka“ 1 841 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“; priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 10, 66 Lt pašto išlaidų valstybei.

12Sprendime teismas pažymėjo, jog ieškovas reikalauja, kad atsakovas išmokėtų jam

13304 087, 92 Lt draudimo išmoką už prarastą krovinio dalį. Atsakovas, pagrįsdamas savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką, vadovavosi Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS) nuostatomis, kurios, anot jo, atleidžia jį nuo pareigos įvykdymo ieškovui (SMGS 18 straipsniu, 23 straipsnio 1 paragrafu). Teismas pažymėjo, kad pagal SMGS 2 straipsnio 1 paragrafą, šis susitarimas yra privalomas ir galioja geležinkeliams, krovinių siuntėjams bei gavėjams (vežimo sutarties dalyviams), nesvarbu, koks jų valstybinis priklausomumas. Šis susitarimas taikomas vežimo sutarties šalims ir krovinių vežėjams – geležinkeliams santykiams reguliuoti. Teismas nurodė, kad šalys 2011 m. vasario 24 d. pasirašė Draudimo liudijimą, o ne krovinio pervežimo sutartį, todėl tarp jų kilusiam ginčui nagrinėti turi būti taikomos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios CK, Draudimo įstatymo ir draudimo sutarties nuostatos, bet ne SMGS taisyklės. Atsakovas, būdamas draudėjas, nepatenka į SMGS reguliavimo sritį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog visi Atsakovo argumentai, susiję su SMGS taikymu šioje byloje, yra nepagrįsti, todėl neanalizuotini.

14Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas teismo posėdžio metu taip pat siekė įrodyti, kad nei ieškovui, nei RAB „Enterprise Trade“ nepriklauso draudimo išmokos reikalavimo teisė, kadangi byloje yra įrodymų, kad ieškovas šį krovinį pardavė kitiems asmenims ir neįrodyta jo nuosavybės teisė į krovinį, tokiu būdu jis negali būti ieškovu šioje byloje. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutiko. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog krovinio draudimo sutarties šalys yra ieškovas ir atsakovas, sutartis yra galiojanti, be to, krovinio priklausomumo klausimo atsakovas anksčiau nekėlė, o ir draudimo dalykas nebuvo susietas su krovinio nuosavybės teise. Teismas sprendė, jog šis jo argumentas yra teisiškai nereikšmingas ir atmetė jį kaip nepagrįstą.

15Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog krovinio gavėjas yra RAB „Enterprise Trade“; be to, pagal Taisyklių 2.3.2. punktą draudėjas (ieškovas), sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį, privalo apie tai raštu pranešti draudikui (atsakovui); tokią pat pareigą turi ir naudos gavėjas (RAB „Enterprise Trade“), jeigu jis žino apie jo naudai sudarytą draudimo sutartį ir ketina pasinaudoti teise į draudimo išmoką. Teismas nustatė, kad RAB „Enterprise Trade“ į atsakovą nesikreipė, tai pagal Taisyklių 2.3.3. punktą laikytina jo atsisakymu nuo draudimo išmokos. Taip pat teismas nustatė, kad pagal Taisyklių 14.8. punktą teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, ir draudimo sutartyje numatytais atvejais – naudos gavėjas. Tai yra naudos gavėjo reikalavimo teisė turi būti numatyta draudimo sutartyje, ko nagrinėjamu atveju nėra, todėl šia teise gali pasinaudoti draudėjas. Taisyklių 14.9. punkte numatytas draudimo išmokos išmokėjimas naudos gavėjui, tačiau jei yra raštiškas naudos gavėjo sutikimas - draudėjui. RAB „Enterprise Trade“ 2011 m. rugpjūčio 27 d. raštu sutiko, kad draudimo išmoka, į kurios išmokėjimą kaip naudos gavėjas gali pretenduoti RAB „Enterprise Trade“ pagal krovinio draudimo polisą PZULT Nr. 1266608, būtų išmokėta ieškovui kaip draudėjui. Teismas sprendė, jog visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina ieškovo teisę reikalauti draudimo išmokos išmokėjimą savo naudai, todėl jį pripažino tinkamu ieškovu byloje.

16Teismas taip pat nustatė, jog savo sprendimą nemokėti draudimo išmokos atsakovas, be kita ko, grindė Taisyklių 2.3.5 punktu, 15.2.1 punktu, CK 6.1015 straipsnio 4 dalimi, CK 6.64 straipsniu bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalimi, teigdamas, kad dėl ieškovo kaltės (nepranešimo policijai) negalės nukreipti savo reikalavimo į žalą padariusį asmenį.

17CK 6.1015 straipsnio 4 dalyje numatytas draudiko atleidimas nuo draudimo išmokos mokėjimo visiškai ar iš dalies, jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją įgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės. Taisyklių 15.2.1. punktas atkartoja šią nuostatą. Taisyklių 2.3.5. punktas įpareigoja draudėją (ieškovą) sutarties galiojimo metu kiekvienu atveju apie įvykį nedelsiant pranešti policijai, kitoms pagal situaciją reikalingoms tarnyboms. Teismas pripažino, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo Taisyklių 2.3.5. punkto įvykdymą, tačiau, teismo vertinimu, šis Taisyklių pažeidimas neturi visiškai atleisti atsakovo nuo pareigos mokėti draudimo išmoką ieškovui, o gali būti pagrindas spręsti dėl draudimo išmokos mažinimo pagal Taisyklių 15.1.1. punktą (draudimo išmoka gali būti mažinama, jeigu draudėjas ar jo atstovas pažeidžia šiose taisyklėse nustatytas pareigas). Teismas pažymėjo, jog nepranešimą teisėsaugos institucijoms apie vagystę atsakovas be pagrindo tapatina su negalimumu nukreipti reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą, ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką, ar ją sumažinti, svarbu nustatyti, ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tais atvejais, kai nustatoma, jog draudėjas tyčia, siekdamas apsunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 24 d., t. y. praėjus dviems dienoms po krovinio atvykimo į Kazachstaną ir jo trūkumo nustatymo, Almatos miesto Prekybos ir pramonės rūmų RAB „AlmatyEkspertiza“ buvo sudarytas Ekspertizės aktas Nr. 0564, kuriame užfiksuotas pašarinio metionino maišų skaičius, jo kiekis pažeistuose vienetuose, detaliai aprašytas vagonas. 2011 m. balandžio 19 d. Almatos m. teismo ekspertizės regioninei mokslo-gamybinei laboratorijai buvo pateikta užklausa tyrimui atlikti, siekiant išaiškinti, ar buvo nuimtos ir pakartotinai uždėtos tiriamos plombos ir pan. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas tyčia nepranešė Kazachstano teisėsaugos institucijoms, siekdamas suklaidinti atsakovą, apsunkinti jo galimybę nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, ir kad būtent šie veiksmai užkirto kelią atsakovui nukreipti reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Teismo vertinimu, ekspertizių atlikimas parodo siekį kuo detaliau užfiksuoti visas įvykio aplinkybes, gauti kvalifikuotas išvadas, be to, kreipimasis į policiją padidintų, tačiau negarantuotų žalą padariusio asmens suradimo ir reikalavimo į jį nukreipimo tikimybės. Net ir nenustačius kalto asmens, atsakovas vis tiek turėtų pareigą išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Teismo vertinimu, ieškovo Taisyklių 2.3.5. punkto neįvykdymas suponuoja galimybę sumažinti draudimo išmokos dydį.

18Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Taisyklių 15.1.1. punktą, mažinimo dydis priklauso nuo draudėjo kaltės, draudimo sutarties sąlygų bei pareigų pažeidimo sunkumo, jo priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu ar žalos dydžio. Ieškovas, organizuodamas įvairių ekspertizių atlikimą, pats rinko duomenis, galinčius paaiškinti įvykio aplinkybes. Pagal šias aplinkybes teismas sprendė, kad būtų protinga sumažinti atsakovo draudimo išmokos dydį 25 proc., priteisiant ieškovui 75 proc. jo apskaičiuotos ir prašomos išmokos, t. y. 228 065, 94 Lt.

19Teismas sutiko su atsakovu, kad bylos kontekste ieškinio reikalavimas pripažinti 2011 m. vasario 22 d. Almata-1 geležinkelio stotyje, Kazachstano Respublika, RAB LSS „Žoldostar“ atidarytame dengtame geležinkelio vagone Nr. 24517260 nustatytą 983 maišų pašarinio DL-metionino trūkumą draudiminiu įvykiu, nėra aktualus, nes atsakovas sprendimo šį įvykį pripažinti nedraudiminiu nepriėmė, o draudimo išmoką atsisakė mokėti dėl Taisyklių nuostatų pažeidimo.

20Teismas taip pat pažymėjo, jog kadangi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo

21228 065, 94 Lt draudiminę išmoką yra pagrįstas ir tenkintinas, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgęs į tai, kad abi bylos šalys yra juridiniai asmenys, iš atsakovo teismas priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

23Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti; perskirstyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

251. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė turįs reikalavimo teisę į draudimo išmoką, t.y. neįrodė, kad ieškovas ar krovinio gavėjas, kuris atsisakė draudimo išmokos ieškovo naudai, turi turtinį interesą – kad krovinys nuosavybės teise priklauso ieškovui ar krovinio gavėjui.

262. Spręsdamas ginčą, teismas nepagrįstai netaikė SMGS susitarimo nuostatų – atsižvelgiant į tai, kad krovinio dalies trūkumas ir apgadinimai, kaip nurodo ieškovas, atsirado krovinio transportavimo geležinkeliu metu, išmokėjus draudimo išmoką už krovinio dalies trūkumą ir apgadinimą, atsakovui turėtų pereiti teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. geležinkelio; tai sudaro pagrindą sprendžiant tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką CK 6. 1015 straipsnio 4 dalies pagrindu teisėtumo taikyti SMGS susitarimo nuostatas.

273. Apelianto teigimu, jis pagrįstai ir teisėtai atsisakė mokėti draudimo išmoką CK 6.1015 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, nes dėl ieškovo ir krovinio gavėjo kaltės tapo negalima įgyvendinti reikalavimo teisės į krovinį pervežusį ir už krovinio dalies trūkumą bei apgadinimą atsakingą geležinkelį dėl krovinio dalies trūkumo ir apgadinimo padarytos žalos atlyginimą.

28Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. įmonė „Grūdoteka“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ be ginčijamame sprendime jau priteistos 228 065,94 Lt draudimo išmokos, papildomą 76 021,98 Lt draudimo išmokos sumą ieškovui.

29Apelianto manymu, ieškovo dėl neatsargumo nepranešimas Kazachstano Respublikos teisėsaugos institucijoms apie įvykdytą vagystę ir tokiu būdu netinkamas Taisyklių 2.3.5. punkto įvykdymas neturėjo ir negalėjo turėti jokio priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu ar dėl šio įvykio atsiradusiu žalos dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovui

30A. K. įmonei „Grūdoteka“ priteistinos draudimo išmokos sumą dėl nepranešimo policijai apie draudžiamąjį įvykį pasielgė neteisingai. Pasak ieškovo, bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog draudžiamojo įvykio nulemta žala, ieškovui nepranešus apie įvykį, nepadidėjo, ji liko tokia pati kaip ir įvykio metu ir tai patvirtinta RAB „LARS KROGIUS“ eksperto pranešime Nr. 11134.

31Atsiliepimu į ieškovo A. K. įmonė „Grūdoteka“ apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

331. Ieškovas (ir naudos gavėjas RAB „Enterprise Trade“) pažeidė Taisyklių 2.3.5. punkte įtvirtintą pareigą apie įvykį nedelsiant pranešti policijai. Atkreipia dėmesį į tai, jog draudėjo pareiga pranešti apie įvykį policijai yra įtvirtinta ne tik Taisyklių 2.3.5. punkte, bet ir Taisyklių 2.3.7. punkte, todėl teismui konstatavus Taisyklių 2.3.5. punkto pažeidimą, o įvykiui turint vagystės požymių, pripažintina, kad buvo pažeistas ir Taisyklių 2.3.7. punktas – dėl šių Taisyklių punktų pažeidimų atsakovas įgijo teisę mažinti mokėtiną draudimo išmoką.

342. Pasak atsakovo, ieškovas savo apeliaciniu skundu klaidina teismą, teigdamas, kad atsakovas nereikalavo, jog apie įvykį būtinai būtų pranešta policijai, ar kad šį reikalavimą laikė neesminiu – šiuos ieškovo teiginius akivaizdžiai paneigia byloje esantis susirašinėjimas tarp atsakovo ir ieškovo, kuriame yra reikalaujama pateikti informaciją apie tai, ar apie įvykį yra pranešta teisėsaugos institucijoms, ir pateikti teisėsaugos institucijų pažymą, arba pateikti priežastis, kodėl tai nebuvo padaryta. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas tokį reikalavimą ignoravo.

353. Atsakovas sutinka, kad ieškovo (ir naudos gavėjo RAB „Enterprise Trade“) nepranešimas apie krovinio dalies trūkumą ir sugadinimą policijai neturi priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu, t.y. pačiu krovinio dalies trūkumu ir sugadinimu, tačiau pareigos apie įvykį pranešti policijai pažeidimas turi įtakos ir akivaizdžiai gali nulemti tiek pačios draudimo išmokos už krovinio dalies trūkumą ir apgadinimą mokėjimą, tiek ir draudimo išmokos dydį.

36Teisėjų kolegija konstatuoja:

37Ieškovo A. K. įmonės „Grūdoteka“ ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniai skundai netenkintini. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

39Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40Šioje byloje kilo draudimo sutarties šalių ginčas dėl to, ar draudikas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl įvykio (prarastos krovinio dalies).

41Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 24 d. tarp ieškovo A. K. įmonės „Grūdoteka“ ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta krovinių sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1266608, 6 b. l., 1 t.), kuria šalys susitarė dėl 66 000 kg krovinio, vežamo geležinkelio transportu iš Klaipėdos į Almaty Kazakstan draudimo; draudimo suma – 914 613 Lt (100 proc. krovinio vertės), naudos (krovinio) gavėjas – TOO ,,Enterprise Trade“.

42Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2011 m. kovo 22 d., kroviniui atvykus į Kazachstano Respublikos Almaty-1 stotį, buvo nustatyta, kad trūksta 983 maišų po 25 kg metionino bei 14 maišų pakuotė yra pažeista (14 b. l., 1 t.). Byloje esančio 2011 m. kovo 22 d. pranešimo turinio pagrindu nustatyta, kad ieškovas informavo atsakovą apie įvykį (15 b. l., 1 t.). Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog draudikas (atsakovas), siekdamas tiksliau ir objektyviau įvertinti prarastos krovinio dalies aplinkybes, 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. balandžio 26 d. paklausimais prašė ieškovo pateikti dokumentus tolimesniam žalos bylos administravimui (37-38, 39-40 b. l., 1 t.). 2011 m. liepos 14 d. atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pranešė ieškovui apie savo sprendimo nutraukti žalos bylos administravimą ir nemokėti draudimo išmokos dėl minėto įvykio, priėmimą (41 b. l., 1 t.).

43Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo A. K. įmonės „Grūdoteka“ ieškinį iš esmės, nusprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas tyčia nepranešė Kazachstano teisėsaugos institucijoms, siekdamas suklaidinti atsakovą, apsunkinti jo galimybę nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, ir kad būtent šie veiksmai užkirto kelią atsakovui nukreipti reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, net ir nenustačius kalto asmens, atsakovas vis tiek turėtų pareigą išmokėti draudimo išmoką ieškovui ir esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovo Taisyklių 2.3.5. punkto neįvykdymas suponuoja galimybę sumažinti draudimo išmokos dydį, todėl priteisė ieškovui 75 proc. jo apskaičiuotos ir prašomos išmokos (skaičiuojant nuo patikslintos ieškinio sumos), t. y. 228 065, 94 Lt.

44Dėl atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo

45Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas savo apeliaciniu skundu, be kita ko, teigia, kad ieškovas neįrodė turįs reikalavimo teisę į draudimo išmoką, t. y. neįrodė, kad ieškovas ar krovinio gavėjas, kuris atsisakė draudimo išmokos ieškovo naudai, turi turtinį interesą – kad krovinys nuosavybės teise priklauso ieškovui ar krovinio gavėjui.

46Atsižvelgdama į šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog krovinio gavėjas yra RAB „Enterprise Trade“ (6, 8, 11 b. l., 1 t.).

47Pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ Vežamų krovinių draudimo taisyklių, (toliau – Taisyklės), kurios yra sudėtinė šalių sudarytos draudimo sutarties dalis, 2.3.2. punkto nuostatą, draudėjas (nagrinėjamu atveju - ieškovas), sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį, privalo apie tai raštu pranešti draudikui (atsakovui); tokią pat pareigą turi ir naudos gavėjas (RAB „Enterprise Trade“), jeigu jis žino apie jo naudai sudarytą draudimo sutartį ir ketina pasinaudoti teise į draudimo išmoką (63 b. l., 1 t.). Taisyklių 14.9. punkte nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, tačiau jei yra raštiškas naudos gavėjo sutikimas - draudėjui.

48Bylos duomenų pagrindu taip pat nustatyta, jog RAB „Enterprise Trade“ 2011 m. rugpjūčio 27 d. raštu sutiko, kad draudimo išmoka, į kurios išmokėjimą kaip naudos gavėjas gali pretenduoti RAB „Enterprise Trade“ pagal krovinio draudimo polisą PZULT Nr. 1266608, būtų išmokėta ieškovui, kaip draudėjui (43 b. l., 1 t.). Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog krovinio draudimo sutarties šalys yra ieškovas ir atsakovas, sutartis yra galiojanti, be to draudimo dalykas nebuvo susietas su krovinio nuosavybės teise.

49Atsakovas savo apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad jis pagrįstai ir teisėtai atsisakė mokėti draudimo išmoką CK 6.1015 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, nes dėl ieškovo ir krovinio gavėjo kaltės tapo negalima įgyvendinti reikalavimo teisės į krovinį pervežusį ir už krovinio dalies trūkumą bei apgadinimą atsakingą geležinkelį dėl krovinio dalies trūkumo ir apgadinimo padarytos žalos atlyginimą.

50Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo.

51CK 6.1015 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją įgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mokėjimo ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką. Pažymėtina, jog ši nuostata atkartojama Taisyklių 15.2.1. punkte. Taisyklių 2.3.5. punktas įpareigoja draudėją (ieškovą) sutarties galiojimo metu kiekvienu atveju apie įvykį nedelsiant pranešti policijai, kitoms pagal situaciją reikalingoms tarnyboms. Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas įvykdė Taisyklių 2.3.5. punkto reikalavimą, byloje nėra.

52Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2011 m. kovo 24 d., t. y. praėjus dviem dienoms po krovinio atvykimo į Kazachstaną ir jo trūkumo nustatymo, Almatos miesto Prekybos ir pramonės rūmų RAB „AlmatyEkspertiza“ buvo sudarytas Ekspertizės aktas Nr. 0564, kuriame užfiksuotas pašarinio metionino maišų skaičius, jo kiekis pažeistuose vienetuose, detaliai aprašytas vagonas (19-21 b. l., 1 t.). Taip pat 2011 m. balandžio 19 d. Almatos m. teismo ekspertizės regioninei mokslo-gamybinei laboratorijai buvo pateikta užklausa tyrimui atlikti, siekiant išaiškinti, ar buvo nuimtos ir pakartotinai uždėtos tiriamos plombos ir pan. (29-33 b. l., 1 t.).

53Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas šioje byloje neįrodė, kad ieškovas tyčia nepranešė Kazachstano teisėsaugos institucijoms, siekdamas suklaidinti atsakovą, apsunkinti jo galimybę nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, ir kad būtent šie veiksmai užkirto kelią atsakovui nukreipti reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad kreipimasis į policiją padidintų, tačiau negarantuotų žalą padariusio asmens suradimo ir reikalavimo į jį nukreipimo tikimybės. Net ir nenustačius kalto asmens, atsakovas vis tiek turėtų pareigą išmokėti draudimo išmoką Ieškovui. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagrįstai sprendė, kad ieškovo Taisyklių 2.3.5. punkto neįvykdymas suponuoja galimybę tik sumažinti draudimo išmokos dydį.

54Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, jie yra teisiškai nereikšmingi.

55Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

56Dėl ieškovo A. K. įmonės „Grūdoteka“ apeliacinio skundo

57Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepriteisė 76 021,98 Lt draudimo išmokos sumos dalies, ieškovas ją kvestionuoja pagrindiniais argumentais, pagal kuriuos jo įvykdytas pažeidimas - nepranešimas Kazachstano Respublikos teisėsaugos institucijoms apie įvykdytą vagystę ir tokiu būdu netinkamas Taisyklių 2.3.5. punkto įvykdymas, kuriuos jis vertina kaip įvykdytus dėl neatsargumo, neturėjo ir negalėjo turėti jokio priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu ar šio įvykio pasėkoje atsiradusiu žalos dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovui priteistinos draudimo išmokos sumą dėl nepranešimo policijai apie draudžiamąjį įvykį, pasielgė neteisingai. Pasak ieškovo, bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog draudžiamojo įvykio nulemta žala, ieškovui nepranešus apie įvykį, nepadidėjo, ji liko tokia pati kaip ir įvykio metu ir tai patvirtinta RAB „LARS KROGIUS“ eksperto pranešime Nr. 11134.

58Kaip jau minėta, Taisyklių 2.3.5. punktas įpareigoja draudėją (ieškovą) sutarties galiojimo metu kiekvienu atveju apie įvykį nedelsiant pranešti policijai, kitoms pagal situaciją reikalingoms tarnyboms. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas įvykdė Taisyklių 2.3.5. punkto reikalavimą.

59Atkreiptinas dėmesys į tai, jog draudikas (atsakovas), siekdamas tiksliau ir objektyviau įvertinti krovinio dalies praradimo aplinkybes, 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. balandžio 26 d. paklausimais prašė ieškovo pateikti dokumentus tolimesniam žalos bylos administravimui, taip pat ir prašė informuoti, ar apie įvykį buvo pranešta teisėsaugos institucijai (policijai) (jei taip, prašė pateikti teisėsaugos institucijos (policijos) pažymą; jei apie įvykį teisėsaugos institucijai (policijai) pranešta nebuvo, prašė nurodyti priežastis, kodėl tai nebuvo atlikta (37-38, 39-40 b. l., 1 t.). Taigi šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas ne kartą priminė ieškovui apie jo pareigą apie įvykį pranešti teisėsaugos institucijai (policijai), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, jo apie įvykį Kazachstano Respublikos teisėsaugos institucijoms jis nepranešė tik dėl neatsargumo. Iš esmės pagrįstas yra atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentas, jog pareigos apie įvykį pranešti policijai pažeidimas turi įtakos ir akivaizdžiai gali nulemti tiek pačios draudimo išmokos už krovinio dalies trūkumą ir apgadinimą mokėjimą, tiek ir draudimo išmokos dydį.

60Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas byloje neįrodė, jog ieškovas Kazachstano teisėsaugos institucijoms nepranešė tyčia, tuo siekdamas suklaidinti atsakovą, apsunkinti jo galimybę nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, ir kad būtent šie veiksmai užkirto kelią atsakovui nukreipti reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį - net ir nenustačius kalto asmens, atsakovas vis tiek turėtų pareigą išmokėti draudimo išmoką ieškovui ir esant šioms aplinkybėms, pagrįstai sprendė, kad Taisyklių 2.3.5. punkto reikalavimo neįvykdymas suponuoja galimybę sumažinti ieškovui mokėtinos draudimo išmokos dydį. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

61Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas netenkinamas, netenkinamas ir jo prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.