Byla 2YT-3485-1032/2020
Dėl juridinio fakto nustatymo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas V. L. (V. L.), gimęs 1891 m. vasario 3 d. yra M. L. (M. L.), gimusio 1867 m. sūnus, tai yra pareiškėjos senelis. Nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėja galės įgyvendinti savo teisę neatlygintinai gauti valstybinę žemę pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, jog žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto. Nurodė, jog pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius, kad jos senelis M. L. valdė 14,45 ha ploto žemės ūkį, esantį Pavlovkos gm. Vodzilki kaime, t. y. dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teise turėtą tuometinės Lenkijos teritorijoje ūkį iki iškeldinimo, tačiau dokumentai, patvirtinantys giminystes ryšį tarp pareiškėjos ir M. L., neišliko. Pareiškėja yra V. L. dukra, tačiau nėra išlikę dokumentai, patvirtinantys, jog kad V. L. yra M. L. sūnus, o tuo pačiu pareiškėjos senelis. Pareiškėjai nurodytų dokumentų gauti kitais būdais nepavyko. Pareiškėja gimė tremtyje, kadangi jos tėvai buvo ištremti į Lenkiją, tačiau šiuo metu gyvena Lietuvoje. Rasti ar atkurti tėvų ir senelių dokumentus, kurie buvo ištremti, yra sunku, nes duomenys iš tokių senų laikų nėra išlikę, gyvų liudytojų taip pat nėra. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

5Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) pateiktame atsiliepime nurodė, kad nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai neatsiras jos siekiama įgyti teisė, nes ji negalės įgyvendinti savo teises į žemės nuosavybę. Nurodė, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika yra nustatyta, jog Žemės reformos įstatyme nėra reglamentuotas teisės gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimas. Paveldima gali būti tik asmens, perkelto į Lietuvos teritoriją, pareikšta teisė suteikti žemės sklypą neatlygintinai. Vadinasi, pareiškėja negali pretenduoti į senelio nuosavybės teise valdytą žemę ir jai negalės būti suteiktas neatlygintinai žemės sklypas į senelio valdytą 14,45 ha žemės sklypą Lenkijos teritorijoje iki perkėlimo į Lietuvos teritoriją. Pretenduoti į neatlygintiną žemės suteikimą dėl savo valdytos žemės galėjo pareiškėjos tėvas. Mano, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisės įgyvendinti savo teises į žemės nuosavybę, todėl prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, jog neprieštarauja, kad civilinė byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka .

6Atsižvelgiant į šalių prašymus, pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

7Teismas

konstatuoja:

8byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas)

91.

10Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

112.

12Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

133.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad jis žino (arba turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004: 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008: kt.). Dėl to, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjos siekiamoms įgyti teisėms.

154.

16Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja gimė 1935 m. birželio 29 d. Vodilkų kaime, Suvalkuose, Lenkijoje (bylos lapas (toliau – b. l.) 6). Pareiškėjos tėvai yra A. L. ir V. L. (V. L.) (b. l. 7). Pareiškėjos pavardė po 1960 m. spalio 1 d. sudarytos santuokos su V. R. (V. R.) – „R.“ (b. l. 11).

175.

182002 m. vasario 4 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas Nr. S-518-L patvirtina, jog pareiškėjos šeima (pareiškėja, jos tėvai bei L. P. V. (L. P. V.) buvo įrašyta į gyventojų 1941 m. vasario 27 d. atvykusių į Kalvarijos evakuacijos punktą ir 1941 m. vasario 28 d. išsiųstų iš jo į Marijampolės apskritį sąrašą, jų paskutinė gyvenamoji vieta įrašyta „Vodilkų kaimas, Pavlovsko v.“ ( b. l. 9).

196.

20Pareiškėjos tėvas V. L. mirė 1993 m. balandžio 19 d. (b. l. 12, 13). 2018 m. balandžio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento kapinių priežiūros skyriaus rašte nurodyta, jog M. L. (M. L.), miręs 1959 m. balandžio 1 d., ir V. L., miręs 1993 m. balandžio 19 d. yra palaidoti Joniškės kapinėse 115 kvartale 51 vietoje (b. l. 10).

217.

22Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. vasario 17 d. pažymoje nurodyta, jog archyvui Vodilkų sentikių cerkvės 1905-1906 metų metrikų knygos saugoti nebuvo pateiktos, todėl negalima išduoti pažymos apie V. L., M. sūnaus gimimą (b. l. 14). Valstybinio archyvo Suvalkuose 2011 m. balandžio 4 d. pažymoje nurodyta, jog archyvas neturi 1906 m. knygos, todėl neturi galimybės surasti V. L. gimimo akto įrašo (b. l. 16).

238.

24Valstybinis archyvas Suvalkuose 2006 m. sausio 16 d. pareiškėjai išdavė pažymą, patvirtinančią, jog archyviniuose dokumentuose numeris 13, 1946 metais „Suvalkų poviato paliktų rusų (sentikių) ūkių sąraše“, kortelėje 17, Nr. 14 įrašytas W. L. kaip buvęs 11,20 ha ploto žemės ūkio, esančio Pavlovka gm., Vodzilki k., savininkas ir numeris 15 įrašytas M. L. kaip buvęs 14,56 ha ploto žemės ūkio, esančio Pavlovka gm., Vodzilki k., savininkas. Taip pat duomenys apie W. L. (V. L.) ir M. L. (M. L.) priklausiusią žemę buvo rasti ir Suvalkų poviato rašte „Suvalkų poviato paliktų rusų ūkių sąraše“, Suvalkų poviato seniūnijos 1944 -1950 metų archyviniuose dokumentuose ir kt. Minėtame rašte nurodyta, kad „pažymėjimas tvirtina W. L. ir M. L. žemės nuosavybę iki 1939 IX, iki SSRS“ (b. l. 25-26).

259.

26Pareiškėja 2011 m. sausio 10 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrių prašydama informuoti ar buvo paimta M. L., gimusio apie 1859 metus žemė, Vodzilki kaime, Pavlovos v., Suvalkuose, Lenkijoje, kur jis turėjo 14,56 ha ploto žemę su pastatais ir buvo perkeltas iš Lenkijos į Marijampolės apskritį (b. l. 31). Atsakyme į nurodytą pareiškėjos prašymą buvo išaiškinta, sąlygos būtinos pretenduojant gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, t. y. yra būtina pateikti dokumentus apie besikreipiančiojo šeimos nuosavybės teise turėtą tuometinėje Lenkijos ar Vokietijos teritorijose ūkį iki iškeldinimo, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad yra savininko, turėjusio tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose nuosavybės teise žemės ir po 1939 metų įkeldinto į Lietuvos teritoriją šeimos narys, šeimos įkeldinimo į Lietuvos teritoriją faktą patvirtinančius dokumentus (b. l. 31, 34).

2710.

28Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekdama pretenduoti kaip M. L. anūkė gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, jog žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis pagrindiniai kriterijai perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą yra žemės turėjimo nuosavybės teise Lenkijos ar Vokietijos teritorijose bei piliečio šeimos įkeldinimo į Lietuvos teritoriją po 1939 metų faktai. Todėl Lietuvos Respublikos pilietis pretenduojantis gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą pagal minėtą įstatymą, turi pateikti dokumentus apie jo šeimos nuosavybės teise turėtą tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose ūkį iki iškeldinimo, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra savininko, turėjusio tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose nuosavybės teise žemės ir po 1939 metų įkeldinto į Lietuvos teritoriją, šeimos narys, šeimos įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją faktą patvirtinančius dokumentus.

2911.

30Pareiškėja nurodė, jog kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nes nėra išlikę jos ir senelio M. L., valdžiusio 14,56 ha ploto žemę su pastatais ir perkelto iš Lenkijos į Marijampolės apskritį, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Nurodytų aplinkybių pagrindu bei iš pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinio galima daryti išvadą, jog ji kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę į jos seneliui M. L., perkeltam iš Lenkijos į Marijampolės apskritį, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą neatlygintinai suteiktiną valstybinę žemę.

3112.

32Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) <...>, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Taigi Žemės reformos įstatymui nereglamentuojant teisės gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo, yra taikytinos atitinkamos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 1.112 straipsnį „Turtinės teisės“ „civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos“. Remiantis Civilinio kodekso 6.2 straipsniu, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

3313.

34Pareiškėja nagrinėjamoje byloje teigia, kad nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą ji galės pretenduoti gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, kadangi vadovaujantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis tokią teisę turėjo jos senelis M. L.. Todėl šioje byloje turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjos senelis įgijo subjektinę turtinę teisę gauti nuosavybėn žemės sklypą. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. A-1421-858/2015 yra konstatavęs, jog turtinė teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsiranda atitinkamam asmeniui, kuris atitinka pirmiau minėtas sąlygas, aiškiai išreiškus valią, t. y. kompetentingai institucijai pateikus prašymą gauti žemės sklypą. Nesant tokios valios išraiškos nėra pagrindo vertinti, kad susiformavo atitinkama turtinė teisė. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos senelis M. L. būtų pateikęs prašymą suteikti jam nuosavybėn neatlygintinai žemę pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taigi pareiškėjos seneliui nesusiformavo turtinė teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad ši teisė galėjo būti paveldėta.

3514.

36Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje yra nustatyta, jog Žemės reformos įstatyme nėra reglamentuotas teisės gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-76-261/2019). Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad paveldima gali būti tik asmens, perkelto į Lietuvos teritoriją, pareikšta teisė suteikti žemės sklypą neatlygintinai. Šiuo atveju svarbi yra ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 nutartyje Nr. A-1421-858/2015 suformuota praktika, jog turtinė teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsiranda atitinkamam asmeniui, kuris atitinka pirmiau minėtas sąlygas tik aiškiai išreiškus valią, t. y. kompetentingai institucijai pateikus prašymą gauti žemės sklypą. Nesant tokios valios išraiškos nėra pagrindo vertinti, kad susiformavo atitinkama turtinė teisė, kuri galėtų būti paveldima.

3715.

38Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad prašymą dėl žemės suteikimo 2011 m. sausio 10 d. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui pateikė pati pareiškėja. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad analogišką prašymą buvo pateikęs ir M. L. nėra. Todėl, vadovaujantis 14 sprendimo punkte suformuota teismų praktika, net ir nustačius pareiškėjos prašomą juridinį faktą, ji vadovaujantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis negalėtų pretenduoti į neatlygintinai suteiktiną žemės sklypą Lietuvos Respublikoje.

3916.

40Kaip jau yra nurodyta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai civilinėje byloje yra nustatoma, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas - bylą nutraukia (( - ) straipsnio 1 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.3. punktas). Esant nutartyje aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pripažintina, kad vien tik prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai nesukeltų teisinių pasekmių, dėl kurių jį yra prašoma nustatyti, todėl civilinė byla, nutraukiama ( - ) straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42nutraukti civilinę bylą Nr. 2YT-3485-1032/2020 pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

43Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A.... 3. Teismas... 4. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę... 5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 6. Atsižvelgiant į šalių prašymus, pareiškimas nagrinėjamas teismo... 7. Teismas... 8. byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –... 9. 1.... 10. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444... 11. 2.... 12. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios... 13. 3.... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios... 15. 4.... 16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja gimė 1935 m.... 17. 5.... 18. 2002 m. vasario 4 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas Nr.... 19. 6.... 20. Pareiškėjos tėvas V. L. mirė 1993 m. balandžio 19 d. (b. l. 12, 13). 2018... 21. 7.... 22. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011 m. vasario 17 d. pažymoje nurodyta,... 23. 8.... 24. Valstybinis archyvas Suvalkuose 2006 m. sausio 16 d. pareiškėjai išdavė... 25. 9.... 26. Pareiškėja 2011 m. sausio 10 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Marijampolės,... 27. 10.... 28. Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl juridinę... 29. 11.... 30. Pareiškėja nurodė, jog kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo,... 31. 12.... 32. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2... 33. 13.... 34. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje teigia, kad nustačius prašomą juridinę... 35. 14.... 36. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje yra nustatyta, jog... 37. 15.... 38. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad prašymą dėl žemės suteikimo 2011... 39. 16.... 40. Kaip jau yra nurodyta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290,... 42. nutraukti civilinę bylą Nr. 2YT-3485-1032/2020 pagal pareiškėjos A. R.... 43. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti...