Byla I-3831-142/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, ir

Nustatė

3Pareiškėja R. A. padavė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 19320 litų atlyginimo skirtumą, susidariusį dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo. Paaiškino, kad jos pareiginės algos dydis buvo skaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nuo 2003 m. Vyriausybė nuolat didino MMA tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, o pareigūnų darbo užmokestis ir toliau buvo skaičiuojamas taikant 430 Lt MMA dydį. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių principą, proporcingumo principą, visų asmenų lygybės principą, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str., 48 str. nuostatoms. Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

4Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais teisės aktais, veikė teisėtai, todėl pareiškėjo reikalavimui išmokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Remiasi Konstitucinio Teismo 2007-03-20 nutarimu, kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčo teisiniams santykiams taikytini teisės aktai Konstitucijai neprieštarauja. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad teismo sprendimas ministerijos teisėms ir pareigoms įtakos neturės, ir mano, kad ministerija neturėtų būti įtraukta dalyvauti byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

6Skundas atmestinas.

7Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004 03 24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005 04 04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006 03 27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003 09 01 apskaičiuojant jai darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

8Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002 04 23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Nuo 2006-08-08 valstybės tarnautojų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kuris 2006 metams buvo nustatytas 430 Lt dydžio.

9Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pasisakė dėl Vyriausybės nutarimų atitikimo teisėtiems valstybės tarnautojų lūkesčiams, teisinio tikrumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ir dėl 2006-07-19 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-789 bei nurodė, kad „Tokiu teisiniu reguliavimu, kai sąvoka „minimalios mėnesinės algos dydis“ buvo pakeista sąvoka „pareiginės algos bazinis dydis“, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmė nepakito: valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau yra apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Be to, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, valstybės pareigūnams MMA ir toliau yra garantija, jog jiems nebus mokamas darbo užmokestis, mažesnis už valstybės nustatytą MMA; atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų kuriam nors valstybės tarnautojui, valstybės politikui, teisėjui, prokurorui, valstybės pareigūnui mokėti algą, mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu yra nustačiusi Vyriausybė“.

10Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjai buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjos prašomą darbo užmokesčio skirtumą.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

12pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai