Byla e2-415-433/2020
Dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo neteisėtais, jų panaikinimo bei atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos priešieškinį ieškovui M. T. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovui M. T., ieškovo atstovei advokatei Saulei Katauskaitei, atsakovui V. A.,

2viešame posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. T. patikslintą ieškinį atsakovams Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai ir V. A. dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo neteisėtais, jų panaikinimo bei atsakovės Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos priešieškinį ieškovui M. T. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Nustatė

3Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad jis nuo 2006-08-22 ėjo atsakovės Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos (toliau - Atsakovė, Bendrija) pirmininko pareigas. 2018-11-07 Bendrijos nariai susirinko į visuotinį susirinkimą, kurio metu turėjo būti svarstomi šie klausimai: 1) susirinkimo pirmininko ir susirinkimo sekretoriaus rinkimas; 2) susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 3) balsų skaičiavimo komisijos rinkimai; 4) įgaliojimų Bendrijos valdybai suteikimas, priimant sprendimus dėl pirkimų komisijos sudarymo vykdant viešuosius pirkimus; 5) balsų skaičiavimo komisijos sudarymas, vykdant daugiabučio namo (adresas: ( - )) (toliau - Daugiabutis namas) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 11 str. 5 d. ir Bendrijos įstatų 30 p., visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Vadovaujantis nurodytomis Įstatymo ir Bendrijos įstatų nuostatomis, 2018-11-07 Bendrijos nariams susirinkus į visuotinį susirinkimą, pirmiausia buvo patikrinta, ar yra kvorumas. Suskaičiavus į visuotinį susirinkimą susirinkusius Bendrijos narius, paaiškėjo tai, kad į susirinkimą susirinko tik 5 Bendrijos nariai bei, kad kvorumo nėra, todėl vadovaujantis Įstatymo 11 str. 5 d. ir Bendrijos įstatų 30 p. susirinkimas buvo paskelbtas neįvykusiu. Aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su 2018-11-07 Bendrijos visuotinio susirinkimo neįvykimu, patvirtina pridedamas Bendrijos 2018-11-07 susirinkimo protokolas Nr. 0711/18-9. Neįvykus 2018-11-07 Bendrijos visuotiniam susirinkimui, 2018-11-21 įvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas 2018-11-21 Bendrijos susirinkimo protokolas. Kaip matyti iš 2018-11-21 Bendrijos susirinkimo protokolo, šio susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti du tuos pačius klausimus, kurie buvo numatyti svarstyti 2018-11-07 neįvykusiame Bendrijos susirinkime, t. y. turėjo būti svarstoma dėl: 1) įgaliojimų Bendrijos valdybai suteikimo, priimant sprendimus dėl pirkimų komisijos sudarymo vykdant viešuosius pirkimus; 2) balsų skaičiavimo komisijos sudarymo, vykdant Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu. Tačiau, nepaisant to, kad pagal 2018-11-21 Pakartotinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę buvo numatyta svarstyti iš esmės tuos pačius klausimus, kurie turėjo būti svarstomi 2018-11-07 neįvykusiame Bendrijos visuotiniame susirinkime, 2018-11-21 j susirinkimą susirinkę Bendrijos nariai išėjo iš darbotvarkės ribų ir 2018-11-21 Pakartotinio visuotinio susirinkimo metu svarstė bei priėmė sprendimą klausimu, kuris nebuvo įtrauktas į darbotvarkę bei, kuris nebuvo numatytas svarstyti neįvykusiame 2018-11-07 Bendrijos visuotiniame susirinkime. Tai yra, Bendrijos nariai, dalyvavę 2018-11-21 Pakartotiniame visuotiniame susirinkime, išeidami iš numatytos darbotvarkės ribų, nusprendė organizuoti kitą visuotinį Bendrijos nariu susirinkimą, kurio metu būtu renkami nauji valdymo organu nariai ir revizorius. Bendrijos narys atsakovas V. A. 2018-12-03 elektroniniu laišku kreipėsi į jį, nurodydamas, kad 2018-11-21 Pakartotiniame visuotiniame susirinkime dalyvavę Bendrijos nariai nusprendė sušaukti naują visuotinį susirinkimą, paskelbiant naujų valdymo organų ir revizoriaus rinkimus, bei nurodė, kad toks sprendimas jį neva įpareigoja sušaukti susirinkimą 2018-12-05. Atsakydamas į aukščiau nurodytą atsakovo V. A. elektroninį laišką, ji pateikė V. A. 2018-12-04 atsakymą, kuriuo V. A. buvo išaiškinta, kad jo reikalavimas sušaukti naują visuotinį susirinkimą, kuriame būtų renkami nauji Bendrijos valdymo organai ir revizorius, yra teisiškai nepagrįstas. Nepaisant to, nieko jam nepranešus, 2018-12-20 vis tik įvyko naujas visuotinis susirinkimas. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas 2018-12-20 Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos susirinkimo protokolas. Kaip matyti iš 2018-12-20 Bendrijos susirinkimo protokolo, susirinkime numatyta spręsti ir buvo sprendžiami šie klausimai: 1) Bendrijos revizoriaus atšaukimas iš užimamų pareigų; 2) naujo revizoriaus rinkimai; 3) Bendrijos valdybos narių atšaukimas; 4) Bendrijos valdybos narių rinkimai; 5) Bendrijos pirmininko atšaukimas; 6) Bendrijos pirmininko rinkimai. 2018-12-20 visuotinio susirinkimo metu buvo balsuojama visais aukščiau nurodytais darbotvarkės klausimais, t. y. atšaukti seni ir išrinkti nauji: (i) revizorius, (ii) valdyba ir (iii) Bendrijos pirmininkas. Tokiu būdu, įvykus 2018-12-20 visuotiniam susirinkimui, ji buvo atšauktas iš Bendrijos pirmininko pareigų. Jo vertinimu, priimant sprendimą atšaukti jį iš Bendrijos pirmininko pareigų, pažeistos Įstatyme ir Bendrijos įstatuose numatytos procedūros, o tuo pačiu ir jo teisės ir teisėti interesai. Dėl šios priežasties, t. y. siekdamas ginti savo teises ir teisėtus interesus, esu priverstas kreiptis į teismą. Įstatymo 9 str. 1 d. yra nustatyta, kad aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. To paties įstatymo 10 str. apibrėžta visuotinio susirinkimo kompetencija, o 11 str. visuotinio susirinkimo Šaukimo, organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Įstatymo 11 str. 5 d. nustatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teise svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarke. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Bendrijos įstatų 30 p. nustatytas analogiškas reglamentavimas. Taigi, remiantis įstatymo 11 str. 5 d. ir Bendrijos įstatų 30 p., tokiu atveju, jeigu dėl neįvykusio visuotinio susirinkimo skelbiamas ir vyksta pakartotinis visuotinis susirinkimas, tokio pakartotinio visuotinio susirinkimo metu gali būti svarstomi tik tokie klausimai, kurie buvo numatyti neįvykusio visuotinio susirinkimo darbotvarkėje. Pakartotinio visuotinio susirinkimo metu, remiantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, negali būti priimami sprendimai dėl tu klausimu, kurie nebuvo įtraukti i neįvykusio visuotinio susirinkimo darbotvarke, kas reiškia, jog pakartotinio visuotinio susirinkimo metu svarstant ir priimant sprendimus klausimais, kurie nebuvo įtraukti į pirminio (neįvykusio) visuotinio susirinkimo darbotvarkę, pažeidžiamos įstatymo 11 str. 5 d. ir Bendrijos įstatų 30 p. nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 str. 4 d. nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju ginčijamas Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas organizuoti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius, įformintas Bendrijos 2018-11-21 susirinkimo protokolu, jo vertinimu, prieštarauja tiek imperatyviosioms įstatymų normoms, tiek juridinio asmens steigimo dokumentams. 2018-11-21 visuotinis Bendrijos narių susirinkimas buvo pakartotinis. Ta yra, šis visuotinis susirinkimas buvo organizuojamas ir įvyko po to, kai dėl kvorumo nebuvimo neįvyko 2018-11-07 visuotinis Bendrijos narių susirinkimas. 2018-11-21 Pakartotinio visuotinio susirinkimo metu, vadovaujantis aukščiau aptartomis įstatymo 11 str. 5 d. ir Bendrijos įstatų 30 p. nuostatomis, buvo numatyta svarstyti iš esmės tuos pačius klausimus, kurie turėjo būti svarstomi neįvykusio 2018-11-07 visuotinio susirinkimo metu, t. y. šiame susirinkime turėjo būti priimami sprendimai dėl: 1) įgaliojimų Bendrijos valdybai suteikimo, priimant sprendimus dėl pirkimų komisijos sudarymo vykdant viešuosius pirkimus; 2) balsų skaičiavimo komisijos sudarymo, vykdant Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu. Tačiau, kaip patvirtina 2018-11-21 Pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolas, šiame susirinkime dalyvavę Bendrijos nariai, turėję svarstyti tik darbotvarkėje numatytus (aukščiau nurodytus) klausimus, išėjo iš darbotvarkės ribų ir svarstė bei priėmė sprendimą dėl naujo visuotinio Bendrijos narių susirinkimo, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius, organizavimo. Šis klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę ir jis nebuvo numatytas svarstyti 2018-11-07 neivykusiame visuotiniame susirinkime. Remiantis įstatymo 11 str. 5 d. ir Bendrijos įstatų 30 p., vykstant pakartotiniam visuotiniam susirinkimui, jame gali būti sprendžiami tik tie klausimai, kurie turėjo būti sprendžiami neįvykusiame visuotiniame susirinkime ir negali būti sprendžiami klausimai, kurie nebuvo įtraukti į neįvykusio visuotinio susirinkimo darbotvarkę. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei į tai, kad 2018-11-21 Pakartotiniame visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta klausimu, kuris nebuvo įtrauktas į 2018-11-07 neįvykusio visuotinio susirinkimo darbotvarkę (t. y. dėl naujo visuotinio susirinkimo, kuriame būtų renkami nauji Bendrijos valdymo organai ir revizorius organizavimo), darytina išvada, kad 2018-11-21 Bendrijos nariams priimant sprendimą organizuoti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius, buvo pažeistas įstatymo 11 str. 5 d. ir Bendrijos įstatų 30 p. nuostatos. Vadovaujantis CK 2.82 str. 4 d., toks pažeidimas yra pagrindas teismui sprendimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai, mano vertinimu, patvirtina, kad Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas organizuoti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius, įformintas Bendrijos 2018-11-21 susirinkimo protokolu, yra neteisėtas ir dėl to naikintinas. Įstatymo 11 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Bendrijos įstatų 26 p. nustatytas beveik toks pat reglamentavimas kaip įstatymo 11 str. 1 d., išskyrus tik tai, kad pagal Bendrijos įstatus visuotinių Bendrijos narių susirinkimų nešaukia valdyba. Remiantis įstatymo 11 str. 1 d. ir Bendrijos įstatų 26 p. nuostatomis, bendra taisyklė yra tokia, kad visuotinį susirinkimą šaukia Bendrijos pirmininkas. Tačiau tokio susirinkimo sušaukimą gali inicijuoti ir revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių. Tokiu atveju Bendrijos pirmininkui turi būti pateiktas revizoriaus arba ketvirtadalio Bendrijos nariu reikalavimas su išreikšta valia dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo, o visuotini susirinkimą Bendrijos pirmininkas tokiu atveju turi sušaukti per viena mėnesi nuo reikalavimo pateikimo jam dienos. Jeigu visuotinis susirinkimas per mėnesį nėra sušaukiamas, praėjus šiam terminui, teisę sušaukti visuotinį susirinkimą turi pats revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių. Jo vertinimu, šiuo atveju, šaukiant Bendrijos narių 2018-12-20 visuotinį susirinkimą, buvo pažeista įstatymo 11 str. 1 d. bei Bendrijos įstatų 26 p. nustatyta visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarka. Prieš įvykstant 2018-12-20 visuotiniam Bendrijos narių susirinkimui jis, eidamas Bendrijos pirmininko pareigas, nei iš revizoriaus, nei iš ketvirtadalio Bendrijos narių negavo jokio jų parašais patvirtinto reikalavimo sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą. Atitinkamai, jam nebuvo suteiktas įstatymo 11 str. 1 d. ir Bendrijos įstatų 26 p. numatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo Bendrijos revizoriaus arba ketvirtadalio Bendrijos narių reikalavimo pateikimo dienos, per kurį yra privaloma sušaukti Bendrijos visuotinį susirinkimą. Remiantis įstatymo 11 str. 1 d. ir Bendrijos įstatų 26 p., visuotinis susirinkimas, Bendrijos pirmininkui jo nesušaukus, gali būti šaukiamas tik praėjus vienam mėnesiui nuo reikalavimo jį sušaukti pateikimo. 2018-11-21 Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas organizuoti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, kuriame būtų renkami nauji valdymo organai ir revizorius, yra neteisėtas ir naikintinas, o jam būnant Bendrijos pirmininku nei Bendrijos revizorius, nei ketvirtadalis Bendrijos narių, kaip tą numato Įstatymo 11 str. 1 d. ir Bendrijos įstatų 26 p., nepateikė reikalavimo sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą klausimams dėl naujų Bendrijos valdymo organų ir revizoriaus rinkimų jame spręsti. Iš to ieškovas daro išvadą, kad visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, įvykęs 2018-12-20, buvo sušauktas neteisėtai, t. y. pažeidžiant Įstatymo 11 str. 1 d. ir Bendrijos įstatų 26 p. nustatytą visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarką. Vadovaujantis CK 2.82 str. 4 d., toks pažeidimas yra pagrindas teismui pripažinti Bendrijos 2018-12-20 susirinkimo protokolą neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti šio susirinkimo priimtus sprendimus (tame tarp nurodytame visuotiniame susirinkime priimtą sprendimą atšaukti jį iš Bendrijos pirmininko pareigų ir vietoj jo Bendrijos pirmininku paskirti atsakovą V. A.). Reikalavimas uždrausti 2018-12-20 Bendrijos visuotinio susirinkimo metu Bendrijos pirmininku išrinktam V. A. eiti Bendrijos pirmininko pareigas yra prevencinio pobūdžio. Remiantis CK 1.138 str. 1 d. 3 p., prevencinio reikalavimo pareiškimas teisme yra vienas iš būdų ginti civilines teises. Šis reikalavimas pareiškiamas siekiant, jog būtų uždrausta atlikti tokius veiksmus, kurie kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Pagrindas prevenciniam reikalavimui pareikšti - realus pavojus, kad asmeniui ateityje gali būti padaryta žalos, o tikslas - šios žalos išvengti (CK 6.255 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje praktikoje yra suformuluotos prevencinio reikalavimo tenkinimo sąlygos, t. y.: „Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti." Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, civilinės bylos šalis, teisme pareiškusi prevencinį reikalavimą uždrausti kitai šaliai atlikti tam tikrus veiksmus, privalo įrodyti (pagrįsti) tai, kad: (i) prašomi uždrausti veiksmai yra neteisėti; (ii) neuždraudus šių veiksmų, egzistuoja realus pavojus žalai atsirasti; (iii) siekį pašalinti žalos grėsmę. Jo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti esant visas sąlygas mano pareikšto prevencinio reikalavimo tenkinimui bei uždrausti 2018-12-20 Bendrijos visuotinio susirinkimo metu Bendrijos pirmininku išrinktam V. A. eiti Bendrijos pirmininko pareigas. Prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigų pažeidžiantys veiksmai. Neteisėti veiksmai - tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytų pareigų elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prevencinio reikalavimo objektas yra neteisėti veiksmai, kurie gali sukelti žalą. Asmens veiksmai laikomi neteisėtais, jeigu šie veiksmai neatitinka teisės aktuose arba sutartyje nustatytų reikalavimų (sąlygų). Šiuo atveju tie neteisėti veiksmai, kurių uždraudimo jis siekia, bei kurie, jeigu nebus uždrausti, sukels žalą yra V. A. Bendrijos pirmininko pareigų ėjimas. Jo vertinimu, V. A. negali eiti Bendrijos pirmininko pareigų, o jam einant šias pareigas, būtų pažeidžiami teisės aktų ir Bendrijos jstatų reikalavimai. 2018-12-20 Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimus pripažinus negaliojančiais, įskaitant negaliojančiu pripažinus sprendimą Bendrijos pirmininku paskirti V. A., tolesnis V. A. Bendrijos pirmininko pareigų ėjimas taptų neteisėtu, kadangi, remiantis Įstatymo 10 str. 2 p., 14 str. 1-2 d. ir Bendrijos įstatų 23.2. p., tam, kad asmuo galėtų teisėtai vykdyti Bendrijos pirmininko pareigas (funkcijas), yra būtinas galiojantis visuotinio susirinkimo sprendimas paskirti šį asmenį į Bendrijos pirmininko pareigas. Taigi, teismui priėmus sprendimą pripažinti neteisėtais 2018-12-20 Bendrijos visuotinio susirinkimo metu priimtus Bendrijos narių sprendimus, tolesnis V. A., kaip Bendrijos pirmininko, veikimas būtų neteisėtas. Antroji prevencinio reikalavimo tenkinimo sąlyga - potenciali grėsmė žalai (nuostoliams) atsirasti, jeigu nebus uždrausta atlikti neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią prevencinio reikalavimo tenkinimo sąlygą, yra nurodęs: „viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygą - realus pavojus daryti žalo. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žalo yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris j teisę pažeidžiančius veiksmus, ją nepripažįstant ir pan. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisią pažeidimui – žalai“ Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šiuo atveju man tenka pareiga pagrįsti, kad veiksmai, kuriuos siekiama uždrausti (t. y. draudimas V. A. eiti Bendrijos pirmininko pareigas), tokiu atveju, jeigu jie nebūtų uždrausti, galėtų sąlygoti žalos atsiradimą. Tik panaikinus 2018-12-20 Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimus, tačiau papildomai nepriėmus sprendimo su tiesioginiu draudimu V. A. eiti Bendrijos pirmininko pareigas, V. A. galimai ir toliau vykdys visas Bendrijos pirmininko funkcijas, t. y. organizuos Bendrijos veiklą ir Daugiabučio namo, jo priklausinių ir bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, sudarinės sutartis Bendrijos vardu, tvarkys sąskaitas, kuriame kaupiamos Daugiabučio namo savininkų lėšos ir vykdys kitas Bendrijos pirmininkui priskirtas funkcijas. Tokių sandorių sudarymas gali lemti reikšmingų Bendrijos įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis prisiėmimą, nors realiai asmuo net neturi teisės Bendrijos vardu sudarinėti tokių sandorių. Naujas juridinio asmens vadovas teisę veikti juridinio asmens vardu jgyja tik nuo tada, kada atitinkami duomenys yra įregistruojami juridinių asmenų registre. Todėl tokio prevencinio reikalavimo patenkinimas sudarytų sąlygas, jog po galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo iki naujo Bendrijos vadovo duomenų įregistravimo (kas objektyviai gali užtrukti nemažą laiko tarpą) V. A. būtų juridinių asmenų registre registruotas kaip juridinio asmens vadovas, o tai leistų ir toliau Bendrijos vardu atlikinėti įvairius veiksmus (tame tarpe sudarinėti sandorius), nors teismo sprendimu nurodyto asmens paskyrimas Bendrovės vadovu jau būtų pripažintas neteisėtu. Dėl nurodytų priežasčių tokio reikalavimo patenkinamas apsaugotų ir nuo to, jog laikotarpiu iki teismo sprendimo įvykdymo Bendrija ir jos nariai būtų apsaugoti nuo nurodytų neigiamų padarinių (galimos žalos) patyrimo. Per Bendriją, kaip savininkų interesus vienijantį subjektą, yra ketinama įgyvendinti Daugiabučio namo renovacijos projektą, o V. A. yra iš esmės nusistatęs prieš pastato renovacijos projekto įgyvendinimą ir gali atlikti veiksmus, kurių pagrindu šis projektas būtų delsiamas ar būtų atliekami veiksmai, ( - ) kurie būtų nukreipti į tai, jog šis projektas būtų iš viso neįgyvendinamas. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog, jo žiniomis, po paskyrimo Bendrijos pirmininku V. A. pradėjo aktyviai agituoti pastato renovacijos šalininkus tam, kad renovacijos projektas nebūtų įgyvendintas. Tuo tarpu operatyvus pastato renovacijos projekto įgyvendinimas yra itin reikšmingas, nes nuo to priklauso iš valstybės gaunamos paramos skyrimo tvarka ir dydis. Taigi, dėl tokio delsimo gali sumažėti iš valstybės gaunamos paramos dydis ir pasunkėti pastato renovacijos projekto įgyvendinimas. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės lemia tai, jog ir jis tiesiogiai patiria žalą, nes neteisėtai atšauktas iš Bendrijos pirmininko pareigų negali gauti atlygio už šių funkcijų vykdymą. Jo vertinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina žalos patyrimo ateityje galimybę (tikimybę), o tai sudaro sąlygas pripažinti atitinkamos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos buvimą. Trečioji prevencinio reikalavimo tenkinimo sąlyga - siekis pašalinti žalos, atsiusiančios dėl neteisėtų veiksmų, grėsmę. Kitaip tariant, šiuo atveju jam tenka pareiga pagrįsti, kad pareikšto reikalavimo dėl uždraudimo V. A. eiti Bendrijos pareigas patenkinimo atveju, būtų pašalinta grėsmė žalai atsirasti. Šiuo atveju, jeigu pripažinus 2018-12-20 Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimus neteisėtais dar papildomai būtų uždraudžiama V. A. eiti Bendrijos pirmininko pareigas, būtų užtikrintai eliminuota grėsmė, kad nepaisant panaikintų 2018-12-20 sprendimų V. A. ir toliau be teisinio pagrindo vykdytis Bendrijos pirmininko funkcijas, o, vykdydamas šias funkcijas, padarys žalos. Be to, detaliai šios sąlygos buvimą patvirtina visuma aukščiau išdėstytų argumentų. Taigi, aukščiau šioje dalyje išdėstytos aplinkybės ir argumentai, jo vertinimu, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja visos trys prevencinio reikalavimo dėl uždraudimo V. A. eiti Bendrijos pirmininko pareigas tenkinimo sąlygos. Prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos (toliau – Bendrija arba atsakovė) visuotinio susirinkimo sprendimą organizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius, įformintą Bendrijos 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkimo protokolu; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkimo protokolą ir panaikinti šio susirinkimo priimtus sprendimus; 3) uždrausti Bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkimo metu Bendrijos pirmininku išrinktam V. A. eiti Bendrijos pirmininko pareigas; 4) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas V. A. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su juo nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas V. A. nėra tinkamas atsakovas šio procesinio dokumento 1, 2 punktuose nurodytų ieškovo pareikštų reikalavimų atžvilgiu. Atsakovas nėra tas subjektas, kuris priėmė ieškovo ginčijamus sprendimus, kurių pagrindu ieškovas buvo atšauktas iš juridinio asmens vadovo pareigų. Atsakovas yra tik juridinio asmens, kurio aukščiausias valdymo organas priėmė sprendimą atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų, dalyvis. Be kita ko, ieškiniu reiškiamas prevencinio pobūdžio reikalavimas - uždrausti 2018 m. gruodžio 20 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo metu Bendrijos pirmininku išrinktam atsakovui eiti Bendrijos pirmininko pareigas. Ieškovas M. T. nėra tinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, esant ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nei atsakovui, nei Bendrijai, nei Bendrijos nariams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta ne bet kurio, bet tik suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis ji ginti. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo. Jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Ieškovas 2018 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu pardavė UAB „Apotheca vaistinė“ jam nuosavybės teisės pagrindu priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymo) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad narystė bendrijoje pasibaigia buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui netekus nuosavybės teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta VĮ „Registrų centras“ 2018 m. sausio 05 d. įregistruotų Bendrijos įstatų 14.3.3. punkte. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai - pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, ieškovui 2018 m. spalio 1 d. pardavus butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), jis nebėra nei Bendrijos narys, nei ( - ), esančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkas. Iš esmės galima daryti išvadą, kad ieškovas yra pašalinis asmuo santykiuose su Bendrija ir/ar jos nariais. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigimo tikslas - įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Taigi, Bendrijos veikla susijusi su butų ir kitų patalpų savininkų teisėmis ir pareigomis, susijusiomis su jiems priklausančiais bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, esančiais pastate ( - ) (toliau - Pastatas). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos veikla susijusi su Pastato savininkų teisėmis ir pareigomis valdant jiems priklausantį turtą, lieka neaišku, kokį teisinį suinteresuotumą šiuo atveju turi ieškovas, kuris kaip minėta, nėra Pastate esančių patalpų savininkas. Ieškovas negina Pastate esančių patalpų savininkų teisių, jis neturi tokių įgaliojimų. Būtent Bendrijos nariai (Pastate esančių patalpų savininkai) atšaukė ieškovą iš užimamų juridinio asmens vadovo pareigų, pareikšdami jam nepasitikinėjimą, t. y. ieškovas iš Bendrijos pirmininko pareigų atšauktas kaip asmuo, darantis žalą Bendrijai ir keliantis realią grėsmę dar didesnei žalai atsirasti. Darytina išvada, kad ieškovas galėtų reikšti tokį prevencinį ieškinį, koks yra pareikštas dabar, esant vienintelei sąlygai - jei jis Pastate nuosavybės teise valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad realus pavojus, jog ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas pareikšti prevencinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas - neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas - uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Pagrindinės prevencinio ieškinio sąlygos yra šios: neteisėti veiksmai, kurie gali pasireikšti tiesioginiu teisės pažeidimu, arba, nebūdami tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, gali sudaryti objektyvią galimybę pažeisti asmens teises, ir realus žalos atsiradimo pavojus. Ieškovas, pagrįsdamas potencialios grėsmės žalai (nuostoliams) atsirasti sąlygą, nurodo, kad atsakovas, eidamas Bendrijos pirmininko pareigas, organizuos Bendrijos veiklą ir Pastato bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, sudarinės sutartis Bendrijos vardu, tvarkys sąskaitas, kuriame kaupiamos Pastato savininkų lėšos ir vykdys kitas Bendrijos pirmininkui priskirtas funkcijas. Tokių sandorių sudarymas, pasak ieškovo, gali lemti reikšmingų Bendrijos įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis prisiėmimą, nors realiai asmuo net neturi teisės Bendrijos vardu sudarinėti tokių sandorių. Atsakovas Bendrijos pirmininko pareigas pradėjo eiti po 2018 m. gruodžio 20 d. Bendrijos narių susirinkimo, kuriame susirinkime dalyvavę asmenys paskyrė atsakovą užimti Bendrijos pirmininko pareigas. Šis Bendrijos narių susirinkimas ir jame priimti sprendimai tol, kol nėra panaikinti, yra teisėti. Be kita ko, 2018 m. gruodžio 20 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolas yra pateiktas VĮ „Registrų centras“ bei 2019 m. sausio 29 d. įregistruotas viešajame juridinių asmenų registre. Taigi, atsakovas tol, kol nebus atšauktas iš Bendrijos pirmininko pareigų, turi teisę Bendrijos vardu sudarinėti visus sandorius, būtinus užtikrinti sklandžiai Bendrijos veiklai, rūpinantis Pastato savininkų teisėmis ir pareigomis. Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Minėta, kad ieškovas neturi jokių teisių į Pastate esančius bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Taip pat jis nėra įgaliotas ginti Pastate esančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų teises. Visi be išimties atsakovo, vykdant Bendrijos pirmininko pareigas, sudaryti sandoriai teisines pasekmes sukels ne ieškovui, o Pastate esančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkams. Ieškovas ieškinyje pabrėžia, kad per Bendriją, kaip savininkų interesus vienijantį subjektą, yra ketinama įgyvendinti Daugiabučio namo ( - ) renovacijos projektą, o atsakovas, pasak ieškovo, yra iš esmės nusistatęs prieš Pastato renovacijos projekto įgyvendinimą ir gali atlikti veiksmus, kurių pagrindu šis projektas būtų delsiamas ar būtų atliekami veiksmai, kurie būtų nukreipti į tai, jog šis projektas būtų iš viso neįgyvendintas. Dėl tokio delsimo gali sumažėti iš valstybės gaunamos paramos dydis ir pasunkėti Pastato renovacijos projekto įgyvendinimas. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovas klaidina teismą, kadangi Pastate esančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai nėra priėmę sprendimo dėl dalyvavimo Pastato renovacijos procese. Tuo metu, kuomet ieškovas ėjo Bendrijos pirmininko pareigas, jis neorganizavo Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, kuriame būtų buvęs priimtas sprendimas pradėti Pastato renovacijos procesą. Visus darbus susijusius su Pastato renovacijos procesu ieškovas atliko savavališkai, savo iniciatyva, klaidindamas Pastato butų ir kitų patalpų savininkus. Paraiškos dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) teikiamos Aplinkos ministrui paskelbus kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). 2018 m. liepos 27 d. Aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-724 paskelbė kvietimą, kuriame nustatė paraiškų teikimo terminą, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Todėl visos paraiškos VĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ turėjo būti teikiamos per nustatytą paraiškų teikimo terminą ir priimamos ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 1 d. Taigi, terminas paduoti paraiškas jau yra praėjęs, todėl ieškovo argumentai šiuo klausimu yra teisiškai nereikšmingi. Nepaisant to, atsakovas pažymi, kad ieškovas be Pastato butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, savavališkai, pažeisdamas nustatytą teisinį reglamentavimą siekė savo iniciatyva, galimai norėdamas pasipelnyti Pastato butų ir kitų patalpų savininkų sąskaita, suorganizuoti Pastato atnaujinimą. Ieškovas be gyventojų pritarimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su investicinio plano rengėja, kuri parengė investicinį planą, tokį, kokio pageidavo ieškovas, neįsiklausant į Pastato butų ir kitų patalpų savininkų pastabas ir argumentus. Šis investicinis planas ieškovo iniciatyva buvo tariamai patvirtintas Pastato savininkų susirinkime, kuriame nebuvo kvorumo. Atsakovas pažymi, kad prieš vykdant investicijų plano ir/ar energetinio naudingumo sertifikato parengimo paslaugų pirkimą privalo būti organizuojamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame turi būti nuspręsta dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje bei parengti investicinį planą. Taigi, tik butų ir kitų patalpų savininkams sutikus rengti investicinį planą, yra organizuojamas jo pirkimas. Kaip minėta, tokio susirinkimo nei ieškovas, nei kitų Pastato savininkai neorganizavo. Atsakovo žiniomis, ieškovo savavališkai sudarytos investicinio plano parengimo paslaugų teikimo sutarties kaina yra 600 Eur. Ši suma buvo paskirstyta Pastato savininkams proporcingai jų turimam plotui. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas investicinio plano ir/ar energetinio naudingumo sertifikato parengimo paslaugas privalo pirkti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725, 2.5. punkte nustatyta tvarka, t. y. jeigu pirkimą organizuoja ne perkančioji organizacija, šis paslaugų pirkimas vykdomas per elektroninių pirkimų centrą arba Ministro nustatyta tvarka. Atsakovo žiniomis, ieškovas investicinio plano ir/ar energetinio naudingumo sertifikato parengimo paslaugas pirko nesilaikydamas 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 nustatytos tvarkos. Jeigu už parengtą projektą dalį butų ir kitų patalpų savininkai nepretenduoja gauti valstybės paramos, pirkimą galima vykdyti bet kokia kita tvarka, kuri yra priimtina. Taigi, ieškovas Pastato renovacijos (modernizavimo) procesą pradėjo savo iniciatyva, be Pastato butų ir kitų savininkų pritarimo. Investicinio plano ir/ar energetinio naudingumo sertifikato parengimo paslaugas ieškovas pirko taipogi, ne tik, kad be Pastato butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, bet ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 tvarkos. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. D1-677 „Dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad investicinis planas yra daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto etapas, kuriame, be kita ko, turi būti įvertinti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai. Ieškovas 2018 m. birželio 21 d. išsiuntė kai kuriems Pastato butų ir kitų patalpų savininkams preliminarius skaičiavimus Pastato modernizavimui. Buvo atsiųsti du Pastato modernizavimo paketai. Abiejų Pastato modernizavimo paketų fasado sienų šildymo sprendiniai buvo ventiliuojami fasadai, sienų išorės apdailą pasirenkant keramines plyteles. Kai kurie Pastato butų ir kitų patalpų savininkai dar tą pačią dieną kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos su paklausimu ar tokie fasado sienų apšiltinimo sprendiniai apskirtai yra galimi Pastatui. 2018 m. liepos 4 d. vykusio Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ieškovas kartu su investicinio plano rengėja pasikvietė keraminių plytelių tiekėjus bei kitus statybos darbų rangovus bei bandė įtikinti susirinkimo dalyvius balsuoti už vieną iš dviejų paketų. Šio susirinkimo metu ieškovo buvo klausiama, kodėl investicinis planas rengiamas be Pastato savininkų sutikimo dalyvauti modernizavimo programoje, be to, kodėl investicinio plano projekte yra iš esmės parengtas vienas galimas fasado sienų šiltinimo būdo sprendinys, bei kodėl Pastato butų ir kitų patalpų savininkams nėra pateikiami visi galimi variantai. Tuo pačiu ieškovas su investicinio plano rengėja buvo informuoti, kad yra kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl ieškovo pateiktų dviejų investicinio plano paketų, be to, buvo klausiama, ar investicinio plano rengėja apskritai įvertino nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimus, kadangi Pastato butų ir kitų patalpų savininkams bandomas įpiršti investicinio plano fasado šiltinimo sprendinys akivaizdžiai nesuderinamas su Pastato esama būkle. Susirinkimo metu investicinio plano rengėja ir ieškovas pažadėjo parengti įvairius Pastato sienų šildymo variantus. 2018 m. liepos 13 d. iš ieškovo kai kuriems Pastato butų ir kitų patalpų savininkams buvo atsiųstas pranešimas apie 2018 m. liepos 30 d. organizuojamą Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame būtų svarstomi investicinio plano rengėjos parengti investicinio plano paketai. 2018 m. liepos 30 d. elektroniniu paštu ieškovas pakeitė organizuoto susirinkimo datą iš 2018 m. liepos 30 d. į 2018 m. rugpjūčio 1 d. Šį kartą kai kuriems Pastato butų ir kitų patalpų savininkams buvo pateikti 4 Pastato modernizavimo paketai2. 2018 m. rugpjūčio 1 d. nesant kvorumo, ieškovas kartu su investicinio plano rengėja iš esmės įtikinėjo susirinkimo dalyvius balsuoti už tą patį investicinio plano paketą3, kuris buvo siūlomas 2018 m. liepos 4 d. susirinkime. Pastato butų ir kitų patalpų savininkai buvo įtikinėjami pasirinkti konkretų investicinio plano paketą. Šiuos veiksmus ieškovas kartu su investicinio plano rengėja vykdė nepaisydami to, kad susirinkimo dalyviai tiek ieškovui, tiek investicinio plano rengėjai teigė, jog jie net nėra svarstę dalyvavimo modernizavimo projekte klausimų. Be to, 2018 m. rugpjūčio 1 d. susirinkimo metu tiek ieškovui, tiek investicinio plano rengėjai buvo sakoma, kad jų bandomas įsiūlyti savininkams investicinio plano paketas neatitinka nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių reikalavimų. Siūlomas investicinio plano paketas akivaizdžiai prieštarauja nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimams. Ieškovas ir investicinio plano rengėja 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo informuoti, kad Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo nuspręsta pradėti namų komplekso, į kurį patenka Pastatas, įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūras. O viena iš būsimųjų vertingųjų Pastato savybių neabejotinai bus tinkuojamas fasado tipas, t. y. Pastato savininkams bandomas įsiūlyti investicinio plano paketas prieštarauja nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimams. Ieškovo kartu su investicinio plano rengėja buvo klausiama, ar jie įvertino siūlomų investicinių planų paketų atitikimą nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimams, kokiu būdu tai buvo atlikta ir pan., į ką tiek ieškovas, tiek investicinio plano rengėja atsakė, kad susirinkimo dalyviai sąmoningai klaidinami neva prieš Pastato modernizavimą nusiteikusių asmenų, kurie dėsto tikrovės neatitinkančią informaciją. 2018 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu paštu ieškovas kai kuriems Pastato butų ir kitų patalpų savininkams išsiuntė galutinį Pastato atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą. Šis investicinis planas neva buvo patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 1 d. susirinkimo metu, nors, kaip minėta, šiame susirinkime net nebuvo dalyvių kvorumo. Dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pastato savininkų susirinkime priimto sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2161-534/2019. 2018 m. rugsėjo 14 d. vykusio Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu buvo patvirtintas pastatų komplekso ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas. 2018 m. spalio 4 d. Pastatas, kartu su kitais kompleksui priklausančiais statiniais, buvo įregistruotas į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. 2018 m. lapkričio mėn. pradžioje visi Pastato butų ir kitų patalpų savininkai iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus gavo informacinius pranešimus apie Pastato įrašymą į Kultūros vertybių registrą. Kaip buvo sakoma ieškovui jo organizuotų susirinkimų metu, viena iš Pastato vertingųjų savybių, įtrauktų į nekilnojamojo kultūros vertybių registrą, yra tinkuotas fasado apdailos tipas. Ieškovo iniciatyva be Pastato butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo vykdytos su Pastato modernizavimu susijusios procedūros lėmė, kad Pastato butų ir kitų patalpų savininkai patyrė tiesioginius finansinius nuostolius. O ieškovo kartu su investicinio plano rengėja Pastato butų ir kitų patalpų savininkams bandytas įpiršti investicinis planas yra nieko vertas, kadangi niekas statybos leidžiančio dokumento, parengto pagal investicinį planą, kurio sprendiniai nėra suderinti su nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių reikalavimais ir jiems akivaizdžiai prieštarauja, neišduotų. Taigi, ne atsakovo veiksmai lemia, kad Pastato butų ir kitų patalpų savininkai negali dalyvauti 2018 m. liepos 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-724 paskelbtame kvietime, kuriame nustatytas paraiškų teikimo terminas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d., o ieškovo 2018 m. vasarą būnant Bendrijos pirmininku tiesiogiai Pastato butų ir kitų patalpų savininkams nuostolius sukėlę, savavališkai atlikti, akivaizdžiai nekompetentingi veiksmai. Ieškovas iš esmės naudodamasis daugumos Pastato butų ir kitų patalpų savininkų abejingumu, neišprusimu, ilgus metus be teisinio pagrindo absoliučiai nekompetentingai ėjo Bendrijos pirmininko pareigas. Šiai dienai Pastatas bei bendro naudojimo objektai yra visiškai apleisti, todėl teigtina, kad ne atsakovas potencialiai kelią grėsmę žalai atsirasti, o ieškovas netinkamai vykdydamas savo pareigas, būdamas nekompetentingas, padarė Pastato butų ir kitų patalpų savininkams tiesioginius finansinius nuostolius, kurių dydis šiai dienai dar nėra nustatytas. Viena iš negalėjimo nustatyti nuostolių dydį priežasčių yra ta, kad ieškovas slepia ir nepateikia su Bendrijos veikla susijusių dokumentų bei Bendrijos turto. Šiai dienai nėra įmanoma nustatyti Bendrijos finansinės būklės, finansinių operacijų pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas pats tiesiogiai patiria žalą, nes neteisėtai atšauktas iš Bendrijos pirmininko pareigų, ieškovas negali gauti atlygio už Bendrijos pirmininko pareigų vykdymą. Šis ieškovo argumentas neturi jokios teisinės reikšmės bei teisinio ryšio su prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygomis. Tuo atveju, jeigu ieškovas mano, kad jam yra daroma turtinė žala, jis turi visas procesines galimybes pareikšti atitinkamo pobūdžio reikalavimą. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, t. y. kartu su ieškiniu nėra pateikta nė vieno prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas pagrindžiančio įrodymo. Iš esmės ieškinys grįstas ne konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pagrindžia tam tikri įrodymai, o subjektyvaus pobūdžio išvedžiojimais apie tariamą grėsmę žalai atsirasti, apie poreikį ginti neaišku kieno teises ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patikslintas prevencinis ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, o iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

5Atsakovė Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija pateikė priešieškinį, kuriame nurodyta, 2018 m. gruodžio 20 d. vykusio atsakovo narių susirinkimo metu bendrijos nariai nusprendė atšaukti ieškovą M. T. iš bendrijos pirmininko (vadovo) pareigų, pareiškus jam nepasitikėjimą. Šio susirinkimo metu buvo išrinktas bei paskirtas naujas bendrijos vadovas V. A.. Be kita ko, 2018 m. gruodžio 20 d. vykusio susirinkimo metu bendrijos nariai vienbalsiai įpareigojo ieškovą iki 2018 m. gruodžio 28 d. perduoti visą su atsakovo veikla susijusią dokumentaciją bei visą turtą naujajam atsakovo vadovui V. A.. Ieškovas 2018 m. gruodžio 28 d. neperdavė V. A. su atsakovo veikla susijusių dokumentų, taip pat ieškovas neperdavė atsakovo turimo turto. Darbo teisiniai santykiai su ieškovu pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d. Dėl šių ieškovo veiksmų ne vieną kartą buvo kreiptasi į ieškovą su prašymais perduoti tiek visus su atsakovo veikla susijusius dokumentus, tiek atsakovo turtą, tačiau ieškovas, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, nei turto, nei su atsakovo veikla susijusių dokumentų atsakovo pirmininkui (vadovui) V. A. neperdavė. Galiausiai po eilės ieškovui pateiktų raginimų pas atsakovą buhalteriu dirbęs K. R., galimai vykdantis ieškovo nurodymą, perdavė dalį su atsakovo veikla susijusių dokumentų. 2019 m. kovo 8 d. perdavimo - priėmimo aktu Nr. A0803/19-3 K. R. perdavė atsakovo pirmininkui V. A. šiuos su atsakovo veikla susijusius dokumentus: 1) kasos išrašų segtuvą už 2017, 2018 bei 2019 m. sausio mėn.; 2) pajamų - išlaidų sąskaitų segtuvą už 2017 m.; 3) pajamų - išlaidų sąskaitų segtuvą už 2018 bei 2019 m. sausio mėn.; 4) darbo laiko apskaitos žiniaraštį laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. sausio mėn.; 5) darbo užmokesčio paskaičiavimus laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. sausio mėn.; 6) kaupiamojo fondo paskaičiavimus laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m.; 7) balansus laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. Be to, atsakovo pirmininkas V. A. 2019 m. kovo mėnesio viduryje sulaukė skambučio iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus (toliau - skyrius), kuriuo V. A. buvo informuotas, kad skyriuje yra statinio techninės priežiūros žurnalas bei statinio techninis (techninis-energetinis) pasas ir kodėl atsakovo atstovas nesirūpina šių dokumentų atgavimu. Atsakovas 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje nuvyko į skyrių ir sužinojo, kad skyrius dar 2018 m. spalio 22 d. yra surašęs atsakovo atžvilgiu atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Šis aktas surašytas dar tuomet, kuomet atsakovo pirmininko pareigas ėjo ieškovas, tačiau ieškovas, veikdamas aplaidžiai, nesirūpino nei šio laiško atsiėmimu, nei su atsakovo veikla susijusių dokumentų atgavimu, nei informavo atsakovą, jo narius ir V. A. apie vykstančius tokio pobūdžio procesus. Ieškovas kaip atsakovo pirmininkas (vadovas) šiuo aktu, be kita ko, buvo įpareigotas iki 2018 m. lapkričio 25 d. pašalinti apie kamino galvutę esantį mūro defektą, apie priimtas priemones apsaugoti aplinkinius nuo galimo balkonų pado netekčių informuoti skyrių, tačiau savo pareigų nevykdė. Šiais savo veiksmais ieškovas potencialiai sukėlė turtinę žalą daugiabučio namo ( - ) butų ir kitų patalpų savininkams, kadangi būtent butų ir kitų patalpų savininkai turėtų atsakyti tuo atveju, jeigu daugiabučio namo mūro dalys sužalotų trečiuosius asmenis ar jų turtą. Atsakovo pirmininkas V. A. apsilankymo skyriuje metu perėmė statinio techninės priežiūros žurnalą bei statinio techninį (techninį-energetinį) pasą. Taigi, ieškinio pareiškimo dieną atsakovas disponuoja tik dalimi su savo veikla susijusia dokumentacija, kurią jis gavo iš K. R. ir Skyriaus. Visi kiti su atsakovo veikla susiję dokumentai iki šiol yra užvaldyti ieškovo, kuris atsisako juos tinkamai perduoti atsakovui. Ieškovas atsisako vykdyti ir iki šiol nėra įvykdęs savo kaip buvusio atsakovo vadovo pareigų atsakovui ir nėra perdavęs jam su bendrijos veikla susijusių dokumentų, todėl yra trikdoma bendrijos veikla. Ieškovas savo ieškinyje deklaruoja, kad jo atšaukimas iš bendrijos vadovo pareigų neva paralyžiuos atsakovo veiklą, tačiau šiuo atveju yra priešingai - būtent pats ieškovas, neperduodamas atsakovo veiklos dokumentų, trikdo atsakovo veiklą. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre įregistruotas 2006 m. lapkričio 15 d. Atsakovo steigiamojo susirinkimo, vykusio 2006 m. rugpjūčio 22 d., metu buvo nutarta atsakovo pirmininku išrinkti ieškovą (5 darbotvarkės klausimas). Kaip matyti iš steigiamojo susirinkimo protokolo, 7 darbotvarkės klausimu buvo nutarta atsakovo ūkinę veiklą tvarkyti sudarant sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Konkrečius paslaugų tiekėjus pavesta parinkti ieškovui. Ieškovas buvo įgaliotas sudaryti sutartis su paslaugų tiekėjais. Taigi, 2006 m. rugpjūčio 22 d. vykusio steigiamojo susirinkimo protokolas patvirtina, kad atsakovas aktyvią veiklą pradėjo nuo 2006 m. lapkričio 15 d., tačiau atsakovas nežino, kokios sutartys ieškovui vadovaujant atsakovui buvo sudarytos atsakovo vardu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. Atsakovas nedisponuoja nei sudarytų sutarčių registru, nei sutarčių originalais, nei sutarčių kopijomis. Nors ieškovas savo procesiniuose dokumentuose deklaruoja bei pabrėžia savo ypatingai gerą valdymo būdą, tačiau po ieškovo atšaukimo iš atsakovo vadovo pareigų paaiškėjo, kad tam tikri daugiabučio namo ( - ) butų ir kitų patalpų savininkai yra skolingi bendrijai apie 4 000 Eur sumą. Nepaisant to, kad dalis butų ir kitų patalpų savininkų savo skolas sumokėjo, tačiau vienas fizinis asmuo atsakovui yra skolingas daugiau nei 2 000 Eur. Sprendžiant iš šios skolos dydžio, darytina prielaida, kad šis fizinis asmuo atsakovui mokesčių nemokėjo apie 10 metų. Atsakovas visiškai nedisponuoja jokia informacija apie šią skolą tuo laikotarpiu, kuomet ieškovas buvo atsakovo pirmininkas. Butas, kuriam susidarė tokio dydžio skola, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ir šis butas kaip socialinis būstas išnuomotas fiziniam asmeniui. Siekiant išsiaiškinti, kas yra atsakingas už atsiradusios skolos padengimą, atsakovo atstovas 2019 m. vasario 18 d. paklausimu kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu pateikti 2009 m. spalio 9 d. nuomos sutartį, kurios pagrindu buvo išnuomotas minėtas būstas. 2018 m. kovo 4 d. raštu Nr. 1.35-19/950 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ( - ) išnuomotos O. T. šeimai socialinio būsto nuomos sąlygomis. Pagal 2009 m. spalio 9 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. ( - ) punktų nuostatas būtent O. T. yra tas asmuo, kuris yra atsakingas už susidariusios skolos padengimą. Gavus 2009 m. spalio 9 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ) buvo kreiptasi į minėtą fizinį asmenį, kad pastaroji padengtų susidariusią skolą, tačiau ji atsisako bendradarbiauti su atsakovo atstovais, todėl atsakovas ketina kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Tačiau siekiant tinkamai įgyvendinti savo procesines teises būtina žinoti, ar ieškovas laikotarpiu, kuomet vykdė atsakovo pirmininko pareigas, atliko kokius nors su skolos priteisimu susijusius veiksmus, tačiau tokia informacija atsakovas nedisponuoja. Nėra žinoma, ar skola yra priteista teismo sprendimu ir yra išieškoma antstolio, ar ieškovas jokių veiksmų, susijusių su skolos išieškojimu, neatliko. Be to, be ieškovo žinioje esančių atsakovo veiklos dokumentų, susijusių su skolos didėjimo dinamika, atsakovas net neturi galimybės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi O. T. užėmus procesinę poziciją, jog atsakovas turėtų įrodyti skolos dydį, atsakovas to tiesiog negalėtų padaryti, kadangi nedisponuoja visa su atsakovo veikla susijusia informacija, t. y. sudarytomis sutartimis, gautomis sąskaitomis, jų apmokėjimais, sumokėtų sumų paskirstymu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų protokolais ir pan. Todėl, galima pagrįstai teigti, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovas patiria realią turtinę žalą, kadangi atsakovas neturi galimybės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tokiu būdu yra prarandamos procesinės palūkanos, kurių dydis yra apie 0,29 Eur per dieną, taigi atsakovas dėl ieškovo veiksmų šioje situacijoje patiria 8,84 Eur dydžio turtinę žalą per mėnesį. Kadangi ieškovas piktybiškai vengia perduoti su atsakovo veikla susijusią dokumentaciją, atsakovo pirmininko V. A. pavedimu buvo kreiptasi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jokių bendrojo naudojimo objektų aprašo bei su daugiabučio namo ( - ) energetikos objektų, įrenginių, apskaitos prietaisų priežiūra susijusių dokumentų atsakovo vadovui nepateikė, inspekcijos buvo prašoma atlikti neplaninį, kompleksinį pastato, esančio ( - ), energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, prisijungimo prie energetikos subjektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi patikrinimą. 2019 m. vasario 25 - 26 d. buvo atliktas daugiabučio namo ( - ) patikrinimas, kuriame, be kita ko, dalyvavo ir ieškovas. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2019 m. kovo 5 d. nurodymu Nr. 12ĮP1-50 atsakovo pirmininką V. A. įpareigojo ištaisyti visą eilę patikrinimo metu nustatytų trūkumų. Šis nurodymas patvirtina, kad ieškovas aplaidžiai žiūrėjo į savo kaip atsakovo vadovo darbą, kadangi daugiabučio namo ( - ) elektros ir šilumos sistema yra labai apleista. Be kita ko, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos buvo nustatyta, kad patikrinimo metu nėra pateiktas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos projektas, šildymo prietaisų namo butuose galios atitikties projektui nustatymo aktas, pastato šildymo sistemos veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos schema. Kadangi ieškovas nuo pat atsakovo įsteigimo momento ėjo atsakovo vadovo pareigas, todėl pagrįstai galima teigti, jog visa Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodyta dokumentacija yra ieškovo dispozicijoje, tačiau ieškovas, siekdamas kiek įmanoma labiau kenkti atsakovo nariams bei kitiems daugiabučio namo ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų interesams, minėtų dokumentų piktybiškai neperduoda. Pažymėtina, kad ieškovas yra UAB „Endoterma“, kuri dirba pramonės ir energetikos, šilumos technikos, bio energetikos, objektams skirtų inžinerinių sprendimų, pramoninių ir energetikos įrenginių priežiūros ir aptarnavimo bei statybų valdymo srityse, akcininkas bei vadovas, todėl jam yra puikiai žinomi reikalavimai, susiję su šilumos ūkio priežiūra. Ieškovas, nebebūdamas atsakovo pirmininku (vadovu), tačiau disponuodamas su atsakovo veikla susijusiais dokumentais bei jų neperduodamas atsakovo pirmininkui V. A. elgiasi neteisėtai. Atsakovas disponuoja tik maža dalimi buhalterinių dokumentų už periodą nuo atsakovo veiklos pradžios iki 2018 m. gruodžio 20 d., kuomet ieškovas buvo atšauktas iš atsakovo pirmininko pareigų pareiškus jam nepasitikėjimą. Atsakovas iki šiol nedisponuoja nuo atsakovo veiklos pradžios iki 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovo vardu sudarytomis sutartimis, kasos orderiais, pirminiais apskaitos dokumentais, pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų registrais, avanso apyskaitomis ir kt. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau - Dokumentų įstatymas) 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad veiklos dokumentai - valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens vykdant veiklą sudaryti, patvirtinti, gauti, iš kitų juridinių ar fizinių asmenų perimti dokumentai. Privačių juridinių asmenų veiklos dokumentai yra jų nuosavybė (4 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnyje yra nustatytos bendrijos pirmininko teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. CK 2.4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Dokumentų įstatymo 10 straipsnyje yra detaliai reglamentuota, kaip turi būti organizuojamas įmonės veiklos dokumentų valdymas. Dokumentų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Apibendrinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog už atsakovo veiklos dokumentų valdymo organizavimą bei jų išsaugojimą nuo atsakovo įregistravimo juridinių asmenų registro dienos, t. y. nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo atsakingas ieškovas. 2018 m. gruodžio 20 d. vykusio susirinkimo metu bendrijos nariai vienbalsiai įpareigojo ieškovą iki 2018 m. gruodžio 28 d. perduoti visą su atsakovo veikla susijusią dokumentaciją bei visą turtą naujajam atsakovo vadovui V. A.. Šio atsakovo narių įpareigojimo ieškovas laiku neįvykdė. Atsakovo vadovui V. A. iki šiol nėra perduoti visi su atsakovo veikla susiję dokumentai, kuriais disponuoja ieškovas. Tokiais ieškovo veiksmais, kuomet jis neperduoda visų jo dispozicijoje esančių su atsakovo veikla susijusių dokumentų, yra trikdoma atsakovo veikla. Atsakovas negali visoje apimtyje vykdyti tinkamo bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo. Prašo įpareigoti ieškovą M. T. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui Daugiabučio Namo ( - ) Savininkų Bendrijai dokumentus už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d.: 1) Bendrijos steigimo dokumentų originalus; 2) Bendrijos valdybos narių ir įgaliotinių susirinkimų protokolų originalus ir su jais susijusius dokumentus; 3) Bendrijos sudarytų sutarčių su kitais asmenimis originalus; 4) Bendrijos gautas ir kitiems asmenims pateiktas pretenzijas, ginčų dokumentus; 5) Bendrijos pirmininko įsakymus ir įsakymų žurnalus (registrą); 6) Bendrijos darbo sutarčių originalus ir su jų vykdymu susijusius dokumentus (deklaracijas susijusias su darbo užmokesčiu pateiktas VMI ir Sodrai, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pranešimus Sodrai apie darbuotojų priėmimą-atleidimą, pranešimus Sodrai apie darbuotojo ligos laikotarpius, asmens korteles) bei darbo sutarčių žurnalą, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos dokumentus, instrukcijas, darbo pareigybių aprašymus, išskyrus darbo laiko apskaitos žiniaraštį bei darbo užmokesčio paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2010 m. iki ieškinio padavimo dienos; 7) sandėlio apskaitos žiniaraščius; 8) kasos knygą; 9) banko sąskaitų išrašus; 10) avanso apyskaitos žiniaraščius; 11) kelionės lapus; 12) pardavimo ir pirkimo sąskaitų registro žurnalus ir pačias sąskaitas, išskyrus laikoatarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos; 13) didžiąją knygą; 14) buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius; 15) buhalterinių sąskaitų operacijų žiniaraščius, deklaracijas ir finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus SODRAI, VMI, Registrų centrui, Statistikos departamentui; 16) Bendrijos išduotus įgaliojimus ir perįgaliojimus; 17) Bendrovės gautus ir išduotus suderinimo aktus; 18) Bendrijos finansines atskaitomybes, veiklos ataskaitas, metinius pranešimus, apskaitos politiką.

6Ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos pirmininko pareigas jis ėjo nuo 2006-08-22. Neteisėtai sušauktame Bendrijos visuotiniame narių susirinkime 2018-12-20 buvo priimtas sprendimas jį atleisti iš užimamų bendrijos pirmininko pareigų. Šiame susirinkime jis taip pat buvo įpareigotas iki 2018-12-28 perduoti visą su Bendrijos veikla susijusią dokumentaciją bei visą turtą naujam bendrijos pirmininkui V. A.. Šioje byloje yra nagrinėjamas jo ieškinys dėl Bendrijos susirinkimo sušaukimo pripažinimo neteisėtu bei jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, tuo atveju, jei teismas vertintų, kad jo ieškinys yra pagrįstas, t. y. pripažinus ginčijamą Bendrijos 2018-12-20 sprendimą atleisti jį iš bendrijos pirmininko pareigų neteisėtu, atitinkamai neteisėtu būtų pripažintas bendrijos 2018-12-20 narių įpareigojimas perduoti visą su Bendrijos veikla susijusią dokumentaciją bei visą turtą naujam bendrijos pirmininkui V. A.. 2018-12-23 V. A. jam atsiuntė tik 2018-12-20 susirinkimo protokolo išrašą, neatitinkantį bendrijų įstatymo ir bendrijos įstatų reikalavimų. Jo prašymas pateikti pilną susirinkimo protokolą ir jo priedus nėra įvykdytas iki šiol. V. A. įsakyme nurodytas terminas pateikti bendrijos dokumentus neatitiko protingumo kriterijų, nes dokumentų perdavimui buvo būtina paruošti visų perduodamų dokumentų aprašus, sunumeruoti visus dokumentus. Bendrijos teiginys, kad jis vengė perduoti su bendrijos veikla susijusius dokumentus, tam tikra prasme yra iš dalies pagrįstas. Tačiau toks jo vengimas perduoti bendrijos dokumentus buvo pagrįstas jo įsitikinimu, kad bendrijos susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, sprendimams priimti nebuvo įstatyme numatyto narių kvorumo, todėl atitinkamai 2018-12-20 priimti sprendimai yra neteisėti. Vadovaudamasis visuotinai pripažintu principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, jis vertino, kad įpareigojimas perduoti bendrijos dokumentus ir turtą naujam išrinktam pirmininkui V. A. yra neteisėtas. Tačiau, nepaisant tokio savo asmeninio įsitikinimo, jis 2019-01-11 vis dėlto perdavė V. A. bendrijos antspaudą, 2019-01-22 telefonu ir elektroniniu paštu bendravo su V. A. dėl bendrijos dokumentų perdavimo, tarpininkavo, kad buvęs bendrijos buhalteris K. R. perduotų jo žinioje turimus buhalterinius dokumentus V. A.. Jis 2019 m. kovo mėn. 22 d. persiuntė bendrijos revizorei J. N. turimų buhalterinių dokumentų elektroninę versiją. Praktiškai jis perdavė Bendrijos atstovams visus jo žinioje turimus dokumentus. Likę Bendrijos reikalaujami perduoti dokumentai, tokie kaip: bendrijos steigimo dokumentų originalai, bendrijos valdybos narių ir įgaliotinių susirinkimų protokolų originalai, bendrijos sutartys, teisminiai dokumentai, įsakymai ir kt. buvo saugomi namo, esančio ( - ) butui, iki 2018 m. spalio mėnesio priklausiusio jam nuosavybės teise, priskirtose rūsio patalpose kartu su UAB “Endoterma” įsigytomis statybinėmis medžiagomis, numatytomis naudoti bendrijos reikmėms. Kadangi 2019 m. vasario mėn. 4 d. V. A. inicijavo rūsio patalpos užrakinimą, t. y. ant praėjimo į rūsio patalpą esamų grotų buvo pakabinta pakabinama spyna, todėl nei 2019 m. žiemą, nei dabar jis negali patekti į jam anksčiau nuosavybės teise priklausiusias rūsio patalpas, kur yra sandėliuojamos ne tik jo įmonei priklausančios medžiagos, bet ir visas Bendrijos archyvas, t. y. Bendrijos reikalaujami pateikti dokumentai, susiję su bendrijos veikla. Apie šį faktą jis ne kartą informavo žodžiu V. A.. V. A. buvo apie tai informuotas ir 2019-04-02 elektroniniu laišku. Prašymą dėl galimybės prieiti prie Bendrijos rūsio patalpų V. A. tiesioginio bendravimo metu teikė ne tik jis, bet ir bendrijos buhalteris K. R. bei atsakingas už namo šilumos ūkį V. K.. Nesant galimybės prieiti prie rūsio patalpų, kuriose yra saugomi bendrijos dokumentai, jis neturi realios galimybės įvykdyti Bendrijos priešieškinio reikalavimo pateikti priešieškinyje išvardintus dokumentus. 2018 m. spalio mėn. su juo susisiekė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė D. O. ir informavo, kad pageidauja atvykti į ( - ) dėl gyvenamojo namo apžiūros. Atvykus į ( - ) D. O. buvo pateiktas statinio projektas, statinio techninis pasas, statinio techninės priežiūros žurnalas, statinio apžiūrų aktus. Savivaldybės atstovė apžiūrėjo tik dvi namo laiptines, pateikė pastabas nutrupėjusių laiptinės langų angokraščių ir kelių angokraščių, likusių neaptinkuotų po langų keitimo. ( - ) trečioje laiptinėje D. O. nufotografavo ( - ) buto 17 duris ir galinę laiptinės sieną. Apėjus aplink ( - ) namą iš išorės, D. O. pateikė keletą pastabų dėl dviejų aptrupėjusių balkonų ir lietvamzdžio. Savivaldybės atstovė su savimi pasiėmė jo jai pateiktus dokumentus (statinio projektą, statinio techninį pasą, statinio techninį priežiūros žurnalą, statinio apžiūrų aktus). Šie dokumentai jam nebuvo grąžinti. Didžiausia skola bendrijai yra susidariusi dėl O. T., gyvenančios ( - ). Dviejų mažamečių vaikų motina O. T. niekur oficialiai nėra įsidarbinusi ir negauna jokių pajamų, o butą nuomojasi iš Vilniaus savivaldybės. O. T. paskutinį kartą mokėjo už namo bendras paslaugas 2016 metų vasario 15d. Bendrija raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės įmonę Vilniaus miesto būstas dėl nemokaus savivaldybės nuomininko - O. T.. Bendrija ( - ) gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas atsakymą, kuriame nurodė, kad bendrija skolą turi išsiieškoti iš Vilniaus miesto savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas nuomininkės. Bendrijai pareikalavus patvirtinti susidariusią skolą, O. T. raštu patvirtinus bendrijai susidariusią skolą, ši nedelsiant buvo perduota skolininkę O. T. susidariusios skolos išieškojimui. Visi su šiuo išieškojimu susiję dokumentai yra užrakinti ( - ) rūsio patalpoje, kurios raktus turi V. A.. 2019 m. kovo mėn. 19 d. rašte yra parašyta, kad „VEI pareigūnai, dalyvaujant Bendrijos pirmininkui, Prižiūrėtojui namo buto Nr. 21 gyventojui ir buvusiam bendrijos pirmininkui, 2019-02-25 d. patikrino namo bendrojo naudojimo 0,4 kV elektros tinklus, šilumos punktą ir įvertino, kaip Prižiūrėtojas vykdo pastato elektros bei šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą“. VEI rašte Nr. 2R-905 ir minimame 2019-02-25.d. patikrinime namo šilumos ūkio prižiūrėtojas V. K. ir buvęs bendrijos pirmininkas nedalyvavo. V. K. ir buvęs bendrijos pirmininkas buvo atvykę tik į VEI pareigūno A. S. kabinetą 2019-02-26 d., kur VEI pareigūnas A. S. surašė faktinių aplinkybių protokolą Nr. 120V8-84, kurį pasirašė jis ir V. K.. Kaip yra aišku iš prie atsiliepimo pridedamo faktinių aplinkybių protokolo Nr. 120V8-84, nuo 2019 m. sausio mėn. Šilumos ūkio prižiūrėtojas V. K. dėl pakeistų spynų, negalėjo patekti į šilumos punkto patalpas. Faktinių aplinkybių protokole Nr. 120V8-84 taip pat yra parašyta, kad prižiūrėtojo tvirtinimu 2018 m. gruodžio mėnesį akte paminėti dokumentai susiję su šilumos ūkiu, šilumos punkte buvo. ( - ) bendrija turi tik šilumos ūkio prižiūrėtoją ir neturi elektros ūkio prižiūrėtojo. Bendrijos pirmininkas su bendrijos visuotinio susirinkimo pritarimu gali atlikti tik bendrijos susirinkime patvirtintame metiniame darbų plane numatytus darbus. Darbus nenumatytus Bendrijos darbų plane, Bendrijos pirmininkas gali atlikti tik avarinius, gyventojams arba aplinkiniams keliančius pavojų nenumatytus darbus. Prašo priešieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes bei argumentus.

8Teismo posėdžio metu atsakovas V. A. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo priešieškinyje išdėstytus argumentus.

9Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

10Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija (toliau – Bendrija) įsteigta 2006 m. rugpjūčio mėn. 22 d. įvykusiame Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos steigiamajame susirinkime. Bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. lapkričio 15 d. Bendrijos pirmininku buvo išrinktas ieškovas M. T.. Ieškovas M. T. 2018 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu pardavė UAB „Apotheca vaistinė“ jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį ( - ), todėl jo narystė Bendrijoje baigėsi. 2018-11-07 Bendrijos nariai susirinko į visuotinį susirinkimą, kurio metu turėjo būti svarstomi tokie klausimai: 1) susirinkimo pirmininko ir susirinkimo sekretoriaus rinkimas; 2) susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 3) balsų skaičiavimo komisijos rinkimai; 4) įgaliojimų Bendrijos valdybai suteikimas, priimant sprendimus dėl pirkimų komisijos sudarymo vykdant viešuosius pirkimus; 5) balsų skaičiavimo komisijos sudarymas, vykdant daugiabučio namo (adresas: ( - )) (toliau - Daugiabutis namas) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu. Susirinkime dalyvavo 5 bendrijos nariai ir 4 butų ir kitų patalpų savininkai. Vadovaujantis Bendrijos įstatais susirinkimas buvo paskelbtas neįvykusiu ir vadovaujantis Bendrijos įstatų 94 straipsniu buvo nutarta sekantį susirinkimą šaukti toje pačioje vietoje 2018 m. lapkričio 21 d. 18.00 val., paskelbiant apie tai skelbimais ant kiekvienos laiptinės įėjimo durų ir pranešant kiekvienam bendrijos nariui. 2018 m. lapkričio 21 d. įvyko pakartotinis Bendrijos narių visuotinis susirinkimas, į kurį susirinko 10 Bendrijos narių. Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkimo protokole nurodoma, kad tikslus Bendrijos narių skaičius nėra žinomas, nes Bendrijos pirmininkas M. T. nei susirinkimo pirmininkui nei susirinkimo sekretoriui Bendrijos narių sąrašo susirinkimo metu neįteikė. Minėto susirinkimo metu buvo nuspręsta vykdant Daugiabučio namo ( - ) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, balsų skaičiavimo komisiją sudaryti iš A. G., J. B. ir G. U.. Susirinkimo metu taip pat buvo nuspręsta Bendrijos narių bendru sutarimu nutarta atidėti darbotvarkės numatyto antro klausimo: Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos valdybai įgaliojimų suteikimą priimant sprendimus dėl pirkimų komisijos sudarymo vykdant viešuosius pirkimus svarstymą kitam susirinkimui. Taip pat Bendrijos narių bendru susitarimu nutarta organizuoti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, kuriuo metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius. Pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime ieškovas dalyvavo kaip Bendrijos pirmininkas, tačiau į dalyvių sąrašą nebuvo įtrauktas, nes jau nuo 2018 m. spalio 1 d. prarado nario statusą. Nors Bendrijos pirmininkas M. T. oficialiai ir nebuvo sušaukęs visuotinio bendrijos narių susirinkimo, t. y. neįvykdė Bendrijos narių 2018-11-21 susirinkime priimtą sprendimą šaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, toks susirinkimas įvyko 2018 m. gruodžio 20 d. ketvirtadalio Bendrijos narių iniciatyva. Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkimo protokole nurodoma, kad susirinkimo dieną Bendrijoje yra 23 registruoti nariai. 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkime dalyvavo 14 Bendrijos narių. Susirinkimo metu buvo sprendžiami ir priimti sprendimai tokiais klausimais: 1) Bendrijos revizoriaus atšaukimas iš užimamų pareigų; 2) naujo revizoriaus rinkimai; 3) Bendrijos valdybos narių atšaukimas; 4) Bendrijos valdybos narių rinkimai; 5) Bendrijos pirmininko atšaukimas; 6) Bendrijos pirmininko rinkimai. Bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas M. T. atšaukti iš pirmininko pareigų, pareiškus jam nepasitikėjimą ir išrinkti V. A. Bendrijos pirmininku. Visi sprendimai priimti vienbalsiai, t. y. už balsuojant visiems 14 Bendrijos nariams.

11Dėl ieškinio

12Teismas sutinka su atsakovo V. A. atsiliepime nurodytais argumentais, kad jis nėra tinkamas atsakovas ieškinio dalyje pagal ieškovo M. T. reikalavimus pripažinti pripažinti neteisėtu ir panaikinti Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą organizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius, įformintą Bendrijos 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkimo protokolu bei pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkimo protokolą ir panaikinti šio susirinkimo priimtus sprendimus, bet jis yra tinkamas atsakovas toje ieškinio dalyje kurioje ieškovas prašo uždrausti Bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkimo metu Bendrijos pirmininku išrinktam V. A. eiti Bendrijos pirmininko pareigas.

13Taip pat pažymėtina, kad nors ieškovas M. T. nuo 2018 m. spalio 1 d., pardavęs jam nuosavybės teise priklausančias patalpas name ( - ), ir neteko Bendrijos narios statuso, tačiau iki 2020 m. gruodžio 20 d. buvo šios Bendrijos pirmininku, todėl turi teisę šioje byloje ginti jo nuomone pažeistas teises ir teisėtus interesus.

14CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi, įstatyme yra nustatyti konkretūs teisiniai pagrindai, kada teismas gali pripažinti juridinio asmens organo sprendimą negaliojančiu.

15Ieškovas nurodo, kad Bendrijos nariai, dalyvavę 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkime, išeidami iš numatytos darbotvarkės ribų, nusprendė organizuoti kitą visuotinį narių susirinkimą, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai ir revizorius, t. y. 2018 m. lapkričio 21 d. vykusio surinkimo metu nebuvo galima priimti sprendimų dėl tų klausimų, kurie nebuvo įtraukti į neįvykusio visuotinio susirinkimo darbotvarkę. Ieškovas daro išvadą, kad 2018 m. lapkričio 21 d. Bendrijos nariams priimant sprendimą organizuoti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius, buvo pažeisti Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies ir Bendrijos įstatų 30 punkto nuostatos. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad tokie ieškovo argumentai nepagrįsti. Susipažinus su 2018 m. lapkričio 21 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolu darytina išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad susirinkimo dalyviai išėjo už susirinkimo darbotvarkės ribų, nes jokie esminiai nenumatyti darbotvarkėje klausimai nebuvo sprendžiami ir priimti, o tik buvo nutarta sušaukti kitą visuotinį bendrijos narių susirinkimą, t. y. išspręstas procesinis klausimas faktiškai pavedė ieškovui suorganizuoti kitą visuotinį Bendrijos narių susirinkimą. Pažymėtina, kad Bendrija turi 23 narius. 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkime tiesiogiai dalyvavo 10 Bendrijos narių. Taip pat prieš susirinkimo pradžią Bendrijos narys V. A. pateikė ieškovui balsavimo teisės perleidimo sutartį, kuria Bendrijos narė J. N. perleido savo balsavimo teisę Bendrijos nariui V. A.. Darytina išvada, kad 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkime dalyvavo 11 Bendrijos narių, iš kurių trys buvo Bendrijos valdybos nariais bei 4 įgaliotiniai. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas tais atvejais, kai to reikalauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Bendrijos įstatų 27 punkte, be kita ko, nurodyta, kad visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas tais atvejais, kai to reikalauja daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. Nei Bendrijų įstatyme nei Bendrijos įstatuose nėra nustatyta kokia forma atitinkamo subjekto (Bendrijos narių ir/ar įgaliotinių) grupė turi kreiptis į Bendrijos pirmininką dėl reikalavimo sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą. Akivaizdu, kad 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkime dalyvavo daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių (11 iš 23) bei daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių (4 įgaliotiniai), t. y. susirinkime dalyvavo reikiamas Bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose nustatyto subjekto, galinčio reikalauti iš Bendrijos pirmininko, t. y. ieškovo sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, narių skaičius. Reikalavimas sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą ieškovui buvo pateiktas žodžiu aiškiai nurodant, kad naujai šaukiamame susirinkime būtina svarstyti klausimus, susijusius su Bendrijos valdymo organų bei Bendrijos revizoriaus perrinkimu. Reikalavimas ieškovui sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą buvo pateiktas susirinkimo dalyvių žodžiu, visiems susirinkimo dalyviams priėjus bendro konsensuso, šis reikalavimas buvo įtrauktas į 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkim o protokolą. Todėl ši protokolo dalis negali būti vertinama kaip naujo klausimo pakartotiniame susirinkime svarstymas. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija aplinkybės, kad dalyvavo 2018 m. lapkričio 21 d. vykusiame susirinkime. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Bendrijos narių sprendimą organizuoti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius, įformintą 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkimo protokole, yra nepagrįsti, todėl atmestinas.

16Ieškovas ieškinyje aiškiai nenurodo, kokioms konkrečioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja Bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkimo protokolas. Ieškovas akcentuoja ne konkrečios imperatyvios teisės normos pažeidimą, o iš esmės tariamą procedūrinį pažeidimą, kuris neturi jokios įtakos Bendrijos narių apsisprendimo teisėtumui, t. y. priimto sprendimo esmei. Ieškovas nenurodo, kodėl jo nurodyti tariami procedūriniai pažeidimai yra esminiai, iš esmės pažeidžiantys jo teises. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalies teisės norma reiškia, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja atskiroms normoms. Pažymėtina, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Naikinti juridinio asmens valdymo organų sprendimus vien formaliais pagrindais būtų neteisinga. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, jog visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015). Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkimo protokolą ir panaikinti šio susirinkimo priimtus sprendimus.

17Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad 2018 m. gruodžio 20 d. vykusiame Bendrijos narių susirinkime dalyvavo mažiau negu pusė Bendrijos narių. Byloje sudėtinga nustatyti kiek iš tikrųjų narių šiai dienai yra Bendrijoje, nes teismui teikiami prieštaringi įrodymai. Visgi, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Bendrijoje buvo registruoti 23 nariai. Teismas kritiškai vertina ieškovo pateiktus 2018-12-17 UAB „Apotheca vaistinė“ prašymą įstoti į Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendriją bei 2018-12-14 E. S.-P. prašymą priimti M. A. A. į Bendrijos narius. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie tai kada, kokiu būdu, kam šie prašymai buvo pateikti sudėtinga nustatyti, nes jokių spaudų apie šių dokumentų gavimą Bendrijoje nėra. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas M. T. jam priklausančias patalpas 2018-10-01 pardavė būtent UAB „Apotheca vaistinė“, neaišku kodėl šie prašymai buvo pateikti būtent prieš pat 2018-12-20 turėjusį įvykti Bendrijos susirinkimą.

18Atmetus ieškovo reikalavimus pripažinti neteisėtu ir panaikinti Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą organizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio metu būtų renkami nauji valdymo organų nariai bei revizorius, įformintą Bendrijos 2018 m. lapkričio 21 d. susirinkimo protokolu bei pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkimo protokolą ir panaikinti šio susirinkimo priimtus sprendimus, teismas išsamiau nepasisako dėl ieškovo prevencinio reikalavimo uždrausti Bendrijos 2018 m. gruodžio 20 d. susirinkimo metu Bendrijos pirmininku išrinktam V. A. eiti Bendrijos pirmininko pareigas, nes V. A. teisėtai buvo išrinktas Bendrijos pirmininku.

19Dėl priešieškinio

20Ieškovas M. T. teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį pats nurodo, kad Bendrijos teiginys, kad jis vengė perduoti su bendrijos veikla susijusius dokumentus, tam tikra prasme yra iš dalies pagrįstas. Ieškovas nurodo, kad V. A. nurodytas terminas pateikti bendrijos dokumentus neatitiko protingumo kriterijų, nes dokumentų perdavimui buvo būtina paruošti visų perduodamų dokumentų aprašus, sunumeruoti visus dokumentus. Tačiau toks jo vengimas perduoti bendrijos dokumentus buvo pagrįstas jo įsitikinimu, kad bendrijos susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, sprendimams priimti nebuvo įstatyme numatyto narių kvorumo, todėl atitinkamai 2018-12-20 priimti sprendimai yra neteisėti. Ieškovas taip pat nurodo, kad nepaisant savo asmeninio įsitikinimo, jog reikalavimas perduoti Bendrijos dokumentus yra neteisėtas, jis 2019-01-11 vis dėlto perdavė V. A. bendrijos antspaudą, 2019-01-22 telefonu ir elektroniniu paštu bendravo su V. A. dėl bendrijos dokumentų perdavimo, tarpininkavo, kad buvęs bendrijos buhalteris K. R. perduotų jo žinioje turimus buhalterinius dokumentus V. A.. Be to, jis 2019 m. kovo mėn. 22 d. persiuntė bendrijos revizorei J. N. turimų buhalterinių dokumentų elektroninę versiją. Ieškovas nurodo, kad Likę Bendrijos reikalaujami perduoti dokumentai, tokie kaip: bendrijos steigimo dokumentų originalai, bendrijos valdybos narių ir įgaliotinių susirinkimų protokolų originalai, bendrijos sutartys, teisminiai dokumentai, įsakymai ir kt. buvo saugomi namo, esančio ( - ) butui, iki 2018 m. spalio mėnesio priklausiusio jam nuosavybės teise, priskirtose rūsio patalpose kartu su UAB “Endoterma” įsigytomis statybinėmis medžiagomis, numatytomis naudoti bendrijos reikmėms. Kadangi 2019 m. vasario mėn. 4 d. V. A. inicijavo rūsio patalpos užrakinimą, t. y. ant praėjimo į rūsio patalpą esamų grotų buvo pakabinta pakabinama spyna, todėl nei 2019 m. žiemą, nei dabar jis negali patekti į jam anksčiau nuosavybės teise priklausiusias rūsio patalpas, kur yra sandėliuojamos ne tik jo įmonei priklausančios medžiagos, bet ir visas Bendrijos archyvas, t. y. Bendrijos reikalaujami pateikti dokumentai, susiję su bendrijos veikla. Teismas daro išvadą, kad visos aukščiau nurodytos paties ieškovo nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad jis nėra perdavęs naujai išrinktam Bendrijos pirmininkui visų Bendrijos dokumentų. Teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad dokumentų jis negali perduoti dėl to, kad negali prie jų prieiti. Aukščiau minėta, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausančias patalpas name ( - ), pardavė 2018 m. spalio 1 d. Jokios kitos patalpos šiame name jam daugiau nepriklausė, todėl kritiškai vertinami jo paaiškinimai, kad Bendrijos dokumentus jis saugojo namo, esančio ( - ), 17-am butui priskirtose rūsio patalpose. Be to, byloje nustatyta, kad nauja spyna rūsio patalpos duryse, nurodytose ieškovo buvo pakeista tik 2019 m. kovo 4 d.

21Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad priešieškinis yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovas įpareigojamas perduoti atsakovei Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai priešieškinyje nurodytus dokumentus.

22Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovų nepriteisiamos.

23Priešieškinį patenkinus, iš ieškovo M. T. atsakovei Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai priteistinas už priešieškinį sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija šioje byloje už teisinę pagalbą advokatų kontorai sumokėjo 600,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis patenkintas, nurodytos išlaidos priteistinos atsakovei Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai iš ieškovo M. T. (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

25Iš ieškovo M. T. valstybei priteistinos 8,79 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

26Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

28ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

29Įpareigoti ieškovą M. T., asmens kodas ( - ) per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 300616739, dokumentus už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d.: 1) Bendrijos steigimo dokumentų originalus; 2) Bendrijos valdybos narių ir įgaliotinių susirinkimų protokolų originalus ir su jais susijusius dokumentus; 3) Bendrijos sudarytų sutarčių su kitais asmenimis originalus; 4) Bendrijos gautas ir kitiems asmenims pateiktas pretenzijas, ginčų dokumentus; 5) Bendrijos pirmininko įsakymus ir įsakymų žurnalus (registrą); 6) Bendrijos darbo sutarčių originalus ir su jų vykdymu susijusius dokumentus (deklaracijas susijusias su darbo užmokesčiu pateiktas VMI ir Sodrai, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pranešimus Sodrai apie darbuotojų priėmimą-atleidimą, pranešimus Sodrai apie darbuotojo ligos laikotarpius, asmens korteles) bei darbo sutarčių žurnalą, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos dokumentus, instrukcijas, darbo pareigybių aprašymus, išskyrus darbo laiko apskaitos žiniaraštį bei darbo užmokesčio paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2010 m. iki ieškinio padavimo dienos; 7) sandėlio apskaitos žiniaraščius; 8) kasos knygą; 9) banko sąskaitų išrašus; 10) avanso apyskaitos žiniaraščius; 11) kelionės lapus; 12) pardavimo ir pirkimo sąskaitų registro žurnalus ir pačias sąskaitas, išskyrus laikoatarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos; 13) didžiąją knygą; 14) buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius; 15) buhalterinių sąskaitų operacijų žiniaraščius, deklaracijas ir finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus SODRAI, VMI, Registrų centrui, Statistikos departamentui; 16) Bendrijos išduotus įgaliojimus ir perįgaliojimus; 17) Bendrovės gautus ir išduotus suderinimo aktus; 18) Bendrijos finansines atskaitomybes, veiklos ataskaitas, metinius pranešimus, apskaitos politiką.

30Priteisti iš M. T., asmens kodas ( - ) atsakovei Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 300616739, sumokėtą 75,00 Eur (septyniasdešimt penki eurai) žyminį mokestį.

31Priteisti iš M. T., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 8,79 Eur (aštuoni eurai 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

32Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. T.... 3. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad jis nuo 2006-08-22 ėjo... 4. Atsakovas V. A. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su juo... 5. Atsakovė Daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrija pateikė priešieškinį,... 6. Ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su... 7. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas V. A. prašė ieškinį atmesti,... 9. Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.... 10. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė... 11. Dėl ieškinio ... 12. Teismas sutinka su atsakovo V. A. atsiliepime nurodytais argumentais, kad jis... 13. Taip pat pažymėtina, kad nors ieškovas M. T. nuo 2018 m. spalio 1 d.,... 14. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų... 15. Ieškovas nurodo, kad Bendrijos nariai, dalyvavę 2018 m. lapkričio 21 d.... 16. Ieškovas ieškinyje aiškiai nenurodo, kokioms konkrečioms imperatyvioms... 17. Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad 2018 m. gruodžio 20 d. vykusiame... 18. Atmetus ieškovo reikalavimus pripažinti neteisėtu ir panaikinti Daugiabučio... 19. Dėl priešieškinio... 20. Ieškovas M. T. teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį pats nurodo,... 21. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad priešieškinis yra... 22. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovų... 23. Priešieškinį patenkinus, iš ieškovo M. T. atsakovei Daugiabučio namo ( -... 24. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 25. Iš ieškovo M. T. valstybei priteistinos 8,79 Eur dydžio išlaidos,... 26. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 28. ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.... 29. Įpareigoti ieškovą M. T., asmens kodas ( - ) per 30 (trisdešimt)... 30. Priteisti iš M. T., asmens kodas ( - ) atsakovei Daugiabučio namo ( - )... 31. Priteisti iš M. T., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 8,79 Eur... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...