Byla 2A-893-538/2012
Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. Č. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo ir

Nustatė

2ieškovė prašė iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovės 3311,77 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn., bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė po buto, esančio ( - ), nuomininko S. S. J. mirties ( - ) be teisinio pagrindo gyvena gyvenamojoje patalpoje, nemoka nuomos mokesčių. Tokiais atsakovės veiksmais ieškovei padaryta 3311,17 Lt nuostolių.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-21 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Iškeldino atsakovę J. Č. iš gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iš atsakovės J. Č. 139 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovė yra S. S. J. materialinių teisių perėmėja, todėl nėra pagrindo pripažinti ją procesinių teisių perėmėja ir tuo pagrindu priteisti nuomos mokestį. Taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei už užmokestį gyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o atsakovė įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

4Apeliaciniu skundu ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo patenkinti ir priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei iš atsakovės J. Č. 3311,77 Lt nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos ( - ), nuomą nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio. Nurodo, kad atsakovė gyvena ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose tarp šalių susiklosčiusių faktinių nuomos santykių pagrindu. Atsakovė buvo įspėta atlaisvinti užimtas gyvenamąsias patalpas, tačiau iš ieškovei priklausančių patalpų neišsikelia, jomis naudojasi ir nemoka nei nuomos, nei kitų mokesčių. Byloje nustatyta, kad atsakovė be teisinio pagrindo, t. y. be nuomos sutarties, naudojasi gyvenamosiomis patalpomis ir esant tokioms aplinkybėms iškeldintina nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad buvo nustatyta, jog atsakovė be teisinio pagrindo naudojasi gyvenamosiomis patalpomis kaip faktinė nuomininkė, nemoka nei nuomos, nei mokesčių už komunalines paslaugas, teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimą.

5Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

7Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio mokėjimo už naudojimąsi ieškovės gyvenamosiomis patalpomis. Byloje nustatyta, kad 2004-03-29 ieškovė su S. S. J. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15-289 dėl gyvenamosios patalpos, esančios ( - ) nuomos. 2010-11-04 ieškovė su S. S. J. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 870-274. Sutarties 1 ir 2 punktais ieškovė įsipareigojo išnuomoti nuomininkui ir jo šeimos nariams už mokestį gyvenamąją patalpą, esančią ( - ), laikinai valdyti ir joje gyventi, o nuomininkas įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. ( - ) nuomininkas mirė. 2011-05-12 patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė po nuomininko mirties gyvena gyvenamojoje patalpoje, su ieškovu sudarytose nuomos sutartyse ji nėra nurodyta kaip S. S. J. šeimos narė. Ieškovė nurodo, kad skola už buto nuomą yra 3311,77 Lt.

8Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p.). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais; tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str.). Aiškindamas socialinio būsto suteikimo teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurios nustatytos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-5001/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-51/2010).

9Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime už akių nurodė, kad tarp ieškovės ir S. S. J. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu atsirado prievolės, tai yra ieškovė įgijo pareigą suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui ir jos šeimos nariams laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos CK 6.576 straipsnis). Tačiau tarp ieškovės ir atsakovės tokių prievolių neatsirado, kadangi byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė yra S. S. J. materialinių teisių perėmėja ir yra pagrindas pripažinti ją procesinių teisių perėmėja ir tuo pagrindu priteisti nuomos mokestį (CK 5.63 straipsnis, CPK 48 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti 3311,77 Lt nuomos mokesčio, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas ieškovei priteisti žalą (nuostolius) (CK 6.249 str.).

10Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

11Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereiškia, jog teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis. Įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. ir T. V. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

12Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011-05-12 patikrinimo metu ieškovė nustatė, kad atsakovė be pagrindo gyveno ieškovės bute, todėl ( - ) mirus nuomininkui ir toliau atsakovei gyvenant savivaldybės būste be teisėto pagrindo, ieškovė negavo už šį laikotarpį pajamų, t. y. patyrė nuostolių, todėl atsakovė už gyventą laikotarpį be pagrindo (nuo 2011 m. 5 mėnesio iki 2011 m. 9 mėnesio) turi sumokėti ieškovei 532,15 Lt nuostolių atlyginimo (b. l. 28, CK 6.249 str., CPK 178 str., 185 str.).

13Priteisti visą ieškovės nurodytą sumą nėra teisinio pagrindo, nes nuomos mokestį turėjo mokėti nuomininkas, o po jo mirties atsakovei neperėjo nuomininko teisės ir pareigos.

14Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies ir netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas

15(CPK 330 str.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalis, kurioje netenkinta ieškinio dalis, keistina ir ieškinys tenkintinas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteistina 532,15 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p).

16Pakeitus teismo sprendimą, iš atsakovės priteistina 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių pakeisti.

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies – iš atsakovės J. Č. priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei 532,15 Lt nuostolių atlyginimo ir 50 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

20Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

21Priteisti iš atsakovės J. Č. 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė prašė iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos su visais jai... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-21 sprendimu už akių ieškinį... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo panaikinti... 5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 7. Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio mokėjimo už naudojimąsi ieškovės... 8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog socialinio būsto suteikimas yra... 9. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime už akių... 10. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereiškia, jog teismas yra tik... 12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011-05-12 patikrinimo metu... 13. Priteisti visą ieškovės nurodytą sumą nėra teisinio pagrindo, nes nuomos... 14. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 15. (CPK 330 str.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21... 16. Pakeitus teismo sprendimą, iš atsakovės priteistina 50 Lt žyminio mokesčio... 17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 18. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą už... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių... 20. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo už... 21. Priteisti iš atsakovės J. Č. 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį...