Byla A-858-763-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjui J. V. D., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto teritorinio skyriaus atstovei Daliai Vaukaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atstovui advokatui Sauliui Pėdnyčiai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. D. ir J. V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. D. ir J. V. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto teritorinis žemėtvarkos skyrius) (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė korporacija „Matininkai“, AB „SEB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ir I. M. ) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai D. I. D. ir J. V. D. skundu (t. I, b. l. 5–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2009 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 20-337 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti VAVA inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), geodezinių matavimų klaidos ištaisymo procedūrą Žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

5Pareiškėjai nurodė, kad iš Rašto matyti, jog institucijos neatliko savarankiško jų skundo tyrimo ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje, o tik vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos neatitinkančiu tikrovės kadastrinių matavimų pagrįstumo įvertinimu, kuris yra nepagrįstas ir prieštarauja tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatoms. Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė korporacija „Matininkai“ (toliau – ir UAB „Matininkai“), pažeisdamas Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos „Žemės sklypų planų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos“ (toliau – ir Metodika) imperatyvius reikalavimus, žemės sklypo ribas nustatė ir matavimus atliko nedalyvaujant gretimų žemės sklypų naudotojams, be imperatyvios sklypo ribų paženklinimo ir akto įforminimo procedūros, ignoruodamas natūralias gamtines detalaus plano grafiniame sprendinyje nustatytas sklypo ribas ir jų koordinavimo būtinybę, neteisėtai atliko preliminarių, neatitinkančių faktinės padėties, koordinačių paženklinimą vietoje. Šis paženklinimas atliktas neturint pagal Metodikos 3.1.3.2 punktą nustatyto vienintelio teisėto tokių koordinačių pažymėjimo vietoje dokumento – Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus perduodamos matavimus atliekančiam asmeniui žemės sklypų planų, kurių pagrindu šie sklypai buvo įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre – kopijos su jose nustatytomis posūkio taškų koordinatėmis. Esmine aplinkybe turėtų būti laikoma tai, kad tuo metu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316 patvirtintus Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatus, būdamas Valstybinio žemės kadastro duomenų tvarkytoju, disponavo pilna informacija apie iki šių kadastrinių matavimų įvykdytus ir įregistruotus geodezinius matavimus Vilniaus mieste, tarp kurių nebuvo duomenų apie atliktus (duomenys neskelbtini) žemės sklypų geodezinius matavimus. Dėl to, sklypo riba nuo išlikusio 3 posūkio riboženklio perkelta 1,01 m., 4 posūkio taške perkelta 3,44 m. nuo šlaito keteros krašto į (duomenys neskelbtini) naudojamos žemės sklypo gilumą, taip, kad ji kerta detaliojo plano grafiniame sprendinyje nurodytą ūkinį pastatą, pakeisdama detaliojo plano grafiniame sprendinyje nustatytas ribas, sklypų konfigūraciją ir nepagristai prijungdama prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo niekada jų nenaudotos, ant kalvos esančios žemės dalies.

6Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, neatlikęs Metodikos 1.8., 13. ir 14.3. punktuose nustatytos kontrolės, 2001 m. birželio 12 d. Žemės sklypo planą, kaip atitinkantį detaliajam planui, nors ir be privalomo žemės sklypo paženklinimo akto ir gretimų sklypų naudotojų lentelės žemės sklypo plane, neteisėtai suderino ir žemės sklypo ribas nepagrįstai įregistravo Valstybiniame žemės kadastro žemėlapyje. Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 3B-(10.5)-D-208/2-1364 suformuluota išvada, kad UAB „Matininkai“ atlikti matavimai atlikti teisingai ir pavedimas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pagal Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 641V priedėlyje nurodytas sklypo koordinates įvertinti situaciją vietoje, patikrinti ar pagal nustatytas koordinates teisingai paženklintos Žemės sklypo ribos bei pakartotinai įvertinti, ar šio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidžiant Metodikos reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai vienašališkai, iškreipdami geodezinių matavimų organizavimo pagrindus ir pažeisdami nurodytų teisės norminių aktų nuostatas, klaidinančiai pavartojo žodžius „Nustatytas koordinates“. Šie žodžiai tarsi konstatuoja faktą, kad Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 641V patvirtintų sklypų ribų raudonosios linijos, koordinatės ilgiai buvo nustatyti geodeziniais prietaisais ir išmatuotų žemės sklypų planai buvo įregistruoti Valstybiniame žemės kadastre, ir dabar, nesant riboženklių, pagal nustatytas koordinates, privalu patikrinti vietoje jų paženklinimo teisingumą. Toks patikrinimo užduoties suformulavimas padarė įtaką Vilniaus apskrities administravimo institucijų sprendimui netiesiogiai atsisakyti nuo VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, išnagrinėjusio pareiškėjų 2008 m. vasario 27 d. skundą ir turbūt sutikusio su pareiškėjų skundo argumentais, 2008 m. gegužės 26 d. raštu Nr. S 18-582 įpareigojusių UAB „Matininkai“ patikslinti klaidingai nustatytas Žemės sklypo ribas iki 2008 m. liepos 1 d., reikalavimo. Patikrinimo komisija ir VAVA dėl nesuprantamų priežasčių nelaikė esminėmis skunde ir pastabose dėl patikrinimo akto nurodytus UAB „Matininkai“ ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus padarytus Metodikos reikalavimų pažeidimus: neatsižvelgta į nustatytą detaliojo plano grafiniame sprendinyje žemės sklypo konfigūraciją ir bendrą ribą tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, nubrėžtą per natūralią gamtinę ribą – kalvos šlaito keterą ir ant ribos esančią vaiskrūmių (agrastų) gyvatvorę (5.4.7. punktas), matavimus vykdė, nedalyvaujant kaimyninio sklypo naudotojams (5.2. punktas), neatliko geodezinių matavimų procedūros (5.3. punktas), neleistinai ribą nustatė per detaliojo plano grafiniame sprendinyje kartografuotą ūkinį pastatą (5.4.9. punktas), nesurašė, dalyvaujant gretimų sklypų naudotojams, žemės sklypo paženklinimo akto (5.8. punktas), parengė žemės sklypo planą be gretimų žemės savininkų ir naudotojų lentelės (12.4.7. punktas), sukomplektavo žemės sklypo ribų matavimų bylą be privalomo sklypo ženklinimo akto (14.2. punktas), Žemėtvarkos skyrius neteisėtai priėmė nepilnai sukomplektuotą žemės sklypo matavimų bylą (14.3. punktas). Patikrinimo komisija, esant aukščiau nurodytiems Metodikos pažeidimams, išvadose konstatavo, kad UAB „Matininkai“ sudarytas 2000 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo planas nepažeidžia Metodikos, taip pat pažymėjo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvarkymo byloje, saugojamoje Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus archyve, žemės sklypo paženklinimo akto nėra. Nacionalinės žemės tarnybos, Patikrinimo komisijos ir VAVA pareigūnai neįvertino imperatyvios žemės sklypo ribų paženklinimo ir žemės sklypo paženklinimo akto įforminimo ir pasirašymo procedūros, nustatytos Metodikoje (5.2., 5.3., 5.4.7., 5.4.9., 5.8., 12.4.7., 14.22.2. punktai). Taip pat esmine aplinkybe turėtų būti laikoma tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau – ir Tvarka) 11 punkte nustatyta, jog žemės sklypai prie namo valdos priklausinio ūkinio sandėliuko, malkinės, esančių kitame žemės sklype, formavimo sąlyga yra ne jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, o jų nurodymas detaliajame plane, jeigu tai numatyta sklypo, kuriame yra nurodytieji priklausiniai, detaliajame plane. UAB „Matininkai“ 2000 m. atlikti geodeziniai matavimai ir nustatytos ribos neatitinka detaliajame plane nustatytų ribų. Patikrinimo komisijos teiginys, kad Žemės sklypo planas parengtas nepažeidžiant tuo metu galiojusios Metodikos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, yra nepagrįstas ir prieštarauja ŽRĮ ir teisės aktų nuostatoms. Raštas priimtas netinkamai aiškinant administracinius aktus ir teisės normas, yra iš esmės neteisėtas, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir taisyklėms. Kadangi UAB „Matininkai“ paruoštas Žemės sklypo planas neatitinka detaliojo plano grafiniame sprendinyje nustatytų ribų, neteisėtai, pažeidžiant Metodikos imperatyvias nuostatas, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus buvo suderintas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir paruoštas sklypo pardavimo sutarties projektas ir dėl to klaidos ištaisymą turėtų inicijuoti VAVA ŽRĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

7Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (t. II, b. l. 1–2) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypų Paribio g. 49 ir 51, Vilniuje, detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1999 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 471V „Dėl sklypų Paribio g. 49 ir 51 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, vadovaudamasi šiuo detaliuoju planu Vilniaus miesto valdyba 1999 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 641V) nustatė minėtų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates, linijų ilgius ir plotą. Sprendimo Nr. 641V 2 punktu yra nustatytos Paribio g. 51 privačios namų valdos 1 192 kv. m. žemės sklypo ribos, kurios sprendimo priede pažymėtos raudonomis linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6. Kadangi Žemės sklypo ribų posūkio taškų, pažymėtų skaičiais, koordinatės yra nustatytos Vilniaus miesto valdybos sprendimu, jomis privaloma vadovautis. Teritorijų planavimas yra savivaldybei priskirta funkcija. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-16841-(01) buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), kuriai buvo pavesta nuvykti į vietą (ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), patikrinti situaciją vietoje, ar pagal nustatytas žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates teisingai paženklintos Žemės sklypo ribos, ar Žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Matininkai“, buvo atlikti nepažeidžiant Metodikos. Komisija 2009 m. sausio 16 d. nuvyko prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), išnagrinėjo archyvinėse bylose turimus žemės sklypų, esančių Paribio g. 49 ir 51, Vilniuje, dokumentus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-34-9 bei 2009 m. vasario 17 d. pateikė išvadas Nr. 91-2.17-15. Komisija padarė išvadą, kad žemės sklypo planas, sudarytas 2000 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Matininkai“, parengtas nepažeidžiant tuo metu galiojusios Metodikos ir kad UAB „Matininkai“ 2000 m. rugpjūčio 1 d. atlikti kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas Žemės sklypo ribas. Vadovaujantis šiomis išvadomis laikytina, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti iš esmės nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Žemės sklypo byloje, saugomoje Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus archyve, nėra Žemės sklypo ribų paženklinimo akto, tuo vadovaudamasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 4B-(10.5)-D-208/2-1363 padarė išvadą, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nebuvo surašytas ir tai laikytina Metodikos nuostatų pažeidimu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kadastriniais matavimais nustatytos Žemės sklypo ribos, kurios jau atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas šio sklypo ribas, dėl formalių Metodikos nuostatų pažeidimų nėra pagrindo inicijuoti pareiškėjų prašomos procedūros. Komisija taip pat nustatė, kad Žemės sklypo šiaurinėje dalyje esantis statinys kerta viešame registre įregistruotą žemės sklypo, esančio Paribio (duomenys neskelbtini), ribą, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas tikslinti ar taisyti (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nes minėtas statinys yra laikinas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

8Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atsiliepimu (t. II, b. l. 135–140) su pareiškėjų skundu nesutiko. UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ne tik VAVA specialistai ir matininkai tikrino žemės sklypų, esančių Paribio g. 51 ir 49, Vilniuje, situaciją vietoje, bet šiame patikrinime dalyvavo ir pats pareiškėjas J. V. D. bei UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atstovė. Todėl, pareiškėjų teiginys, neva VAVA specialistai neatliko savarankiško pareiškėjų skundo tyrimo ir netikrino faktiniu duomenų vietoje, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjai klaidina teismą teigdami, kad ŽRĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami naudojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto ploto žemės sklypai. Formuojant prie pastatų parduodamus žemės sklypus, vienas iš kriterijų nustatant jų dydį ir ribas yra šių žemės sklypų naudojimas, tačiau tai nėra vienintelis ir esminis veiksnys, lemiantis parduodamo sklypo dydį. Vadovaujantis Tvarka, esminis parduodamų sklypų dydžio ir ribų kriterijus yra jų nustatymas detaliuosiuose planuose, todėl pareiškėjų argumentas, jog parduodamo žemės sklypo ribos turi būti nustatomos išimtinai atsižvelgiant į faktinį žemės naudojimą, yra visiškai nepagristas. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalimi, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi, net jeigu ir būtų pripažinta, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų kadastriniai matavimai tariamai atlikti netinkamai, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) perleidus sąžiningam įgijėjui, žemės sklypų ribų galimas perkėlimas prilygtų nekilnojamojo daikto išreikalavimui iš sąžiningo įgijėjo, kas būtų neteisėta, byloje nesant duomenų apie jokį kitų asmenų padarytą nusikaltimą. Jokia teisės norma matavimus atliekančiam asmeniui nesuteikia teisės vadovautis kitais matavimų atlikimo pagrindais, kaip tik tai teritorijų planavimo dokumentais (šiuo atveju – detaliuoju planu). Todėl pareiškėjų argumentas, jog UAB „Matininkai“ turėjo vadovautis gamtiniu reljefu ar faktiniu žemės sklypų naudojimu, yra visiškai nepagrįstas. 2000 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Matininkai“ parengtas ir 2001 m. birželio 12 d. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suderintas Žemės sklypo planas yra teisingas, kadastriniai matavimai yra teisėti. Įvertinus 2009 m. kovo 31 d. skundo Vilniaus apskrities viršininkui reikalavimus bei atsakymą į šį skundą, ginčijamas Raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui tam tikras teises ir pareigas, tai tik informacinio pobūdžio raštas, kuriuo paaiškinama faktinė padėtis. Dėl nurodytų aplinkybių, reikalavimas panaikinti Raštą yra nepagristas, todėl netenkintinas, o byla šioje dalyje nutrauktina. Skundo reikalavimas įpareigoti VAVA inicijuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo geodezinių matavimų klaidos ištaisymo procedūrą be jau nurodytų priežasčių, neteisėtas ir dėl to, kad pareiškėjas tokio reikalavimo nekėlė skunde VAVA, atsakymą į kurį dabar ginčija. Šis reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretūs, nes iš jo visiškai neaišku, kaip tokio reikalavimo tenkinimo atveju tariama „geodezinių matavimų klaida“ turėtų būti ištaisyta. Teismui patenkinus šį pareiškėjų reikalavimą teismo sprendimas negalėtų būti tinkamai įgyvendintas, nes jo turinys nėra atskleistas. Pareiškėja D. I. D. nelaikytina turinčia reikalavimo teisę.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu

11(t. II, b. l. 153–162) nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų D. I. D. ir J. V. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 20-337 panaikinimo; kitoje dalyje pareiškėjų D. I. D. ir J. V. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netgi tuo atveju, jei atsakovas konstatuotų, kad kadastriniuose matavimuose yra netikslumų, jis negalėtų imtis veiksmų, kuriuos pareikštu skundu prašo įpareigoti atlikti pareiškėjai, t. y. kreiptis į teismą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo: Žemės sklypas, kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise, todėl jo ribos, atitinkamai – ir plotas, gali būti pakeisti, pakeitus ar panaikinus aktus ir sandorius, kurių pagrindu jis čia buvo įregistruotas. Tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 49 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu (ieškiniu), kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tačiau tai gali būti daroma tik įstatymų numatytais atvejais. Apskrities valdymo įstatymas, kuris reglamentuoja apskrities viršininko kompetenciją, nenumato, kad apskrities viršininkas turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu ginti viešąjį interesą arba trečiųjų asmenų teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ŽRĮ 18 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką ,,inicijavimas“, 2004 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A4-65/2004, nurodė, jog ji gali būti aiškinama pakankamai plačiai: tai ne tik tam tikra iniciatyva, pastangos atitinkamai veikti, bet ir tiesioginis kreipimasis į teismą, siekiant panaikinti administracinį aktą. Tačiau inicijavimas, kaip subjekto teisė kreiptis į teismą dėl atitinkamo akto panaikinimo, galimas tik tada, jei tam subjektui tokią teisę nustato specialus įstatymas. Jei specialiame įstatyme tokios teisės nėra, o sprendimas turi būti panaikintas teismine tvarka, tokio sprendimo nuginčijimo inicijavimas pasireiškia informacijos pateikimu subjektui, turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo. Pareiškėjai skundžia ir prašo panaikinti Raštą, kuriuo atsakovas išreiškė savo nuomonę dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų tinkamumo, tačiau šis raštas nėra administracinis teisės aktas ir teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia: manydami, kad Žemės sklypo planas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip pat pažeidžia jų teises, atsakovo Raštas nėra kliūtis kreiptis į teismą su atitinkamai formuluojamais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Raštą nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

13III.

14Pareiškėjai D. I. D. ir J. V. D. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 165–170) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant pareiškėjų skundą. Apeliaciniame skunde, be argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teismui, pažymima, kad Raštas nėra informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjų atskirasis skundas administracinėje byloje Nr. AS756-488/2009 nebuvo patenkintas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas skunde įvardytus raštus laikė institucijų sprendimais ir nurodė jų apskundimo ir nagrinėjimo ikiteisminę tvarką. Pagal Viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) yra garantuota teisė skųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus. Pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 44 punktą nustatyta teisė apskųsti viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą. Pareiškėjų nuomone atsakovas, vadovaudamasis VAĮ nustatytomis administracinės procedūros taisyklėmis negalėjo pateikti informacinio – aiškinamojo pobūdžio atsakymo.

15Pareiškėjai pažymi, kad šioje byloje neturėtų būti taikoma ribojanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A4-65/2004 nuosavybės teisių atkūrimo teisės normų analizės pagrindu nustatyta taisyklė dėl ŽRĮ 18 straipsnio 3 dalies taikymo. Nelogiška ir neetiška viešojo administravimo subjektų padarytos klaidos ištaisymo naštą perkelti piliečiui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2003 ŽRĮ išreikštas viešasis interesas, turi būti derinami visų suinteresuotų asmenų interesai. Todėl galima teigti, kad institucija, nevykdanti paskirtų funkcijų, turi būti atsakinga už atsiradusias dėl tokių pasekmes. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė faktinių aplinkybių ir teisės norminių aktų aiškinimo bei taikymo teisėtumo. Pareiškėjai išdėsto faktines aplinkybes, kurios buvo išdėstytos skunde pirmosios instancijos teismui.

16Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto teritorinis žemėtvarkos skyrius) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 172–179) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas remiasi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime pirmosios instancijos teisme, taip pat atsakovas nebeišskiria, kaip pažymėjo atsiliepime pirmosios instancijos teisme, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. lapkričio 11 d. rašte padarė išvadą, jog Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nebuvo surašytas, tačiau tai yra formalus Metodikos pažeidimas.

17Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 181–187) nesutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepime pažymima, kad palaikomi visi argumentai, išdėstyti atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teisme. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad skundžiamas Raštas nėra individualus administracinis aktas, nes jis nesukelia pareiškėjui jokių teisių ir pareigų. Faktų pripažinimas pats savaime pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukelia. Skundo priėmimo metu teismai gali tik preliminariai nustatyti, ar byla priklauso administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjai 2009 m. kovo 31 d. „skundu“ prašė konstatuoti tam tikrus faktus ir panaikinti rekomendacines Komisijos išvadas, į tokį kreipimąsi pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 41.1. punktą pagrįstai buvo atsakyta laisvos formos raštu. Be to, pareiškėja D. D. šiame ginče nelaikytina turinčia reikalavimo teisę. Tretysis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VAVA patikslinti jos pačios suderintas ir patvirtintas Žemės sklypo ribas yra nepagrįstas, nes tiek pareiškėjas, tiek atsakovas tokioje byloje turėtų būti VAVA, o tokia situacija yra negalima. Nėra pagrindo remtis Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 2.3-5865 patvirtintais Vilniaus miesto žemėtvarkos nuostatais, nes jie nėra viešai skeliami ir į bylą pateikti nebuvo. 1999 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planas yra parengtas detaliojo plano (brėžinio) pagrindu ir jam analogiškas (analogiški jais patvirtinti sklypų plotai, dydžiai, ribos bei išsidėstymas vietovėje). Sklypų plane papildomai detalizuoti tik detaliojo plano sprendiniai, nustatantys taško posūkio koordinates. Be to, pareiškėjai nei detaliojo plano, nei 1999 m. balandžio 15 d. sprendimo niekada neginčijo. Apeliacinis skundas paremtas tik pareiškėjų išvedžiojimais, daromos niekuo nepagrįstos išvados, neteisingai interpretuojami teisės aktai ir tendencingai bandoma aiškinti teismų praktiką.

18Pareiškėjai D. I. D. ir J. V. D. pateikė dubliką į trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 195–202). Pareiškėjai pažymi, kad atsiliepime iškraipomi pareiškėjų argumentai, naudojama agresyvi gynimo strategija, akivaizdžiai prasilenkiama su objektyvia tiesa, pareiškimai arogantiški ir žeminantys pareiškėjų orumą. Pareiškėjai nurodo tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pateiktą faktinių aplinkybių aiškinimą. Nurodoma, kad pareiškėjai ginčija tik neteisėtus administracinių institucijų veiksmus, tikrinant UAB „Matininkai“ atlikto Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo faktines aplinkybes vietoje, klaidingai aiškinant teisės aktus ir Vilniaus miesto valdybos sprendimus. UAB „Matininkai“, atlikdami geodezinius matavimus (dabar – kadastriniai matavimai) pažeidė imperatyvų Metodikos reikalavimą vadovautis detaliuoju planu.

19Pareiškėjai D. I. . ir J. V. D. pateikė dubliką į atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 203–204). Pareiškėjai išdėsto faktines aplinkybes ir jų situacijos vertinimo aspektus, kurie buvo išdėstyti skunde ir atsiliepime pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjai nurodo, kad pagal teisės aktų nuostatas posūkio taškų koordinatės nėra teisėtas pagrindas keisti detaliojo plano grafiniame sprendinyje nustatytas sklypo ribas ir sklypo konfigūraciją. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 2.3-16841-(01) pagrindu atliktas patikrinimas vietoje, ar pagal Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 641v priedėlyje nustatytas koordinates teisingai paženklintos Žemės sklypo ribos, ar šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant Metodikos, 2009 m. Sausio 16 d. patikrinimo aktas, 2009 m. Vasario 17 d. Patikrinimo komisijos išvada yra niekiniai. Be to, Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 15 d. sprendime Nr. 641v nurodytos koordinatės neatitinka faktinės padėties.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 20-337 (t. I, b. l. 33–34) ir prašo įpareigoti VAVA inicijuoti žemės sklypo, esančio Paribio g. 51, Vilniuje, geodezinių (kadastrinių) matavimų klaidos ištaisymo procedūrą Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šios bylos dalykas yra atsakovo pareigos kreiptis teismine tvarka, inicijuojant tariamą kadastrinių matavimų klaidos ištaisymą, buvimas ir apimtis.

24Iš pareiškėjų argumentų matyti, kad pareiškėjai yra nepatenkinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų kadastriniais matavimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto valdyba 1999 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 471V patvirtino sklypų (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų planą ir sprendinius Žvėryno rajono detaliajam planui papildyti – sklypų ribas, žemės naudojimo reglamentą – žemės naudojimo paskirtį, būdą ir apribojimus (t. I, b. l. 162, 168), o 1999 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 641V „Dėl žemės sklypų Paribio g. 49 ir 51 ribų ir dydžių nustatymo“ nustatė (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 1 548 kv. m. žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 1 192 kv. m. žemės sklypo ribas, pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtas raudonomis linijomis ir skaičiais, šių sklypų naudojimo sąlygas ir apribojimus (t. I, b. l. 47, 161, 166). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, kad šie Vilniaus miesto valdybos teisės aktai būtų pareiškėjų nuginčyti ar panaikinti. Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1721-01 (t. I, b. l. 146) nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypas yra 1 192 kv. m. ploto, ir nurodė, kad parduoda L. A. Žemės sklypo dalį. Žemės sklypo planas, kuriuo vadovavosi Vilniaus apskrities viršininkas, buvo parengtas UAB „Matininkai“ (t. II, b. l. 36). Byloje nėra duomenų, kad minėti Vilniaus miesto valdybos, Vilniaus apskrities viršininko teisės aktai ir UAB „Matininkai“ parengtas Žemės sklypo planas buvo nuginčyti ar panaikinti. Taigi jie yra galiojantys. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Matininkai“ parengtas Žemės sklypo planas yra įregistruotas VĮ Registrų centras (t. II, b. l. 36), o visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Pabrėžtina tai, kad pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teisme nurodyti teiginiai, jog Žemės sklypo riba UAB „Matininkai“ atliktų matavimų metu buvo nepagrįstai perkelta keliuose Žemės sklypo posūkio taškuose (t. I, b. l. 6), atmestini, nes, pirma, pareiškėjai nurodytų matavimų atlikimo neginčijo, antra, prie Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 641V pridėtame privatizuojamo Žemės sklypo ribų plane (t. I, b. l. 166) yra patvirtintos Žemės sklypo posūkio taškų koordinatės, kuriomis, visų pirma, turėtų vadovautis pareiškėjai, jei jie nepatenkinti vėliau atliktais matavimais. Tai, kad natūroje posūkio taškai buvo perkelti į kitą vietą nebūtinai paneigia tikrųjų koordinatėmis užfiksuotų posūkio taškų pasikeitimą.

25Pareiškėjai teigia, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastriniai matavimai, rengiant šio žemės sklypo planą, buvo atlikti nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, dėl ko dalis žemės, kuria naudojosi pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai, neteisėtai atiteko Žemės sklypui, todėl VAVA, kuri suderino UAB „Matininkai“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, turi inicijuoti klaidos ištaisymą Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjų skundo pateikimo teismui metu 2009 m. lapkričio 19 d. (t. I, b. l. 9) galiojusioje ŽRĮ 18 straipsnio 3 dalies redakcijoje (įsigaliojusioje 2003 m. vasario 24 d.) buvo nustatyta, kad, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Šiuo atveju pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendimo panaikinimo inicijavimas tiesioginio kreipimosi būdu galimas tik tada, kai subjekto teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo nustato specialus įstatymas. Jeigu įstatymas tokios subjekto teisės nenustato, sprendimo panaikinimo inicijavimas ribojamas tik atitinkamu informacijos pateikimu subjektui, turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005). Nagrinėjamos bylos atveju specialus įstatymas nenustato atsakovo teisės kreiptis į teismą dėl pareiškėjų nurodomų kadastrinių matavimų klaidų ištaisymo, be to, byloje nėra duomenų, to nenurodo ir pareiškėjai, kad atsakovas turėjo atitinkamą informaciją, kuri galėtų būti pagrindas jam kreiptis dėl kadastrinių matavimų klaidų ištaisymo. Priešingai, iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas dėjo pastangas, stengdamasis nustatyti, ar pareiškėjų nurodomo Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra pagrįsti: VAVA 2008 m. gruodžio 19 d. sudarė Komisiją, kuri įvertino UAB „Matininkai“ 2000 m. rugpjūčio 1 d. atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir inter alia nustatė, kad UAB „Matininkai“ 2000 m, rugpjūčio 1 d. atlikti kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas Žemės sklypo ribas, be to, Žemės sklypo planas buvo parengtas nepažeidžiant tuo metu galiojusios Metodikos (t. I, b. l. 125–126). Todėl konstatuotina, kad nurodyta Komisijos išvada dėl tinkamo Žemės sklypo kadastrinių matavimų nesudarė pagrindo Vilniaus apskrities viršininko administracijai inicijuoti sprendimo dėl Žemės sklypo įsigijimo panaikinimo teismine tvarka, toks kreipimasis būtų nepagrįstas, nes tuo metu VAVA turima informacija Žemės sklypas buvo suformuotas tinkamai.

26Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad pareiškėjų prašomas įpareigojimas neturi pagrindo ir negalėtų būti įvykdytas šiuo metu, nes galiojančioje Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio redakcijoje (2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) apskritai nėra numatyta tokia pareiškėjų prašoma įvykdyti procedūra. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pareiškėjams kilus abejonėms dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo, nustatytų ribų, jie turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus. Pareiškėjai aptariamu atveju iš esmės kelia ginčą, susijusį su privataus asmens žemės sklypo ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (inter alia Civilinio kodekso 4.93 ir 4.95 straipsniai). Todėl pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti atsakovą inicijuoti sprendimo panaikinimą teisminiu keliu) yra nepagrįstas.

27Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Raštas, kurį prašo panaikinti pareiškėjai, yra informacinio pobūdžio, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjams, juo pareiškėjams pateikiama informacija, susijusi su jų skunde nurodytais klausimais.

28Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, tenkinti pareiškėjų skundo nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Pareiškėjų D. I. D. ir J. V. D. apeliacinį skundą atmesti.

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai D. I.... 5. Pareiškėjai nurodė, kad iš Rašto matyti, jog institucijos neatliko... 6. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius,... 7. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (t. II, b.... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu... 11. (t. II, b. l. 153–162) nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų 12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netgi tuo atveju, jei atsakovas... 13. III.... 14. Pareiškėjai D. I.... 15. Pareiškėjai pažymi, kad šioje byloje neturėtų būti taikoma ribojanti... 16. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sandėliavimo... 18. Pareiškėjai D. I.... 19. Pareiškėjai D. I.... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija Vilniaus apskrities viršininko... 24. Iš pareiškėjų argumentų matyti, kad pareiškėjai yra nepatenkinti žemės... 25. Pareiškėjai teigia, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini),... 26. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad pareiškėjų prašomas... 27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Raštas, kurį prašo panaikinti... 28. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. Pareiškėjų D.... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą... 32. Nutartis neskundžiama....