Byla 2S-688-653/2012
Dėl kito sutuoktinio kaltės, byloje išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15, 2011-12-20 ir 2011-12-22 nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr.2-2015-129/2012 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z.C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, byloje išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

3ieškovas T. M. 2011-04-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2011-04-26 patikslino (I t., b. l. 2-15, 30-62), atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės. Ieškovas nurodė reikalavimą – nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės. Kartu ieškovas paprašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti vaiko M. M. S. gyvenamąją vietą su tėvu (I t., b. l. 61).

42011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių - nustatė nepilnamečio M.M. S. gyvenamąją vietą su ieškovu T. M. ieškovo gyvenamojoje vietoje (I t., b.l.82-83).

52011-05-02 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu, vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau –Reglamentas), 39 straipsniu, išduoti 2011-04-28 nutarties dėl tėvų pareigų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) pažymėjimą (I t., b. l. 88).

62011-05-09 pažymėjimas, parengtas pagal Reglamento II priede nurodytą tipinę formą, buvo išduotas italų ir olandų kalbomis (I t.,b. l. 106-119).

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-10 nutartimi 2011-12-20 buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis byloje (I t., b. l. 199).

82011-11-07 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu (II t.,

9b. l. 27-28): 1) skubiai išduoti Italijai skirtą pažymėjimą dėl vaiko sugrąžinimo pagal Reglamento 42 straipsnio 1 dalį; 2) skubiai taikyti papildomas reikalavimo užtikrinimo priemones apsaugant vaiką – laikinai apriboti atsakovės motinystės teises įpareigojant nedelsiant sugrąžinti vaiką ieškovui; 3) skubiai įpareigoti Lietuvos įvaikinimo tarnybą prie Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos kreiptis į kompetentingą Italijos centrinę įstaigą su prašymu sugrąžinti vaiką ir vykdyti vaiko sugrąžinimo ieškovui procedūrą pagal Reglamentą; 4) skubiai išduoti Italijai skirtą pažymėjimą dėl tėvų pareigų pagal Reglamento 39 straipsnį nurodant, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo procesą.

102011-11-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi (II t., b. l. 38-39) atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

112011-11-14 ieškovas pateikė teismui 2011-11-07 prašymo papildymą (II t., b. l. 67-69), kuriuo prašė teismo išduoti Reglamento 42 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, skirtą Italijai, Nyderlandams ir Belgijai.

12Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-15 nutartimi (II t., b. l. 70-71) ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir Nutarė 1) išduoti ieškovui pažymėjimą, parengtą pagal Reglamento II priede (teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytą tipinę formą italų ir olandų kalbomis; 2) įpareigoti ieškovą per 30 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui nutartyje nurodytus įrodymus. Teismas nustatė, jog 2011-04-28 nutartis 2011-05-31 buvo įteikta atsakovei ieškovo iniciatyva per Kanados antstolius, todėl pažymėjimas, parengtas pagal Reglamento II priede nurodytą tipinę formą, išduotinas italų ir olandų kalbomis pakartotinai, nurodant, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Taip pat teismas nustatė, kad pagal Reglamento 41 straipsnį ir

1342 straipsnio 2 dalį sprendimą priėmęs teisėjas išduoda šių straipsnių 1 dalyse nurodytus pažymėjimus tik tuo atveju, jeigu vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytam, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jo amžiaus ir brandumo. Teismas, 2011-04-28 nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neišklausė vaiko, kuriam tuo metu jau buvo suėję penkeri metai, tai yra buvo tokio amžiaus, kada Lietuvos Respublikos teismai, padedant vaiko teisių apsaugos institucijai ar psichologui, išklauso vaiką, jeigu jis sugeba išreikšti savo nuomonę, ir išsiaiškina kokia vaiko gyvenamoji vieta (su tėvu ar motina) geriausiai atitiks vaiko interesus. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje teismas neturi beveik jokių konkrečių, įrodymais paremtų, duomenų apie nepilnametį vaiką, išskyrus jo gimimo liudijimą bei 2011-11-07 Baltijos ir Amerikos klinikos pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų. Teismas nutarė prieš išduodamas pažymas pagal Reglamento 41 ir 42 straipsnius savo iniciatyva bei padedant Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kreiptis į kompetentingas Italijos bei Nyderlandų institucijas dėl bendradarbiavimo, siekiant išklausyti vaiką. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, kur šiuo metu yra ieškovo faktinė gyvenamoji vieta ir darbo vieta, kada tiksliai buvo pagrobtas nepilnametis vaikas, taip pat pateikti įrodymus iš ankstesnių, ieškovo ieškinyje nurodytų vaiko ugdymo įstaigų Kanadoje – „Corpus Chisti Catholic School“ ir „Acorn ECL“ centro Otavoje – vadovų ar tiesiogiai vaiką prižiūrėjusių asmenų raštišką informaciją (su vertimu į lietuvių kalbą) kiek laiko vaikas lankė minėtas įstaigas, apie vaiko raidą minėtose įstaigose, ugdymą bei pastebėtus santykius su abiem tėvais. Be to, ieškovas įpareigotas pateikti teismui tiesiogiai vaiką gydžiusių ir konsultavusių gydytojų, t. y. Kanados Rytų Ontario vaikų ligoninės ir Amsterdamo (Nyderlandų), medikų išvadas (su vertimu į lietuvių kalbą) apie vaiko sveikatą, būtiną operaciją ir tėvų pareigų, susijusių su vaiko sveikatos priežiūra, vykdymą. Taip pat teismas įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, kokios bus nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos su ieškovu, kas jį prižiūrės, ieškovui dirbant, į kokias ugdymo įstaigas planuojama leisti vaiką, kokie yra vaiko lietuvių kalbos įgūdžiai ir kaip ieškovas ketina juos lavinti, jeigu ieškovas šiuo metu faktiškai gyvena ir dirba Lietuvoje bei ketina čia ir toliau gyventi.

14Ieškovas T. M. pateikė ir pirmosios instancijos teismas priėmė atskirąjį skundą dėl 2011-11-15 nutarties (II t., b.l. 214-221), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą 2011-11-15 nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nedelsiant išduoti Reglamento -42 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, skirtą Italijai, Nyderlandams ir Lietuvai dėl neteisėtai laikomo vaiko kuo skubesnio sugrąžinimo namo, bei Reglamento 39 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, skirtą Italijai, Nyderlandams ir Lietuvai 4 punkte nurodant tik ieškovą. Apeliantas nurodo, kad pagal Reglamento 39 straipsnį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduoti pažymėjimai yra netinkamai užpildyti, nes pažymėjimų 4 punkte tėvų pareigų turėtojais įvardinti ieškovas ir atsakovė. Ieškovas nurodo, kad pagal Reglamento 1 straipsnio 2 dalies 8 punktą „tėvų pareigų turėtojas“ – kiekvienas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, o pagal 9 punktą „globos teisės“ apima teises ir pareigas, susijusias su vaiko priežiūra, ypač teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Kadangi teismo nutartimi vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta tik su ieškovu, todėl tik ieškovas turi teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kas Reglamente prilyginama vaiko globos teisei. Pažymėjo, kad atsakovė tokios teisės neturi, tačiau teismo išduoti pažymėjimai klaidina Italijos ir Olandijos institucijas, nurodant, kad neva atsakovė ir ieškovas turi bendrą globą, t. y. teisę bendrai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo siekis, prieš išduodant vaiko sugrąžinimui būtiną pažymėjimą, per Lietuvos, Italijos ir Olandijos kompetentingas institucijas atsiklausti penkerių metų vaiko nuomonės dėl jo pageidavimų dėl gyvenamosios vietos, kurią jau ir taip nustatė teismas su ieškovu, neleistinai vilkina vaiko sugrąžinimą ir prieštarauja Reglamento tikslams ir vaiko interesams, nes vaikui būtinas skubus gydymas, kuriam prieštarauja atsakovė. Pažymi, jog būdamas vaiko atstovu, jis kaip tėvas išreiškė vaiko nuomonę prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas pažymėjo, kad 2011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis pripažinta vykdytina Italijoje ir Nyderlanduose. Ieškovo nuomone, atsakovė vėl gali pabėgti į kitą ES valstybę (kaip tai jau kartą padarė iš Italijos išvykusi į Nyderlandus) vengdama grąžinti neteisėtai laikomą ieškovo sūnų, ir toks bėgimas gali tęstis be galo, jei teismas neišduos Reglamento 42 straipsnyje nurodytą pažymėjimą. Vaiko apklausa yra neįmanoma, jam esant pagrobtam, be to betikslė, nes galimai vaikas bus paveiktas psichologiškai.

152011-12-06 ieškovas papildomai nurodė (II t., b.l.228), jog Briuselis II Reglamento 42 str. numatytas pažymėjimas išduodamas ne tik galutiniams teismo sprendimams, bet ir tarpiniams sprendimams (nutartims). Europos Teisingumo Teismas šį klausimą būtent taip išsprendė

162010-07-01 prejudiciniame sprendime Povse v. Alpago (C-211/10 PPU).

172011-12-20 dėl apskųstos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nutarties ieškovas papildomai nurodė (III t., b. l. 25-28), kad Kanadoje, kaip ir kitose valstybėse, ieškovas lankėsi laikinai dažniausiai darbo tikslais. Kanadoje ieškovas ir jo sūnus buvo laikinais lankytojais ir privalėjo nedelsiant išvykti pasibaigus darbui. Ieškovas turėjo išvykti 2011 m. gegužės m. vienas, nes atsakovė sūnų pagrobė ir atsisakė sugrąžinti. Šiuo metu ieškovas dirba Europos komisijos septintosios bendrosios programos (BP7) projekte, darbo vieta yra Vilniuje. Šiuo metu ieškovo ir jo sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra ( - ).Ieškovas nurodė, kad siekia gauti Almelo apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutarties vykdymo ir sūnaus sugrąžinimo. Almelo miesto apylinkės teisme galimai ruošiamasi pradėti neteisėtą priešpriešinį procesą dėl ieškovo ir atsakovės skyrybų ir tėvų pareigų nustatymo,

18o 2011-12-21 net numatytas teismo posėdis. Ieškovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo kreiptis į Almelo apylinkės teismą dėl padėties išsiaiškinimo ir imtis visų kitų priemonių, kad Olandijoje neteisėtai laikomas vaikas būtų kuo greičiau grąžintas į teisėtą tėvo (ieškovo) globą.

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-20 nutartimi (III t., b. l. 38-40) nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – nustatyta tvarka pateikti teismui naują ieškinį (kaip vientisą dokumentą), kuriame tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, pateikti santuokos įtraukimą į apskaitą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo pagrindinės asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietos Lietuvos Respublikoje nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki dabar įrodymus: įrodymus, kur tiksliai faktiškai ieškovas buvo šiuo laikotarpiu, kuo užsiėmė ir šiuo metu užsiima, pateikti darbo ar paslaugų teikimo sutartis, patvirtinančias užsiėmimą, įrodymus, kokiame būste ieškovas gyveno, pateikti būstų įsigijimo ar nuomos sutartis, pateikti įrodymus, kur buvo ir šiuo metu yra mokami mokesčiai, įrodymus, kur sudarytos sutartys dėl paslaugų ieškovui teikimo, pvz., mobilaus ryšio ar kt. paslaugų, kokį adresą ieškovas naudoja dalykiniame ir asmeniniame susirašinėjime, kt.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taip pat įpareigojo ieškovą ieškinį pagrįsti Reglamento nuostatomis Lietuvos teismo teisę nagrinėti bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir Lietuvos teismo jurisdikciją, nepaisant Kanados teismo priimtų sprendimų, nagrinėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Teismas taip pat pasiūlė ieškovui ieškinyje pateikti tarptautinėmis privatinės teisės normomis pagrįstą paaiškinimą, kokios valstybės teisė nagrinėjamam klausimui taikytina. Įpareigojo ieškovą ieškinį su priedais išversti į atsakovei suprantamą kalbą. Teismas išaiškino, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.

202011-12-21 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su skubiu prašymu kreiptis į Almelo apylinkės teismą (III t., b.l.72-73), kuriuo prašo ieškovas prašo teismo skubiai pasinaudoti ES teismų bendradarbiavimo procedūra ir, remiantis Briuselio II reglamentu, kurio 28 str. nustato, kad valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų vaikui yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu, bei 20 str. dėl jau pritaikytų vaiko teisių apsaugos priemonių, kreiptis į Almelo apylinkės teismą, kad pastarasis nekurtų juridikcijų kolizijos ir neprisiimtų jurisdikcijos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, nepriimtų jokių sprendimų, nesuderinamų su Lietuvos teismo pritaikytomis vaiko apsaugos priemonėmis dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir šios nutarties vykdymu Nyderlanduose, ir atšauktų 2011-12-16 nutarimu jau pritaikytas naujas laikinąsias apsaugos priemones kaip nesuderinamas su įsigaliojusia Lietuvos teismo nutartimi ir kaip netekusias galios nuo pat priėmimo momento, nes Lietuvos teismas, turintis jurisdikciją pagal šį reglamentą nagrinėti bylą iš esmės, jau yra ėmęsis apsaugos priemonių, kurias jis laiko tinkamomis.

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-22 nutartimi (III t., b.l.79-80) ieškovo prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkričio 27 d. dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Briuselio II reglamentas) nuostatos nenumato galimybės valstybės narės teismui kreiptis į kitos valstybės narės teismą reikalaujant pastarosios atšaukti jos priimtus procesinius sprendimus. Ieškovas

222011-12-20 teismo nutartimi yra įpareigotas per 14 dienų pašalinti teismo nurodytus ieškinio trūkumus. Šia nutartimi ieškovui taip pat išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Tai reiškia, kad, kol ieškovas neįvykdys teismo nustatytų įpareigojimų, teismas negali priimti jokių procesinių nutarčių šioje byloje. Ieškovui išaiškinta, kad pagal Briuselio II reglamentą, jis pats gali dalyvauti teismo procese Nyderlandų Almelo teisme ir pateikti savo reikalavimus dėl bylos jurisdikcijos. Ieškovui taip pat išaiškinta, kad ši nutartis nereiškia, jog teismas tolesnio bylos nagrinėjimo metu nesinaudos teismų bendradarbiavimo pagal Briuselio II reglamentą procedūra.

23Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 ir

242011-12-22 nutarčių (III t., b.l.88-94), kuriuo prašo panaikinti 2011-12-20 ir 2011-12-22 nutartis ir pasinaudojant teismų bendradarbiavimo pagal Briuselio II reglamentą procedūra, kreiptis į Almelo apylinkės teismą Nyderlanduose, kad pastarasis neprisiimtų jurisdikcijos dėl tėvų pareigų nustatymo ar laikinųjų vaiko apsaugos priemonių taikymo, jei jos nesuderinamos su Lietuvos teismo

252011-04-28 d. nutartimi, nes vaiko gyvenamosios vietos klausimas jau yra išspręstas, pritaikius vaiko apsaugos priemones 2011-04-28 nutartimi, nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąja vieta su ieškovu (tėvu) iki kol bus priimtas galutinis sprendimas; pranešti Almelo apylinkės teismui, kad Lietuvoje vykstančioje skyrybų byloje, o vaiko gyvenamosios vietos klausimas po ieškovo ir atsakovės skyrybų ir visi kiti su tėvų pareigomis, išlaikymu ir su santuokos nutraukimu susiję klausimai gali būti sprendžiami tik Vilniaus 1 apylinkės teisme, kuris pagal Briuselio II reglamentą ir nacionalinę teisę vienintelis turi jurisdikciją spręsti dėl ieškovo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokos nutraukimo. Visus prašymus prašo nagrinėti ypatingos skubos tvarka, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Skundžiamoje 2011-12-20 nutartyje nurodyti trūkumai yra ne nauji, jau nurodyti 2011-07-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje, ieškovas visus ieškino trūkumus pašalino. Todėl CPK 296 str. 11 d. negali būti taikoma. Nurodo, jog yra pateikęs pažymą apie savo gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje; pateiks pažymas apie komunalinių mokesčių už butą mokėjimą. Užsienyje dirbo pagal projektus, dabar darbo vieta yra Lietuvoje. Apelianto sūnus 2012-01 yra neteisėtai išvežtas į Nyderlandus ir ten laikomas, pažeidžiant 2011-04-28 Lietuvos teismo nutartį. Lietuvos teismas jau yra nusprendęs dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu, todėl Nyderlandų teismai neturi jurisdikcijos antrą kartą spręsti vaiko gyvenmosios vietos ir tėvų pareigų klausimų. Kanadoje priimti teismo procesiniai dokumentai nėra Lietuvoje pripažinti ir todėl negalioja. Vadovaujasi CPK 784 str. dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra LR pilietis ar asmuo be pilietybės, o jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ieškinio padavimo metu atsakovė neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos jokioje kitoje ES šalyje ir todėl remiantis Briuselio II reglamentu, ieškovas turėjo teisę kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios šalies ir pilietybės šalies teismą, net ir neišgyvenęs 6 mėnesių. Teismas siūlo ieškovui pateikti tarptautinės privatinės teisės nuostatomis paremtą paaiškinimą, kokios valstybės teisė taikytina, tačiau ieškovas privalo pateikti tik faktines aplinkybes. Todėl teisinių nuostatų nepateikimas negali būti laikomas ieškinio trūkumu. Bylai taikytina Lietuvos teisė, nes nuo santuokos sudarymo 2003 m., pagal lankytojo vizą abiems sutuoktiniams laikinai viešint JAV, ieškovas ir atsakovė neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tik laikinas. CK 1.32 str. nurodoma, kad vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Šiuo atveju mažamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra teismo nutartimi nustatyta su ieškovu, pastarojo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje –Lietuvoje. CK 2.14 str. 2 d. nustatyta, kad nepilnamečio fizinio asmens, kurio tėvai neturi bendros gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta nustatoma pagal tėvo, su kuriuo nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta, gyvenamąją vietą. Teigia, kad ieškovo mažamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymui taikytina Lietuvos teisė. Dėl 2011-12-22 skundžiamos nutarties nurodo, jog atsakovė nevykdo Lietuvos teismo 2011-04-28 nutarties ir negrąžindama mažamečio sūnaus į ieškovo globą, nuolat keisdama gyvenamosios vietos valstybes, nuolat pažeidžia esmines vaiko teises. Ieškovas informavo Almelo teismą apie Lietuvoje vykstančią skyrybų ir tėvų pareigų ginčo bylą ir kad pagal Briuselio II reglamentą, Nyderlandų teismas neturi jurisdikcijos šioje byloje. Almelo apylinkės teismas pažeidžia Briuselio II reglamentą ir sąmoningai kliudo Lietuvos teismo nutarties vykdymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuri yra pripažinta vykdymui Nyderlanduose.

26Atsakovė Z.C. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 ir 2011-12-22 nutarčių (III t., b.l.139-144) prašo skundžiamas 2011-12-20 ir 2011-12-22 nutartis palikti nepakeistas. Nesutinka su ieškovo teigimu, jog jis, vadovaudamasis CPK 784 str. 1 d., Lietuvą laiko savo ekonominių interesų centru ir nuolatine gyvenamąją vieta. Vadovaujasi CK 2.12 str. 1 d., teismų praktika, jog nustatant asmens pagrindinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai (LAT CBS 2002 m. gruodžio mėn. 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1559/2002). Iš ieškinio matyti, kad ieškovas savo namais laiko Kanadą, ten yra šeimos namas, kreditan pirktas automobilis, ten leido sūnų į mokyklą. Ieškovas ieškinio pareiškimo metu nuolat gyveno Kanadoje, LR nedirbo, pajamų negavo. Paduodamas ieškinį ieškovas ieškinyje patvirtino, kad dirba Kanados Nacionalinėje Galerijoje. Taigi ieškinio padavimo metu jis nebuvo persikėlęs gyventi į LR ir labiausiai buvo susijęs su Kanada. Ginčas dėl santuokos nutraukimo yra nagrinėjamas Ontario teismo, Kanadoje, todėl ginčas nėra teismingas LR teismams. Teigia, kad 2011 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ex officio nepatikrino, ar ginčas nagrinėtinas LR teismuose, todėl teismams tokia pareiga išlieka. Almelo apylinkės teismas savo jurisdikcijon yra priėmęs nagrinėti ginčą dėl šalių sūnaus Matteo laikinos globos, todėl taikytinos ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo nuostatos. Reglamento 3 str. yra nurodoma, jog kreipiantis į teismą, esantį toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, yra nustatytos dvi sąlygos - pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta toje valstybėje narėje, į kurios teismą pareiškėjas kreipiasi, yra ne trumpiau kaip šešerius mėnesius iki pareiškimo padavimo teismui dienos ir pareiškėjas turi šios valstybės pilietybę. Skaičiuojant šešerių mėnesių terminą nuo ieškinio pareiškimo dienos, ieškovas turi pagrįsti, jog nuo 2010-10-10 jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo LR. Atsakovė su LR jurisdikcija nesutinka, be to, ji visiškai neatitinka vaiko interesų, nes vaikas niekada nėra gyvenęs Lietuvoje ir jam ši aplinka yra svetima, todėl ir dėl šio ginčas nėra teismingas LR teismams.

27Ieškovas T. M. rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovės atsiliepimo (III t., b.l.168-179) prašo atmesti atsakovės atstovo atsiliepimą, kaip nepagrįstą, pateiktą pavėluotai ir nesant objektyvių tokio pavėluoto pateikimo priežasčių, ir paduotą asmens, neturinčio teisėto pagrindo tai daryti, bei piktnaudžiaujančio procesinėmis teisėmis; atmesti atsakovės atstovo pateiktus rašytinius įrodymus: Kanados Nacionalinės Galerijos „prezidento“ laišką, nepatvirtintas Kanados teismo nutartis, neteisėtą atstovavimo sutartį. Nurodo, jog atsakovės atstovas akivaizdžiai painioja faktinę gyvenamą vietą (pagal CK 2.16 str.), kuri gali būti laikina, ir nuolatinę gyvenamą vietą, kuri nebūtinai visuomet sutampa su besikeičiančia faktine ir laikina gyvenamąja vieta. Be to nurodo, jog ieškovas niekuomet negyveno Kanadoje nuolat; jokių tikslų ten apsigyventi neturėjo. Mano, kad atsakovės atstovas neturėjo teisės sudaryti atstovavimo sutarties, žinodamas, kad jo partnerio sutuoktinė yra teisėja, nagrinėjanti atskirąjį skundą; tai užvilkino bylos nagrinėjimą. Ieškovas iš esmės pakartoja savo procesiniuose dokumentuose nurodytus faktus.

28Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovės atstovas pakartotinai pažymi, kad byla neteisminga Lietuvos teismams; be to papildomai nurodo, jog 2012-04-17 Ontarijo (Kanada) Aukščiausiasis teisingumo teismas, Šeimos teismo skyrius priėmė nutartį, kuria buvo nutraukta atsakovės ir ieškovo santuoka, ši nutartis įsigalios per 31 dieną nuo jos priėmimo. Ontarijo teismas taip pat patvirtino 2011-08-15 nutartį, pagal kurią išimtinė vaiko globa ir toliau nustatyta atsakovei. Olandijos Almelo teismas 2012-04-05 priėmė nutartį c.b. Nr.127232/KG RK 12-124 (SvE), kuria nutarė atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą leisti vykdyti 2011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, nes atsakovė nebuvo išklausyta.

29Apelianto atskirieji skundai netenkintini.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

31Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nutarties

32Nagrinėjamoje byloje su užsienio (tarptautiniu) elementu yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų vaikui nustatymo.

33Apeliantas, 2011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties taikyti laikinąsias pasaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio M. M. S. gyvenamąją vietą su ieškovu T. M. ieškovo gyvenamojoje vietoje (I t., b.l.82-83) pagrindu, pirmosios instancijos teismo prašė skubiai išduoti Italijai skirtą pažymėjimą dėl tėvų pareigų pagal Reglamento 39 straipsnį nurodant, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo procesą;bei išduoti Reglamento 42 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, skirtą Italijai, Nyderlandams ir Belgijai.

34Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. gegužės 1 d. jurisdikcijos klausimams šeimos bylose spręsti aktualus Tarybos Reglamentas 2201/2003/EB dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams pripažinimo ir vykdymo, atšaukiantis reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis II“). Europos Sąjungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai veikiantys (Europos Bendrijų Steigimo Sutarties 249 straipsnis) antrinės teisės aktai, asmenims suteikiantys galimybę jiems reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose. Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis. Taigi Tarybos Reglamentas Nr.2201/2003/EB („Briuselis II“) yra tiesioginio taikymo aktas.

35Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, prieš išduodamas pažymėjimą pagal Reglamento „Briuselis II“ 41 ir 42 straipsnius, savo iniciatyva bei padedant Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kreiptis į kompetentingas Italijos bei Nyderlandų institucijas dėl bendradarbiavimo, siekiant išklausyti vaiką, nustatęs, kad pagal Reglamento 41 straipsnį ir

3642 straipsnio 2 dalį sprendimą priėmęs teisėjas išduoda šių straipsnių 1 dalyse nurodytus pažymėjimus tik tuo atveju, jeigu vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytam, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jo amžiaus ir brandumo.

37Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos taisyklės veikimas kildinamas iš Reglamento Nr. 2201/2003/EB („Briuselis II“) preambulės 19 punkto, kuriame pabrėžiama, kad vaiko išklausymas vaidina svarbų vaidmenį taikant šį reglamentą. Vaiko išklausymas šeimos bylose yra svarbus dėl to, kad pažymėjimas dėl teismo sprendimo suteikia specialią vykdomąją galią,

38o pažymėjimo išdavimo sąlygos ir pasekmės aiškiai apibrėžtos Reglamente „Briuselis II“. Reglamento „Briuselis II“ pagrindu išdavus pažymėjimą, teismo sprendimas yra pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šiuo atveju itin svarbu nustatyti, ar vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytam, nes tai yra viena iš pažymėjimo išdavimo sąlygų.

39Iš bylos duomenų matyti, kad iš tiesų pirmosios instancijos teismas, 2011-04-28 nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neišklausė vaiko, kuriam tuo metu buvo suėję penkeri metai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.177 str., teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. LR CK 3.164 str. 1 d. numatyta, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

40Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad penkerių metų vaiko apklausa yra neįmanoma, jam esant pagrobtam, be to betikslė, nes galimai vaikas bus paveiktas psichologiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paties apelianto pateikti įrodymai – 2012-03-13 Overijssel jaunimo priežiūros biuro, Enschede pagalbos šeimoms skyriaus protokolas (IV t., b.l. 19-20) – patvirtina, kad vaiko apklausa buvo įmanoma ir neprieštaravo vaiko teisėms. Šis apelianto pateiktas protokolas įrodo, kad vaikas buvo apklaustas, dalyvaujant pačiam apeliantui. Esant vaiko tėvų tarpusavio ginčui bei akivaizdžiai konfliktiškiems santykiams, pirmosios instancijos teismas, siekdamas gauti objektyvius duomenis, pagrįstai nutarė apklausti vaiką, kreipiantis į įgaliotas institucijas, vadovaujantis Reglamento Nr. 2201/2003/EB („Briuselis II“) normomis. Be to ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vaiko apklausa buvo būtina, nes priešingu atveju 2011-04-28 teismo nutarties vykdymas būtų apsunkintas ir bylos nagrinėjimas būtų dar labiau užvilkintas – byloje yra pateiktas Italijos teisingumo ministerijos Nepilnamečių teisingumo departamento atsakymas

41LR Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis ES Reglamentu Nr. 2201/2003, nei viena Italijos teismo institucija negali pripažinti ir nedelsiant įvykdyti kitos valstybės narės nutarties, priimtos neišklausius paties nepilnamečio (II t., b.l.178-179).

42Ta aplinkybė, kad apeliantas yra pateikęs kaip įrodymą advokato nuomonę (IV t., b.l. 128), kad penkerių metų vaikas Olandijos teismo nebus apklaustas, nesudaro pagrindo nesivadovauti

43ES Reglamentu Nr. 2201/2003 normomis dėl vaiko apklausos būtinumo, nes tai yra tik pareikšta nuomonė (konsultacija), bet ne oficialus Olandijos įgaliotos institucijos sprendimas.

44Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011-11-15 nutartimi nutarė išduoti ieškovui pažymėjimą, parengtą pagal Reglamento 39 str. ir II priede (teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytą tipinę formą italų ir olandų kalbomis, pažymėjimų 4 punkte tėvų pareigų turėtojais įvardijant ieškovą ir atsakovę. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad pažymėjimų 4 punkte tėvų pareigų turėtoju turėjo būti nurodytas jis vienas, nenurodant atsakovės.

45Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai užpildyto pažymėjimo nėra susiję su ginčijamos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, bet susiję su teismo veiksmais vykdant šią nutartį. Reglamento „Briuselis II“ 43 str., reglamentuojančiame pažymėjimo ištaisymą, nurodyta, kad bet kokiam pažymėjimo ištaisymui taikytina kilmės valstybės narės teisė (43 str. 1 d.). Todėl, jei apeliantas mano, kad pažymėjimas, parengtas pagal Reglamento II priede (teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytą tipinę formą italų ir olandų kalbomis, yra neteisingai užpildytas, jis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu ištaisyti pažymėjimo įrašą.

46Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog prieš išduodant pažymas pagal Reglamento „Briuselis II“ 41 ir 42 straipsnius savo iniciatyva bei padedant Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kreiptis į kompetentingas Italijos bei Nyderlandų institucijas dėl bendradarbiavimo, siekiant išklausyti vaiką.

47Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutarties

48Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai byloje yra užsienio (tarptautinis) elementas, teismas visų pirma ex officio turi išspręsti savo jurisdikcijos klausimą, t. y. patikrinti, ar jis kompetentingas nagrinėti tokią bylą. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti jurisdikcijos (teismingumo) klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties, o ne Lietuvos vidaus teisėje nustatytos taisyklės (CPK 780 straipsnis). Taigi teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja konkrečios bylos jurisdikcijos klausimą.

49Dėl to nagrinėjamu atveju visų pirma buvo būtina nustatyti, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją spręsti šalių ginčą dėl santuokos nutraukimo.

50Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje to nebuvo padaryta; pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 11 p., skundžiama 2011-12-20 nutartimi, siekdamas nustatyti ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją spręsti šalių ginčą, nustatė apeliantui terminą trūkumams pašalinti.

51Ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai taikomas (CPK 115, 138 straipsniai) iki teismo rezoliucija nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas (CPK 137 str. 1 d.), tačiau tuo

52atveju, kai aplinkybė, jog nėra išspręstas Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos klausimas bei yra kitų ieškinio trūkumų, paaiškėja vėliau, ieškinį priėmus ir civilinę bylą iškėlus, terminas šiam

53ieškinio pareiškimo trūkumui pašalinti gali būti nustatomas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui

54stadijoje. Tai, kad ieškinio trūkumai nebuvo tinkamai nustatyti ieškinio priėmimo stadijoje, nesudaro pagrindo toliau nagrinėti bylą pagal įstatymo reikalavimų neatitinkančius procesinius dokumentus.

55Atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad skundžiamoje 2011-12-20 nutartyje nurodyti trūkumai yra ne nauji, jau buvę nurodyti 2011-07-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje, ieškovas visus ieškinio trūkumus pašalino, ir todėl negali būti taikoma CPK 296 str. 1 d. 11 p. Iš esmės apeliantas ginčija šią nutartį tais argumentais, kad netikslinga taikyti trūkumų šalinimo instituto, nes bet kokiu atveju ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams.

56Priešingai nei teigia apeliantas, iš 2011-07-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties (I t., b.l.157-158) turinio matyti, kad šioje nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo teismingumo Lietuvos teismams.

57Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo klausimas dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos šioje byloje.

58Reglamento „Briuselis II“ II skyriaus 1 skirsnio 3 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.

59Taigi šiuo atveju Reglamento „Briuselis II“ 3 str. taikymo prasme svarbu nustatyti kur yra pareiškėjo, esančio atitinkamos valstybės narės piliečiu, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo.

60Ieškovo ieškinys teisme gautas 2011-04-18 (I t., b.l.1). Byloje yra pateikta Kanados nacionalinės galerijos 2011-04-11 pažyma (I t., b.l. 20), kurioje nurodyta, kad ieškovas

61T. M. dirba Kanados nacionalinėje galerijoje; t.y. iš minėto įrodymo matyti, kad prieš 7 dienas iki ieškinio pateikimo Lietuvos teismui ieškovas dirbo Kanadoje. Iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos VTAS 2011-06-02 rašto dėl mažamečio M. M. S. (I t., b.l.132) matyti, kad ieškovo deklaruojamu gyvenamosios vietos adresu gyvena jo motina J. M., kuri VTAS vyriausiajai inspektorei nurodė, kad jos sūnus gyvena Kanadoje, į Lietuvą buvo atvykęs prieš metus; su vaikaičiu M. ji bendravusi tik internetu, nes nei jis, nei jo motina (atsakovė) į Lietuvą niekada nebuvo atvykę. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2011-06-20 rašte (I t., b.l.179) nurodoma, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra deklaruota nuo 2011-04-10, t.y. prieš 8 dienas iki ieškinio pateikimo.

62Be kita ko byloje yra atsakovės atstovo pateikti įrodymai, jog Ontarijo (Kanada) Aukščiausiasis teisingumo teismo, Šeimos teismo skyriuje yra nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės ir ieškovo santuokos nutraukimo, ir yra priimti procesiniai dokumentai. Olandijos Almelo teisme taip pat jau yra priimti procesiniai dokumentai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis.

63Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į šiuos įrodymus bei minėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant, ar Lietuvos teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbu nustatyti, ar Reglamento „Briuselis II“ 3 str. taikymo prasme Lietuvoje ieškovas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą ieškinio padavimo metu ir buvo gyvenęs Lietuvoje ne trumpiau kaip 6 mėn. iki ieškinio padavimo ir ar šiuo metu turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

64Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas išaiškino ieškovui Lietuvos teismų jurisdikciją reglamentuojančias teisės normas, todėl ieškovo įpareigojimas pagrįsti Lietuvos teismo teisę nagrinėti bylą yra susijęs ne su teisiniu ieškinio pagrindimu, bet su faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), kurios yra svarbios, nustatant bylos teismingumą pagal 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatas bei atsižvelgus į Kanados teismo priimtus sprendimus. Teismo pasiūlymas ieškovui pateikti paaiškinimus apie ginčui taikytiną teisę nėra imperatyvaus pobūdžio ir nėra nurodytas kaip ieškinio trūkumas.

65Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio reikalavimus bei ieškinio turinį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2011-12-20 nutartyje pagrįstai sprendė, jog ieškovas turėjo pašalinti kitus ieškinio trūkumus - aiškiai nurodyti, kokį santuokos metu turtą sutuoktiniai įgijo, pateikti įrodymus apie šį turtą, pareikšti reikalavimą dėl jo padalijimo nutraukus santuoką ir nurodyti kreditorius, nes ieškovas prieštaringai teigia, jog bendro turto nėra, tačiau ieškinyje dėsto aplinkybes, kad sutuoktinė pasisavino bendrą turtą, atsiėmė pinigus iš bendros sąskaitos, turi santaupų iš parduoto bendro turto; taip pat ieškinyje aiškiai nurodyti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo; pateikti teismui santuokos liudijimo, patvirtinančio, kad santuoka įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, originalą.

66Šie procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimai yra imperatyviai nurodyti CPK 135 str.

671 d. 2 p., 4 p., 382 str. 3 p., 4 p., 5 p., 8 p. Tai, kad ieškovas dėl dalies nustatytų trūkumų pateikė rašytinius paaiškinimus (1 t., b.l. 170) nereiškia, kad ieškovas įvykdė pareigą pateikti teismui

68CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį ir pateikti tokio ieškinio su priedais vertimą į atsakovei suprantamą kalbą. Taip pat, šalindamas 2011-07-25 teismo nutartimi nustatytus trūkumus, ieškovas nepateikė 2011-12-20 teismo nutartyje paminėtų įrodymų.

69Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog ta aplinkybė, kad apeliantas po skundžiamos nutarties gavimo pateikė pažymą apie savo gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje; pažymą apie komunalinių mokesčių už butą mokėjimą; duomenis apie (ne)turimą deklaruotiną turtą (III t., b.l.180;181;182), taip pat 2012-04-24 patikslintą ieškinį, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, jog klausimą ar ieškovas įvykdė skundžiamoje 2011-12-20 nutartyje nurodytą įpareigojimą ir pašalino trūkumus, spręs pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylą.

70Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.), todėl naikinti pagrįstos ir teisėtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

71Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-22 nutarties

72Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad Almelo apylinkės teismas pažeidžia Briuselio II reglamentą ir sąmoningai kliudo Lietuvos teismo 2011-04-28 nutarties vykdymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuri yra pripažinta vykdymui Nyderlanduose.

73Pažymėtina, jog nei viena Reglamento „Briuselis II“ nuostata nesuteikia vienos valstybės narės teismui galimybės kreiptis į kitos valstybės narės teismą reikalaujant pastarosios atšaukti jos priimtus procesinius sprendimus. Tokio teisinio reglamentavimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą kreiptis į Almelo apylinkės teismą, kad pastarasis nekurtų jurisdikcijų kolizijos ir neprisiimtų jurisdikcijos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, atšauktų 2011-12-16 nutarimu jau pritaikytas naujas laikinąsias apsaugos priemones.

74Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teimas skundžiamoje 2011-12-22 nutartyje ieškovui pagrįstai išaiškino, kad skundžiama nutartis nereiškia, jog teismas tolesnio bylos nagrinėjimo metu nesinaudos teismų bendradarbiavimo pagal Briuselio II reglamentą procedūra. Dėl to naikinti pagrįstos ir teisėtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-22 nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

75Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-09 lydraščio (III t., b.l. 109) matyti, jog atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 ir 2011-12-22 nutarčių atsakovei nebuvo išsiųstas, nes lydraštyje nurodyta, kad atsakovės dabartinis adresas teismui nežinomas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė praleido terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti. Be to, ginčo pobūdis sąlygoja būtinybę išsamiai ištirti faktines palinkybes, susijusias su atskirojo skundo argumentais, todėl vadovaujantis CK 1.5 str., 5 str. bei prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, šiuo atveju neteisinga užkirsti kelią atsakovei teikti atsikirtimus į atskirąjį skundą. Dėl šių motyvų bei CPK 51 str. 1 d. įtvirtinto teisinio reglamentavimo atmestini ir apelianto nurodyti argumentai dėl atsakovės atstovo piktnaudžiavimo teisėmis.

76Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.

771 p., 339 str., teismas

Nutarė

78Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d., 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2011m. gruodžio 22 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr.2-2015-129/2012 palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 3. ieškovas T. M. 2011-04-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2011-04-26... 4. 2011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutartį dėl... 5. 2011-05-02 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su... 6. 2011-05-09 pažymėjimas, parengtas pagal Reglamento II priede nurodytą... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-10 nutartimi 2011-12-20 buvo... 8. 2011-11-07 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su... 9. b. l. 27-28): 1) skubiai išduoti Italijai skirtą pažymėjimą dėl vaiko... 10. 2011-11-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi (II t., b. l. 38-39)... 11. 2011-11-14 ieškovas pateikė teismui 2011-11-07 prašymo papildymą (II t., b.... 12. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-15 nutartimi (II t., b. l. 70-71)... 13. 42 straipsnio 2 dalį sprendimą priėmęs teisėjas išduoda šių straipsnių... 14. Ieškovas T. M. pateikė ir pirmosios instancijos teismas priėmė atskirąjį... 15. 2011-12-06 ieškovas papildomai nurodė (II t., b.l.228), jog Briuselis II... 16. 2010-07-01 prejudiciniame sprendime Povse v. Alpago (C-211/10 PPU).... 17. 2011-12-20 dėl apskųstos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15... 18. o 2011-12-21 net numatytas teismo posėdis. Ieškovas prašė Vilniaus miesto 1... 19. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-20 nutartimi (III t., b. l. 38-40)... 20. 2011-12-21 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-22 nutartimi (III t., b.l.79-80)... 22. 2011-12-20 teismo nutartimi yra įpareigotas per 14 dienų pašalinti teismo... 23. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 24. 2011-12-22 nutarčių (III t., b.l.88-94), kuriuo prašo panaikinti 2011-12-20... 25. 2011-04-28 d. nutartimi, nes vaiko gyvenamosios vietos klausimas jau yra... 26. Atsakovė Z.C. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1... 27. Ieškovas T. M. rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsakovės atsiliepimo (III... 28. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovės atstovas pakartotinai pažymi, kad... 29. Apelianto atskirieji skundai netenkintini.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 31. Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-15 nutarties... 32. Nagrinėjamoje byloje su užsienio (tarptautiniu) elementu yra kilęs ginčas... 33. Apeliantas, 2011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties taikyti... 34. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. gegužės 1 d.... 35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 36. 42 straipsnio 2 dalį sprendimą priėmęs teisėjas išduoda šių straipsnių... 37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos taisyklės veikimas... 38. o pažymėjimo išdavimo sąlygos ir pasekmės aiškiai apibrėžtos Reglamente... 39. Iš bylos duomenų matyti, kad iš tiesų pirmosios instancijos teismas,... 40. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad penkerių metų vaiko apklausa yra... 41. LR Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės... 42. Ta aplinkybė, kad apeliantas yra pateikęs kaip įrodymą advokato nuomonę... 43. ES Reglamentu Nr. 2201/2003 normomis dėl vaiko apklausos būtinumo, nes tai... 44. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011-11-15 nutartimi nutarė išduoti... 45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti... 46. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 47. Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutarties... 48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai byloje yra užsienio... 49. Dėl to nagrinėjamu atveju visų pirma buvo būtina nustatyti, ar Lietuvos... 50. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje to nebuvo padaryta; pirmosios... 51. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai taikomas (CPK 115, 138... 52. atveju, kai aplinkybė, jog nėra išspręstas Lietuvos Respublikos teismo... 53. ieškinio pareiškimo trūkumui pašalinti gali būti nustatomas ir pasirengimo... 54. stadijoje. Tai, kad ieškinio trūkumai nebuvo tinkamai nustatyti ieškinio... 55. Atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad skundžiamoje 2011-12-20... 56. Priešingai nei teigia apeliantas, iš 2011-07-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės... 57. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pasirengimo bylos nagrinėjimui... 58. Reglamento „Briuselis II“ II skyriaus 1 skirsnio 3 straipsnyje įtvirtintas... 59. Taigi šiuo atveju Reglamento „Briuselis II“ 3 str. taikymo prasme svarbu... 60. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2011-04-18 (I t., b.l.1). Byloje yra pateikta... 61. T. M. dirba Kanados nacionalinėje galerijoje; t.y. iš minėto įrodymo... 62. Be kita ko byloje yra atsakovės atstovo pateikti įrodymai, jog Ontarijo... 63. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į šiuos... 64. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas išaiškino ieškovui Lietuvos... 65. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio... 66. Šie procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimai yra imperatyviai... 67. 1 d. 2 p., 4 p., 382 str. 3 p., 4 p., 5 p., 8 p. Tai, kad ieškovas dėl dalies... 68. CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį ir pateikti tokio ieškinio su priedais... 69. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog ta... 70. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 71. Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-22 nutarties... 72. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad Almelo apylinkės... 73. Pažymėtina, jog nei viena Reglamento „Briuselis II“ nuostata nesuteikia... 74. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teimas skundžiamoje... 75. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-09 lydraščio (III t., b.l.... 76. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337... 77. 1 p., 339 str., teismas... 78. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d., 2011 m. gruodžio...