Byla 2A-815-555/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Neringai Milašienei, atsakovams D. N. ir A. N. , jų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui Ramūnui Šeškui, Kauno rajono savivaldybės atstovui Vladislovui Milukui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. N. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d, sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams D. N. , A. N. , Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno rajono savivaldybei dėl administracinių aktų, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, peržiūrėjimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti:

3Kauno rajono Karmėlavos apylinkės tarybos 1993-12-28 sprendimo I-o šaukimo 40 sesijoje patvirtintus Karmėlavos apylinkės ir Kauno miesto gyventojų asmeniniam ūkiui naudojamus žemės plotus dalyje dėl D. N. ,

4D. N. 1996-08-09 asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą, Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-09-13 įsakymo Nr. 05-4123 dalį, kuria leista pirkti 1,95 ha asmeninio ūkio žemę D. N. ,

5Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-07-30 įsakymo Nr. 02-13-4419 “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos atsakovei D. N. ,

62003-04-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą,

7Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-06-29 įsakymą Nr. 02-05-5504 “Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo“.

8Pripažinti negaliojančiais:

92004-08-02 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią D. N. pirko iš Kauno apskrities viršininko administracijos asmeninio ūkio žemės sklypą,

102004-08-08 valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą Nr. A-376,

11Taikyti dvišalę restituciją – įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti D. N. ir A. N. 129 Lt.

12Įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti A. A. nuosavybės teisę į 1,97 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Ramučių km., Karmėlavos sen., Kauno raj., natūra.

13Nurodė, kad jo motina A. A. 1991 m. spalio 3 d. kreipėsi su prašymu į Kauno rajono Karmėlavos apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į jos tėvui P. M. iki 1940 m. nuosavybės teise priklausiusį 9,95 ha žemės sklypą Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje, Ramučių kaime (dabar – Kauno r., Karmėlavos apyl., Ramučių k.). A. A. mirė 1998 m. balandžio 23 d., po jos mirties ieškovas tapo vieninteliu jos įpėdiniu. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į P. M. nuosavybės teise priklausiusią žemę kreipėsi dar trys pretendentės: V. T. , L. R. (žemės savininko dukterys) ir S. M. (žemės savininko sutuoktinė). Pretendentė S. M. mirė 1998 m. liepos 10 d. Po jos mirties įpėdiniais pagal įstatymą tapo V. T. ir L. R. . Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. su pretendentėmis susitarė, kad nuosavybės teisė į žemės savininko turėtą žemės sklypą būtų atkurta V. T. , L. R. po 3,32 ha, o ieškovui - 3,31 ha, suformuojant atskirus sklypus.1992 m. spalio 15 d. Karmėlavos apylinkės agrarinės reformos tarnyba ieškovo motinai atsiuntė pranešimą, kad Karmėlavos apylinkės teritorijoje susigrąžinti žemę nėra galimybės, nes didinama oro uosto teritorija. Kadangi seneliui priklausiusioje žemėje oro uosto teritorija nebuvo didinama, tai ieškovas kreipėsi į Žemėtvarkos ir teisės departamentą, kurio 1998 m. rugsėjo 3 d. rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 05-4958 „Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo“ bei patikrinus asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumą, nustatyta, jog V. L. 1,7 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (šis sklypas yra nuosavybės teise turėtoje P. M. žemėje) skirtas pažeidžiant galiojusius įstatymus, todėl ši žemė bus pretendentams grąžinta natūra nuėmus derlių. Taip pat nurodyta, kad gali grąžinti natūra tik dalį žemės sklypo, nes kita dalis ieškovo paveldimos žemės yra užimta gyventojų asmeninio ūkio žeme, kuri yra išperkama valstybės ir natūra negrąžinama. Ieškovas 2004 m. spalio 18 d. kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri Kauno apskrities viršininkui nurodė patikrinti, ar suteikiat asmeninio ūkio žemę D. N. nebuvo pažeisti Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 7 punkto reikalavimai. 2005 m. kovo 23 d. Kauno apskrities viršininko administracija atsiuntė dokumentus, kuriais remdamasis ieškovas teigia, kad atsakovei D. N. buvo suteikta ir parduota asmeninio ūkio žemė Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Ramučių kaime, neteisėtai. Ieškovo teigimu, atsakovai žemės sklypą įgijo nuosavybėn neteisėtai, žemės sklypas suteiktas pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl būtina pripažinti atsakovo priimtus procesinius dokumentus neteisėtais, kad būtų galima teisingai išspręsti ginčą ir atkurti ieškovo motinai nuosavybės teisę į 1,97 ha žemės sklypą Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Ramučių kaime.

14Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendime laikėsi nuostatos, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra tik tuo atveju, jei ši žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad 1991 m. spalio 3 d. ieškovo motina pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo natūra, bet klausimas dėl jai nuosavybės teisės į žemę atkūrimo natūra nebuvo sprendžiamas. Teismas nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis žemės sklypas atsakovei D. N. asmeniniam ūkiui galėjo būti suteiktas tik išsprendus ieškovės nuosavybės teisės atkūrimo klausimą. Iš Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. kovo 23 d. pateiktų dokumentų teismas konstatavo, kad D. N. neturėjo teisės gauti asmeninio ūkio žemės, nes 1991-1995 metais ji niekur nedirbo, nebuvo sulaukusi pensinio amžiaus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokiu pagrindu atsakovė D. N. turėjo teisę gauti žemės sklypą asmeniniam ūkiui. Remdamasis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeninam ūkiui suteikimo ir apskaitos tvarkos“ 2 punktas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Kauno rajono Karmėlavos apylinkės taryba neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti sprendimą D. N. skirti 1,97 ha asmeninio ūkio žemės, nes žemės sklypo asmeniniam ūkiui suteikimas, neišsprendus ieškovo senelio nuosavybės teisės atkūrimo klausimo, prieštarauja Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir Vyriausybės 1993 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 14 punktui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad žemės sklypų suteikimas atsakovams jų asmeniniams ūkiams, neišsprendus nuosavybės teisės atkūrimo ieškovams klausimo, yra neteisėtas. Taip pat teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas nepraleido senaties termino ginti savo teises teisme ir kad nėra jokių kliūčių atkurti A. A. nuosavybės teisę į 1,97 ha žemės sklypą natūra.

15Apeliaciniu skundu atsakovai D. N. ir A. N. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Apeliantų teigimu, ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovui jau 1997-09-11 buvo žinoma aplinkybė, kad D. N. P. M. žemės ribose turi asmeninio ūkio žemės sklypą ir kad šią žemę ketina pirkti. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik iš Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-03-21 rašto Nr.S6-529, netaikė LAT senato išaiškinimų dėl ieškinio senaties instituto taikymo bei nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Taip pat apeliantų teigimu, teismas vertino tik ieškovo argumentus dėl ieškinio pagrindimo ir visiškai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kodėl žemės asmeniniam ūkiui skyrimas yra teisėtas. Kadangi vienas iš atsakovų šeimos narys buvo žemės ūkio bendrovės narys ir gyveno kaimo vietovėje, todėl jie pagal tuo metu galiojusius teisės aktus galėjo gauti žemės asmeniniam ūkiui. Todėl atsakovai yra sąžiningi šio turto įgijėjai ir neužginčijus sąžiningumo prezumpcijos, pirkimo – pardavimo sandoris negalėjo būti teismo pripažintas negaliojančiu ir turtas negalėjo būti išreikalautas iš sąžiningai jį įgijusių asmenų.

16Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Kauno rajono savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą tenkinti.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Bylos duomenimis nustatyta, ieškovo motina 1991 m. spalio 3 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo (ieškovo senelio) nuosavybės teise valdytą žemę. 1992 m. kovo 4 d. teismo sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad iki 1940 m. ieškovo motinos tėvai asmeninės nuosavybės teise valdė 9,95 ha žemės Kauno r., Karmėlavos apyl., Ramučių k. 1992 m. spalio 15 d. Karmėlavos apylinkės agrarinės reformos tarnyba ieškovo motinai atsiuntė pranešimą, kad Karmėlavos apylinkės teritorijoje susigrąžinti žemę nėra galimybės, nes plečiama oro uosto teritorija (Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 118, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 608 „Dėl Kauno miesto plėtimo pirmaeilės statybos ir rezervinių teritorijų schemos“). Kadangi oro uosto teritorija ieškovo senelio žemėje nebuvo plečiama, tai ieškovas kreipėsi į Žemėtvarkos ir teisės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos, kurio 1998 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 1661-A-1516 yra nurodyta, jog, remiantis 1998 m. balandžio 1 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 385, nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui sklype, į kurį pretenduoja ieškovas, neteisėtai suteikta V. L. , todėl galimas grąžinti natūra sklypas bus pretendentams suteiktas po derliaus nuėmimo. Pagal nurodytą pažymą ieškovui į savininko P. M. galimos grąžinti žemės natūra dalį nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, todėl ieškovas, remdamasis nurodyta pažyma ir siekdamas paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2004 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri davė administracinius nurodymus Kauno apskrities viršininko administracijai spręsti žemės grąžinimo klausimą ir patikrinti, ar atsakovei D. N. žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai.

20Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas tarp pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra ir asmenų, kuriems ginčo žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog ieškovui pretenduojant į nuosavybės teisių atkūrimą, atsakovams asmeninio ūkio žemė ginčo žemės sklype yra suteikta pažeidžiant tuo metu galiojusias teisės normas, be to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas yra nepraleistas, ieškinio senaties termino pradžią laikė 2005 m. kovo 23 d., kai Kauno apskrities viršininko administracija pateikė duomenis apie tai, kad ginčo žemės dalis yra suteikta D. N. asmeniniam ūkiui.

21Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi tokios teismo išvados padarytos tinkamai išaiškinus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nuostatas, be to, teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ar aiškinimo praktikos. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, įstatymuose buvo užfiksuotas nuosavybės teisių tęstinumo principas (Aukščiausios Tarybos 1990 m. lapkričio 15 d. (protokolinis) nutarimas „Dėl nuosavybės teisių tęstinumo nuostatų”). Nuosavybės teisių atstatymo realizavimas buvo reglamentuotas, priėmus Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”. Šiame įstatyme įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimo (nors ir ribotai) principas. Nuosavybės teisių atkūrimo principas buvo susietas su grąžintino nekilnojamojo turto išlikimo faktu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra.

22Prašymą atkurti nuosavybės teisę į tėvui P. M. priklausiusį žemės sklypą Ramučių kaime, Karmėlavos apylinkėje, Kauno rajone, ieškovo motina A. A. Kauno rajono Karmėlavos agrarinės reformos tarnybai pateikė 1991 m. spalio 3 d. Prašymą dėl asmenino ūkio žemės sklypo suteikimo atsakovė D. N. tai pačiai Karmėlavos agrarinei reformos tarnybai pateikė 1992 m. gruodžio 21d. (b.l. 23, 1 t.). Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, į kurį pretendavo A. A. natūroje buvo laisvas, tačiau Kauno rajono Karmėlavos apylinkės Taryba ginčijamu 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimu patvirtino asmeniniam ūkiui naudojamus žemės plotus, tarp jų ir D. N. , neišsprendusi nuosavybės teisių atkūrimo klausimo.

23Nagrinėdamas šios kategorijos bylas, Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne vieną kartą yra pabrėžęs, jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) atkūrimo, nurodydamas į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinės laisvos žemės fondas, todėl darytina išvada, kad žemė asmeniniam gyventojų ūkiui galėjo būti skiriama tik tuose žemės plotuose, į kuriuos nepretendavo atkurti nuosavybės teisę natūra specialiame įstatyme numatyti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Z.I. J. ir kt. v. N. A. , v.J. B. ir kt. bylos Nr. 3K-3-465/2005).

24Nagrinėjamos bylos atveju faktas, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisę siekė atkurti A. A. , o po jos mirties ieškovas, buvo suteiktas atsakovams, leidžia daryti išvadą, jog ginčo sklypas nebuvo reikalingas valstybės reikmėms, todėl jo likimas negalėjo būti išspręstas, neišnagrinėjus pretendento į šį žemės sklypą prašymo pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. 1998 m. balandžio 23 d. mirė. Ieškovas yra A. A. sūnus, todėl pagal įstatymą nuosavybės teisė į žemės sklypą turi būti atkurta jam.

25Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, tik tuo atveju, jeigu ši žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai, t.y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. J. B. ir kt., bylos Nr.3K-3-665/2001 m.; 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-363/1999; 1999 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. O. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/1999). Spręsdamas klausimą, ar žemės asmeniniam ūkiui suteikimas, kai buvo paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises į šią žemę natūra, nepažeidė galiojusių įstatymų, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo bei tikrino, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta nepažeidžiant galiojusių norminių aktų, reglamentavusių šių žemės sklypų suteikimo sąlygas ir tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka. Pagal šią tvarką asmenys, turintys teisę gauti žemės asmeniniam ūkiui, iki 1993 m. gruodžio 1 d. turėjo pateikti apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymus ir dokumentus, patvirtinančius teisę gauti žemės sklypus asmeniniam ūkiui, ir rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos pažymą apie turimą privatinėje nuosavybėje žemę ir joje esančias žemės naudmenas. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba turėjo suformuoti norinčiųjų gauti žemės sklypus asmeniniam ūkiui bylas ir kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu specialistu, atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytą asmeniniam ūkiui skirtos valstybės išperkamos žemės plotą bei turimą valstybinio žemės fondo žemės plotą, turėjo parengti pasiūlymus dėl nurodytų prašymų tenkinimo.

26Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovei D. N. žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo suteiktas Kauno rajono Karmėlavos apylinkės Tarybos 1993 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b.l.24, 1 t.). Iš byloje surinktų įrodymų, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei skiriant asmeninio ūkio paskirties žemės sklypą, buvo pažeista šio žemės sklypo suteikimo tvarka. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovų Noreikų šeima turėjo teisę gauti nustatyto dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą, kadangi vienas iš šeimos narių buvo žemės ūkio bendrovės narys ir gyveno kaimo vietovėje. Su šiais argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi byloje nustačius, jog atsakovė D. N. nebuvo žemės ūkio bendrovės nariu, o atsakovas A. N. prašymo dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo pateikimo bei ginčijamo administracinio akto metu buvo Sližių žemės ūkio bendrovės, esančios Ukmergės rajone, narys, pagrįstai spręsta, kad dėl žemės suteikimo jis turėjo teisę pateikti (bylos duomenimis nustatyta, jog ir pateikė) prašymą tik apylinkės agrarinės reformos tarnybai pagal savo darbo vietą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 6 punktas).

27Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono Karmėlavos apylinkės Tarybos 1993-12-28 sprendimo I-o šaukimo 40 sesijoje patvirtintas Karmėlavos apylinkės ir Kauno miesto gyventojų asmeniniam ūkiui miesto valdybos 1993 m. spalio 5 d. potvarkio Nr. 1208-v 1.31 punktas, kuriuo suteiktas ginčo žemės sklypas atsakovei D. N. , yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” įtvirtintą nuosavybės teisių atkūrimo natūra principą bei pažeidžiant įstatymines nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo tvarką, todėl negali būti paliktas galioti ir pagrįstai panaikintas.

28Tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai reikalavo taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino netaikė, nes pripažino, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2005 m. kovo 23 d., kai Kauno apskrities viršininko administracija pateikė duomenis apie tai, kad negalima atkurti nuosavybės teisių natūra į visą žemės sklypą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja tiek įstatymui, tiek byloje nustatytiems faktams. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiška norma buvo ir 1964 m. CK 86 straipsnyje. Ieškinio senaties institutas nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą. Asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2007 m. gegužės 15 d. priimtoje nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjo motinos ir paties pareiškėjo (motinos teisių perėmėjo) elgesys – kreipimasis laiku į valstybės įgaliotą spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus instituciją bei aktyvus siekimas apginti savo teises kitose valstybinėse institucijose, reikalaujamų dokumentų teikimas, teisėtas lūkestis, kad jo prašymas bus išspręstas, taip pat nenuoseklūs valstybės įgaliotų institucijų veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad, atsisakymas patikrinti argumentuotai, pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstus ieškovo argumentus dėl jo nuosavybės teisių pažeidimo, pažeidžia ieškovo teisę į efektyvią ir visokeriopą pažeistų teisių teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

30Bylos duomenimis, kaip jau minėta, nustatyta, kad pretendentė susigrąžinti nuosavybės teises buvo informuota, kad į A. A. tėvų valdytą žemės sklypą natūra atkurti nuosavybės teisių galimybės nėra, kadangi ši žemė priklausė valstybės išperkamai, nes visas Ramučių ūkis pateko į pirmaeiles statybos ir rezervinę teritoriją. Apie vėlesnius sprendimus susijusius su šio žemės sklypo statuso pasikeitimu bei apie šiame sklype suteiktus asmeninio ūkio žemės sklypus, valstybės įgaliotos institucijos pretendentų neinformavo, sprendimų įstatymo nustatyta tvarka dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ieškovui ir kitiems pretendentams taip pat nėra priėmę. Žemėtvarkos ir teisės departamento 1998 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 1661-A-1516 valstybės institucija nurodė, kad vykdant Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą buvo tikrinama, ar suteikiant piliečiams žemę asmeniniam ūkiui nebuvo pažeisti teisės aktai, ir nustatyta, kad žemėje, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja ieškovas asmeniniam ūkiui neteisėtai buvo suteiktas tik vienas sklypas, nenurodant apie asmenis, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėjusi ieškovo prašymą tik 2004 m. lapkričio 26 raštu Nr. 3B-(9.5)-A-1167-1281 patvirtino apie neteisėtą žemės skyrimą bei informavo V. A. , kad Kauno apskrities viršininko prašoma patikrinti D. N. suteikto žemės sklypo teisėtumą. Įvertinus šiuos raštus bei nustatytas faktines aplinkybes apie valstybės institucijų neveiklumą, pagrįstai spręsta, jog ieškovas dėl neišsamios ir netikslios įgaliotos valstybės institucijos pažymos iki 2005 m. kovo 23 d., kai gavo naujus dokumentus, neturėjo pagrindo abejoti dėl asmeninio ūkio suteikimo teisėtumo jo pretenduojamame žemės sklype kitiems asmenims ir tik gavęs papildomus dokumentus, galėjo suprasti ir suvokti, kad jo subjektinės teisės yra pažeistos suteikiant žemės sklypą asmeniniam ūkiui D. N. . Kolegija pažymi ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėtoje šioje byloje priimtoje nutartyje yra konstatavęs, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas 1997 m. rugsėjo 11 d. sužinojo, kad žemė, į kurią jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra suteikta asmeniniam ūkiui atsakovei D. N. , nereiškia, kad atsakovei ta žemė buvo suteikta neteisėtai ir kad tokiu būdu ieškovas galėjo (ar turėjo) suvokti, kad yra pažeidžiamos jo teisės (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

31Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

33Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais,

Nutarė

34Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš D. N. ir A. N. po 500 Lt atstovavimo išlaidų V. A. .

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti:... 3. Kauno rajono Karmėlavos apylinkės tarybos 1993-12-28 sprendimo I-o šaukimo... 4. D. N. 1996-08-09 asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą, Kauno apskrities... 5. Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-07-30 įsakymo Nr. 02-13-4419... 6. 2003-04-01 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą,... 7. Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-06-29 įsakymą Nr.... 8. Pripažinti negaliojančiais:... 9. 2004-08-02 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią D.... 10. 2004-08-08 valstybinės žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą Nr. A-376,... 11. Taikyti dvišalę restituciją – įpareigoti Kauno apskrities viršininko... 12. Įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą... 13. Nurodė, kad jo motina A. A. 1991 m. spalio 3 d. kreipėsi su prašymu į Kauno... 14. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį... 15. Apeliaciniu skundu atsakovai D. N. ir A. N. prašo Kauno rajono apylinkės... 16. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Kauno rajono savivaldybė, Kauno... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. A. prašo pirmosios instancijos... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Bylos duomenimis nustatyta, ieškovo motina 1991 m. spalio 3 d. pateikė... 20. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas tarp pretendentų atkurti... 21. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 22. Prašymą atkurti nuosavybės teisę į tėvui P. M. priklausiusį žemės... 23. Nagrinėdamas šios kategorijos bylas, Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne... 24. Nagrinėjamos bylos atveju faktas, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės... 25. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų... 26. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovei D. N. žemės sklypas... 27. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono... 28. Tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2007 m. gegužės 15 d.... 30. Bylos duomenimis, kaip jau minėta, nustatyta, kad pretendentė susigrąžinti... 31. Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad apeliacinio skundo motyvai... 32. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos... 33. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais,... 34. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš D. N. ir A. N. po 500 Lt atstovavimo išlaidų V. A. ....