Byla A-525-1127-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš Laimucio Alechnaviciaus (pranešejas), Irmanto Jarukaicio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,

3dalyvaujant pareiškejo atstovei Ugnei Arlauskaitei-Rinkevicienei,

4atsakovo Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui,

5tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. J.-B. ir A. B., ju atstovei advokatei Kristinai Alešiunaitei,

6treciojo suinteresuoto asmens akcines bendroves SEB bankas atstovui advokatui Jonui Plateliui,

7viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciuju suinteresuotu asmenu I. J.-B. ir A. B. apeliacini skunda del Vilnius apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, prašyma atsakovams Zarasu rajono savivaldybes administracijai, Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B., I. J.-B., J. D. V., A. P., Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Gražutes regioninio parko direkcijai ir akcinei bendrovei SEB bankui del aktu panaikinimo.

8Teiseju kolegija n u s t a t e:

9I.

10Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešaji interesa, pareiškimu (t. I, b.l. 3–6) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas:

111) panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos (toliau – ir Administracija) vyr. architektes patvirtinta ir išduota 2006 m. lapkricio 2 d. projektavimo salygu savada Nr. ( - ) (toliau – ir Projektavimo salygu savadas);

122) panaikinti Administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. išduota statybos leidima Nr. ( - ) (toliau – ir Statybos leidimas Nr. ( - ));

133) panaikinti Administracijos direktoriaus 2007 m. rugsejo 17 d. išduota statybos leidima Nr. ( - ) (toliau – ir Statybos leidimas Nr. ( - ));

144) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Utenos AVA) Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento inspektoriaus 2008 m. rugsejo 19 d. pažyma Nr. ( - ) (toliau – ir Pažyma).

15Nurode, kad Administracijos vyr. architekte 2006 m. lapkricio 2 d. patvirtino Projektavimo salygu savada gyvenamojo namo su priklausiniais atstatymui A. P. ir J. D. V. priklausanciame žemes sklype, esanciame ( - ) kaime, Zarasu rajone (kadastrinis Nr. ( - )), kuris yra mišku ukio paskirties ir patenka i Gražutes regioninio parko teritorija, Veprio kraštovaizdžio draustini. 2007 m. liepos 27 d. A. P. ir J. D. V. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. ( - ) Žemes sklype statyti gyvenamaji nama, ukini pastata, pirti ir ukini pastata, pritaikyta kaimo turizmui. 2007 m. rugsejo 17 d. vietoje Statybos leidimo Nr. ( - ) A. B., I. J.-B. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. ( - ). Utenos AVA Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento inspektorius 2008 m. rugsejo 19 d. išdave Pažyma, kurios pagrindu buvo atlikta nebaigtu statyti gyvenamojo namo, ukio pastato kaimo turizmui ir pirties teisine registracija. Pažymejo, kad Projektavimo salygu savadas, statybos leidimai ir Pažyma buvo išduoti pažeidžiant teises aktu nuostatas. Nurode, kad žemes sklypo pagrindine tiksline naudojimo paskirtis – mišku ukio, todel, išduodant Projektavimo salygu savada ir statybos leidimus, buvo butina vadovautis Lietuvos Respublikos mišku istatymo ir Lietuvos Respublikos žemes istatymo nuostatomis. Pagal teises aktu nuostatas, pagal nustatyta paskirti mišku ukio žeme negali buti urbanizuojama ir gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais statyba yra negalima, nes mišku ukio paskirties žemeje leidžiama statyti tik medienos sandelius bei kitus su mišku susijusius irenginius. Pabreže, jog, išduodant gincijamus aktus, buvo pažeistos Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dalies, Žemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Be to, teises aktai draudžia mišku ukio paskirties žemeje atstatyti neišlikusia sodyba. Tokio teises aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A63-1721/2008, A556-206/2008) ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (2008-06-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-117/2008). Panaikinus neteisetai išduotus statybos leidimus, turi buti panaikinamos ir ju pagrindu atsiradusios pasekmes, todel naikintina ir Pažyma del nebaigtos statybos.

16Atsakovas Administracija atsiliepimu i pareiškima (t. I, b.l. 46–47) nurode, kad pareiškima palieka spresti teismo nuožiura.

17Pažymejo, kad žemes sklypas yra saugomoje teritorijoje, todel i tokia teritorija ieinanciu žemes sklypu tvarkyma, naudojima reglamentuoja specialus istatymas – Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymas, kuris yra specialusis Mišku istatymo ir Žemes istatymo atžvilgiu. Išduodant gincijamus statybos leidimus, buvo vadovautasi Saugomu teritoriju istatymu. Be to, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo išaiškinima del statybu saugomoje teritorijoje esanciuose žemes sklypuose, kuriu paskirtis yra mišku ukio, pateike tik 2008 m. birželio 28 d., o išduodant gincijamus aktus, teismu praktika nebuvo suformuota.

18Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu i skunda (t. II, b.l. 1–3) praše pareiškima tenkinti ir panaikinti gincijamus administracinius aktus.

19Nurode, kad Administracija, patvirtindama Projektavimo salygu savada, išduodama statybos leidimus, pažeide Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali, Žemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkta, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, todel tokie aktai yra neteiseti ir prieštarauja aukštesnes galios teises aktams.

20Tretieji suinteresuoti asmenys I. J.-B. ir A. B. atsiliepimu i pareiškima (t. I, b.l. 175–182) praše pareiškima atmesti kaip nepagrista ir priteisti bylinejimosi išlaidas.

21Nurode, kad šiuo konkreciu atveju neegzistuoja viešasis interesas, kuri turetu ginti prokuroras, reikšdamas pareiškima. Teige, jog negincija tam tikro gincijamu administraciniu aktu neatitikimo formaliems teises aktu reikalavimams, taciau jie nera ir nebuvo tie subjektai, kurie, išduodant gincijamus administracinius aktus, galejo ir turejo pagal kompetencija aiškinti ir taikyti atitinkamas Mišku istatymo bei Žemes istatymo normas ir ju pagrindu priimti vienus ar kitus sprendimus. Statybos leidimo Nr. ( - ) pagrindu jie pradejo vykdyti statybos darbus ir iki atsiliepimo teismui pateikimo dienos i juos investavo (kartu su žemes sklypo isigijimu) beveik viena milijona litu, šiam tikslui dar paimdami ir paskola iš komercinio banko. Pažymejo, kad ju elgesys tiek iki gincijamu administraciniu aktu išdavimo, tiek juos išdavus, buvo visiškai sažiningas ir nepažeidžiantis jokiu teises aktu reikalavimu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pripažintina, kad jie Statybos leidimo Nr. ( - ) gavimo procese elgesi sažiningai ir buvo igije teisetus lukescius gauti leidima ju poreikiams reikalingo gyvenamojo namo statybai. Veliau, realiai igijus statybos leidima, teiseti lukesciai virto teisetai igyta teise, kuri taip pat saugoma bendruju teises principu ir tokia suteikta teise gali buti atimta tik esant tokios teises turetojo nesažiningumui. Kadangi administracineje byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu treciuju suinteresuotu asmenu nesažininguma, tai nera jokio teisinio pagrindo naikinti gincijamus administracinius aktus, kuriu pagrindu tretieji suinteresuoti asmenys igijo bei pradejo realizuoti atitinkamas savo teises. Be to, patenkinus pareiškejo reikalavimus, tretieji suinteresuoti asmenys patirtu ne tik dideliu materialiniu nuostoliu, taciau ir esmingai susvyruotuju pasitikejimas valstybe, viešojo administravimo subjektais. Nurode, kad iš bylos aplinkybiu akivaizdu, jog formalus galimu pažeidimu, kurie iš esmes jokiu treciuju asmenu interesu nepažeidžia, apgynimas bei šiu galimu pažeidimu pasekmiu pašalinimas nera tokio masto ir pobudžio, kad leistu ignoruoti treciuju suinteresuotu asmenu teisetus lukescius, teisinio tikrumo principa.

22Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu i pareiškima (t. II, b.l. 6–9) praše pareiškima patenkinti ir panaikinti gincijamus aktus. Atsiliepime iš esmes pateikti tokie patys argumentai kaip ir pareiškejo pareiškime.

23II.

24Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 11 d. sprendimu (t. II, b.l. 69–72) pareiškima patenkino ir panaikino Projektavimo salygu savada, Statybos leidima Nr. ( - ), Statybos leidima Nr. ( - ), Pažyma.

25Teismas nustate, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. J.-B. nuosavybes teise priklauso 10,0700 ha žemes sklypas, esantis Zarasu rajono savivaldybeje, ( - ) kaime (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k. v.). Šio žemes sklypo paskirtis – mišku ukio, jis patenka i nacionaliniu ir regioniniu parku bei kraštovaizdžio draustiniu teritorija. Ginco žemes sklypas patenka i Gražutes regioninio parko Veprio kraštovaizdžio draustini. Toki žemes sklypa nurodyti asmenys 2006 m. lapkricio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu isigijo iš treciuju suinteresuotu asmenu A. P. ir J. D. V.. 2006 m. spalio 27 d. A. P. ir J. D. V. kreipesi i Administracijos architekte su prašymu išduoti projektavimo salygu savada gyvenamajam namui su priklausiniais atstatyti ginco žemes sklype. 2006 m. lapkricio 2 d. buvo išduotas Projektavimo salygu savadas. 2007 m. liepos 19 d. A. P. ir J. D. V. Administracijos vyr. architektei pateike prašyma išduoti statybos leidima. 2007 m. liepos 27 d. joms buvo išduotas Statybos leidimas Nr. ( - ), kuriame nurodytas statybos objektas – gyvenamasis namas, ukinis pastatas, pirtis ir ukinis pastatas, pritaikytas kaimo turizmui. 2007 m. rugsejo 17 d. tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. J.-B. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. ( - ). 2008 m. rugsejo 19 d. Utenos AVA Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamentas išdave pažyma Nr. ( - ) apie statiniu, statomu ginco žemes sklype, baigtumo bukle. Pažymos pagrindu 2008 m. rugsejo 24 d. buvo padarytas irašas Nekilnojamojo turto registre.

26Remdamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-335/2008), aplinkybe, jog Utenos AVA del byloje gincijamu aktu teisetumo informacija Zarasu rajono apylinkes prokuraturai pateike 2009 m. vasario 5 d., o pareiškejas i teisma kreipesi 2009 m. kovo 4 d., konstatavo, kad ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nepraleistas. Atsižvelge i Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsni, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d. nutarima ir pabreže, jog statyba miško ukio paskirties žemeje vykdoma prokuroro gincijamu administraciniu aktu pagrindu, todel nagrinejamu atveju interesas yra viešasis interesas, kuri ginti turi teise prokuroras. Vadovaudamasis Žemes istatymo 26 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 21 straipsnio 1 ir 2 punktais, Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dalimi, nurode, jog Mišku istatyme ir Žemes istatyme nera kitu nuostatu (išskyrus Mišku istatymo 2 str. 3 d. ir Žemes istatymo 26 str. 1 d. 3 p.), kurios apibrežtu, kokie statiniai (pastatai) gali buti ant miško (mišku ukio paskirties) žemes, todel padare išvada, kad kiti statiniai nei medienos sandeliai bei kiti su mišku susije irenginiai miško ukio paskirties žemeje negalimi. Pažymejo, jog Gražutes regioninio parko Antalieptes mariu hidrografinis draustinis pagal Saugomu teritoriju istatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkta laikytinas gamtiniu draustiniu. Tuo tarpu, remiantis Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlike buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu arba kai sodybos yra pažymetos vietoves ar kituose planuose, taip pat nustatant juridini fakta), taip pat vietas, nustatytas draustiniu tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti ju turius šlaituose, kuriu nuolydis didesnis kaip 50 laipsniu, taip pat arciau kaip 50 metru nuo šiu šlaitu viršutines bei apatines briaunos. Taciau Žemes istatymas ir Mišku istatymas tokiu išimciu, kurios numatytos Saugomu teritoriju istatyme, nenumato. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A63-1721/2008) Saugomu teritoriju istatymas negali buti aiškinamas ir taikomas, kaip leidžiantis netaikyti Mišku istatymo ir Žemes istatymo draudimu, o ginco žemes sklypas yra mišku ukio paskirties, kuriame pagal Žemes istatyma ir Mišku istatyma galima tik medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu, poilsio aikšteliu, žveriu pašaru aikšteliu statyba, šiame sklype negali buti statomi pastatai esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlike buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu arba kai sodybos yra pažymetos vietoves ar kituose planuose, taip pat nustatant juridini fakta). Papildomai atsižvelgdamas i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarima, padare išvada, kad Administracija, išduodama Projektavimo salygu savada, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. jau buvo priemes nutarima, kuriame buvo aiškiai pasisakyta del kitu pastatu statybos negalimumo miško ukio paskirties žemeje, išduodama Statybos leidima Nr. ( - ) bei Statybos leidima Nr. ( - ), pažeide Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali, Žemes istatymo 21 straipsnio 1, 2 punktus, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todel tokie administraciniai aktai naikintini, o panaikinus gincijamus statybos leidimus, naikintinos ir tokiu statybos leidimu pagrindu atsiradusios teisines pasekmes, t. y. Utenos AVA Pažyma. Pabreže, kad treciuju suinteresuotu asmenu argumentai del galimu nuostoliu, pasiimtu paskolu, padarytu investiciju yra nesusije su gincijamu aktu teisetumo klausimu nagrinejamoje byloje, kadangi tu aktu priemimui nurodytos aplinkybes nera nei teisinis, nei faktinis pagrindas. Tuo tarpu nagrinejamoje byloje teismas teikia prioriteta viešajam interesui, nes prokuroras siekia apsaugoti vertybes, kurios yra itvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, t. y. naturalia gamtine aplinka, gyvunija ir augalija (54 str.). Nurode, kad neteisetu pasekmiu nepašalinimas, t. y. nurodytu aktu nepanaikinimas, turetu ilgalaiki poveiki ir užkirstu kelia visai visuomenei naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamomis vertybemis. Pažymejo, jog pagal pareiškejo, ginancio viešaji interesa, atstoves teismo posedyje pateikta paaiškinima, šiuo konkreciu atveju visiško viešojo intereso apgynimo (kilusiu pasekmiu pašalinimo) bus siekiama kitame procese. Pareiškejas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-88/2009), gindamas viešaji interesa, del materialiniu padariniu likvidavimo šiuo konkreciu atveju turi teisines galimybes siekti visiško viešojo intereso apgynimo istatymais nustatyta tvarka ir budu.

27III.

28Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir I. J.-B. pateike apeliacini skunda (t. II, b.l. 77–86), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – atmesti pareiškima, priteisti bylinejimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais paciais argumentais kaip atsiliepimas i pareiškima pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

291. Pirmosios instancijos teismas gincijamame sprendime nepasisake, kokiu budu gincijami administraciniai aktai gali pažeisti viešaji interesa ta apimtimi, kiek tai susije su miško paskirties žemes naudojimu kitais nei Mišku istatyme numatytais tikslais. Pažymi, jog skundžiamu aktu pagrindu jie kaip tik pagerino miško bukle, išvale miška nuo medžiu-krituoliu. Nagrinejamoje byloje tiek pareiškejas, pateikdamas pareiškima, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama sprendima, apsiribojo galimais formaliais teises aktu pažeidimais, taciau ju nevertino. Tuo tarpu vien ta aplinkybe, kad gincijami administraciniai aktai susije su miško paskirties žeme, nera pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, jog šioje administracineje byloje egzistuoja viešasis interesas ir kad butina ji ginti. Byloje turejo buti pateikti irodymai, patvirtinantys, jog gincijami administraciniai aktai sudare ar sudaro prielaidas pažeisti miško ekosistema, gamtos ištekliu racionalaus naudojimo principa, taciau tokie irodymai nebuvo pateikti. Daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmes be jokiu teisiniu argumentu nepagristai konstatavo, jog nagrinejamu atveju interesas yra viešasis, kuri ginti turi teise prokuroras, be to, visiškai nepasisake, ar nebus pažeista pusiausvyra tarp teisetu lukesciu, teisiniu santykiu stabilumo bei viešojo intereso apsaugos.

302. Pakartotinai nurodo, jog jie nera ir nebuvo tie subjektai, kurie, išduodant gincijamus aktus, galejo ir turejo pagal kompetencija taikyti ir aiškinti istatymu nuostatas, o aktus gavo tik kaip savo teisiu igyvendinima patvirtinancius dokumentus.

313. Projektavimo salygu savadas buvo suderintas su igaliotomis institucijomis, jame numatytos specialiosios projektavimo salygos. Todel iš esmes gincijamame Projektavimo salygu savade buvo numatyti atitinkami apribojimai bei reikalavimai, kurie privalejo užtikrinti ir užtikrino Gražutes regioninio parko, kaip saugomos teritorijos, kurios tvarkymui nustatytas specialus teisinis reguliavimas, apsauga, t. y. nebuvo leista statyti statiniu, kurie savo architektura ar medžiagiškumu nepagristai išsiskirtu iš toje vietoveje tradiciškai statytu statiniu ar butu pastatyti, naudojant regionui nebudingas medžiagas. Daro išvada, kad Projektavimo salygu savado turinys, jame numatytos specialiosios projektavimo salygos užtikrino saugomos teritorijos apsauga.

324. Pabrežia, kad tiek Projektavimo salygu savadas, tiek statybos leidimai išduoti nepažeidžiant formaliu tokiu administraciniu aktu išdavimo proceduru. Gincijamame sprendime nenustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys pateike viešojo administravimo subjektams, išdavusiems gincijamus aktus, žinomai neteisinga ar klaidinga informacija, nuslepe reikšmingus faktus, del kuriu gincijami sprendimai buvo priimti ar gincijamu sprendimu priemimas galetu buti pripažintas neteisetu. Visi gincijami administraciniai aktai priimti atitinkamiems viešojo administravimo subjektams vykdant savo funkcijas. Tuo tarpu aplinkybe, jog viešojo administravimo subjektai galimai netinkamai vykde savo pareigas, neturi ir negali buti pagrindas tretiesiems suinteresuotiems asmenims patirti neigiamo pobudžio pasekmes, ignoruoti ju teisetus lukescius.

335. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A556-782/2009), turi buti ginami teiseti asmenu lukesciai. Nagrinejamu atveju treciuju suinteresuotu asmenu elgesys tiek iki gincijamu administraciniu aktu išdavimo, tiek juos išdavus, buvo visiškai sažiningas ir nepažeidžiantis jokiu teises aktu reikalavimu, o pareiškejas nepateike jokiu irodymu, kurie patvirtintu galima ju nesažininguma ar neteiseta elgesi.

346. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje pripažista, jog statybos leidimas iš esmes yra turtine teise, kuria privaloma ginti. Tokia turtine teise leme, jog jos pagrindu tretieji suinteresuoti asmenys prieme atitinkamus sprendimus, sukelusius jiems papildomas turtines pasekmes. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu tretieji suinteresuoti asmenys nebutu igije atitinkamu teisiu gincijamu administraciniu aktu pagrindu, ju sprendimai del tam tikru papildomu išlaidu bei finansiniu isipareigojimu butu kitokie. Pabreže, jog tarp nurodytu treciuju suinteresuotu asmenu nuostoliu ir gincijamu administraciniu aktu egzistuoja tiesioginis ryšys.

35Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l. 90–94) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendima palikti nepakeista. Atsiliepimas iš esmes grindžiamas tokiais paciais argumentais kaip ir atsiliepimas i pareiškima pirmosios instancijos teisme.

36Papildomai nurodo, kad iš Statybos leidimo Nr. ( - ) ir Statybos leidimo Nr. ( - ) matyti, jog gyvenamojo namo, ukinio pastato, pirties bei ukinio pastato, pritaikyto kaimo turizmui, statyba neskirta mišku ukio veiklai vykdyti ar Veprio kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslams igyvendinti.

37Pareiškejas atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l. 95–98) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti. Atsiliepimas i apeliacini skunda iš esmes grindžiamas tokiais paciais argumentais kaip ir pareiškimas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

381. Pirmosios instancijos teismo nurodyti administraciniu aktu panaikinimo pagrindai nera formalaus pobudžio. Teismas konstatavo, jog skundžiami aktai prieštaravo aukštesnes galios imperatyvioms istatymu, reglamentuojanciu (draudžianciu) statyba mišku ukio paskirties žemeje, nuostatoms, o tai nera procedurinio pobudžio pažeidimai, kai asmuo turi kokia nors teise, taciau ši teise realizuojama pažeidžiant tam tikras proceduras. Priešingai, šiuo atveju tretieji suinteresuotieji asmenys teises i gincijama statyba mišku ukio paskirties žemeje niekada neturejo. Todel tokie aktai yra neteiseti iš esmes, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios norminiams aktams, ir tai sudaro negincijama pagrinda juos panaikinti (ABTI 89 str. l d. l p.).

392. Pažymi, jog teismas, pasisakydamas del viešojo intereso buvimo, neapsiribojo vien konstitucinemis nuostatomis, nurode, jog statyba miško ukio paskirties žemeje yra vykdoma prokuroro gincijamu administraciniu aktu pagrindu, todel nagrinejamu atveju interesas yra viešasis interesas, kuri ginti turi teise prokuroras. Be to, viešasis interesas šiuo atveju yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybes instituciju ir pareigunu funkciju vykdymas, inter alia statybu srityje.

403. Pabrežia, kad, istatymams imperatyviai draudžiant mišku ukio paskirties žemeje statyti kitokius statinius nei medienos sandeliai ar kitokie su mišku susije irenginiai, tretieji suinteresuotieji asmenys jokio teiseto lukescio i gyvenamosios paskirties pastatu statyba mišku ukio paskirties žemeje net negalejo tureti ir neturejo. Be to, kiekvienas asmuo turi žinoti ir vykdyti istatymus, jis negali pasiteisinti istatymo nežinojimu, nes valstybeje istatymai yra skelbiami, istatymu nežinojimas ar netinkamas ju nuostatu suvokimas neatleidžia nuo juose numatytu sankciju taikymo ir nepateisina istatymu reikalavimu nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Todel apeliantai nepagristai teigia, jog nežinojo ir negalejo žinoti, kad gincijami administraciniai aktai yra neteiseti, nes jie privalejo žinoti istatymu reikalavimus del statybos mišku ukio paskirties žemeje ribojimu.

41Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l. 100–102) nurodo, kad apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepimas iš esmes grindžiamas tokiais paciais argumentais kaip ir pareiškejo atsiliepimas i apeliacini skunda, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

421. Nurodo, jog nagrinejamu atveju apeliantu sažiningumas neturi reikšmes, kadangi pareiškejas, gindamas viešaji interesa, prašo panaikinti gincijamus administracinius aktus, kurie savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Tuo tarpu net ir nustacius, kad apeliantai sažiningai elgesi gincijamu administraciniu aktu išdavimo metu, nebutu paneigtas faktas, jog gincijami administraciniai aktai savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, todel apeliantu sažiningumas ir gincijamu administraciniu aktu teisetumas nera susije.

432. Atsižvelgiant i Žemes istatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas, pagal kurias žemes savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žeme pagal pagrindine tiksline naudojimo paskirti, naudojimo buda bei pobudi, žemes savininkai negalejo tureti teisetu lukesciu, kad istatymas gali buti nevykdomas. Tokia pozicija patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A575-1346/2008).

443. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog galimi apeliantu nuostoliai nera susije su gincijamu administraciniu aktu teisetumu, nes gincijamu administraciniu aktu atitikimas istatymu normoms negali priklausyti nei nuo apeliantu galimu nuostoliu, nei nuo ju dydžio. Be to, apeliantu interesai negali buti sureikšminti labiau nei teises aktais saugomas viešasis interesas.

45Treciasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l. 103–104) prašo apeliacini skunda patenkinti ir priteisti bylinejimosi išlaidas.

46Nurodo, kad, pirmosios instancijos teismui panaikinus administracinius aktus, sudaromas pagrindas reikalauti nugriauti žemes sklype esancius ir registruotus pastatus – gyvenamaji nama, ukio pastata kaimo turizmui ir pirti. Igyvendinus toki reikalavima, neabejotinai butu padaryta neigiama itaka ikeisto žemes sklypo vertei, todel butu pažeidžiami banko interesai. Tretieji suinteresuotieji asmenys, kuriems buvo išduoti administraciniai aktai neturejo pagrindo abejoti tokiu aktu teisetumu, nedare itakos instituciju ir pareigunu, išdavusiu ir patvirtinusiu atitinkamus aktus, veiksmams, todel veike sažiningai. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu panaikinus aktus, bankui nepavyktu atgauti paskolintu lešu, butu svarstomas klausimas del reikalavimo atlyginti žala iš valstybes instituciju. Pabrežia, jog teismo sprendimas neturetu pažeisti banko interesu.

47Treciasis suinteresuotas asmuo Gražutes regioninio parko direkcija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l. 111–113) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti. Atsiliepime iš esmes sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais.

48Atsakovas Administracija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l. 114–117) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima. Atsiliepimas i apeliacini skunda iš dalies grindžiamas tokiais paciais argumentais kaip ir atsiliepimas i pareiškima pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:

491. Pažymi, jog ginco teritorijoje esanciu sklypu tvarkyma, naudojima reglamentuoja Saugomu teritoriju istatymas, kuris numato galimybe buvusios sodybos vietoje vykdyti statybas. Todel tretieji suinteresuoti asmenys igijo teiseta lukesti savo privaciame žemes sklype atstatyti sodyba, nes tokia galimybe suteike minetas specialus istatymas.

502. Sutinka su teiginiu, jog jeigu šiuo atveju ginamas viešasis interesas, tai pareiškimo tenkinimas gali sukelti žymiai sunkesniu pasekmiu, nei sodybu atstatymas.

513. Atsižvelgia i Lietuvos Respublikos statybos istatymo 23 straipsnio 15 ir 19 dalis, 27 straipsnio 4 dali ir pažymi, jog tokios nuostatos

Nustatė

52statybu kontroles mechanizma per statybas prižiurincias institucijas, kurios turi pareiga užtikrinti, kad savivaldybes administracijos išduoti statybos leidimai butu teiseti ir ju pagrindu statomi statiniai taip pat butu teiseti. Pabrežia, jog nagrinejamu atveju valstybes institucijos, kurios turi kontroliuoti statybu legaluma, netinkamai atliko savo pareigas.

53Teiseju kolegija

konstatuoja:

54IV.

55Apeliacinis skundas netenkintinas.

56Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektes patvirtinta ir išduota 2006 m. lapkricio 2 d. projektavimo salygu savada Nr. ( - ), Administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. išduota statybos leidima Nr. ( - ), Administracijos direktoriaus 2007 m. rugsejo 17 d. išduota statybos leidima Nr. ( - ), kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims suteikta teise i statiniu statyba mišku ukio paskirties žemeje ir Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento inspektoriaus 2008 m. rugsejo 19 d. pažyma Nr. ( - ), kurios pagrindu buvo atlikta nebaigtu statyti gyvenamojo namo, ukio pastato kaimo turizmui ir pirties teisine registracija. Administracineje byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad atsižvelgiant i buvimo vieta, žemes sklypas, kuriame leista statyba, turi dvejopo pobudžio teisini statusa. Visu pirma, jis priskirtinas mišku ukio paskirties žemei, o antra, jis patenka i Gražutes regionini parka. Pirmuoju atveju žemes sklypo teisinio statuso statybos miško ukio paskirties žemeje santykius reguliuoja inter alia Lietuvos Respublikos mišku istatymas bei Lietuvos Respublikos žemes istatymas. Antruoju atveju statybos draustiniuose bei nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose reglamentuoja inter alia Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymas.

57Remiantis Saugomu teritoriju istatymo (2001 m. gruodžio 4 d. istatymo Nr. IX-628 redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlike buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu arba kai sodybos yra pažymetos vietoves ar kituose planuose, taip pat nustatant juridini fakta), taip pat vietas, nustatytas draustiniu tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti ju turius šlaituose, kuriu nuolydis didesnis kaip 50 laipsniu, taip pat arciau kaip 50 metru nuo šiu šlaitu viršutines bei apatines briaunos. Taciau Žemes istatymas ir Mišku istatymas tokiu išimciu, kurios numatytos Saugomu teritoriju istatyme, nenumato. Byloje nustatyta, kad sklypo paskirtis – mišku ukio paskirties žeme, taigi, veikla šioje teritorijoje reglamentuoja ne tik Saugomu teritoriju istatymas, bet ir Mišku istatymas (kaip numatyta Saugomu teritoriju istatymo 5 straipsnio 1 dalyje). Kadangi Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalis reglamentuoja draudžiamus veiksmus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, todel šiuo atveju Žemes istatymo 26 straipsnis ir Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dalis laikytinos specialiosiomis normomis Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto atžvilgiu.

58Pagal Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali (redakcija galiojusi projektavimo salygu išdavimo metu) buvo numatyta, kad miško žeme - apauges mišku (medynai) ir neapauges mišku (kirtavietes, žuve medynai, miško aikštes, medelynai, daigynai, miško seklines plantacijos ir žaliaviniai krumynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame paciame plote esantys miško keliai, kvartalu, technologines ir priešgaisrines linijos, medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu užimti plotai, poilsio aikšteles, žveriu pašaru aikšteles, taip pat žeme, skirta miškui iveisti. Mišku istatyme nera kitu nuostatu, kurios apibrežtu, kokie kiti statiniai dar gali buti ant miško ukio paskirties žemes. Taigi darytina išvada, kad pagal Mišku istatyma miško ukio paskirties žemeje yra leidžiama tik medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu, poilsio, žveriu pašaru aikšteliu statyba. Visu kitu statiniu inter alia sodybu statyba nera leidžiama.

59Žemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2006 m. liepos 18 d. istatymo Nr. X-773 redakcija), buvo nustatyta, kad žemes savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žeme pagal pagrindine tiksline naudojimo paskirti, naudojimo buda bei pobudi. Pagal Žemes istatymo 26 straipsnio 1 dali (redakcija galiojusi 2006 m. lapkricio 2 d.) mišku ukio paskirties žemei pagal teritoriju planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apauges plotas (medynai); 2) neapauges mišku plotas: kirtavietes, žuve medynai, miško aikštes, medelynai, daigynai, miško seklines plantacijos ir žaliaviniai krumynai bei plantacijos; 3) žeme, kuria užima miško keliai, kvartalu, technologines ir priešgaisrines linijos, medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu užimti plotai, poilsio aikšteles, žveriu pašaru aikšteles; 4) žeme, kurioje numatyta iveisti miška; 5) miško valdose isiterpusios kitos žemes naudmenos, tarp ju atskirais žemes sklypais nesuformuotos žemes ukio naudmenos. 2006 m. lapkricio 2 d. išduodant projektavimo salygas Žemes istatyme nebuvo kitu nuostatu, apibrežianciu, kokie dar kiti statiniai gali buti ant mišku ukio paskirties žemes. Vadinasi, ir pagal ši teises akta mišku ukio paskirties žemeje leistina tik specializuotu statiniu statyba: medienos sandeliu bei kitu susijusiu su mišku irenginiu, poilsio aikšteliu, žveriu pašaru aikšteliu statyba. Teise i sodybos statyma (atstatyma) mišku ukio paskirties žemeje pagal Žemes istatyma nebuvo itvirtinta.

60Taigi statybos mišku ukio paskirties žemeje santykius reglamentuojantys Mišku istatymas ir Žemes istatymas nenumate išimciu del statiniu inter alia sodybu statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlike buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu arba kai sodybos yra pažymetos vietoves ar kituose planuose), todel tvirtintina, jog negalejo buti sudarytos teisines prielaidos statybai mišku ukio paskirties žemeje, t. y. teisinio pagrindo išduoti projektavimo salygu savada ir statybos leidimus pagal Mišku istatyma ir Žemes istatyma nebuvo.

61Pažymetina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d., taigi prieš išduodant Projektavimo salygu savada, Statybos leidimus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), prieme nutarima, kuriame konstatavo, kad pagal Mišku istatyma ir Žemes istatyma miško (mišku ukio paskirties) žemeje galima statyti medienos sandelius bei kitus su mišku susijusius irengimus (irenginius), o kitu nuostatu, kurios apibrežtu, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali buti ant miško (mišku ukio paskirties) žemes, nei Mišku istatyme, nei Žemes istatyme nera. Tai reiškia, jog 2007 m. liepos 27 d. ir 2007 m. rugsejo 17 d. išduodant statybos leidimus buvo privalu paisyti ir Konstitucinio Teismo nutarimo.

62Vertinant statybos teise mišku ukio paskirties žemeje, pažymetina, kad nera pakankamai teisiniu argumentu, kurie leistu teigti, jog pamineti Mišku istatyme ir Žemes istatyme nustatyti ribojimai, - ypac atsižvelgiant i mišku, kaip ypatingu nuosavybes teises objektu, pobudi, ju ypatinga ekologine, socialine ir ekonomine reikšme aplinkai, - draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagristam tikslui, kad savininku nuosavybes teises varžomos labiau negu leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Del išdestytu priežasciu teigtina, jog pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad pagal nustatyta paskirti mišku ukio žeme negali buti urbanizuojama, ir gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais (ukiniu pastatu, pirtimi) statyba joje negalima, kad 2006 m. lapkricio 2 d. projektavimo salygu savadas Nr. ( - ), 2007 m. liepos 27 d. statybos leidimas Nr. ( - ), 2007 m. rugsejo 17 d. statybos leidimas Nr. ( - ) ir Utenos AVA Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento inspektoriaus 2008 m. rugsejo 19 d. pažyma Nr. ( - ) buvo išduoti pažeidžiant Žemes istatymo ir Mišku istatymo nuostatas.

63Atmetant apeliacinio skundo argumentus del neva apeliantu igytu teisetu lukesciu, pažymetina, kad kaip jau yra konstatuota šioje nutartyje anksciau, ginco statybos leidimai buvo išduoti veliau nei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2006 m. kovo 14 d. nutarime pateike šiai bylai aktualius išaiškinimus, tame tarpe draudima miško žemeje statyti (atstatyti) gyvenamuosius ir kitus ne su mišku ukio veikla susijusius statinius. Apeliantai kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, po 2006 m. kovo 14 d. privalejo suprasti, kad ju siekiamas tikslas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat Mišku istatymui bei Žemes istatymui, todel jie negalejo igyti jokiu teisetu lukesciu del sodybos atstatymo.

64Taip pat kaip nepagristi atmestini apeliantu argumentai, jog vien ta aplinkybe, kad gincijami administraciniai aktai susije su miško paskirties žeme, nera pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, jog šioje administracineje byloje egzistuoja viešasis interesas ir kad butina ji ginti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, prižiuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. A146–335/2008, A17-742/2007, A14-86/2007), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas patvirtina, jog tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, istatymu ir jiems neprieštaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas viešuoju interesu. Konstatuotina, kad pareiškejo reikalavimas administracinius aktus panaikinti del galimai juos priimant padarytu teises aktu pažeidimu yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu.

65Galiojantys teises aktai administraciniu teismu kompetencijai nepriskiria spresti savavališkos statybos padariniu šalinimo klausimu. Todel teismui patenkinus pareiškejo pareiškima ir panaikinus gincijamus administracinius aktus, pareiškejas gales Lietuvos Respublikos statybos istatymo nustatyta tvarka kreiptis i statybos valstybine priežiura atliekancius viešojo administravimo subjektus su prašymu spresti savavališkos statybos padariniu šalinimo klausimus. Del to atmestini kaip nepagristi apelianto argumentai, kad pareiškejas suformulavo netinkamus reikalavimus viešajam interesui apginti.

66Išdestytos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad pirmosios instancijos teismas byla išnagrinejo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus irodymus, tinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, procesines teises normu pažeidimu nepadare, todel prieme teiseta ir pagrista sprendima, kuri naikinti pagrindo nera.

67Sprendžiant treciojo suinteresuotojo asmens AB SEB banko prašyma del teismo išlaidu priteisimo, konstatuotina, kad šis prašymas netenkintinas, nes nagrinejamoje byloje teismo sprendimu šio treciojo suinteresuotojo asmens teises neapginamos.

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44 straipsnio 5 dalimi teiseju kolegija

Nutarė

69apeliacini skunda atmesti.

70Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendima palikti nepakeista.

71Treciojo suinteresuotojo asmens AB SEB banko prašyma del teismo išlaidu priteisimo atmesti.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškejo atstovei Ugnei Arlauskaitei-Rinkevicienei,... 4. atsakovo Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 5. tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. J.-B. ir A. B., ju atstovei advokatei... 6. treciojo suinteresuoto asmens akcines bendroves SEB bankas atstovui advokatui... 7. viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla... 8. Teiseju kolegija n u s t a t e:... 9. I.... 10. Pareiškejas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešaji... 11. 1) panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos (toliau – ir... 12. 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. išduota... 13. 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2007 m. rugsejo 17 d. išduota... 14. 4) panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir... 15. Nurode, kad Administracijos vyr. architekte 2006 m. lapkricio 2 d. patvirtino... 16. Atsakovas Administracija atsiliepimu i pareiškima (t. I, b.l. 46–47) nurode,... 17. Pažymejo, kad žemes sklypas yra saugomoje teritorijoje, todel i tokia... 18. Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu i skunda (t. II, b.l. 1–3) praše... 19. Nurode, kad Administracija, patvirtindama Projektavimo salygu savada,... 20. Tretieji suinteresuoti asmenys I. J.-B. ir A. B. atsiliepimu i pareiškima (t.... 21. Nurode, kad šiuo konkreciu atveju neegzistuoja viešasis interesas, kuri... 22. Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos... 23. II.... 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 11 d. sprendimu (t.... 25. Teismas nustate, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. J.-B.... 26. Remdamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau... 27. III.... 28. Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir I. J.-B. pateike apeliacini skunda (t.... 29. 1. Pirmosios instancijos teismas gincijamame sprendime nepasisake, kokiu budu... 30. 2. Pakartotinai nurodo, jog jie nera ir nebuvo tie subjektai, kurie, išduodant... 31. 3. Projektavimo salygu savadas buvo suderintas su igaliotomis institucijomis,... 32. 4. Pabrežia, kad tiek Projektavimo salygu savadas, tiek statybos leidimai... 33. 5. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr.... 34. 6. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo... 35. Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l. 90–94)... 36. Papildomai nurodo, kad iš Statybos leidimo Nr. ( - ) ir Statybos... 37. Pareiškejas atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l. 95–98) prašo... 38. 1. Pirmosios instancijos teismo nurodyti administraciniu aktu panaikinimo... 39. 2. Pažymi, jog teismas, pasisakydamas del viešojo intereso buvimo,... 40. 3. Pabrežia, kad, istatymams imperatyviai draudžiant mišku ukio paskirties... 41. Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos... 42. 1. Nurodo, jog nagrinejamu atveju apeliantu sažiningumas neturi reikšmes,... 43. 2. Atsižvelgiant i Žemes istatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas, pagal... 44. 3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog galimi apeliantu... 45. Treciasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu i apeliacini skunda... 46. Nurodo, kad, pirmosios instancijos teismui panaikinus administracinius aktus,... 47. Treciasis suinteresuotas asmuo Gražutes regioninio parko direkcija atsiliepimu... 48. Atsakovas Administracija atsiliepimu i apeliacini skunda (t. II, b.l.... 49. 1. Pažymi, jog ginco teritorijoje esanciu sklypu tvarkyma, naudojima... 50. 2. Sutinka su teiginiu, jog jeigu šiuo atveju ginamas viešasis interesas, tai... 51. 3. Atsižvelgia i Lietuvos Respublikos statybos istatymo 23 straipsnio 15 ir 19... 52. statybu kontroles mechanizma per statybas prižiurincias institucijas, kurios... 53. Teiseju kolegija... 54. IV.... 55. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 56. Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Zarasu rajono savivaldybes... 57. Remiantis Saugomu teritoriju istatymo (2001 m. gruodžio 4 d. istatymo Nr.... 58. Pagal Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali (redakcija galiojusi projektavimo... 59. Žemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2006 m. liepos 18 d. istatymo... 60. Taigi statybos mišku ukio paskirties žemeje santykius reglamentuojantys... 61. Pažymetina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d.,... 62. Vertinant statybos teise mišku ukio paskirties žemeje, pažymetina, kad nera... 63. Atmetant apeliacinio skundo argumentus del neva apeliantu igytu teisetu... 64. Taip pat kaip nepagristi atmestini apeliantu argumentai, jog vien ta aplinkybe,... 65. Galiojantys teises aktai administraciniu teismu kompetencijai nepriskiria... 66. Išdestytos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad pirmosios instancijos... 67. Sprendžiant treciojo suinteresuotojo asmens AB SEB banko prašyma del teismo... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140... 69. apeliacini skunda atmesti.... 70. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 11 d. sprendima... 71. Treciojo suinteresuotojo asmens AB SEB banko prašyma del teismo išlaidu... 72. Nutartis neskundžiama....