Byla 2A-872-395/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9027-429/2010 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros – 50000,00 Lt turtinės žalos atlyginimą bei iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės prokuratūros bei Vilniaus m. VPK 6 PK pareigūnų veiksmai dėl jo laikino sulaikymo bei procesinių prievartos priemonių taikymo yra nepagrįsti, neteisėti. Ieškovas buvo sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka, nors jis nebuvo užkluptas darant nusikaltimą ar tuoj po jo padarymo. Ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-0558-07 buvo pradėtas 2007-02-22, tokiu būdu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki laikino sulaikymo praėjo pakankamai daug laiko, todėl nebuvo laikinam sulaikymui skirto pagrindo. Jokių faktinių aplinkybių, kad ieškovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, ar kad gali ateityje slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nebuvo nustatyta. Ieškovas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą nebuvo informuotas ir nieko nežinojo iki jo laikino sulaikymo momento, t. y. iki 2007-03-16. 2007-03-16 laikino sulaikymo protokole ieškovo sulaikymo pagrindu nurodyta tai, kad jis gali trukdyti procesui. BPK 122 str. 3 d. apibrėžia, kokie veiksmai gali būti pripažinti pagrįstu manymu, kad įtariamasis gali trukdyti procesui. Aplinkybės dėl įtariamojo bandymo paveikti kitus asmenis ar paslėpti daiktus turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Prie tokių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos, kaip trukdymas procesui, negali būti priskiriamas kitų bendrininkų nenustatymas. Iki ieškovo sulaikymo 2007-03-16 buvo visos sąlygos atlikti būtinus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusi sulaikymo momentu jau buvo apklausta, tačiau jokie kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atilikti, nebuvo nustatyti asmenys, kuriuos ieškovas galėtų paveikti. 2007-03-09 nutartis dėl leidimo atlikti kratą siekiant surasti šaunamą ginklą buvo vykdoma kartu su Vilniaus m. apylinkės prokuratūros pavedimu laikinai sulaikyti ieškovą. Mano, kad siekiant užkirsti kelią paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t.y. rasti ginklą, buvo visiškai pakankama procesinės prievartos priemonės - kratos atlikimas. Be to, Vilniaus m. prokuratūra, manydama, kad yra pagrindai ir sąlygos kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės-suėmimo skyrimo ieškovui, tai galėjo daryti LR BPK 123 str. 2 d. nustatyta tvarka, o ne laikinai sulaikydama ieškovą. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieškovas 2007-03-05 šaukimu buvo kviečiamas apklausai į Vilniaus m. 6 PK. Tačiau duomenų, kad įtariamajam šis šaukimas būtų įteiktas, medžiagoje nėra. Priešingai, byloje yra įsiūta šaukimo šaknelė be ieškovo parašo. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras, sužinojęs apie ieškovo sulaikymo faktą, privalėjo nedelsdamas paleisti jį iš sulaikymo vietos. Tačiau nesant pagrindų, jis kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra ieškovo atžvilgiu imdamasi procesinių prievartos priemonių, neturėjo pakankamai objektyvių duomenų dėl nusikalstamos veikos S. V. atžvilgiu padarymo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei Vilniaus m. apylinkės prokurorai savo veiksmais pažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1 d. c) punkto nuostatas, numatančias, kad asmuo gali būti sulaikomas, kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba manoma, kad jis gali pabėgti jį padaręs. Minėti reikalavimai buvo grubiai pažeisti. Pirma, ieškovas buvo sulaikytas nesant LR BPK 140 str. nustatytų pagrindų. Be to, jei Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorai turėjo pagrindą manyti, kad egzistuoja suėmimo pagrindai ir sąlygos, jie privalėjo LR BPK 123 str. 2 d. tvarka kreiptis dėl jo suėmimo į teismą. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ieškovo sulaikymo dieną, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, įtarimams, kad būtent ieškovas padarė nusikaltimą. Dėl neteisėtų Vilniaus m. apylinkės prokuratūros ir Vilniaus m. 6 PK pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 20000 Lt. Nurodo, kad buvo sulaikytas jo darbo vietoje UAB „Crumina“, kurioje dirba direktoriumi. Po šio įvykio ieškovas buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija. Įvykį matė ir jo motina, kuriai po to visiškai pablogėjo sveikata. Dėl laikino sulaikymo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, išgyvenimus dėl ateities. Sulaikymo metu ieškovo mažamečiu sūnumi, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, turėjo rūpintis svetimi žmonės, dėl ko vaikas taip pat patyrė išgyvenimus. Taip pat ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtai paskirtos jam kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, jis patyrė ir turtinę žalą, nes nebegalėjo vykdyti savo verslo 2007 metais, ir neteko pajamų iš poilsio namelių Šventojoje nuomos. Ieškovo metinės pajamos iš poilsio namelių nuomos iki 2007 metų sudarė 96940 Lt, todėl panašias pajamas, ieškovo nuomone, jis būtų gavęs ir 2007 metais, jei nebūtų neteisėtų prokuratūros veiksmų skiriant kardomąsias priemones. Todėl, atsižvelgiant į pokyčius rinkoje bei galimybes gauti pajamas iš verslo – poilsio namelių nuomos, ieškovui padaryti turtiniai nuostoliai, t.y. negautos pajamos sudaro 50000 Lt.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 73,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5Teismas nurodė, kad byloje pateikti 2007-03-28 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. P. nutarimas ir 2007-05-03 Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo nutartis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Teismas pritarė atsakovų atstovų atsiliepimuose išdėstytiems motyvams, kad teismas savo sprendimu konstatavo, kad ginčijami ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai buvo atlikti teisėtai, šie ieškovo argumentai jau yra teismo išnagrinėti BPK tvarka, pareigūnų veiksmų teisėtumas yra nustatytas teismo. Tai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo A. K. atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad ieškovo atžvilgiu pritaikytos procesinės prievartos priemonės ir proceso veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėtai.

6Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir ginčijamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Ieškovas neįrodė, kad turtinė žala atsirado būtent dėl to, kad jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad Šventojoje turimą verslą – poilsio namelių nuomą – ieškovas administravo pats ir niekam šios funkcijos negalėjo patikėti, teismas vertino kritiškai. Nurodė, kad ieškovas, gebėdamas efektyviai administruoti ir koordinuoti savo verslą, turėjo galimybę prisitaikyti prie susiklosčiusios situacijos. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad poilsio namelių nuoma reikalauja išskirtinio ir nuolatinio ieškovo asmeninio buvimo ūkinės veiklos vykdymo vietoje. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad ieškovo gaunamos pajamos, nurodytos pajamų deklaracijose yra gautos išskirtinai tik iš ieškovo nurodytos veiklos, kurios vykdymas buvo apribotas dėl ieškovui pritaikytos procesinės prievartos priemonės. Ieškovas pats nurodė, kad turi ne vieną veikiančią įmonę, todėl, teismas padarė išvadą, kad jis gauna pajamas ne vien iš poilsio namelių Šventojoje nuomos, tačiau ir iš kitų įmonių veiklos, kurios, teikiant pajamų deklaracijas, nėra detalizuotos. Taip pat teismas sprendė, kad laikinas sulaikymas ir procesinių prievartos priemonių pritaikymas ieškovo atžvilgiu savaime nereiškia neturtinės žalos padarymo. Nurodė, kad viena iš būtinų sąlygų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju yra reikalavimas ieškovui įrodyti, kad veiksmai jo atžvilgiu atlikti neteisėtai. Padaryta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas.

7Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

81. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neišnagrinėjo nei vieno ieškinio argumento dėl pareigūnų neteistų veiksmų, teismo sprendime nepasisakė nei dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos, nei dėl kitų byloje surinktų įrodymų. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės 2007-03-28 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. P. nutarimą ir 2007-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir juose nustatytas aplinkybes nepagrįstai pripažino prejudiciniais faktais. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste netyrė ir nenustatė policijos pareigūnų ir prokurorų pareigų bei veiksmų turinio, nevertino jų veiksmų atitikties teisėtumo reikalavimams, nors pagal savo kompetenciją ir įgyvendinamą konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą privalėjo tai padaryti. Baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kaip vienus iš įrodymų greta kitų įrodymų. Tuo tarpu teismas iš viso priėjo CPK nuostatas pažeidžiančios išvados, kad klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo negali būti nagrinėjamas laikantis civilinio proceso taisyklių. tokiu būdu teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

92. Žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių (Konstitucijos 20 straipsnis), kuri, kaip nustatyta Konvencijos 5 straipsnyje, gali būti tik šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytais pagrindais ir tvarka. Sprendžiant klausimą, ar ieškovo suėmimas teisėtas, būtina vadovautis ne tik BPK, bet ir Konvencijos 5 straipsniu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suformuota aiškinant ir taikant Konvencijos 5 straipsnį. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros bei Vilniaus m. VPK 6 PK pareigūnų veiksmai dėl ieškovo laikino sulaikymo, bei procesinių prievartos priemonių taikymo buvo nepagrįsti, neteisėti. Teismui neįvertinus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų nei nacionalinės teisės, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio požiūriu, iš esmės liko neįvertintas ir ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą.

103. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir turtinės žalos. Ieškovo pateikta pajamų deklaracija aiškiai patvirtina, kad ieškovas ieškinyje nurodytas pajamas gavo tik pagal verslo liudijimą. Tuo tarpu pateiktas verslo liudijimas ieškovui buvo išduotas tik vienai veiklai - patalpų nuomai adresu ( - ). Todėl teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad šios pajamos galėjo būti gautos iš kitų įmonių veiklos yra paremtos prielaidomis ir prieštarauja prieš tai nurodytiems rašytiniams įrodymams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas negalėjo koordinuoti poilsio namelių veiklos naudodamas interneto ar telefono ryšį. Norint nuomoti poilsio namelius nuomotojas privalo būti vietoje, sudaryti sutartis su nuomininkais, vesti gaunamų pajamų apskaitą, prižiūrėti nuomojamų patalpų būklę. Kadangi pagal verslo liudijimą vystančią veiklą asmuo gali leisti vykdyti tik šeimos nariams dėl objektyvių priežasčių, o ieškovo šeimos nariai buvo mažametis sūnus ir neįgali motina, ieškovas neturėjo jokio galimybės pavesti jiems vykdyti šią veiklą. Šios aplinkybės teismo liko visiškai neįvertintos.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

121. Teismas pagrįstai konstatavo tai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad ieškovo atžvilgiu pritaikytos procesinės prievartos priemonės ir proceso veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėtai. Teismas nepriklausomai nuo to, jog ikiteisminio tyrimo metu procesiniai veiksmai, kurie buvo atlikti ieškovo atžvilgiu buvo tikrinti instancine tvarka, įvertino šiuos priimtus procesinius sprendimus, padarė atitinkamas teisines išvadas ir apie tai nurodė savo sprendime. Taip pat teismas apie pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą padarė išvadą ištyręs nustatyta tvarka ieškovo A. K. pateiktus įrodymus, kas atitinka teismų praktikai.

132. Sulaikymas kaip ir suėmimas, kuris skiriamas asmeniui iki nuosprendžio priėmimo, taikomas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunktį, yra pirmasis žingsnis baudžiamajame procese siekiant išsiaiškinti, ar įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo iš tiesų padarė konkretų nusikaltimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad įtarimo pagrįstumas būtinas tam, kad būtų galima pateisinti asmens suėmimą Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunkčio prasme ir yra ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Todėl faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 1994 m. spalio 28 d. M. byloje). Apelianto laikinas sulaikymas buvo grindžiamas procesiniu teismo sprendimu — įtariamojo laikino sulaikymo 2007-03-16 protokolu, todėl Konvencijos 5 straipsnio požiūriu buvo teisėtas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo bylose ne kartą pažymėjo, kad suėmimas yra iš principo teisėtas, jei jis grindžiamas procesiniu teismo sprendimu. Netgi nedidelės klaidos procesiniu sprendimu sankcionuojant suėmimą nedaro suėmimo neteisėto (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje B. prieš Jungtinę Karalystę, 2000 m. liepos 31d. sprendimas, byloje J. J. prieš Lietuvą, 68 paragrafas). Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus teigtina, kad apelianto laikinas sulaikymas buvo teisėtas, paskirtas pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, turint įrodymų, kurie sudarė pagrindą A. K. įtarti nusikaltimo padarymu. Buvo atsižvelgta į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs ikiteisminio tyrimo, teismo, kliudys nustatyti tiesą. Sulaikymo pagrindai susiję su pagrįstu manymu, kad teisiamasis padarė nusikaltimą. Todėl atsakovo atstovo nuomone, tai atitinka Konvencijos 5 straipsnio nuostatoms ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

143. Remiantis CPK 178 str., ieškovas turi pareigą įrodyti, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros bei Vilniaus m. VPK VI PK pareigūnų veiksmai dėl laikino sulaikymo bei procesinių prievartos priemonių pritaikymo buvo neteisėti. Tik įrodžius šią aplinkybę, yra galimas reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio pagrįstumo svarstymas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčijami ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, o taip pat neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir tokių veiksmų, konstatuotina, kad nėra sąlygų civilinei atsakomybei dėl neteisėto sulaikymo ir neteisėto procesinės prievartos priemonės pritaikymo kilti.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo, atstovaujamo LR Generalinės prokuratūros, atstovas Kauno apygardos prokuratūra prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

161. Teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, jog CK 6.272 str. l d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė tik tuo atveju, jei žala padaryta neteisėtais pareigūnų veiksmais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu teisėtumas ir pagrįstumas turi būti ir šiuo atveju buvo išnagrinėtas ir įvertintas Baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka - Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. P. 2007-03-28 nutarimu ir Vilniaus miesto pirmosios apylinkes teismo 2007-05-03 nutartimi. Apelianto motyvus, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo, iš naujo privalėjo vertinti jau BPK tvarka įvertintų veiksmų teisėtumą, prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-33/2011).

172. Tam, kad teismas galėtų padaryti kitokias išvadas, nei buvo padarytos vertinant pareigūnų veiksmus instancine tvarka, teismui turi būti pateikti įrodymai, paneigiantys nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, tačiau kaip teisingai sprendime nurodė teismas, tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Todėl visiškai pagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkes prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. P. 2007-03-28 nutarimas ir Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2007-05-03 nutartis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes ir ieškinio motyvą jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Taip pat teisinga teismo išvada, jog tai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo A. K. atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad ieškovo atžvilgiu pritaikytos procesines prievartos priemones ir proceso veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėtai.

183. Apelianto laikinas sulaikymas buvo grindžiamas procesiniu teismo sprendimu - įtariamojo laikino sulaikymo 2007-03-16 protokolu, todėl Konvencijos 5 straipsnio požiūriu buvo teisėtas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo bylose ne kartą pažymėjo, kad suėmimas yra iš principo teisėtas, jei jis grindžiamas procesiniu teismo sprendimu. Netgi nedidelės klaidos procesiniu sprendimu sankcionuojant suėmimą nedaro suėmimo neteisėto (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Benhamas prieš Jungtinę Karalystę, 2000 m. liepos 31 d. sprendimas, byloje J. J. prieš Lietuvą, 68 paragrafas). Tokios pat nuostatos laikomasi ir vertinant kitų asmens laisvės suvaržymo būdų teisėtumo klausimą. Laikinasis sulaikymas paskirtas laikantis BPK numatytos tvarkos, turint įrodymų, kurie sudarė pagrindą A. K. įtarti nusikaltimo padarymu ir pagrįstą numanymą jog A. K. gali daryti poveikį liudytojams, buvo atsižvelgta į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs ikiteisminio tyrimo, teismo, kliudys nustatyti tiesą, todėl atitinka Konvencijos 5 straipsnio nuostatoms ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Teismas nepriklausomai nuo to, jog ikiteisminio tyrimo metu procesiniai veiksmai, kurie buvo atlikti ieškovo A. K. atžvilgiu buvo tikrinti instancine tvarka, įvertino šiuos priimtus procesinius sprendimus, padarė atitinkamas teisines išvadas ir apie tai nurodė savo sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčijami ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nėra sąlygos CK 6.272 str. numatytai valstybės civilinei atsakomybei dėl neteisėto sulaikymo ir neteisėto procesinės prievartos priemonės pritaikymo kilti.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei procesinės teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis).

21Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

22Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, prašydamas priteisti jam iš atsakovų Lietuvos valstybės neteisėtai pareigūnų veiksmais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, savo ieškinį reiškia CK 6.272 straipsnio pagrindu. Kadangi ieškovas A. K. savo reikalavimus grindė teiginiais, jog neteisėtai jo atžvilgiu atlikti policijos ir prokuratūros pareigūnų veiksmai sąlygojo ieškovo materialinių nuostolių versle atsiradimą bei sunkių dvasinių išgyvenimų patyrimą tiek pačiam ieškovui, tiek jo artimiesiems, teismas visų pirma privalėjo nustatyti atsakovų atsakomybės pagrindus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nurodė, jog CK 6.272 straipsnio nuostatų taikymui nėra pagrindo, nes byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina prokuratūros ir policijos darbuotojų atliktų procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime ieškovo atžvilgio neteisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismui nenustačius ginčo atveju būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų pareigūnų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp ieškovui padarytos žalos buvimo fakto, teismo išvada apie ieškinio nepagrįstumą laikytina pagrįsta.

24Pažymėtina, kad ginčo atveju neabejotinai svarbu, jog prokuratūros ir policijos pareigūnų, vykdžiusių neatidėliotinus procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime pagal nukentėjusios S. V. 2007-02-22 pareiškimą dėl A. K. neteisėtų veiksmų, sąlygojo objektyvi būtinybė šiuos veiksmus atlikti neatidėliotinai. Šias išvadas be pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų faktų patvirtina ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 17-1-0558-07 medžiaga. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus m. apylinkės prokuratūros pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-090-07 dėl A. K. 2007-02-21 atliktų veiksmų S. V. atžvilgiu turėjo pagrindo manyti, jog ieškovo atlikti veiksmai galimai turi LR BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes be nukentėjusios pareiškimo šias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo, Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvados Nr. G 1134/07(01), nutarimo pripažinti nukentėjusiąja bei nukentėjusios apklausos ir kitų protokolų duomenys ( baudžiamosios bylos Nr.17-1-0558-07 t.1, b. l. 3, 10, 16, 18, 20-21, 34, 77-83 ir 84-85).

25Kadangi informacija esanti aukščiau nurodytuose procesiniuose dokumentuose sudarė pagrindą kratai ieškovui A. K. priklausančiose gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose atlikti bei laikinajam apelianto sulaikymui, teismas pagrįstai ginčo atveju atsakovo pareigūnų veiksmus vertino teisėtai, CPK 185 straipsnio nuostatų pagrindu, atsižvelgdamas į įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais nustatytus faktus (b. l. 18, 32-33, 38-40 ir 41-44). Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo įrodymų įvertinimo yra nepagrįstas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro todėl, kad nors ikiteisminis tyrimas apkaltinant nusikalstama veika apeliantą ir buvo nerezultatyvus, tačiau vien pats baudžiamojo pobūdžio procesinių veiksmų atlikimo faktas ieškovo atžvilgiu ginčo atveju nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus laikyti neteisėtais. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad baudžiamąjį ieškovo persekiojimą vykdžiusių atsakovų pareigūnų veiksmai buvo atlikti aplaidžiai arba šiurkščiai pažeidžiant BPK reikalavimus.

26Esant aukščiau nurodytoms priežastims, teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas ginčo atveju neįvertino Vilniaus m. apylinkės prokuratūros bei Vilniaus m. VPK 6-ojo policijos komisariato veiksmų dėl ieškovo laikino sulaikymo bei procesinių prievartos priemonių taikymo neįvertinimo nei nacionalinės, nei Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, nes iš esmės neįvertino ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo. Tokia išvada darytina dėl to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nagrinėjamo pobūdžio bylose ne kartą buvo konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas pats savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų, todėl pirmosios instancijos teismui, nenustačius procesinių BPK nuostatų pažeidimų ikiteisminio tyrimo eigoje, nėra pagrindo ieškovui reikalauti žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu.

27Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamosios bylos Nr. 17-1-0558-07 medžiagoje esantys ieškovo baudžiamojo persekiojimo procesiniai dokumentai patvirtina pareigūnų vykdomų veiksmų adekvatumą ikiteisminio tyrimo eigai, todėl įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas apelianto A. K., kaip ir kitų įtariamųjų A. R. ir V. Ž. atžvilgiu, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-11-19 nutarimu (b. l. 45-46) nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais, todėl atsakovo pareigūnų veiksmai nepripažintini neteisėtais. Kadangi būtent dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovams ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo A. K. pareiškė nepagrįstai, todėl teisėjų kolegija smulkiau neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovo negautos naudos iš vykdomo verslo atlyginimo ir kitų nuostolių paskaičiavimo bei neturtinės žalos atlyginimo aspektų kaip teisiškai nereikšmingų ginčo atveju.

28Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

30Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas nurodė, kad byloje pateikti 2007-03-28 Vilniaus miesto apylinkės... 6. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.... 8. 1. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo,... 9. 2. Žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir... 10. 3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Policijos departamentas... 12. 1. Teismas pagrįstai konstatavo tai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo... 13. 2. Sulaikymas kaip ir suėmimas, kuris skiriamas asmeniui iki nuosprendžio... 14. 3. Remiantis CPK 178 str., ieškovas turi pareigą įrodyti, jog Vilniaus... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo, atstovaujamo LR Generalinės... 16. 1. Teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, jog CK 6.272 str. l d. numato,... 17. 2. Tam, kad teismas galėtų padaryti kitokias išvadas, nei buvo padarytos... 18. 3. Apelianto laikinas sulaikymas buvo grindžiamas procesiniu teismo sprendimu... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir... 21. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 22. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla... 23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, prašydamas priteisti jam iš... 24. Pažymėtina, kad ginčo atveju neabejotinai svarbu, jog prokuratūros ir... 25. Kadangi informacija esanti aukščiau nurodytuose procesiniuose dokumentuose... 26. Esant aukščiau nurodytoms priežastims, teisėjų kolegija nepagrįstu laiko... 27. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog prie civilinės bylos prijungtoje... 28. Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti...