Byla 2A-2019-567/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Siglauda“ ir AB „DNB lizingas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5564-432/2011 pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Siglauda“ ir AB „DNB lizingas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti 16894,76 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-11-12 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Siglauda“ sudarė lizingo sutartį Nr. 1071098. Pagal minėtą lizingo sutartį ieškovas nuosavybės teise įsigijo trečiojo asmens UAB „Siglauda“ nurodytą puspriekabę SCHWARZMULLER SPA3/E, valstybinis Nr. ( - ), identifikacinis Nr. ( - ) ir perdavė ją trečiajam asmeniui UAB „Siglauda“ valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, puspriekabė pereis trečiojo asmens UAB „Siglauda“ nuosavybėn. Puspriekabė pagal trečiojo asmens UAB „Siglauda“ ir atsakovo UAB „ERGO Lietuva“ 2008-03-20 sudarytą sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 710-850-800623, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu. 2009-05-29 Čekijos Respublikoje, kliudžius viaduką, buvo apgadintas puspriekabės stogas. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ minėtą įvykį, kurio metu buvo apgadinta puspriekabė, pripažino draudiminiu įvykiu ir nusprendė išmokėti 40094,11 Lt dydžio draudimo išmoką, o trečiojo asmens UAB „Siglauda“ nesumokėtas draudimo įmokas – 22486,86 Lt – išskaičiuoti iš minėtos ieškovui mokėtinos draudimo įmokos. Ieškovui pateikus prieštaravimus dėl trečiojo asmens nesumokėtų draudimo įmokų įskaitymo į draudimo išmoką, atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ į draudimo išmoką, įskaitomą draudimo įmokų sumą sumažino iki 16894,76 Lt ir ieškovui išmokėjo, atskaičius minėtą draudimo įmokų sumą, likusią draudimo išmokos dalį - 23199,35 Lt. 16894,76 Lt dydžio pinigų suma yra draudimo įmoka už 21 transporto priemonės draudimą pagal trečiojo asmens UAB „Siglauda“ ir atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ sudarytą draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2008-03-22 iki 2008-07-31. Minėtas įskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Įskaitymą galima atlikti, kai yra du vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, t.y. kai kiekvienas iš šių asmenų tuo pačiu metu kito asmens kreditorius ir skolininkas (LR CK 6.130 str.). Draudimo įmoka už ieškovui nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių draudimą sudaro 65,8 proc. visos trečiojo asmens UAB „Siglauda“ įsipareigotos sumokėti draudimo įmokos, o draudimo įmokas už puspriekabės draudimą - 2,98 proc. visos draudimo įmokos (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.139 str., 6. 210 str. 2 d., 6.185str. - 6.187 str., 6.987 str., 6.992 str., 6.1007 str. 2 d.).

5Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad draudimo sutartyje buvo numatyta draudimo įmoka už draudimo apsaugos suteikimą sutartyje nurodytoms transporto priemonėms bei įmokų mokėjimo tvarka. Draudėjas UAB „Siglauda“ pagal draudimo sutartį sumokėjo 5827,64 Lt draudimo įmokų. Draudimo sutartis dėl draudimo įmokų grafiko nesilaikymo buvo nutraukta 2008-07-31. Iki draudimo sutarties nutraukimo pagal draudimo sutartį susidarė 16894,76 Lt skola už nesumokėtas draudimo įmokas. 2009-06-19 UADB „ERGO Lietuva“ gavo pranešimą apie 2009-05-29 Čekijoje įvykusį eismo įvykį. Gavus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (dabar UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) –naudos gavėjo pagal draudimo sutartį prašymą dėl įvykusio įvykio metu patirtos žalos išmokos, ieškovui išmokėta 23199,35 Lt draudimo išmoka, kuri apskaičiuota iš nustatytos nuostolio sumos, t.y. 40,094,11 Lt išskaičius pagal draudimo sutartį iki sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokos, t.y. 16894,76 Lt. Ieškovui pareiškus reikalavimą atsakovui išmokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, kurios draudėjas UAB „Siglauda“ nebuvo tinkamai įvykdęs, atsakovas, remiantis LR CK 6.1007 str. 2 d., įgijo teisę reikalauti draudimo sutarties įvykdymo iš ieškovo. Tokiu būdu tarp atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ir ieškovo susiformavo draudimo sutarties ir teisės aktų nuostatų kylantys priešpriešiniai reikalavimai. Remiantis tuo bei vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisės aktų bei draudimo sutarties nuostatomis, atsakovas, išmokėdamas ieškovui draudimo išmoką, pagrįstai išskaitė pagal draudimo sutartį iki sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, t.y. 19894,76 Lt. Transporto priemonės-priekaba SCHWARZMULLER SPA3/E, valstybinis Nr. ( - ), trečiojo asmens UAB „Siglauda“ draudimo kompanijoje UADB „ERGO Lietuva“ buvo apdrausta grupine transporto priemonių draudimo sutartimi. Atsakovas pažymėjo, jog sudarant grupinę transporto priemonių sutartį, draudėjui draudiko pasiūlomos išskirtinės geresnės priemonių draudimo sąlygos, kurios nebūna siūlomos transporto priemones draudžiant pavieniui. Draudžiant transporto priemones grupine draudimo sutartimi, pasiūlomos ženkliai mažesnės draudimo įmokos, nes tai sąlygoja draudikui tenkantys mažesni vienos draudimo sutarties administravimo kaštai, skirtingas, palankesnis nei pavienėse sutartyse draudėjo nuostolingumo įvertinimas, kliento potencialo vertinimas ir kitos aplinkybės.

6Atsakovas nurodė, jog atskiras reglamentavimas kai dėl draudžiamojo įvykio, susijusios tik su viena iš apdraustų transporto priemonių, atsiranda draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką, o draudėjas nėra sumokėjęs visos pagal atitinkamą draudimo sutartį priklausančios mokėti draudimo įmokos nėra būtinas, kadangi tiek Draudimo taisyklių 15.1.1 p. formuluotė, tiek esmė leidžia šią draudimo taisyklių nuostatą taikyti tiek pavienių draudimo sutarčių, tiek grupinių sutarčių atvejais. Ta aplinkybė, kad 2008-07-28 raštu draudėjas UAB „Siglauda“, išreikšdamas savo poziciją dėl pagal draudimo sutartį nesumokėtų draudimo įmokų, pateikė prašymą išskaityti šias įmokas iš mokamų draudimo išmokų, dar kartą patvirtina, jog trečiajam asmeniui standartinių draudimo taisyklių 15.1.1 p. nurodyta sąlyga tiek sudarant draudimo sutartį, tiek sutarties galiojimo metu buvo suprasta tinkamai ir nebuvo neaiški (LR CK 6.139 str., 6.191 str., 6.1004 str. 3 d.1007 str. 2 d., LR Draudimo įstatymo 81 str.).

7Tretieji asmenys UAB „Siglauda“ ir AB „DNB lizingas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 7091,12 Lt draudimo išmokos dalį, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 7091,12 Lt nuo 2009-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 780,57 Lt bylinėjimosi išlaidų; atmesti kitus ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinyje dėl draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ pareikštus reikalavimus; priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 32,18 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti valstybei iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 23,31 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2007-11-12 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Siglauda“ sudarė Lizingo sutartį Nr. 1071098. Pagal minėtą lizingo sutartį ieškovas nuosavybės teise įsigijo trečiojo asmens UAB „Siglauda“ nurodytą puspriekabę SCHWARZMULLER SPA3/E“, valstybinis Nr. ( - ), identifikacinis Nr. ( - ), ir perdavė ją trečiajam asmeniui UAB „Siglauda“ valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, puspriekabė pereis trečiojo asmens UAB „Siglauda“ nuosavybėn (1 t., b. l 34- 37). Puspriekabė pagal trečiojo asmens UAB „Siglauda“ ir atsakovo UAB „ERGO Lietuva“ 2008-03-20 sudarytą sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 710-850-800623 (1 t. b. l. 30), draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui (2008-03-22- 2008-07-31) buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu. Draudėjas UAB „Siglauda“ pagal draudimo iki 2008-04-11 turėjo sumokėti 15827,64 Lt draudimo įmoką, o sumokėjo 5827,64 Lt. Draudimo sutartis dėl draudimo įmokų grafiko nesilaikymo buvo nutraukta 2008-07-31. Teismas pažymėjo, jog iki draudimo sutarties nutraukimo pagal draudimo sutartį susidarė 16894,76 Lt skola už nesumokėtas draudimo įmokas. 2009-05-29 Čekijos Respublikoje, kliudžius viaduką, buvo apgadintas puspriekabės stogas. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ minėtą įvykį, kurio metu buvo apgadinta puspriekabė, pripažino draudžiamuoju įvykiu ir nusprendė išmokėti 40094,11 Lt dydžio draudimo išmoką (be PVM), o trečiojo asmens UAB „Siglauda“ nesumokėtas draudimo įmokas 22486,86 Lt išskaičiuoti iš minėtos ieškovui mokėtinos draudimo įmokos (1 t., b. l. 23). Ieškovui pateikus prieštaravimus dėl trečiojo asmens nesumokėtų draudimo įmokų įskaitymo į draudimo išmoką, atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ į draudimo išmoką įskaitomą draudimo įmokų sumą sumažino iki 16894,76 Lt (1 t., b. l. 28, 29) ir išmokėjo, atskaitęs minėtą draudimo įmokų sumą, likusią draudimo išmokos dalį 23199,35 Lt. 16894,76 Lt dydžio pinigų suma yra draudimo įmoka už 21 transporto priemonės draudimą pagal trečiojo asmens UAB „Siglauda“ ir atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ sudarytą draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2008-03-22 iki 2008-07-31. Teismas nurodė, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas turi pareigą sumokėti draudimo išmoką, tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtą draudimo įmokos sumą į draudimo išmoką (CK 6.1004 str. 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje draudikui priklausanti įskaitymo teisė buvo realizuota tokiu būdu, kad atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ iš ieškovui išmokėtos draudimo išmokos, išskaičiuodamas 16894,76 Lt dydžio draudimo įmoką, įskaičiavo už kitam juridiniam asmeniui UAB „DNB lizingas“ priklausančių 8 transporto priemonių draudimą nesumokėtą draudimo įmoką. 2008-03-20 atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Siglauda“ sudaryta sausumos transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. 710-850-800623) yra viena grupinė transporto priemonių draudimo sutartis (1 t., b. l. 30- 32), kuria buvo apdrausta 21 transporto priemonė. Teismas pažymėjo, jog sutarties 9 dalyje aptardamos draudimo įmokas ir mokėjimų terminus, draudimo įmokų atskirai už kiekvieną apdraudžiamą transporto priemonę šalys neaptarė. Tačiau CK 6.1007 str. 2 d. nuostatos, kuriomis savo atsikirtimus grindžia atsakovas, pasisako apie tą naudos gavėją, kuris pareiškė draudikui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką. Šalys skirtingai supranta CK 6.1007 str. 2 d. nuostatos prasmę, ją taikant grupinei transporto priemonių draudimo sutarčiai, kur nurodyti du naudos gavėjai: ar yra pagrindas naudos gavėjui, kuris reikalauja draudimo išmokos, pagal CK 6.1007 str. 2 d. nuostatas priskirti prievolę sumokėti draudimo įmoką ir už transporto priemones, dėl kurių šiam naudos gavėjui nebūtų sumokėta draudimo išmoka. Teismas konstatavo, kad, esant grupinei transporto priemonių draudimo sutarčiai, kur nurodytas ne vienas, o keli naudos gavėjai, pagal CK 6.1007 str. 2 d. prasmę naudos gavėjas, pareiškęs draudikui reikalavimą sumokėti draudimo išmoką, turi prievolę įvykdyti tik tą draudimo sutarties dalį, kurioje šis asmuo yra naudos gavėjas. Du (ar daugiau) naudos gavėjai, paminėti grupinėje transporto priemonių draudimo sutartyje, tarpusavyje nėra susaistyti prievoliniais ryšiais. Jie nėra vienas kito laiduotojai, skolininkai ar kreditoriai vien dėl to, kad draudėjas ir draudikas juos įrašė į draudimo sutartį. Sutartinės prievolės negali atsirasti be šalių valios, todėl nesant atskiro ieškovo įsipareigojimo sumokėti draudimo įmoką, reikalingą kito naudos gavėjo interesams apsaugoti, jis neprivalo šios įmokos mokėti, be to, toje sutarties dalyje, kur draudimo išmoka turi būti išmokėta kitam naudos gavėjui AB „DNB lizingui“, ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nėra naudos gavėjas ir jam net formaliai pagal CK 6.1007 str. nuostatas negali kilti prievolė vykdyti tą draudimo sutarties dalį, kuri nesusijusi su jo, kaip naudos gavėjo, statusu. Dėl šių aplinkybių ir teisinių argumentų teismas padarė išvadą, kad reikalaudamas draudimo išmokos, ieškovas turi prievolę sumokėti draudimo įmoką (CK 6.1007 str. 2 d. prasme įvykdyti draudimo sutartį) tik už tą draudimo sutarties dalį, kurioje jis nurodytas kaip naudos gavėjas. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje tai draudimo sutarties dalis, kur apdraustos transporto priemonės, draudimo poliso priede apdraustų transporto priemonių sąraše (1 t., b. l. 32) išvardintos nuo Nr. 9 iki 21 imtinai (2 t., b. l. 19). Ieškovas turi prievolę sumokėti draudimo įmoką už visą šią draudimo sutarties dalį, nors draudimo išmokos reikalauja tik už vieną transporto priemonę, kadangi transporto priemonė, už kurią reikalauja draudimo išmokos ieškovas, buvo apdrausta kartu su kitomis transporto priemonėmis, nurodant, kad naudos gavėjas yra ieškovas. Naudos gavėjas suinteresuotas visų su jo turtiniais interesais susijusių apdraustų transporto priemonių draudimo apsaugos galiojimu. Be to, pagal CK 6.24 str. 4 d. nuostatas vieno skolininko prievolė vienam kreditoriui gali būti įvykdyta tik kaip nedalomoji prievolė, todėl visas ieškovui priklausančias, trečiajam asmeniui UAB „Siglauda“ naudotis perduotas transporto priemones apdraudus viena draudimo sutartimi, prievolės, susijusios su šių (kur ieškovas yra naudos gavėjas) transporto priemonių draudimo sutarties vykdymu, ieškovui yra nedalios. Sprendžiant klausimą, kokio dydžio draudimo įmoką turi teisę į draudimo išmoką įskaityti atsakovas, teismas konstatavo, jog pritaikytina speciali šiuos santykius reguliuojanti teisės norma CK 6.1004 str. 3 d. nuostatos, kadangi draudėjas UAB „Siglauda“ iki įvykstant draudžiamajam įvykiui, nebuvo sumokėjęs visos mokėtinos draudimo įmokos dalies (I t., b. l. 31, 59, 60). Pagal sutarties nuostatas draudėjas iki 2008-04-11 privalėjo sumokėti 15827,64 Lt draudimo įmoką, o 2008-05-29 buvo sumokėjęs 5827,64 Lt. Pagal CK 6.1004 str. 3 d. nuostatas draudikui suteikta teisė į draudimo išmoką įskaityti draudimo įmoką, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs draudžiamojo įvykio metu. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 15.1.1. p. nuostata, kad „mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos“ (1 t. b. l. 56) nepakeičia specialios teisės normos CK 6.1004 str. 3 d. nuostatų, taikant draudimo įmokos įskaitymą į draudimo išmoką. Iki 2008-05-29 draudžiamojo įvykio buvo suėjęs terminas pirmajai 15 827,64 Lt draudimo įmokos daliai sumokėti (1 t., b. l. 31). Atsakovas 2008-05-29 draudėjo sumokėtą 5 827,64 Lt sumą lygiomis dalimis (2 t., b. l. 19) įskaitė kaip dalinį draudimo įmokų sumokėjimą už visų apdraustų transporto priemonių draudimą. Atsakovas nepateikė argumentų, dėl kurių iš draudėjo gautą įmoką paskirstė po lygiai visoms apdraustoms transporto priemonėms. Kai sumokama visa draudimo įmoka, ji paskirstoma kiekvienos apdraustos transporto priemonės draudimo premijai. Teismas pažymėjo, jog, laikantis proporcingumo principo, turi būti paskirstyta ir dalinė draudimo įmoka. Daline įmoka, sumokėta, esant grupinei transporto priemonių draudimo sutarčiai, sumokama kiekvienos transporto priemonės draudimo premijos (kurios yra skirtingos) dalis, proporcinga visai premijai. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateiktoje nesumokėtų draudimo įmokų skaičiavimo lentelėje (1 t., b. l. 153 - 155) teisingai apskaičiavo draudimo įmokos (premijos), mokėtinos už kiekvieną apdraustą transporto priemonę, proporciją procentais, lyginant su visa draudimo įmoka (premija). Už ieškovo interesams aktualių transporto priemonių draudimo apsaugą turėjo būti sumokėti 61,94 % visos draudimo įmokos, likę 38,06 % draudimo įmokos turėjo būti sumokėti už trečiajam asmeniui AB „DNB lizingas“ interesams aktualių transporto priemonių draudimą. Pagal CK 6.1004 str. 3 d. nuostatas už ieškovo turtiniams interesams aktualių transporto priemonių draudimą draudėjas UAB „Siglauda“ iki 2008-04-11 turėjo sumokėti 61,94 % visos iki šio termino mokėtinos draudimo įmokos, t.y. 9803,64 Lt. Tokio dydžio draudimo įmoka, taikant CK 6.1004 str. 3 d. ir 6.1007 str. 3 d. nuostatas, gali ir turi būti įskaityta į ieškovui mokėtiną draudimo išmoką. Nėra šalių ginčo dėl to, kad ieškovui mokėtinos draudimo išmokos dydis yra 40094,11 Lt, į šią sumą įskaičius nesumokėtą draudimo įmokos dalį, kurią dėl šiame sprendime išdėstytų teisinių argumentų privalo sumokėti ieškovas, siekiantis gauti draudimo išmoką. Atsakovas ieškovui sumokėjo 23199,35 Lt, likusi nesumokėta draudimo išmokos dalis yra 7091,12 Lt. Ši išmokos dalis priteistina ieškovui iš atsakovo Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str. 2 d. nuostatas draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Visas šias aplinkybes atsakovas buvo nustatęs iki 2008-12-16, priimdamas sprendimą sumokėti ieškovui 23199,35 Lt draudimo išmokos dalį, tačiau visos ieškovui mokėtinos draudimo išmokos nesumokėjo. Teismas nurodė, jog ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminus piniginei prievolei įvykdyti, priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą 7091,12 Lt draudimo išmokos dalį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Kiti ieškinyje pareikšti reikalavimai atmetami, nesant pagrindo juos patenkinti. (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d 6.987 str., 6.1004 str., 6.1007 str. 2 d.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo patenkintas bei šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovo reikalavimus atmetant. Nurodė, kad sisteminiu būdu aiškinant LR Draudimo įstatymo 81 str. nuostatą, pripažintina, kad draudikas turi teisę, išmokėdamas naudos gavėjui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, išskaityti visą pagal šią sutartį draudėjo UAB „Siglauda“ nesumokėtą draudimo įmoką, neskaidant nesumokėtos draudimo įmokos į atskiras dalis, atsižvelgiant į skirtingiems naudos gavėjams tenkančių draudimo objektų vertę, kadangi reikalavimą dėl to paties draudžiamojo įvykio išmokėti draudimo išmoką pareiškus draudėjui UADB „ERGO Lietuva“ mokant draudimo išmoką, atliktas įskaitymas, išskaičiuojant iš draudimo išmokos visą pagal sutartį nesumokėtą draudimo įmoką, laikomas teisėtu ir pagrįstu. UAB „Siglauda“, išreikšdamas savo poziciją dėl pagal draudimo sutartį nesumokėtų draudimo įmokų, pateikė prašymą išskaityti šias įmokas iš mokamų draudimo išmokų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo sprendime pateiktas LR CK 6.1007 str. 2 d. nuostatos aiškinimas, kad naudos gavėjas, pareiškęs draudikui reikalavimą sumokėti draudimo išmoką, turi prievolę įvykdyti tik tą draudimo sutarties dalį, kurioje šis asmuo yra naudos gavėjas, ir tai prieštarauja LR Draudimo įstatymo 81 str. nuostatai. LR CK norma taikytina tik tuomet, jeigu draudimo sutartis nėra nutrūkusi. Draudžiamasis įvykis įvyko 2008-04-11. Draudėjui UAB „Siglauda“ pranešus apie šį įvykį, buvo pradėta žalos administravimo procedūra, kuri tęsėsi iki 2008-10-24, kuomet gavus automobilio remonto sąskaitas - faktūras, patvirtinančias faktiškai patirto žalos dydį, buvo išmokėta draudimo išmoka. Vykstant žalos administravimui dėl draudimo sutarties pažeidimo nemokamų draudimo įmokų, 2008-07-01 draudimo sutartis buvo nutraukta. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, 7.8 p. įtvirtina draudiko teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentus apie tai, kad draudimo sutartis yra nedali ir aptariamu atveju negali būti vykdoma dalimis. Apeliantas pažymėjo, jog sudarant grupinę transporto priemonių sutartį, draudėjui draudiko pasiūlomos išskirtinės geresnės priemonių draudimo sąlygos, kurios nebūna siūlomos transporto priemones draudžiant pavieniui. Draudžiant transporto priemones grupine draudimo sutartimi, pasiūlomos ženkliai mažesnės draudimo įmokos, kurias sąlygoja draudikui tenkantys mažesni vienos draudimo sutarties administravimo kaštai, skirtingas, palankesnis nei pavienėse sutartyse draudėjo nuostolingumo įvertinimas, kliento potencialo vertinimas ir kitos aplinkybės. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ yra juridinis asmuo, todėl jam taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo, apdairumo standartai. Ieškovas turėjo teisę reikalauti iš lizingo gavėjo apdrausti sutarties objektą paviene transporto priemonių draudimo sutartimi arba tokia sutartimi, kuria būtų apdraustos tik šiai lizingo veiklą užsiimančiai įmonei priklausančios transporto priemonės, jeigu kompleksiškai iš grupinės draudimo sutarties, kuria, apdrausti taip pat ir kitai lizingo veiklą vykdančiai bendrovei priklausantys draudimo objektai, ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų kylančios lizingo davėjo objektai bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų kylančios lizingo davėjo teisės ir pareigos jo netenkina (LR CK 6.24 str. 4 d., 6.1004 str. 3 d., 6.1007 str. 2 d.. LR Draudimo įstatymo 81 str.).

12Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apmokant advokatui už teisines paslaugas. Nurodė, kad nagrinėjamojoje civilinėje byloje situacijos specifiškumas pasireiškia tuo, kad viena draudimo sutartimi buvo apdrausta 21 transporto priemonė, iš kurių 13 priklauso vienam asmeniui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ o, kitos 8 - kitam asmeniui AB „DNB lizingas“. Trečiasis asmuo UAB „Siglauda“ sutarčių pagrindu valdęs ir ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ bei AB „DNB lizingas“ priklausančias transporto priemones, atitinkamų sutarčių pagrindu turėjo tokias transporto priemones apdrausti. Tai, kad trečiasis asmuo UAB „Siglauda“ minėtos pareigos neįvykdė, nėra pagrindas atsirasti ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pareigai sumokėti draudimo įmokas už trečiajam asmeniui UAB „DNB lizingas“ priklausančias transporto priemones. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudimo sutartį įvykdytų naudos gavėjas, jeigu draudėjas sutarties neįvykdė, o naudos gavėjas pareiškia draudikui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką. Naudos gavėjas atsako tik už tos draudimo sutarties dalies įvykdymą, kuri yra susijusi su atitinkamo naudos gavėjo turtiniais interesais, ir neatsako už naudos už draudėjo prievolių, susijusiu su kitų asmenų turtiniais interesais, neįvykdymą. Į transporto priemonės savininkui išmokamą draudimo išmoką gali būti įskaičiuojama tik už atitinkamam savininkui priklausančias transporto priemones nesumokėtą draudimo išmoką. Atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ taisyklėmis nesureguliavus specifinių grupių transporto priemonių draudimo sutarčių sudarymo ir vykdymo klausimų, tokie klausimai spręstini vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei naudos gavėjo interesais. Dėl draudimo išmokos mokėjimo gali spręsti tik naudos gavėjas arba naudos gavėjo įgaliotas asmuo. Pagal trečiojo asmens UAB „Siglauda“ ir atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ sudarytą draudimo sutartį, trečiasis asmuo UAB „Siglauda“ nebuvo naudos gavėjas. Pagal Draudimo taisyklių 21 p. draudimo sutartį sudarius kito asmens naudai, draudėjas neturi teisės be kito asmens sutikimo disponuoti teisėmis pagal draudimo sutartį. Ieškovas pažymėjo, jog jis negali būti atsakingas už tai, jog atsakovas vengė ginti savo teises ir iš esmės piktnaudžiavo savo teisėmis. Sudarytos grupinės transporto priemonių draudimo sutarties prievolės dalumą patvirtina ir pats atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ elgesys: dalį draudimo įmokos sumokėjo UAB „Siglauda“, o likusios dalies draudimo įmokos sumokėjimą atsakovas pareikalavo iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, pareiškusio reikalavimą sumokėti draudimo išmoką. Asmuo, iš kuriam mokėtinos draudimo išmokos esant grupinei transporto priemonių draudimo sutarčiai dėl keliems asmenims priklausančių transporto priemonių išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos, negali būti nustatomos pagal nesėkmės principą, t.y. nesumokėtos draudimo įmokos išskaičiuojamos iš asmeniui, kurio transporto priemonė buvo sugadinta pirmiau nei kito asmens, mokėtinos draudimo išmokos. Ieškovas pažymėjo, jog jeigu grupinė transporto priemonių draudimo sutartis sąlygojo mažesnę draudėjo interesų apsaugos apimtį nei individuali kiekvienos transporto priemonės draudimo sutartis, su tokiomis aplinkybėmis atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ turėjo supažindinti draudėją (LR CK 6.24 str., 6.25 str., 6.1004 str. 3 d., LR Draudimo įstatymo 81 str.).

13Tretieji asmenys UAB „Siglauda“ ir AB „DNB lizingas“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Šia sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą. Draudimo įmoka (premija) – pinigų suma, kurią draudėjas moka draudikui už draudiminę apsaugą, taigi tai yra mokestis draudikui už jo prisiimtą riziką. CK 6.1004 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo įmoką, nurodyta, kad draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją). Beveik analogiškai draudimo įmoka apibrėžiama ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punkte. Draudimo įmokos (premijos) sumokėjimas rodo dvišalį draudimo teisinį santykį. Bet tai nekliudo į vieną draudimo sutartį apjungti draudimo santykius, kuriuos galima atriboti pagal naudos gavėją, įvertinus, kad draudimo įmonių veikla yra susijusi su pinigų, gautų draudimo įmokų (premijų) forma, kaupimu ir panaudojimu atsiradusiems nuostoliams padengti, įvertinus tai, kad draudimo įmonė turi galimybę įskaityti nesumokėtą draudimo įmoką į draudimo išmoką, tenkančią naudos gavėjui.

17Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nustatęs įskaitymo sąlygas:

181) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;

192) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;

203) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.);

214) abu reikalavimai turi galioti ir turi būti vykdytini, bei apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.

22Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigą mokėti draudimo išmoką, tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtą draudimo įmokos sumą į draudimo išmoką, t. y. turi draudimo įmokos įskaitymo į draudimo išmoką teisę (CK 6.1004 straipsnio 3 dalis).

23Nagrinėjamoje byloje draudikui priklausanti įskaitymo teisė buvo realizuota tokiu būdu, kad atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ iš ieškovui išmokėtos draudimo išmokos, išskaičiuodamas 16894,76 Lt dydžio draudimo įmoką, įskaičiavo už kitam juridiniam asmeniui UAB „DNB lizingas“ priklausančių 8 transporto priemonių draudimą nesumokėtą draudimo įmoką.

24Tai, kad viena sutartimi buvo apdrausta 21 transporto priemonė, iš kurių 13 priklausė ieškovui, o 8 – trečiajam asmeniui UAB „DNB lizingas“, savaime nesukūrė ieškovui prievolių trečiajam asmeniui „DNB lizingas“ priklausančių transporto priemonių atžvilgiu. Tokiu būdu darytina išvada, kad draudžiant transporto priemones, priklausančias skirtingiems subjektams, grupine draudimo sutartimi, savaime nepanaikinamas naudos gavėjo statusas ir su tuo susijusios prievolės, nes vien pasiūlomos ženkliai mažesnės draudimo įmokos, kurias sąlygoja draudikui tenkantys mažesni vienos draudimo sutarties administravimo kaštai, nesukuria skirtingiems naudos gavėjams tarpusavio prievolių ir pareigos mokėti už kitam juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę tenkančią įmokos dalį.

25Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas vien formalus draudimo sutarties ir LR Draudimo įstatymo 81 str. nuostatų aiškinimas, nes akivaizdu, kad sudarant grupinę draudimo sutartį, trečiasis asmuo UAB „Siglauda“, apdrausdamas skirtingų naudos gavėjų – juridinių asmenų naudai transporto priemones grupine sutartimi, siekė sumažinti draudimo įmokų dydį, o atsakovas ne tik sumažinti administravimo sąnaudas, bet ir padidinti galimybę operatyviai įvertinti draudėjo nuostolingumą ir potencialą. Tai, kad skirtingų naudos gavėjų – juridinių asmenų naudai transporto priemonės buvo apdraustos grupine sutartimi, savaime nesukūrė prievolės nedalumo, nes šiuo atveju naudos gavėjų daugetas daro šią prievolę dalia, įvertinus LR Draudimo įstatymo 81 straipsnyje numatytą galimybę iš kiekvienam naudos gavėjui tenkančios draudimo išmokos išskaičiuoti nesumokėtas už tam naudos gavėjui priklausančias transporto priemones tenkančias draudimo įmokos dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad naudos gavėjas atsako tik už įvykdymą tos draudimo sutarties dalies, kuri susijusi su jo turtiniais interesais, ir neatsako už draudėjo prievolių neįvykdymą, susijusių su kito naudos gavėjo turtiniais interesais.

26Nagrinėjamu atveju sudaryta grupinė draudimo sutartis yra dali pagal naudos gavėjus ir kiekvieno naudos gavėjo prievolė draudėjui, turinčiam teisę, išmokant kiekvienam naudos gavėjui draudimo išmoką pagal grupinę draudimo sutartį, išskaityti ne visą pagal šią sutartį draudikui nesumokėtą draudimo įmoką, atsižvelgiant į skirtingiems naudos gavėjams tenkančių draudimo objektų vertę, nes atliktas įskaitymas, išskaičiuojant iš draudimo išmokos pagal sutartį nesumokėtą draudimo įmoką naudos gavėjui tenkančių draudimo objektų vertei, laikomas teisėtu ir pagrįstu.

27Tai, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš lizingo gavėjo apdrausti sutarties objektą paviene transporto priemonių draudimo sutartimi arba tokia sutartimi, kuria būtų apdraustos tik šiai lizingo veiklą užsiimančiai įmonei priklausančios transporto priemonės, nepanaikino galimumo apdrausti grupine draudimo sutartimi keliems naudos gavėjams priklausančias transporto priemones, nes draudikas, realizuodamas savo teisę į dalį draudimo įmokos, ir atlikdamas įskaitymą, išmokant naudos gavėjui draudimo išmoką, turi elgtis sąžiningai ir negali už kitam juridiniam asmeniui priklausančias transporto priemones tenkančias nesumokėtas draudimo įmokos dalis atlikti įskaitymą, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir sąžiningai dalykinei draudimo verslo praktikai.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str., 6.24 str., 6.1004 str. 3 d., LR Draudimo įstatymo 81 str.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

29Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl apeliantas neturi pareigos atlyginti kitiems bylos dalyviams bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 98 str.).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

31Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su... 5. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 6. Atsakovas nurodė, jog atskiras reglamentavimas kai dėl draudžiamojo įvykio,... 7. Tretieji asmenys UAB „Siglauda“ ir AB „DNB lizingas“ atsiliepimų į... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu nusprendė ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas... 12. Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikė atsiliepimą į... 13. Tretieji asmenys UAB „Siglauda“ ir AB „DNB lizingas“ atsiliepimų į... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Šia sutartimi draudikas... 17. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas įskaitymo teisinius santykius (CK... 18. 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.... 19. 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti... 20. 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių... 21. 4) abu reikalavimai turi galioti ir turi būti vykdytini, bei apibrėžti. Nors... 22. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigą mokėti draudimo... 23. Nagrinėjamoje byloje draudikui priklausanti įskaitymo teisė buvo realizuota... 24. Tai, kad viena sutartimi buvo apdrausta 21 transporto priemonė, iš kurių 13... 25. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas vien formalus draudimo sutarties ir... 26. Nagrinėjamu atveju sudaryta grupinė draudimo sutartis yra dali pagal naudos... 27. Tai, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš lizingo gavėjo apdrausti... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios... 29. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 31. Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą...