Byla e2S-776-372/2016

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. N. ir A. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-5000-907/2016 pagal pareiškėjų D. N. ir A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „General Financing“, Bigbank AS filalui, UAB „4 finance“, UAB „SB Lizingas“, AB Citadele bankui, UAB „MCIP“, UAB „M. C.“, AB DNB bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Mokilizingas“, AB SEB bankui, UAB „Euro providus“, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, UAB Minibank, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB Šiaulių bankui, BAB Ūkio bankui, AB TEO, LT, IĮ „Aujama-credit“, UAB „Nordecum“, UAB „J. I.“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „CCS-customers care services“, AB BnP Finance, antstolei E. R., antstoliui R. K., antstoliui A. B., antstolei V. Š., antstolei G. V., antstoliui T. U., antstolei D. P., antstolei I. E., antstoliui A. L., SIA B2Kapital, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, UAB „P. I.“, Mispra C. S., UAB „Gelvora“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

3Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
    1. Pareiškėjai D. N. ir A. N. pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašė iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti P. V..

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

    1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjų D. N. ir A. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė.
    1. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjų neatsakingą požiūrį į skolinimąsi, nes per 2006 - 2011 metų laikotarpį buvo paimtas didelis paskolų (vartojimų kreditų) skaičius, neplanuojant pareiškėjų pajamų ir išlaidų, nevertinat prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti.
    2. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, neprotingai bei neatsakingai, nes, turėdami pakankamai darbinių ir kitokių pajamų, ėmė vartojimo kreditus, nebegalėdami padengti ankstesnių finansinių įsipareigojimų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

8

    1. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. N. ir A. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti.

9Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

105.1. Siekiančio bankrutuoti fizinio asmens (ne)sąžiningumo sąlyga negali būti nustatinėjama vien pagal nemokumą kaip pasekmę, nes, taip sprendžiant šį klausimą, visi nemokiais tapę fiziniai asmenys turėtų būti pripažįstami nesąžiningais. Atitinkamai, pats paskolų (kreditų) gavimas ir po to sekęs prievolių pagal paskolų sutartį nevykdymas (nepajėgumas įvykdyti) savaime negali būti pripažintas pakankamu kredito gavėjo fizinio asmens nesąžiningumo, nulemiančio atsisakymą iškelti jam bankroto bylą, patvirtinimu.

115.2. Kasacinis teismas, pasisakydamas fizinių asmenų bankroto bylų klausimais, pateikė pavyzdinių atvejų, kuriais fizinis asmuo, siekiantis savo bankroto, laikytinas nesąžiningu, sąrašą. Kasacinis teismas išaiškino, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. FABĮ įsigaliojus 2013 m. kovo mėnesį, pareiškėjai nežinojo ir negalėjo žinoti šios aplinkybės tuo kryptingai siekiant nurašyti skolas, kadangi pareiškėjams imant kreditus dar nebuvo net FABĮ projekto.

125.3. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, galima konstatuoti, jog bankroto siekiantis fizinis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, jeigu nustatoma, kad jis sąmoningai, tai yra suvokdamas arba turėdamas suvokti, kokias pasekmes sukels jo elgesys, aktyviais ir/ar pasyviais veiksmais siekė sukelti savo nemokumą.

135.4. Pareiškėjai imdami paskolas bei greituosius kreditus stengėsi pagerinti tiek savo, tiek savo neįgalaus pilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygas ir pagrįstai tikėjo, jog išgalės dengti kreditorinius įsipareigojimus, tačiau pablogėjus neįgalaus sūnaus sveikatai, kuomet pareiškėja privalėjo nuolat būti su sūnumi ir negalėjo dirbti, pablogėjo šeimos finansinė padėtis, todėl vienas pareiškėjas neišgalėjo dengti visų įsipareigojimų bei vienas išlaikyti tiek save, tiek pareiškėją. To pasėkoje, būtiniems poreikiams tenkinti ir kreditoriniams įsipareigojimams dengti, trūko gaunamų pajamų, todėl buvo imami nauji kreditai, pagrįstai tikint, jog neįgalaus sūnaus sveikata pagerės ir pareiškėja galės vėl įsidarbinti, bei pagerėjus finansinei šeimos būklei galės grąžinti paimtas paskolas.

    1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
    2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Lateko lizingas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
    3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
    4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
    5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o ja :

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

    1. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 str. 2 d. numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų D. N. ir A. N. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 MMA.
    2. FABĮ 5 str. 8 d. numato sąlygas, kurių bent vienai esant, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, t. y. paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).
    3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatą, pažymima, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. išdėstyto atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisinį pagrindą ir jo taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – nagrinėjamu atveju iki 2013 m. gegužės 13 d.
    4. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, neprotingai bei neatsakingai, nes, turėdami pakankamai darbinių ir kitokių pajamų, ėmė vartojimo kreditus, nebegalėdami padengti ankstesnių finansinių įsipareigojimų, analizavo pareiškėjų veiksmus laikotarpiu nuo 2006 - 2011 metų, tuo netinkamai aiškindamas ir taikydamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nes vertino pareiškėjų veiksmus ne tik per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet ir per ankstesnį laikotarpį. Pareiškėjai kreipėsi į teismą 2016-05-13, todėl vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teisme sąžiningumo aspektu turėjo būti vertinami pareiškėjų sandoriai, veiksmai (neveikimas) laikotarpiu nuo 2013-05-13, t. y. per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
    5. Kaip reikšmingas pareiškėjų veiksmų sąžiningumo vertinimo aspektu yra įvardytas ir aplinkybių, ar pareiškėjai dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015‑01‑09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu vertindamas pareiškėjų pastangas nustatė, kad pareiškėjas A. N. nuo 1997-12-12 iki šiol dirba ( - ), jo darbo užmokestis sudarė apie 2000 Lt, o šiuo metu jo darbo pajamos sudaro apie 600 Eur, jam nustatytas netektas darbingumas, anksčiau gaudavo apie 300 Lt invalidumo pensiją, dabar gauna netekto darbingumo pensiją, kuri sudaro 264,29 Eur. Pareiškėja D. N. nuo 2006 metų pakeitė daugiau kaip dešimt darboviečių, kuriose ilgiau kaip kelis mėnesius nedirbdavo, paskutiniu metu nuo 2012-08-13 iki 2012-10-15 ji dirbo ( - ), jos darbo užmokestis būdavo 2100-199,76 Lt, taip pat kaip asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, gaudavo 850-100 Lt išmoką, šiuo metu niekur nedirba, kaip asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, gauna 95,90 Eur išmoką, nors teismui teismo posėdžio metu to ir nenurodė. Teismas konstatavo, kad pareiškėja yra sveika, vidutinio amžiaus, darbinga moteris, tačiau niekur nedirba, pasirinko slaugyti sūnų, nors galėtų dirbti ir uždirbti bei padėti sutuoktiniui grąžinti skolas.
    6. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tik pareiškėja D. N. nedėjo maksimalių pastangų, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti ar bent jau dalinai dengiami, nurodydamas, kad ji yra sveika, vidutinio amžiaus, darbinga moteris, tačiau niekur nedirba, pasirinko slaugyti sūnų, nors galėtų dirbti ir uždirbti bei padėti sutuoktiniui grąžinti skolas. Pažymėtina, kad aplinkybių, kad pareiškėjas A. N. nedėjo maksimalių pastangų, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti ar bent jau dalinai dengiami, pirmosios instancijos teismas nenustatė.
    7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015), tačiau remiantis FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., turi egzistuoti asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja D. N. per paskutinius trejus metus nedėjo maksimalių pastangų, jog įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti ar bent jau dalinai dengiami, nevertino, ar toks pareiškėjos elgesys daro reikšmingą įtaką jos nemokumui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja D. N. niekur nedirba, nes slaugo neįgalų sūnų, ir padarydamas išvadas, kad jai įsidarbinus, ji padėtų sutuoktiniui grąžinti skolas, nevertino, ar pareiškėja turi realias galimybes dirbti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų sūnus Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu pripažintas neveiksniu, o pareiškėja Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2708-641/2015, paskirta sūnaus globėja.
    8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos.
    9. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja, būdama savo sūnaus G. N. globėja, 2015-11-30 ir 2015-12-02 kreipėsi į UAB „General Financing“, ketindama savo neveiksnaus sūnaus vardu paimti paskolas, nėra pagrindas pripažinti pareiškėjos veiksmus nesąžiningais, vertinat jų įtaką pareiškėjos nemokumui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiais atvejais sutartys nebuvo sudarytos, kreditas nebuvo suteiktas, todėl tarp pareiškėjos veiksmų, siekiant neveiksnaus sūnaus vardu gauti kreditą, ir jos nemokumo nėra priežastinio ryšio.
    10. Bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo, kompetencijai. Bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją, todėl, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

17Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai