Byla 2-212/2012

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties patvirtinti akcinės bendrovės SEB lizingas finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Vitrada“ bankroto byloje Nr. B2-3417-431/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vitrada“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties patvirtinti akcinės bendrovės SEB lizingas finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Vitrada“ bankroto byloje Nr. B2-3417-431/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Vitrada“ iškelta bankroto byla. BUAB „Vitrada“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad kreditoriaus AB SEB lizingas reikalavimas pagal 2011 m. birželio 23 d. pareikštą patikslintą 226 467,65 Lt dydžio kreditinį reikalavimą yra iš dalies nepagrįstas ir negali būti tvirtinamas. Tiek pagal įstatymo raidę, tiek pagal Lizingo sutarčių sąlygas, nutraukus sutartį kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti turtą ir reikalauti nuostolių, kurie kreditorių atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu BUAB „Vitrada“ būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį (CK 6.574 str., Sutarties 18.6.4 p.). Dar iki bankroto bylos iškėlimo kreditorius nutraukė Lizingo sutartis ir atsiėmė Lizingo sutarčių dalyką, tačiau nutraukęs Lizingo sutartis ir atsiėmęs sutarčių dalyką, kreditorius reikalauja nuostolių, patirtų jau po bankroto bylos iškėlimo, jam realizavus perimtą turtą. Administratoriaus teigimu, tokių nuostolių reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes, jo nuomone, nuostoliai turi būti apskaičiuojami pagal turto kainas, buvusias turto atsiėmimo dieną, dėl to, kad nebūtų pažeistas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Kreditoriaus patirtiems nuostoliams įvertinti reikia žinoti, kokia buvo turto rinkos vertė atsiimant tik tuomet bus galima apskaičiuoti nuostolius, kurie sudarys skirtumą tarp kreditoriaus sumokėtos ir negautos kainos už turtą (likutinės neišmokėtos sumos) ir turto rinkos vertės turto atsiėmimo dieną. Pareiškėjas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl nuostolių, patirtų po to kai ginčo turtą atsiėmė, vienašališkai, paties kreditoriaus nustatytomis kainomis realizavus perimtą turtą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi turto vertė turėjo būti paskaičiuota pagal lizinguoto turto grąžinimo dieną buvusias turto rinkos kainas. Nutraukus lizingo sutartis ir grąžinus turtą, lizingo davėjui pereina turto disponavimo, valdymo ir naudojimo teisės, t.y. lizingo davėjui pereina visi grąžinto turto sugadinimai, žuvimas, nuvertėjimas, išlaikymas ir kita. Nutraukus Lizingo sutartis, lizingo gavėjo nesaisto jokios pareigos, susijusios su ginčo turto išlaikymu, remontu ir kt. Administratoriaus manymu, net jei vertinti, kad pagal Lizingo sutarčių 19.6 p. BUAB „Vitrada“ buvo įsipareigojusi atlyginti kreditoriui turto konservavimo, transportavimo, saugojimo ir kitas su turto perdavimu kreditoriui susijusias išlaidas, ir tas įpareigojimas galioja iki šiol, tai BUAB „Vitrada" neprivalo atlyginti kreditoriaus nuostolių pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kadangi jos nesusijusios su nurodyto Lizingo sutarčių 19.6 p. įsipareigojimais. Kreditoriui pateikus papildomus jo kreditinį reikalavimą dėl 19 167,28 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų paskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus, bankroto administratoriaus nuomone, šis reikalavimas tapo pagrįstas ir gali būti tvirtinamas. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu taip pat sutiko su kreditiniu reikalavimu dėl priskaičiuotų ir nesumokėtų 12 650,44 Lt delspinigių,

5AB SEB lizingas pateikė prašymą patvirtinti 128 548,19 Lt kreditinį reikalavimą, susidedantį iš 90 449,51 Lt nuostolio, patirto pardavus atsiimtą turtą; 19 167,28 Lt palūkanų, apskaičiuotų iki Lizingo sutarčių nutraukimo, 12 650,44 Lt delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą atsiskaitymą, ir 6 280,96 Lt turto atsiėmimo bei valymo išlaidų. Remiantis galutiniu atsiimto iš BUAB „Vitrada” ir realizuoto turto sąrašu, kreditorius AB SEB lizingas pareiškė patikslintą 226 467,65 Lt dydžio kreditinį reikalavimą, susidedantį iš 180 061,03 Lt nuostolio, patirto realizavus perimtą turtą; 19 167,28 Lt palūkanų, apskaičiuotų iki Lizingo sutarčių nutraukimo; 12 650,44 Lt delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą atsiskaitymą, ir 14 588,90 Lt turto atsiėmimo, valymo ir tarpininkavimo išlaidų.

6Kreditorius nurodė, kad visos su BUAB „Vitrada” sudarytos Lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. rugpjūčio 27 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, 2009 m. rugpjūčio 19 d. kreditoriaus AB SEB lizingas pranešimu Nr. 02-3882 dėl to, kad lizingo gavėjas BUAB „Vitrada” laiku nesumokėjo 203 271,21 Lt sutartyje numatytų mokėjimų ir tokiais veiksmais, vadovaujantis su kreditoriumi pasirašytų Lizingo sutarčių 18.1.3 punktu (vėlesnių sutarčių 16.1.3 p.), iš esmės pažeidė sudarytas Lizingo sutartis. Nutraukus sutartis, lizingo gavėjui dar iki bankroto bylos iškėlimo atsirado CK 6.574 straipsnyje bei Lizingo sutarčių 18.6.4 punkte (vėlesnių sutarčių 16.6.4 p.) numatyta prievolė grąžinti kreditoriui ginčo turtą ir atlyginti lizingo davėjui nuostolius, kurie kreditorių atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu skolininkas būtų tinkamai įvykdęs Lizingo sutartis, taip pat atlyginti AB SEB lizingas nuostolius, patirtus nuostolingai pardavus ginčo turtą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi BUAB „Vitrada“ bankroto administratoriaus pareiškimą atmetė ir patvirtino AB SEB lizingas 226 467,65 Lt dydžio kreditinį reikalavimą UAB „Vitrada“ bankroto byloje.

9Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių sudarytos finansinio Lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl to, kad BUAB „Vitrada“ iš esmės pažeidė sutartį. Dėl tokios situacijos lizingo gavėjui dar iki bankroto bylos iškėlimo atsirado CK 6.574 straipsnyje bei Lizingo sutarčių 18.6.4 punkte (vėlesnis 16.6.4 p.) numatyta prievolė grąžinti kreditoriui lizingo sutarčių dalyką ir atlyginti kreditoriui nuostolius, kurie šį kreditorių atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu BUAB „Vitrada“ būtų tinkamai įvykdžiusi Lizingo sutartis. Teismas nurodė, kad pagal šias sutartis grąžinto lizingo davėjui turto buhalterinė vertė yra 857 013,44 Lt. Jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis, jis būtų sumokėjęs visą ginčo turto kainą (turto vertės dengimo mokestį), t.y. 857 013,44 Lt, taip pat pagal sutarčių sąlygas priskaičiuotas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartimis nustatytus mokėjimus. Nutraukus ginčo sutartis turtas realizuotas už 676 952,41 Lt. Kreditoriaus patirti nuostoliai dėl lizingo gavėjo nepadengtos turto įsigijimo sumos sudaro 180 061,03 Lt, todėl teismas sprendė, kad šio dydžio kreditinio reikalavimo patvirtinimas lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.).

10Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog nuostoliai turi būti nustatyti sutarčių nutraukimo ar turto grąžinimo momentui, nes tokios šalių atsakomybės sutarties nutraukimo atveju dėl grąžinto turto realizavimo nuostolių skaičiavimo sąlygos nebuvo aptartos šalių sudarytose Lizingo sutartyse, o CK 6.574, 6.256 ir 6.249 straipsniai nustato patirtų nuostolių atlyginimą šaliai, jeigu jie atsirado dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų, nevykdant prievolinių įsipareigojimų.

11Teismas pažymėjo, kad nors Lizingo sutartyse nėra aptartas lizingo sutarties daikto realizavimo mechanizmas kai jis grąžinamas lizingo davėjui, nutraukus sutartis dėl lizingo gavėjo kaltės, tačiau pagal sutarčių esmę ir jose suformuluotus tikslus, aišku, kad turto perdavimas lizingo bendrovei, nesumokant tų mokėjimų, kurie buvo sutartyje numatyti, nepasiekia tikslų, kurių šalys siekė ginčo sutartimis. Dėl to teismas sprendė, kad neteisinga būtų vertinti, jog turto perdavimu lizingo davėjui sutartis yra įvykdyta ir pasibaigusi net tuo atveju, jeigu perduodamo turto vertė perdavimo momentu viršija esamos skolos ir negautų pagal lizingo sutartį pajamų (pelno) sumą, nes sutarties pasibaigimas turėtų būti vertinamas pagal lizingo bendrovės gautas lėšas tą turtą realizavus. Iš to teismas padarė išvadą, kad kreditorius pagrįstai apskaičiavo patirtus nuostolius, patirtus dėl turto pardavimo, skolininkui neįvykdžius Lizingo sutarčių.

12Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lizingo sutarčių 19.5 punktą BUAB „Vitrada“ buvo įsipareigojusi atlyginti kreditoriui turto konservavimo, transportavimo, saugojimo ir kitas su turto perdavimu kreditoriui susijusias išlaidas. Šis sutarčių punktas reglamentuoja tuos atvejus, kai skolininkas grąžina turtą kreditoriui dėl to, kad Lizingo sutartys nutraukimos, skolininkui jų nevykdant. Teismas sprendė, jog šioje byloje prašomų patvirtinti 14 588,90 Lt turto atsiėmimo ir jo valymo išlaidų kreditorius nebūtų patyręs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sudarytas sutartis ir kreditoriui nebūtų reikėję atsiimti ginčo turto, todėl šias išlaidas, kurios pagrįstos pateiktais įrodymais, teismas pripažino CK 6.574 straipsnyje nurodytais nuostoliais.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atskiruoju skundu BUAB „Vitrada“ administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tvirtinti kreditoriaus AB SEB lizingas 194 649,93 Lt dydžio kreditinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepakankamai įvertino Lizingo sutarties esmę, jog tai yra finansinė nuomos sutartis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad lizingo dalyko reali rinkos vertė jų sugrąžinimo kreditoriui dieną yra visiškai nereikšminga apskaičiuojant lizingo davėjo dėl Lizingo sutarčių nutraukimo patirtus nuostolius. Iš esmės lizingo davėjas Lizingo sutartimi nuomoja ne patį daiktą, o lizingo gavėjui reikalingus finansus tam daiktui įsigyti, todėl nutraukęs lizingo sutartį kreditorius iš lizingo gavėjo susigrąžina tai, ką jam pagal sutartį ir perdavė – finansus materialia daikto forma. Dėl to tam, kad apskaičiuoti, kiek tų finansų lizingo davėjas po sutarties nutraukimo iš lizingo gavėjo susigrąžina, būtina tą sugrąžinamą turtą vertinti jo realia rinkos kaina.
2. Teismas neįvertino to, kad kreditorius, nutraukęs Lizingo sutartį, kartu su sutarties dalyku perima ir visą riziką dėl jų atsitiktinio žuvimo ir sugedimo, jo vertės rinkoje ir išlaikymo išlaidų. Dėl to kreditorius iš lizingo gavėjo gali reikalauti tik tų nuostolių, kurie buvo patirti iki to momento, kai lizingo davėjas perėmė visą riziką dėl sutarties dalyko, susigrąžinęs juos iš pareiškėjo. Siekiant įvertinti, kiek kreditorius patyrė nuostolių nutraukus Lizingo sutartis, būtina įvertinti sutarties dalyko rinkos kainą jo grąžinimo dieną, nes visa tai, ką kreditorius padaro su susigrąžintais lizingo dalykais jau po to, kai nutraukė sutartį ir juos susigrąžino, yra jo rizika. Dėl to visi nuostoliai, kuriuos kreditorius patyrė jau po to kai Lizingo sutartis nutraukė ir atsiėmė lizingo dalyką, yra patirti jo paties rizika, kurią jis perėmė iš pareiškėjo savo nuožiūra įgyvendinęs teisę (o ne pareigą) atsiimti lizingo daiktus.
3. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Lizingo sutarties esmė reikalauja skaičiuoti kreditoriaus nuostolius žalos padarymo, t. y. sutarties nutraukimo ir lizingo dalykų atsiėmimo dienai ir nebūtina, kad toks nuostolių skaičiavimo būdas būtų įtvirtintas Lizingo sutartyje, kaip nepagrįstai nurodė teismas.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal sutarčių esmę ir šalių jose suformuluotus tikslus aišku, kad turto perdavimas lizingo bendrovei nepasiekia tikslų, kurių šalys siekė. Lizingo sutarties tikslai ir esmė kaip tik ir įpareigoja lizingo davėjo nuostolius skaičiuoti sutarties nutraukimo ir lizingo dalyko susigrąžinimo dieną. Neteisinga, neprotinga ir nesąžininga lizingo davėjo nuostolius būtų vertinti pagal turto realizavimo kainą, nes tuomet lizingo gavėjas taptų nepagrįstai priklausomas nuo lizingo davėjo, kadangi nėra terminų per kuriuos lizingo davėjas turi realizuoti ginčo turtą. Tiek Lizingo sutarties esmė, tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai įpareigoja kreditoriaus nuostolius apskaičiuoti ne pagal lizingo dalykų realizavimo kainą, bet pagal jų rinkos kainą turto grąžinimo dieną.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB SEB lizingas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad praktikoje lizingo sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo momentai dažniausiai nesutampa, dėl to nėra aišku, kuriam momentui (sutarties nutraukimo ar turto grąžinimo) vis dėl to turėtų būti apskaičiuojami lizingo davėjo patirti nuostoliai. Be to, jei nuostoliai būtų apskaičiuojami lizinguoto turto grąžinimo ar sutarties nutraukimo momentu, tai šalys turėtų užsakyti ir grąžinamo turto vertinimą, kuris neatspindėtų realių lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių. Be to, apelianto siūlomas nuostolių nustatymo metodas prieštarauja visiškam nuostolių atlyginimo principui, nes gali atsirasti žymus skirtumas tarp vertinimo metu nustatytos ir pardavimo metu už turtą realiai gautos kainos. Pažymi, kad teismų praktikoje yra taikomas būtent pirmosios instancijos teismo nurodytas nuostolių skaičiavimo metodas, kai vadovaujamasi ne vertinimo metu nustatyta tikėtina pardavimo kaina, bet realiai įvykusiu pirkimo – pardavimo sandoriu. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad kreditorius, pasirinkęs ginčo turto susigrąžinimą, laikytinas atsakingu už atsiradusius nuostolius, nes savo rizika pasirinko teisę nutraukti sutartį, o ne reikalauti sumokėti visas įmokas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, akivaizdu, kad nuostolių atsiradimą lėmė ne kreditoriaus sprendimas nutraukti Lizingo sutartis, bet paties apelianto neteisėti veiksmai tinkamai nevykdant sutarčių.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas BUAB „Vitrada“ bankroto byloje patvirtino kreditoriaus AB SEB lizingas 226 467,65 Lt dydžio kreditinį reikalavimą, kuris susideda iš 180 061,03 Lt nuostolio, patirto pardavus atsiimtą iš skolininko turtą, 14 588,90 Lt turto atsiėmimo, valymo ir tarpininkavimo išlaidų, 19 167,28 Lt palūkanų, apskaičiuotų ir nesumokėtų iki ginčo sutarčių nutraukimo dienos ir 12 650,44 Lt delspinigių.

19Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria patvirtintas 194 649,93 Lt dydžio kreditinis reikalavimas, t. y. nepripažįsta 180 061,03 Lt nuostolių, patirtų pardavus skolininko grąžintą sutarties dalyką bei 14 588,90 Lt turto atsiėmimo, valymo ir tarpininkavimo išlaidų. Pažymėtina, kad apeliantas šioje byloje neneigia bendrovės atsakomybės kreditoriui, tačiau nurodo, kad dėl Lizingo sutarties nutraukimo lizingo davėjo patirtas nuostolių dydis turi būti apskaičiuojamas pagal turto kainas, galiojusias Lizingo sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo lizingo davėjui dieną.

20Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas, lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį ir susigrąžinti turtą bei išsiieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (taip nurodyta ir Lizingo sutarčių 18.6.4 p.). Nagrinėjamu atveju lizingo davėjas pasirinko antrąjį variantą, t. y. sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko grąžinimą. Nusprendus nutraukti lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti lizingo dalyką, lizingo davėjas netenka teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą, tačiau įgyja teisę reikalauti, kad lizingo gavėjas atlygintų visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės, kurios jis, realizavęs turtą, negavo ir tokiu būdu patyrė nuostolius. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolius skaičiavo atsižvelgdamas į realiai įvykusius pirkimo – pardavimo sandorius. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vienoje iš nagrinėtų bylų pažymėjo, kad tikruosius nuostolius parodo tik rinkos sąlygomis atliktas turto perleidimo sandoris, kurio sumą reikėtų atimti iš neišmokėtos lizingo sutarties sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus civilinė byla Nr. 2-462-1/2010). Iš kreditoriaus pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad lizingo gavėjo nepadengta turto įsigijimo suma yra 857 013,44 Lt, o nutraukus Lizingo sutartis, šis turtas buvo realizuotas už 676 952,41 Lt. (šių aplinkybių apeliantas neginčija). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad kreditoriaus AB SEB lizingas patirti nuostoliai dėl lizingo gavėjo nepadengtos turto įsigijimo sumos sudaro 180 061,03 Lt. Pažymėtina, kad apeliantas, neigdamas kreditoriaus nurodytus nuostolius, patirtus dėl ginčo turto pardavimo, ir teigdamas, kad kreditorius iš lizingo gavėjo gali reikalauti tik tų nuostolių, kurie buvo patirti iki ginčo daiktų grąžinimo, ir kad nuostoliams nustatyti turi būti vertinama lizingo sutarčių daiktų rinkos kaina, buvusi turto grąžinimo dieną, nepateikė tokio nuostolių dydžio paskaičiavimo, kuris, apelianto manymu, būtų teisingas, ir nenurodė, kaip turėtų būti perskaičiuota pirmosios instancijos teismo patvirtinta 180 061,03 Lt dydžio nuostolių suma.

21Apeliantas nurodė, kad neteisinga, neprotinga ir nesąžininga lizingo davėjo nuostolius vertinti pagal turto realizavimo kainą, nes lizingo gavėjas tampa nepagrįstai priklausomas nuo lizingo davėjo. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kaina, už kurią buvo realizuotas grąžintas turtas, nepagrįsta, apeliantas turto realizavimo sutarčių neginčija.

22Pirmosios instancijos teismas pripažino CK 6.574 straipsnyje nurodytais nuostoliais ir kreditoriaus AB SEB lizingas prašomus patvirtinti 14 588,90 Lt dydžio nuostolius. Pagal Lizingo sutarčių 19.5 punktą, BUAB „Vitrada“ buvo įsipareigojusi atlyginti kreditoriui turto konservavimo, transportavimo, saugojimo ir kitas su turto perdavimo kreditoriui susijusias išlaidas. Iš kreditoriaus AB SEB lizingas pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad didžiąją dalį jo nurodytų papildomų išlaidų sudaro ginčo daiktų transportavimo iš Vilniaus į Olandiją išlaidos, t.y. turto gabenimas jo pirkėjui (6 320,96 Lt), tarpininkavimo išlaidos (7 534,94 Lt), transporto priemonių plovimo išlaidos (2 t., b. l. 121), kurios, kolegijos nuomone, nėra susijusios su Lizingo sutarties 19.5 punkte numatytomis išlaidomis. Šios išlaidos susijusios su pirkimo-pardavimo sandorių sudarymu ir jų realizavimu., dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino kreditinį reikalavimą šioje dalyje. Kreditorius AB SEB lizingas dėl minėtų išlaidų nurodė, kad patyrė 93 Lt automobilio saugojimo išlaidų (pateikė tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija sutinka, kad perimto turto saugojimo išlaidų kreditorius nebūtų patyręs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartis ir nebūtų reikėję grąžinti kreditoriui ginčo turto ir jo saugoti iki realizavimo. Šias išlaidas (93 Lt) teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis.

23Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorius AB SEB lizingas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas kitas išlaidas, susijusias su turto grąžinimu (CPK 178 str.), dėl to skundžiama nutarties dalis, kuria patvirtintas 14 495,9 Lt (14 588,90 Lt – 93 Lt automobilio saugojimo išlaidos) dydžio kreditinis reikalavimas naikinama.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį pakeisti.

26Panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas AB SEB lizingas 14 495,9 Lt kreditinis reikalavimas.

27Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.