Byla 2A-907-601/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

  1. įpareigoti atsakovą R. V. vykdyti įsipareigojimus Danske Bank pagal 2003-11-14 būsto kredito sutartį Nr. ( - ) kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas lygiomis dalimis bankui kiekvieną mėnesį kartu su J. V. pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką;
  2. priteisti iš atsakovo 8 662,53 Eur (29 910 Lt), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

5Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 4 d. patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties punkte Nr. 18 buvo numatyta, jog šalys sutaria, kad mokėtiną būsto paskolą Nr. ( - ), AB SAMPO bankas (šiuo metu - Danske Bank A/S Lietuvos filialas ), kurios neišmokėta dalis sutarties sudarymo dieną sudarė 95 000 Lt, kreditą grąžins ir mokės palūkanas lygiomis dalimis bankui kiekvieną mėnesį J. V. ir R. V. pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. Šios sutarties įsipareigojimus nuo pat sutarties patvirtinimo 2007-04-04 vykdė ieškovė viena. Ieškovė yra padengusi 32 410,01 Lt paskolos bei 27 409,56 Lt palūkanų, iš viso 59 819,57 Lt, skolos likutis - 62 232,47 Lt, t. y. vykdė prievolę už kitą asmenį. Ieškovei yra perėjusios kreditoriaus teisės į pusę vykdant įsipareigojimus Danske Bank pagal 2003-11-14 būsto kredito sutartį Nr. ( - ) piniginės sumos, 29 909,785 Lt (8 662,53 Eur).

  1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (t. 1, b. l.

7156-160).

  • Priteisė iš atsakovo R. V. 8 662,53 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 260 Eur žyminio mokesčio ieškovės J. V. naudai.
  • Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
  • Priteisė iš atsakovo R. V. ir ieškovės J. V. iš kiekvieno po 6 Eur pašto išlaidų valstybei.

8Teismas pirmąjį ieškovės reikalavimą atmetė, kadangi iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, nustatyta, jog atsakovas pats savo valia, solidariai kartu su ieškove yra įsipareigojęs vykdyti įsipareigojimus Danske Bank pagal 2003-11-14 būsto kredito sutartį Nr. ( - ) kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas lygiomis dalimis bankui kiekvieną mėnesį kartu su J. V. pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. Teismas pažymėjo, kad solidarūs skolininkai kiekvienas yra įsipareigoję kreditoriui visa solidariųjų prievolių apimtimi, o jų skolos dalys kreditoriui (bankui) šalims atsiskaitant tarpusavyje, preziumuojama, jog yra lygios. Teismas darė išvadą, kad nutraukiant santuoką solidarioji sutuoktinių prievolė nebuvo padalinta, buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog ieškovės ir atsakovo solidarūs įsipareigojimai pagal būsto kredito sutartį buvo vykdomi iš ieškovės piniginių lėšų, kuri iki ieškinio teismui pateikimo buvo sumokėjusi 32 410,01 Lt (9 386,59 Eur) skolos ir 27409,56 Lt (7 938,36 Eur) palūkanų. Nors atsakovas nurodo, kad žodiškai su ieškove buvo susitarę, kad kreditą mokės tik ieškovė, tačiau atsakovas ir jo atstovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie bet kokius žodinius ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo metu buvusius žodinius susitarimus dėl būsto kredito grąžinimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jos motina buvo pervedusi 4 614,52 Eur paskolos dengimui, kadangi iš duomenų neįmanoma nustatyti, kad nurodyta pinigų suma buvo skirta paskolos dengimui. Neaišku, kodėl neva tai sumas paskolos dengimui pervedinėjo ieškovei per savo motinos sąskaitą, o ne tiesiogiai bankui. Teismas darė išvadą, kad jog atsakovo motina, pildydama ieškovės sąskaitą, tokiu būdu galėjo pervesti atsakovo teikiamus pinigus dukters išlaikymui, kurios buvo panaudotos jos akių operacijai. Teismas sprendė, jog negalima daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas padengė dalį solidariosios šalių prievolės, ir ši dalis turi būti išskaičiuota iš ieškiniu prašomos priteisti sumos. Todėl ieškinį dalyje dėl 8 662,53 Eur priteisimo iš atsakovo tenkino.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

9Atsakovas patikslintu apeliaciniu skundu prašo (t. 2, b. l. 66-70):

  • Prijungti prie bylos naujus įrodymus - pažymą apie jo mamos V. V. socialinį draudimą, pažymą apie jo pajamas bei jo sveikatos pažymos išrašą.
  • Pakeisti 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-23111-800/2015, atmesti J. V., a.k. ( - ) ieškinį dalyje dėl 4 614,52 Eur priteisimo.
  • Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
  • Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
  • Išdėstyti priteistos sumos (4 048,01 Eur) mokėjimą dvejų metų laikotarpiui.
  • Priteisti iš ieškovės, J. V. R. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

10Motyvuose nurodė, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Nustatė, ne tik kad prievolė yra solidari, bet ir klaidingai interpretavo mokėjimų nurodymus, tokiu būdu nesumažindamas ieškovės prašomos priteisti sumos. Teismas darė tik prielaidą, jog jo mama tokiu būdu galėjo pervesti teikiamus pinigus dukters išlaikymui, o jos parodymai galimai yra šališki, nes ji yra atsakovo šeimos narys. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad jo mama labai myli ir savo anūkę E. V.. Įmokas paskolai dengti pervesdavo mama V. V., nes pavedimai iš Švedijos Karalystės pervedami negreitai ir brangiai kainuoja, o mama iš savo gaunamų pajamų tokios sumos nebūtų galėjusi pervesti, nes yra pensininkė. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas turi nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teisino išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą. Šiuo atveju įrodymai buvo ištirti netinkamai. 4 614,52 Eur suma buvo skirta būtent ginčo paskolos dengimui, o ne dukters išlaikymui. Bet to, ieškovė nepateikė įrodymų, jog pervestos lėšos buvo panaudotos išimtinai dukters reikmėms. Atsakovo mama yra 86 metų, todėl atlikdama mokėjimą ieškovei mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,Pavedimas“ negalvojo, jog gali kilti teisminių ginčų. Nebuvo paisyta ir įrodymų pakankamumo taisyklės. Poziciją, jog mokėjimo nurodymais pagrįstos pinigų sumos buvo skirtos ( - ), Kaune, esančio buto remonto paskolai mokėti, pagrindė tiek atsakovas, tiek mokėjimo pavedimus ieškovei atlikęs asmuo V. V.. Ieškovė, savo pozicijai pagrįsti, nepateikė jokių įrodymų.

11Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atsakovo R. V. apeliacinį skundą ir palikti 2015-12-18 Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti 150 Eur (t. 2, b. l. 125-127).

12Motyvuose nurodė, kad teismas teisingai nusprendė, kad po santuokos nutraukimo mūsų su atsakovu solidarioji prievolė grąžinti Danske Bank paimtą būsto įsigijimo paskolą nebuvo pakeista. Jokių žodinių susitarimų nebuvo. Tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas atsižvelgė, kad dalijant turtą atsakovui atiteko pinigine išraiška didesnė turto dalis, t. y. gyvenamasis namas (be jokių apsunkinimų), o ieškovei butas (įkeistas bankui, sudarant paskolos sutartį). Būtent dėl šios priežasties buvo susitarta, kad atsakovas prisiima per pusę dengti mūsų solidarią prievolę pagal paskolos sutartį Danske Bank. Teismas teisingai įvertino ir nepripažino įrodymu atsakovo pateiktų duomenų, kad lėšas paskolos dengimui jis pervedė iš motinos sąskaitos. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad dalis pinigų V. V. buvo pervesta ne ieškovei, o šalių dukrai ir buvo skirti jos akių operacijai. Šiuos pinigus V. V. skyrė anūkei gera valia, o ne vykdydama atsakovo prievolę. Kiti V. V. pavedimai į ieškovės sąskaitą taip pat susiję su jos gera valia pervestomis piniginėmis lėšomis, skirtomis anūkės poreikių užtikrinimui. Šiuo metu atsakovas nevykdo savo pareigos, kuri yra nustatyta teismo sprendimu ir nevykdo solidarios prievolės pagal paskolos sutartį Danske Bank. Atsakovas nenurodė, kokią reikšmę jo solidarios prievolės vykdymui turi ieškovės gautų pajamų dydis. Teismui buvo pateikti visi dokumentai dėl paskolos bankui įmokų sumokėjimo. Todėl prašymas įpareigoti ieškovę pateikti šiuos duomenis atmestinas. Netenkintinas ir prašymas dėl kitų dokumentų prijungimo, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

16Atmestinas apelianto prašymas prijungti apeliacinės instancijos teisme pateiktus įrodymus (pažymą apie gaunamas pajamas, pažymą apie sveikatos būklę, duomenis apie apelianto mamos išmokas iš VSDFV), nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to apeliantas nepagrindė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.). Teikiami įrodymai nėra reikšmingi, sprendžiant teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

17Nustatyta kad 2007 m. balandžio 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys įsipareigojo būsto paskolą (negrąžinta dalis 95 000 Lt) ir palūkanas grąžinti bankui lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. Apeliantas nėra sumokėjęs nei vienos įmokos. 2014 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė bankui yra sumokėjusi 59 819,57 Lt, todėl prašo puse sumos (29 910 Lt/8 662,53 Eur) priteisti iš apelianto.

18Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės prašomą sumą, nes apeliantas neįrodė, jog jis padengė tam tikrą dalį (4 614,52 Eur) kredito.

19Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 4 614,52 Eur priteisimo, tvirtindamas, jog šią sumą iš mamos V. V. banko sąskaitos yra pervedęs ieškovei, tačiau teismas netinkamai vertindamas pateiktus įrodymus, nepagrįstai nepripažino, jog ši pervesta suma buvo skirta kredito grąžinimui.

20Apeliacinio skundo esmė – netinkamas įrodymų ir įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymas.

21Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

22Apeliantas, savo argumentams pagrįsti, pateikė: 1) savo mamos banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad 2007 m. gegužės 11 d. ieškovei buvo pervesta 4 000 Lt, 2007 m. gegužės 13 d. buvo pervesta 2 035 Lt, 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo pervesta 200 Lt, 2012 m. gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais buvo pervesta po 433 Lt, 2013 m. balandžio 11 d. buvo pervesta 1 600 Lt, 2013 m. gegužės 13 d. buvo pervesta 3 500 Lt bei 2013 m. liepos 13 d. E. V. (apelianto dukrai) buvo pervesta 2 000 Lt; 2) rašytinį mamos V. V. liudijimą, kuriame mama tvirtina, jog pervesti pinigai buvo apelianto ir skirti dengti būsto paskolai. Taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad pervestus pinigus panaudojo dukros interesais. Ieškovė nurodo, kad su apelianto mama buvo geri santykiai, todėl apelianto mama pinigus pervesdavo gera valia, jie buvo skirti anūkės E. V. poreikių tenkinimui, o ne būsto paskolos grąžinimui.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti, jog pervesti pinigai buvo skirti paskolos grąžinimui.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad pervesti pinigai buvo skirti paskolai grąžinti. Įrodymų nepakankamumą patvirtina tokios nustatytos aplinkybės: 1) byloje nėra ginčo, kad apelianto mama pervedė pinigus, tačiau visų pavedimų paskirtis yra „sąskaitos papildymas“ (kai galėjo būti nurodyta – „paskolos grąžinimui“), o paskutinis pavedimas netgi padarytas ne ieškovei, bet dukrai E. V.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, apelianto mamos V. V. parodymus vertino kaip suinteresuoto asmens ir jais nesivadovavo; 2) iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad mama V. V. pavedimus darydavo iš dviejų sąskaitų, į kurias pinigus gaudavo už namo nuomą bei išmokas iš VSDFV, bet ne iš apelianto (b. l. 64-70); 3) apeliantas turėjo pareigą savo grąžintiną kredito dalį kiekvieną mėnesį pervesti bankui pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, kaip tai numatyta teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 18 p.; 4) apeliantas turėjo galimybę (turėjo būti apdairus ir rūpestingas) pinigus perduoti (pervesti) tiesiogiai ieškovei, nurodant paskirtį, o ne per mamą.

25Apelianto argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog pinigus panaudojo dukros interesais, nėra šiuo atveju reikšmingi, nes įrodinėjimo dalykas yra, ar apeliantas yra įvykdęs savo pareigą (grąžinti dalį kredito) bankui, o ne pervestų pinigų panaudojimo pagrįstumas. Netgi nustačius, jog pervesti pinigai panaudoti ne dukros interesais, nebūtų pagrindas spręsti, jog šie pinigai buvo skirti paskolai grąžinti, t. y. pinigų panaudojimas nekeičia įrodymų pakankamumo dėl to, kas pinigus skyrė ir kokia jų paskirtis buvo.

26Apelianto prašymas dėl priteistos sumos išdėstymo nesvarstytinas, nes šis reikalavimas nebuvo pateiktas ir svarstomas pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti svarstomas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.). Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo apeliantas turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą, priėmusį teismo sprendimą, kurio nutartis šiuo klausimu gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 284 str.).

27Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.), t. y. 150 Eur už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 129).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. ( - ) ieškovei J. V., a. k. ( - ) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
    5. Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 4 d. patvirtino... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. 156-160).