Byla 2-339-544/2014
Dėl 704 593,28 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti regreso teise

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui, trečiajam asmeniui V. J., jo atstovei advokato padėjėjai Linai Breskuvienei, trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovei advokatei Eglei Matuizaitei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-339-544/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras (j. a. k. 125709291, adresas – Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius) ieškinį atsakovui D. K. (a. k. ( - ) adresas – ( - )), esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (į/ k/ 302912288, Geležinio vilko g. 6A, Vilnius), V. J. (a. k. ( - )( - )) dėl 704 593,28 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti regreso teise ir

Nustatė

3Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ ) 4 str., 10 str. l d., 17 str., 23 str., 41 str. 3 ir 8 d., LR CK 1.44 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.249 str. 4 d., 6.263 str., LR CPK 93 str., 130 str. 1 d., 235 str. 6 d., Biuras prašo priteisti iš atsakovo 704 593,28 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2004-05-16 Ispanijoje dėl atsakovo, vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 str. 1 d., 41 str., transporto priemonę ( - ) valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo ir tarpusavio atsiskaitymo už atlygintinas žalas klausimus buvo vadovautasi Biurų tarybos Vidaus nuostatais, pagal kuriuos Ispanijos nacionalinis biuras buvo atsakingas, kad nukentėjusiajam asmeniui būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančius teisės aktus, o Lietuvos nacionalinis biuras buvo atsakingas už tai, kad būtų atlyginta jo valstybėje registruota transporto priemone padaryta žala. Kadangi iš pradžių atrodė, kad transporto priemonė privalomuoju draudimu drausta UADB „ERGO Lietuva" (jos teisių perėmėjas - ERGO Insurance SE Lietuvos filialas), pagal minėtus Nuostatus Ispanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 704 593,28 Lt reikalavimą draudikui UADB „ERGO Lietuva". Vėliau įsiteisėjusiu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-649/2010 buvo konstatuota, jog transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė 2004-05-16 eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, o draudimo sutartis įsigaliojo tik 2004-05-19. Biuras buvo priverstas grąžinti UADB „ERGO Lietuva" nepagrįstai vietoje jo išmokėtus 704 593,28 Lt, ir tai buvo ne „draudimo garantija“ draudimo kompanijai, kaip kad teigia atsakovas, bet reagavimas į teismo sprendimu nustatytus faktus ir TPVCAPDĮ 26 str. numatytų funkcijų vykdymas. Sumokėjęs UADB „ERGO Lietuva" pareikalautą sumą ir vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens, raštu kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, jog pagal galiojusią TPVCAPDĮ 17 str. 4 d. redakciją, Biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nepagrįstai remiasi vėlesnės TPVCAPDĮ redakcijos nuostatomis. Reikalavimas yra regresinis, kylantis iš delikto ir jam taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, prasidedantis nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.) Tik 2011-02-03 įsiteisėjus teismo sprendimui ir pareiškus pretenziją Biurui atsirado pareiga išmokėti išmoką dėl minėto eismo įvykio ir tai buvo padaryta 2011-03-04. Todėl 2013-12-19 pareikšdamas ieškinį Biuras 3 metų ieškinio senaties termino nepraleido ir turi galiojančią reikalavimo teisę (CK 1.125 str. 8 d.) (b. l. 2-4, 99-101, 184-186, 2 t., b. l. 21-23, 44).

5Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas netinkamai ir neinformatyviai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Civilinė atsakomybė už padarytą žalą atsiranda tik pažeidus teisės normas ir nustačius bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (LR CK 6.246 - 6.247 str.), kurios neįrodytos. Ieškovas neįrodė, už ką ir kam Ispanijos draudikų biuras išmokėjo 282 726,76 EUR sumą, todėl ieškinio suma nepagrįsta ir neįrodyta (CPK 178 str.). Pagal bylos duomenis automobilis ( - ) v/n ( - ) registruotas J. V. vardu. Ieškovas neįrodė, kokiais pagrindais UADB „ERGO Lietuva" patenkino Ispanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą. UADB „ERGO Lietuva" 2011-02-13 prašyme Nr. 05-616 Biurui dėl išmokėtų sumų grąžinimo teisiniu pagrindu nurodo TPVCAPDĮ 17 str. 4 d., bet Biuras šiuo pagrindu negalėjo grąžinti išmokos, nes šios nuostatos taikomos tik nepadraustoms transporto priemonėms, o šiuo atveju tuo metu galiojo draudimo sutartis. Nebuvo nei vieno TPVCAPDĮ 17 str. numatyto teisinio pagrindo, pagal kurį Biuras galėjo išmokėti reikalaujamą pinigų sumą draudimo bendrovei. Viena svarbiausių draudiko pareigų yra pareiga operatyviai ištirti su draudiminiu įvykiu susijusias aplinkybes, nustatyti žalos dydį ir išmokėti draudimo išmoką. Byloje būtina nustatyti kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp UADB „ERGO Lietuva", atsakovo ir Biuro. Kupiškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2010-09-16 sprendime konstatuota, kad pagal TPVCA privalomojo draudimo sutartį Nr. 02/0031198 (žalioji kortelė Nr. LT/02/CA 0047934) tarp UADB „ERGO Lietuva" ir draudėjo bei atsakovo susiformavo draudimo teisiniai santykiai. Tačiau Biuras, teikdamas ieškinį, ignoravo šių teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, nes dar 2006-01-12 UADB „ERGO Lietuva" su ieškiniu dėl draudimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą (c. b. Nr. 2-175-434/2006), kurioje atsakovas buvo J. K., tretieji asmenys M. T. ir K. S. IĮ, kurią ieškovė kaltino dėl išmokos išmokėjimo. Tarp UADB „ERGO Lietuva" ir atsakovo draudimo sutarties Nr. 02/0031198, paprastojo draudimo poliso Nr. LR/ACA 3671596 bei žaliosios kortelės Nr. LT/02/CA 0047934 pagrindu buvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, ką konstatavo teismai įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-09-28 nutartyje. Todėl byloje taikytinas CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2005-02-21, kada UADB „ERGO Lietuva" gavo Biuro paklausimą, iš kurio sužinojo įvykio datą ir vairuotoją. Todėl draudimo bendrovė jau 2007-05-04 pateikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo iš G. S. IĮ buvo praleidusi ieškinio senaties terminą, o Biuras, grąžindamas draudimo bendrovei išmoką, ištaisė šią klaidą. 2011-02-03 Panevėžio apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje konstatuota, kad 2006-02-23 sutarties ir Ispanijos teismo sprendimo pagrindu ieškovė UADB „ERGO Lietuva“ išmokėjo Ispanijos draudikų biurui 704 593,28 Lt žalai atlyginti. 2011-05-10 Panevėžio apygardos teismas nutartimi priėmė UADB „ERGO Lietuva" ieškinio atsiėmimą G. S. IĮ. UADB „ERGO Lietuva pasirinko ginčyti tik sutarties įsigaliojimo pradžios momentą ir bylose nebuvo nustatyta, kad J. K. apgavo ar suklaidino draudimo bendrovę, šiuo pagrindu draudimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia ir nebuvo įrodyta, kad sutartis teismų sprendimais modifikuota dėl atsakovo kaltės. Ieškinį turėjo pareikšti UADB „ERGO Lietuva", o ne Biuras, kuris yra netinkamas ieškovas šioje byloje. Biuras išmokas galėjo išmokėti tik vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. numatytais pagrindais, tačiau neįrodė teisinio pagrindo, kodėl jis buvo priverstas išmokėti UADB „ERGO Lietuva" 704 593,28 Lt. Tuo metu galiojusi TPVCAPD įstatymo 17 str. 4 d. redakcija numatė, kad Biuras gali išmokėti išmokas tik tokiu atveju, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra LR teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UADB „ERGO Lietuva" negalėjo reikalauti jokios sumos iš Biuro, nes draudimo išmoką išmokėjo pagal draudimo sutartį ir pati prisiėmė riziką, kai sudarė sutartį su atgaline galiojimo data. 2011-05-10 UADB „ERGO Lietuva" ieškinį dėl 704 593,28 Lt nuostolių atlyginimo atsiėmė po to, kai minėtą sumą 2011-03-04 jai išmokėjo Biuras. Tai rodo, kad Biuras rinkosi, kas atlygins žalą ir nėra teisinių argumentų, kodėl jis turi regreso teisę į atsakovą. Biuras neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį regreso teise atsakovui, nes jis neatlygino žalos nukentėjusiajam arba Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui, o jeigu ir būtų turėjęs, tai ieškinį turėjo pareikšti per įstatymo numatytą terminą. Biuras pagal TPVCAPDĮ neturi dalinti „draudimo garantijų“ draudimo kompanijoms, kurios veikia savo rizika ir taip sudaryti prielaidos ginčyti draudimo sutarčių sąlygas siekiant pareigą mokėti perkelti Biurui. Ieškinio senatis turi skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, t .y. nuo 2006-02-23, kada UADB „ERGO Lietuva“ išmokėjo Ispanijos draudikų biurui ieškinio sumą, o ne nuo tada, kai Biuras nurodytą sumą išmokėjo draudimo bendrovei. Todėl Biuras praleido trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 4 d., 1 t., b. l. 86-92, 150-161, 188-192).

6Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2004-05-19 UADB „ERGO Lietuva“ atstovybėje buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198 (toliau – Sutartis), kurią sudarė J. K. ir K. S. IĮ vadybininkas. Sutartimi privalomuoju draudimu buvo apdrausta automobilio BMW, v/n ( - ) priklausančio V. J., civilinė atsakomybė. 2005-02-21 gavo ieškovo paklausimą dėl minėto automobilio draudimo, o vėliau - ir dokumentus apie nurodytą autoįvykį ir žalą Ispanijoje. Pradėjus ruošti dokumentus buvo nustatyta, kad Sutartis sudaryta atgaline data ir joje įsigaliojimo data nurodyta ne 2004-05-19, bet 2004-05-15. J. K. 2004-05-19 minėtą sutartį sudarė jau žinodamas apie Ispanijoje 2004-05-16 įvykusį autoįvykį ir neatskleidė draudikui informacijos apie tai, suklaidino vadybininką ir tokiu būdu Sutartį sudarė jau įvykus autoįvykiui. Dėl to 2006-01-05 kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiomis Sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datas bei nustatyti, kad Sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną 2004-05-19. Teismas įsiteisėjusius teismo sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino, kad Sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną 2004-05-19 10.50 val. ir baigė galioti 2005-05-18 24.00 val., kas reiškia, kad transporto priemonė įvykio dieną nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu taip, kaip tai numatė pagal TPVCAPD įstatymas. Atsakovas D. K. šioje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl tai laikytina prejudiciniu faktu, kurio iš naujo nustatinėti nereikia (CPK 182 str.). Atsakovo cituojami teismų sprendimai yra panaikinti. Kadangi bylinėjimasis užsitęsė, o nesant teismo sprendimo Sutartis buvo laikoma galiojančia, 2006-02-23 išmokėjo Ispanijos draudikų biurui 704 593,28 Lt. Siekdama nepraleisti senaties termino, jei ieškinys būtų buvęs atmestas, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš K. S. IĮ nuostolius, tačiau kartu prašė sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta byla dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl sutarties galiojimo datos pripažinimo negaliojančia, ieškinį dėl nuostolių atlyginimo K. S. IĮ atsiėmė. Jokių taikos sutarčių ar kitokių susitarimų atlyginti nuostolius su K. S. įmone nebuvo sudaryta, nes, nustačius, kad sutartis įvykio dieną negaliojo, pareiga atlyginti nuostolius perėjo Biurui, kuris šiuo pagrindu 2011-03-04 grąžino UADB „ERGO LIETUVA“ be pagrindo išmokėtus 704 593,28 Lt, o pats įgijo reikalavimo teisę į atsakovą D. K.. Tarp UADB „ERGO Lietuva“ ir Biuro nebuvo draudimo teisinių santykių, galiojo trejų metų ieškinio senaties terminas (2 t., b. l. 6-8).

7Trečiasis asmuo V. J. prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Jis paaiškino kad 2004 m. kovo mėnesio pabaigoje Ispanijoje savo automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) pardavė D. K., kuris už automobilį visiškai atsiskaitė ir tapo jo savininku, tačiau per nepatyrimą ir neapdairumą sandorio nustatyta tvarka neįregistravo. Automobilį pardavė su galiojančia iki 2004-04-22 įprastine transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Jis grįžo į Lietuvą, įsidarbino. Po to pareiga sudaryti draudimo sutartį teko savininkui ir valdytojui D. K., kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, įvykio dieną nebuvo įvykdęs pareigos sudaryti privalomojo draudimo sutartį. Atsakovas yra pripažintas kaltu dėl padarytos žalos ir autoįvykio kilimo. Todėl Biuras pagal TPVCAPDĮ 23 str. turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (2 t., b. l. 53-55).

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Europos sąjungos valstybėje Ispanijoje 2004-05-16 įvyko eismo įvykis, dėl kurio kilimo ir atsiradusios žalos padarymo 2005-12-02 Ispanijos teismo nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas D. K. (1 t., b. l. 104-116). 2004-05-16 dieną eismo įvykio metu atsakovo D. K. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę BMW, v/n ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato LR TPVCAPD įstatymo 4 str. 1 d., 41 str. nuostatos. Neatskleidus fakto apie 2004-05-16 dieną Ispanijoje įvykusį autoįvykį, atsakovo D. K. tėvas J. K. 2004-05-19 per UADB “ERGO Lietuva“ draudimo tarpininkę K. S. IĮ sudarė įprastinę transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02/0031198, kurioje J. K. pageidavimu nurodė atgalinę jos įsigaliojimo datą 2004-05-15 00.00 (1 t., b. l. 133-134). Šios sutarties pagrindu buvo išduotas draudimo polisas Nr. LT/ACA 3671596 bei žalioji kortelė Nr. LT/02/0047934(1 t., b. l. 135-136). 2011-02-13 įsiteisėjusiame Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-09-16 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-65-649/2010 ir 2011-02-03 Panevėžio apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-41-212/2011 konstatuota, kad Sutartis įsigaliojo ne 2004-05-15 d. 0.00 val., bet 2004-05-19 10.50 val. ir galiojo iki 2005-05-18 d. 24.00 val., t. y. negaliojo minėto eismo įvykio padarymo metu (1 t., b. l. 59-66, civilinės bylos Nr. 2-65-649/2014 medžiaga, 4 tomai). Ispanijos teismo 2005-12-02 nuosprendžiu Nr. 255/05 dėl kūno sužalojimo per neatsargumą kaltu pripažintas atsakovas D. K., jis nubaustas atlyginti nukentėjusiajam 249 552,88 EUR žalą bei nustatytas palūkanų mokėjimas, ir tai 2005-12-29 dienai sudarė 282 726,76 EUR (1 t., b . l. 105-119). Ispanijos automobilių draudikų biuras 2005-12-29 pateikė reikalavimą UADB „ERGO Lietuva“ išmokėti 282 726,76 Lt EUR (704 593, 28 Lt) draudimo išmoką (1 t., b. l . 9-10, 118-119, 126-130, 127-129). 2006-02-23 UADB „ERGO Lietuva“ minėtą sumą sumokėjo, tačiau 2006-01-12 iškėlė civilinę bylą dėl Sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir 2007-05-05 civilinę bylą Nr. 2-5-425/2011 dėl nuostolių priteisimo iš K. S. IĮ. Dar 2006-02-13 UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į Biurą pranešdama visą žinomą informaciją apie įvykį ir sutarties sudarymo aplinkybes atgaline data, prašė informacijos apie galimybes sustabdyti išmokos mokėjimą Ispanijos draudikų biurui iki bus išnagrinėta byla bei ar Biuras grąžins išmoką bendrovei, jei teismo sprendimu bus nustatyta, kad draudimo sutartis įvykio metu negaliojo (1 t., b. l. 131, 182). 2006-02-15 Biuras bendrovę informavo, jog tuo metu draudimo sutartis galiojo ir ji turi patenkinti Ispanijos draudikų biuro reikalavimą, o, jei bus teisiškai konstatuota, kad eismo įvykio metu kaltininkas neturėjo galiojančios draudimo sutarties, Biuras kompensuos išmokėtas išmokas dėl žalos už neapdraustąjį vairuotoją (1 t., b. l. 132, 181). Pagal 2011-02-14 UADB „ERGO Lietuva“ prašymą 2011-03-04 Biuras kompensavo (grąžino) jai minėto dydžio draudimo išmoką (1 t., b. l. 51-52, 53, 137, 138, 179, TPVCAPDĮ 17 str. 4 d.). Biuras 2011-05-13 pretenzija pareikalavo atsakovą sumokėti minėtą sumą, tačiau atsakovas neatsiskaitė, todėl 2013-12-22 pareiškė ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo regreso teise (1 t., b. l. 54, 55).

10Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas įvykusiu, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus, negu jo nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 str. nurodytus įrodymų vertinimo principus, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2005 ir kt.). Vadovaudamasis minėtais principais ir teismine praktika teismas vertinio šios bylos įrodymus. Teismo nuomone, ieškovas leistinais įrodymais įrodė, kad atsakovas autoįvykio metu buvo virš minėto automobilio savininkas, kuris vairavo neapdraustą Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę, kuris pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir kuris yra kaltas dėl virš minėto autoįvykio kilimo ir padarytos nukentėjusiajam žalos atlyginimo. Šios išvados daromos vadovaujantis šiais motyvais.

11Nors automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ) kurio vairuotojas buvo pripažintas kaltu dėl virš nurodyto autoįvykio kilimo, iki jo išregistravimo iš transporto priemonių registro 2010-07-17 tebebuvo registruotas V. J. vardu (2 t., b. l. 25-26), tačiau atsakovas pripažino pastarojo nurodomą faktą, kad 2004 m. kovo mėnesio pabaigoje Ispanijoje automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) jis su iki 2004-04-22 dienos galiojančiu UAB „Baltik garant“ draudimo polisu AGA Nr. 0230634 nusipirko iš V. J. (1 t., b .l. 139). Todėl daroma išvada, kad atsakovas, jo nurodytu laiku nusipirkęs automobilį, tapo savininku. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog konkretus asmuo viešajame registre įrašytas kaip transporto priemonės savininkas (valdytojas), esant ginčui, gali būti nepakankama pripažinti tokio asmens atsakomybę pagal TPVCAPDĮ nuostatas ir kad atsakovas gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis paneigti registro duomenis, o draudikas gali ginčyti šio atsakovo pateiktas aplinkybes kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti. Pagal formuojamą teismų praktiką, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Ieškovas šiuo atveju aplinkybės, kad automobilio savininku buvo atsakovas D. K., neginčijo. Todėl teismas ją laiko įrodyta.

12Lietuva ir Ispanija yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo ir tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus nacionaliniai draudikų biurai vadovaujasi Biurų tarybos Vidaus nuostatais, paskelbtais su 2003-07-28 komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)) (3, 4 priedai). Pagal šių aktų reglamentavimą Ispanijos draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu. Lietuvos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju atsakingas už jo valstybėje registruotų transporto priemonių žalų atlyginimą (1 t., b. l. 6-7, 39-50). Administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarką ir dydį nustato 37-osios generalinės asamblėjos sprendimas ir rekomendacijos „Sprendimas Nr. 2. Administravimo mokestis: laikinam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikoma naujoji taisyklė (1 t., b. l. 37-38).

13Regreso tvarka reikalaudamas sumų, kurias už ieškovą Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo UADB „ERGO Lietuva", Biuras teisėtai ir pagrįstai savo reikalavimą grindžia tuo teisiniu pagrindu, kad TPVCAPDĮ (nuo 2004-05-01 galiojusi įstatymo red.) 23 str. 1 d. numatė, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. (kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė). Šio straipsnio 5 dalis numatė, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš neapdrausto kaltininko ar atsakingo draudiko. Pagal TPVCAPDĮ 4 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. TPVCAPDĮ 41 str. 8 d. buvo numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio Įstatymo reikalavimus, sudarymą. TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Biurui šiuo atveju atsiranda ne tik dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Taigi atsakovas pažeidė TPVCAPDĮ 4 str. 1, 2 d., 41 str. 8 d. draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl šios neteisėtos veiklos Biurui buvo padaryta žala (CK 6.246 str.).

14Faktinį reikalavimo pagrindą sudaro aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, atsakovas D. K. yra atsakingas už žalos padarymą ir jis įvykio dieną nebuvo įvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, o Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, turėjo pareigą sumokėti išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Ta aplinkybė, kad, kol nebuvo nuginčyta Sutarties dalis ir neįsiteisėjo teismo sprendimai dėl Sutarties įsigaliojimo datos pripažinimo negaliojančia, už Biurą draudimo išmoką Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui buvo sumokėjusi UADB „ERGO Lietuva“ ir kuriai po teismo sprendimo išmoką Biuras grąžino, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Biuras yra netinkamas ieškovas šioje byloje ir neturi regreso teisės į atsakovą.

15Teismo nuomone, byloje pateikti įrodymai visiškai įrodo padarytos žalos dydį. Iš Granados poskyrio Motril padalinio policijos 2004-05-26 protokolų, įvykio apžiūros protokolo, liudytojo paliudijimo duomenų matyti, kad 2004-05-16 A-345 kelio Cadiar-La -Rabita 27 400 km įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ) partrenkė dviratininką S.C. L., jį sunkiai sužalojo, taip pat buvo padaryta materialinė žala eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms (1 t., b. l. 10-11, 12-13, 14-17, 18-21, 22-25, 26-31, 32-36). Iš Biuro susirašinėjimo dokumentų, dokumentų iš ligoninės, Ispanijos teismo nuosprendžio Nr. 255/05 duomenų nustatyta, kad nukentėjęs S. C. L. nurodyto autoįvykio metu patyrė kūno sužalojimų, kurių gydymas truko 311 dienų, 2005-05-06 jas buvo pripažintas visiškas ir nuolatinis neįgalumas dėl įvykio sukeltų sunkių pasekmių, trukdančių nukentėjusiajam užsiimti bet kokia darbine veikla, didele apimtimi užsiimti laisvalaikio, sportine veikla, taip pat dėl sugadinto dviračio, dėl receptinių akinių įgijimo, transporto, kelionių, pragyvenimo išlaidų, masažo procedūrų, dantų protezavimo, kompiuterinės ašinės tomografijos, gydytojų konsultacijoms, vaistų įgijimui ir patyrė teismo nuosprendžiu nustatytą 249 552,88 EUR materialinę žalą, apskaičiuotą pagal teismo medicinos išvadą, 6,38 % palūkanos nuo eismo įvykio dienos (palūkanos plius 50 % pagal nuosprendį), viso – 275 506,78 EUR (1 t., b. l. 102-103, 104-117,122-123), galutinė suma - 282 726,76 EUR (1 t., b. l. 118-119). Ispanijos teismo 2005-12-02 nuosprendžiu Nr. 255/05 dėl kūno sužalojimo per neatsargumą kaltu pripažintas atsakovas D. K., jis nubaustas atlyginti nukentėjusiajam 249 552,88 EUR žalą, taip pat pripažinta draudimo įmonės tiesioginė civilinė atsakomybė užtikrinti, kad prie nurodytos sumos būtų pridėtas teisinis palūkanų augimas – 50 % nuo įvykio datos, kuris negali būti mažesnis nei 20 % per metus, jeigu būtų praėję du metai, kas 2005-12-29 dienai sudarė 282 726,76 EUR (1 t., b . l. 105-119). Nuosprendyje, taip pat kituose dokumentuose apie žalos dydį yra išsamiai išdėstyta, kokios išmokos sudaro nukentėjusiajam asmeniui atlygintinos žalos dydį bei jų atsiradimo pagrindas (1 t., b. l. 120-123). Atsakovas teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas nuosprendis, dalyvavo, yra su juo susipažinęs ir pagal bylos duomenis neginčijo nustatyto žalos dydžio sumos pagrįstumo ir teisėtumo. TPVCAPDĮ 15 str. 4 d. nustatyta, kad, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Biuras pateikė duomenis ir įrodė, kad Ispanijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui draudimo išmoką sumokėta atsižvelgiant į tos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybės, kad išmoka išmokėta atsižvelgiant į kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo, tačiau atsakovas neginčijo žalos padarymo fakto, aplinkybių, žalos dydžio ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrįstas faktinis pagrindas, atsižvelgiant į įstatyme numatytas sąlygas ir aplinkybes, svarstyti klausimą dėl priteisiamos žalos dydžio sumažinimo įstatyme numatytais pagrindais. Ieškovas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6. 280 str. 1 d.). Taigi ieškovas įvykdė savo pareigą šios kategorijos bylose įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį (CPK 178 str.), o atsakovas be pagrindo tvirtina esant priešingai.

16Ieškinio senaties termino tikslas yra ne tik užtikrinti teisinių santykių stabilumą, bet ir sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, todėl jis nustatytas abiejų šalių, o ne tik atsakovo, interesais. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

17Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 127 str. 4 d. nurodyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-08-285 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009 ir kt.). Teismo nuomone, nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią šioje byloje, yra svarbu nustatyti, kada Biuras faktiškai suvokė arba privalėjo suvokti, būdamas pakankamai atidus ir apdairus, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, taip pat turi būti įvertintos ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal šioje byloje nustatytą neįprastinę faktinę situaciją, TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. nustatyta Biuro pareiga sumokėti draudimo išmoką Ispanijos draudikų biurui TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. pagrindu dėl to, kad buvo padaryta žala Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ nuostatas, buvo patvirtinta ir konstatuota tik 2011-02-03 įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo pripažinta, kad draudimo Sutartis įsigaliojo 2004-05-19 dieną ir negaliojo 2004-05-16 įvykusio autoįvykio metu (1 t., b. l. 59-66, civilinės bylos Nr. 2-65-649-2010 – 4 t., b. l. 100-109, 147-154). Kol tarp šalių vyko minėtas ginčas dėl draudimo sutarties įsigaliojimo datos ir neįsiteisėjo minėtas teismo sprendimas, ieškovas neturėjo TPVCAPDĮ numatytos pareigos užsienio draudikų biurui išmokėti išmoką, o jos neišmokėjęs neįgijo teisės naudotis regreso teise. Jeigu ieškinys dėl minėtos Sutarties dalies pripažinimo negaliojančia būtų nepatenkintas, tai Biuras nebūtų turėjęs pareigos atlyginti žalą dėl aptarto įvykio ir vėliau įgyti regreso teisės į atsakovą. UADB “ERGO Lietuva“ 704 593.28 Lt draudimo išmoką 2006-02-23 išmokėjo Ispanijos draudikų biurui todėl, kad tuo metu dar nebuvo nuginčyta, nors nuo 2006-01-12 jau buvo teisme ginčijama, minėta draudimo Sutartis (civilinės bylos Nr. 2-65-649-2010 – 4 t., b. l. 5, 70). Dar 2006-02-13 UADB „ERGO LIETUVA“ kreipėsi į Biurą pranešdama visą žinomą informaciją apie įvykį ir sutarties sudarymo aplinkybes atgaline data, prašė informacijos apie galimybes sustabdyti išmokos mokėjimą Ispanijos draudikų biurui iki bus išnagrinėta byla, klausė, ar Biuras grąžins išmoką bendrovei, jei teismo sprendimu bus nustatyta, kad draudimo sutartis įvykio metu negaliojo (1 t., b. l. 131). 2006-02-15 Biuras bendrovę informavo, jog tuo metu draudimo sutartis galiojo ir bendrovė turi patenkinti Ispanijos draudikų biuro reikalavimą, o, jei bus teisiškai konstatuota, kad eismo įvykio metu kaltininkas neturėjo galiojančios draudimo sutarties, Biuras kompensuos išmokėtas išmokas dėl žalos už neapdraustąjį vairuotoją (1 t., b. l. 132). Pripažintas negaliojančiu sandoris (jo dalis) laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl 2004-05-16 Sutartis negaliojo ir visi nagrinėjame teisiniame santykyje dalyvaujantys asmenys turi elgtis taip, kaip kad sandorio minėtai dienai nebūtų buvę (CK 1.95 str. 1 d.). Po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo 2011-02-03 dieną pagal 2011-02-14 UADB „ERGO Lietuva“ prašymą 2011-03-04 Biuras pagrįstai kompensavo (grąžino) UADB „ERGO Lietuva“ minėto dydžio draudimo išmoką, t. y. įvykdė pagrindinę prievolę, ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes nuo tada ieškovas sužinojimo apie jo teisių pažeidimą (1 t., b. l. 51-52, 53, 137, 138, TPVCAPDĮ 17 str. 4 d.). Biuras 2011-05-13 pateikė pretenziją atsakovui dėl minėtos skolos sumokėjimo ir 2013-12-22 pareiškė ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo regreso teise (1 t., b. l. 54, 55), todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

18Teismo nuomone, nėra pagrindo ieškinio senaties termino pradžią Biurui skaičiuoti nei nuo 2006-02-23, kada UADB „ERGO Lietuva“ išmokėjo išmoką, nei nuo kitų atsakovo nurodytų datų. Pažymėtina, kad tai, jog draudimo bendrovė, nelaukdama teisminio ginčo pabaigos ir tai suderinusi su Biuru, išmokėjo išmoką Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui, atitiko visų šiame teisiame santykyje dalyvaujančių asmenų interesus, nes žala buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, numatančiu ženklias netesybas sprendimo nevykdymo atveju, netesybas būtų skaičiavęs ir Ispanijos draudikų biuras, kas tik būtų padidinę jau padarytą žalą (1 t., b. l. 102-103, 105-117). Byloje nustatyta, kad minėtą draudimo sutartį J. K., atsakovo tėvas, sudarė atsakovo D. K. pavedimu ir prašymu. Panevėžio apygardos teismas 2011-02-03 nutartyje, priimtoje minėtoje civilinėje byloje dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, be kita ko, konstatavo, kad atsakovas J. K. prašė nurodyti, jog sutartis įsigalioja atgaline data, kad jis „siekia išvengti atsakomybės ir kreipdamasis į draudimo bendrovę žinojo apie sūnaus dalyvavimą autoįvykyje, kad jo civilinė atsakomybę nebuvo drausta“ (civilinės bylos Nr. 2-65-649-2010 – 4 t., b. l. 153). Teismo nuomone, toks elgesys nėra nei sąžiningas, nei teisingas. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o visi įstatymai, tame tarpe – ir reguliuojantys ieškinio senaties klausimus, turi būti aiškinami vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1,5 str. 1 d., 4 d.). Todėl minėtos normos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad to pasekoje minėtų principų ir teisės aktų reikalavimų nepažeidęs ieškovas prarastų galimybę pasinaudoti jam įstatymo nustatyta teise ginti savo pažeistas teises, ir priešingai – minėtų reikalavimų nesilaikęs, juos pažeidęs ir neteisėto sandorio pasekmėmis pasinaudojęs asmuo išvengtų prievolės vykdymo ir atsakomybės.

19UADB „ERGO Lietuva“ 2007-05-05 Panevėžio apygardos teisme buvo pareiškusi ieškinį atsakovei K. S. IĮ dėl 705 733,69 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo, nes atsakovė su J. K. 2004-05-19 draudimo sutartį sudarė atgaline data nuo 2004-05-15, kai apdraustasis automobilis jau buvo dalyvavęs eismo įvykyje ir padaręs žalos (civilinė byla Nr. 2-5-425/2011 – b. l. 4-7). Ši byla Panevėžio apygardos teismo 2007-08-24 nutarties pagrindu buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl minėtos draudimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia (CPK 163 str. 3 p., b. l. 124-125). Teismas nutartyje nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymą grindė tuo, jog, patenkinus ieškinį dėl draudimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, atsakovu galėtų būti Biuras. Bylos duomenys patvirtina, kad šios pareigos Biuras neneigė ir, 2011-02-03 įsiteisėjus teismo sprendimui dėl minėtos draudimo sutarties dalies įsigaliojimo dalyje pripažinimo negaliojančia, 2011-03-04 grąžino UADB „ERGO Lietuva“ už Biurą išmokėtą draudimo išmoką. 2011-05-10 minėtą ieškinį ieškovė UADB „ERGO Lietuva“ atsiėmė ir teismas 2011-05-10 nutartimi jį paliko nenagrinėtu (b. l. 174). Todėl atsakovo argumentai, susiję su minėtos civilinės bylos Nr. 2-5-425/2011 iškėlimu, ieškinio atsisakymo aplinkybėmis ir jos reikšme šio ieškinio išsprendimui, nesudaro pagrindo ieškinio netenkinti.

20Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tai numato CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d., 6.261 str.

21Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai iš atsakovo ieškovui priteisiamos žyminis mokestis, kitos bylinėjimosi išlaidos, o valstybei – išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Už ieškinį sumokėta 11 046 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 81-85). Ieškovas už ieškinio vertimus į užsienio kalbą ir iš užsienio kalbos, taip pat už dokumentų tvirtinimą šioje byloje sumokėjo 1048,80 Lt (1 t., b. l. 56, 57, 140, 141). Byloje buvo 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1). Ieškovas nurodo, kad turėjo 13,91 Lt išlaidų kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo byloje Nr. L2-908-434/2013, tačiau iš teismo įsakymo turinio matyti, kad ši suma buvo įskaityta į žyminio mokesčio sumą, kurią buvo nuspręsta ieškovui (kreditoriui) grąžinti (1 t., b. l. 58). Trečiasis asmuo ieškovo pusėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3150 Lt (2 t., b. l. 10, 19, 20). Iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 2000 Lt už atsiliepimų surašymą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad trečiasis asmuo dalyvauja trečioje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamos tos pačios aplinkybės skirtingais teisiniais aspektais tarp tų pačių šalių, todėl ilgo pasirengimo šiais bylai nereikėjo. Tokio dydžio išlaidos laikytinos atitinkančiomis CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius.

22Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais,

Nutarė

23Ieškinį tenkinti visiškai.

24Priteisti iš D. K. (a. k. ( - )

25- ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (a. k. 125709291, a. s. Nr. ( - ), AB SEB bankas) - 704 593,28 Lt (septynis šimtus keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris litus 28 ct) (282 726,76 EUR) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (704 593,28 Lt arba 282 726,76 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 046 Lt (vienuolika tūkstančių keturiasdešimt šešis litus) (3199,10 EUR) žyminio mokesčio, 1048,80 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis litus 80 ct) (303,70 EUR) bylinėjimosi išlaidų, išmokėtų vertėjams;

26-trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (kodas 302912288) – 2000 Lt (du tūkstančius litų) (579,20 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

27-į valstybės biudžetą 30 Lt (trisdešimt litų) (8,70 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, į. k. 5660).

28Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašė... 4. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2004-05-16 Ispanijoje dėl atsakovo,... 5. Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 6. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašė ieškinį... 7. Trečiasis asmuo V. J. prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Jis... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 9. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Europos sąjungos valstybėje... 10. Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų... 11. Nors automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ) kurio vairuotojas buvo pripažintas... 12. Lietuva ir Ispanija yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų... 13. Regreso tvarka reikalaudamas sumų, kurias už ieškovą Ispanijos... 14. Faktinį reikalavimo pagrindą sudaro aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko... 15. Teismo nuomone, byloje pateikti įrodymai visiškai įrodo padarytos žalos... 16. Ieškinio senaties termino tikslas yra ne tik užtikrinti teisinių santykių... 17. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į... 18. Teismo nuomone, nėra pagrindo ieškinio senaties termino pradžią Biurui... 19. UADB „ERGO Lietuva“ 2007-05-05 Panevėžio apygardos teisme buvo... 20. Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už... 21. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai iš atsakovo ieškovui priteisiamos... 22. Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais,... 23. Ieškinį tenkinti visiškai.... 24. Priteisti iš D. K. (a. k. ( - )... 25. - ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (a. k.... 26. -trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (kodas 302912288) –... 27. -į valstybės biudžetą 30 Lt (trisdešimt litų) (8,70 EUR) išlaidų,... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...