Byla e2S-369-613/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-11-28 nutarties, kuria netenkintas atsakovo T. Ž. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ieškinį atsakovui T. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-09-09 sprendimu už akių patenkino ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „( - )“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo T. Ž. 22 242 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „( - )“ naudai.
  2. 2016-11-10 atsakovas teismui pateikė pareiškimą, prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti bei peržiūrėti teismo 2016-09-09 sprendimą už akių.
  3. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-11-16 nutartimi atnaujino praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-11-28 nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nevykdė Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) bei Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-26 nutartimi atsakovui nustatytos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus, t. y. neperdavė bankroto administratoriui materialinių vertybių, kurios yra įtrauktos į trumpalaikį turtą, todėl tai traktavo kaip neteisėtą atsakovo neveikimą, kurio pasekmė – BUAB „( - )“ ir jos kreditorių patirta tiesioginė turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, o esant nurodytoms aplinkybėms, padarė išvadą, jog egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovui 2016-09-09 sprendime už akių tinkamai buvo pritaikyta civilinė atsakomybė ir jos pagrindu iš atsakovo buvo priteista 22 242 Eur žala ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Teisme dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-11-28 nutarties gautas atsakovo atskirasis skundas, atsakovas su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neanalizavo ir nenagrinėjo pareiškime nurodytų argumentų apie faktines bylos aplinkybes, nepareikalavo iš ieškovės papildomų dokumentų ieškovės reikalavimams pagrįsti, nesiėmė priemonių pasiūlyti šalims kilusį ginčą išspęsti taikiu būdu;
    2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių bankroto administratorius atsisakė perimti bendrovei priklausančias materialines vertybes, kurias privalo perimti;
    3. Pirmosios instancijos teismas neišklausė proceso šalių apie susiklosčiusias tarp šalių faktines aplinkybes;
    4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti ieškinį, o tuo labiau teismo sprendimą už akių, kol nebuvo išnaudota ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra, t. y. kol nebuvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nes BUAB „( - )“ ir atsakovą siejo darbo santykiai;
    5. Pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria atmetė atsakovo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, apie atsakomybės pagrindus nepasisakė ir jų neanalizavo;
    6. Ne apeliantas nevykdo pareigos perduoti bankrutuojančios bendrovės turto bankroto administratoriui, o bankroto administratorius nevykdo pareigos perimti bankrutuojančiai bendrovei priklausantį turtą, kurį apeliantas bankroto administratoriui siūlė pasiimti;
    7. Bankroto administratorius galimai tyčia ir sąmoningai teismui nurodė apelianto adresą, kuriuo apeliantas niekada negyveno bei nepateikė kitų susisiekimui reikalingų duomenų, pvz., telefono numerio, el. pašto adreso, dėl to, apeliantui nežinant apie bylos iškėlimą, yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių;
    8. Nuostolių ar žalos BUAB „( - )“ apeliantas nepadarė, nes materialinės vertybės yra ir bankroto administratorius turi galimybę jas pasiimti, todėl nėra vieno iš svarbiausių atsakomybės pagrindų, t. y. nuostolio ar žalos deliktinei atsakomybei atsirasti;
    9. Šioje civilinėje byloje sprendimo už akių nebuvo galima priimti, nes apeliantas negavo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, negavo ieškinio, nežinojo apie posėdžio vietą ir laiką ir nežinojo apie apeliantui iškeltą civilinę bylą.
  2. Teisme gautas ieškovės BUAB „( - )“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., atsiliepimas į atskirąjį skundą. Su atskiruoju skundu ieškovė nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 ir 2016-11-28 procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovas neteisingai nurodo, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, atsakovas buvo UAB „( - )“ vadovas, įmonę ir vadovą sieja fiduciariniai santykiai, įmonės vadovo pareigas reglamentuoja LR Civilinis kodeksas bei Akcinių bendrovių įstatymas;
    2. Atsakovas, palikdamas direktoriaus pareigas, turėjo užtikrinti tinkamą viso bendrovės turto ir dokumentų perdavimą teismo paskirtam bankroto administratoriui;
    3. Atsakovas nenuginčijo įstatyme nustatytos jo kaltės prezumpcijos, todėl pagrįstai iš atsakovo buvo priteista žala;
    4. Ne bankroto administratorius privalo perimti bankrutuojančios bendrovės turtą, o įmonės vadovas privalo perduoti visą turtą bei dokumentus.

4Teismas konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Atskirasis skundas netenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).
  4. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
  5. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
  6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos.
  7. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui pareikšto ieškinio su priedais bei teismo pranešimo, kuriame atsakovui buvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimą, o taip pat atsiliepimo nepateikimo pasekmės, nuorašai įteikti tinkamai CPK nustatyta tvarka. Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas išnagrinėjo civilinę bylą, priimdamas sprendimą už akių.
  8. Apeliantas mano, jog sprendimo už akių nebuvo galima priimti, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo ar teismo posėdžio laiką ir, jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį pateikimo, nurodo, jog jis negavo ieškinio, nežinojo apie posėdžio vietą ir laiką ir nežinojo, jog jam yra iškelta civilinė byla, negavo teismo sprendimo už akių nuorašo, negalėjo pateikti pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, jog jam procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu buvo pažeistos proceso teisės normos ir teismo sprendimas už akių buvo negalimas. Nurodė, kad pagrindinės priežastys, lėmusios atsiliepimo nepateikimą, buvo tos, kad jis negavo teismo procesinių dokumentų, nežinojo apie civilinės bylos teisme iškėlimą. Nurodo, jog adresais, kuriais buvo siųsti procesiniai dokumentai, jis niekada negyveno, gyvenamąją vietą deklaravo adresu ( - ), tačiau ir deklaruotos gyv. vietos adresu atsakovui siunčiamų procesinių dokumentų įteikti nepavyko.
  9. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus. CPK 117 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. Pažymėtina, jog procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami visais žinomais adresais: ( - ), ( - ). Kadangi iš SODROS duomenų matyti, jog asmuo vykdo individualią veiklą, kito darbovietės adreso nėra, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė CPK 122-123 straipsniuose nustatytą procesinių dokumentų įteikimo pareigą. CPK 130 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus apeliantui įteikė viešo paskelbimo būdu, todėl, kaip jau minėta, atmestini apelianto argumentai dėl to, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo ar teismo posėdžio laiką ir, jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį pateikimo. Pažymėtina, jog pats apeliantas netinkamai vykdo savo pareigas. Nors apeliantas neneigia, jog jam yra žinoma apie bankroto bylos UAB „( - )“ iškėlimą, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog jokių kitų adresų, kuriais apeliantui būtų galima įteikti procesinius dokumentus jis taip pat nėra pateikęs bei nurodo, jog taip pat nėra žinoma apie bankroto byloje jam skiriamas baudas. Tokia apelianto pozicija, kai jis pats netinkamai vykdo savo pareigas (nepraneša teismui apie pasikeitusį adresą) nelaikytina svarbia aplinkybe, lėmusia apelianto negalėjimą pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį (CPK 285 straipsni).
  10. Atmestini apelianto argumentai, nurodantys, jog bankroto administratorius privalo organizuoti materialinių vertybių perėmimą, o ne apeliantas – jų perdavimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nustato, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Ši pareiga apeliantui taip pat buvo nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-26 nutartimi, kuria UAB „( - )“ iškelta bankroto byla. Kadangi apeliantas nurodo, jog jam yra žinoma apie UAB „( - )“ bankroto bylos iškėlimo, jam taip pat yra žinoma apie jam tenkančią pareigą perduoti įmonės dokumentus bei turtą.
  11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog sprendžiant klausimą dėl žalos iš apelianto priteisimo teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso normomis bei tokiam ginčui taikoma išankstinė neteisminė procedūra – skundo pateikimas darbo ginčų komisijai. Sutiktina su ieškovės bankroto administratoriaus motyvais, jog įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (LR CK 2.87 stra., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 1-3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog apeliantas, būdamas atsakingas už ieškovės turto išsaugojimą, turėjo užtikrinti tinkamą viso bankrutuojančios bendrovės turto ir dokumentų perdavimą teismo paskirtam administratoriui, o šios pareigos neįvykdęs apeliantas pažeidė juridinio asmens vadovo pareigas.
  12. LR CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, todėl atmestini apelianto argumentai, susiję su nepagrįstu žalos priteisimu.
  13. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

6Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-11-28 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai