Byla AS-444-510-12
Dėl potvarkio panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos skundą atsakovui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl potvarkio panaikinimo,

Nustatė

2I.

3Pareiškėjas Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. potvarkyje Nr. A3-61 (toliau – ir Potvarkis) ir 2012 m. balandžio 31 d. rašte Nr. (21.107-82)SD-2894 (toliau – ir Raštas) nurodyto Ministerijos reikalavimo grąžinti išmokėtos paramos lėšas. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Potvarkio ir Rašto dalių, kuriose nurodytas Ministerijos reikalavimas grąžinti išmokėtas paramos lėšas, galiojimą. Remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijos Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (pvz., administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Nurodė, kad Ministerija skundžiamo Potvarkio pagrindu 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (21.107-82)SD-2894 nurodė pareiškėjui reikalavimą per 60 kalendorinių dienų grąžinti 136 385,50 Lt išmokėtos paramos lėšų. Pažymėjo, kad paramos lėšas pareiškėjas jau panaudojo ir sumokėjo tiekėjui uždarajai akcinei bendrovei „EKTC“ (toliau – ir UAB „EKTC“) už įvykdytus projekto mokymus. Pareiškėjas neturi teisėto pagrindo reikalauti, kad UAB „EKTC“ grąžintų jam apmokėjimą už tinkamai įvykdytą sutartį. Pareiškėją ir UAB „EKTC“ sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, todėl reikalavimas grąžinti apmokėjimą už tinkamai atliktas paslaugas reikštų sutarčių teisės principo pacta sunt servanda pažeidimą. Dėl šių priežasčių Ministerijos reikalavimo tenkinimas pareiškėjui reikštų ne ką kitą, kaip 136 385,50 Lt sumos sumokėjimą iš savo nuosavų lėšų, skirtų įprastinei pareiškėjo veiklai. Reikalaujama grąžinti lėšų suma yra didelė ir pareiškėjui, kaip viešajam juridiniam asmeniui, reikštų didelio masto žalą bei ženklų veiklos apribojimą. Tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Potvarkio panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą, tačiau nebūtų sustabdytas ginčijamo Potvarkio pagrindu reikalaujamos sumos išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalėdamas naudotis 136 385,50 Lt dydžio suma, viešojo juridinio asmens veikla būtų apribota ir jis patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra laikinas ir jų taikymas neturės žalingo poveikio atsakovui ar kitiems tretiesiems asmenims, todėl proporcingas siekiamam tikslui apsaugoti pareiškėjo interesus iki tol, kol bus teisėtai išsiaiškintos visos abejonės dėl skundžiamo atsakovo Potvarkio.

4Tretysis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ir Agentūra) atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimas turi būti taikomas tais atvejais, kai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Šio ginčo atveju tokių aplinkybių nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad Finansavimo ir administravimo sutarties, kurią pasirašė Ministerija, Agentūra ir pareiškėjas, bendrųjų sąlygų 2.1.17 punktas nustato, kad pareiškėjas, gavęs Ministerijos sprendimą dėl projekto finansavimo sumažinimo, turi per nurodytą terminą grąžinti sprendime nurodytą išmokėtų projekto finansavimo lėšų sumą ir įvykdyti kitus sprendime nurodytus reikalavimus. Taigi sutartyje, kuri yra pasirašyta šalių ir turi įstatymo galią, numatyta, jog už pažeidimą paskirta finansinė korekcija turi būti vykdoma, nenumatant jokių jos sustabdymo, atidėjimo atvejų ar kitokių išimčių, ir apie tai pareiškėjui buvo žinoma. Jeigu ginčijamas Potvarkis būtų panaikintas, Ministerija, vykdydama teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vertino, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nepagrįstas.

5II.

6Vilnius apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėjimui. Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

7Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007), vertino prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų.

8Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (pvz., administracinės bylos Nr. AS858-440/2010, AS858-13/2011), jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Taigi subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus. Kitaip tariant, byloje turi būti pateikti įrodymai, kad tokia grėsmė objektyviai egzistuoja. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

9Teismas atkreipė dėmesį, jog ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje nėra.

10III.

11Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinti.

12Be argumentų, pateiktų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, nagrinėjant atskirąjį skundą ir vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, analizuotinos būtent konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-751/2011).

13Mano, kad Ministerijos reikalavimo vykdymo nesustabdymas pareiškėjui sukeltų neigiamas teisines pasekmes dar net nepriėmus jokio sprendimo dėl Potvarkio teisėtumo. Pareiškėjo pagrindinė veikla yra jo narių interesų atstovavimas ir tenkinimas. Vykdant šią veiklą, pareiškėjas yra laimėjęs ir vykdo tris projektus, kurių veikla yra nukreipta į eksporto rinkų plėtrą, siekiant, jog įmonės ir jų gaminama produkcija būtų pastebėta. Projektų įgyvendinimo laikotarpiu numatomas dalyvavimas tarptautinėse parodose ir kontaktų mugėse bei vykdomos kitos į eksporto skatinimą nukreiptos veiklos. Šios veiklos yra itin svarbios pareiškėjo veiklai ir jo nariams. Vykdant šiuos projektus, pareiškėjui yra skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas, tačiau pareiškėjas taip pat yra įsipareigojęs skirti šių projektų įgyvendinimui didelę dalį nuosavų lėšų: projektui „Lietuvos statybos paslaugos eksportui „CONSTRBUILDLT“ skiriamų nuosavų lėšų suma sudaro 217 255,00 Lt; projektui „Lietuvos maisto produktai eksportui „FOODLT“ skiriamų nuosavų lėšų suma sudaro 247 033,00 Lt; projektui „Lietuvos žiniomis grįsti produktai ir paslaugos eksportui „HIGHTECHLT“ skiriamų nuosavų lėšų suma sudaro 249 980,00 Lt. Pareiškėjas šiais projektais yra įsipareigojęs vykdyti numatytas veiklas tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tiek Lietuvos verslo paramos agentūrai, ir, svarbiausia, savo nariams, dalyvaujantiems šiuose projektuose. Be paminėtų projektų, pareiškėjas yra laimėjęs ir vykdo projektą „Žiniomis grįsto verslumo skatinimas „INOSTARTAS“, kurio veiklos yra susiję su studentų verslumo ir praktinių įgūdžių žiniomis grįsto verslo plėtojimo srityje stiprinimu, panaudojant verslo ir inovacijų paramos paslaugų sistemos organizacijų sinergiją. Šiam projektui yra skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansavimas. Be skirto finansavimo pareiškėjas yra įsipareigojęs projekto įgyvendinimui skirti 226 416,64 Lt nuosavų lėšų. Projektai ir jų rėmuose vykdomos veiklos sudaro labai didelę dalį pareiškėjo savo nariams teikiamų paslaugų. Pareiškėjas yra ne pelno siekianti organizacija, beveik nevykdanti komercinės veiklos, kurios pagrindinis tikslas yra atstovauti savo narius valstybinėse institucijose bei tenkinti jų interesus siekiant laimėti projektus ir jų rėmuose vykdyti narių interesus atitinkančias veiklas. Atsižvelgiant į dabartinę pareiškėjo finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos verslo plėtros agentūrai, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai ir savo nariams, akivaizdu, jog skubotas Ministerijos reikalavimo vykdymas lemtų situaciją, kai pareiškėjas neturėtų pakankamai apyvartinių lėšų ir būtų finansiškai neįgalus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo nariams ir valstybės institucijoms. Tokia situacija sąlygotų didelės dalies pareiškėjo teikiamų paslaugų savo nariams sustabdymą ir žymų veiklos ribojimą. Tai sąlygotų netgi pareiškėjo projektams skirto finansavimo nutraukimą, nes projektų sutartyse Pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti stabilius ir pakankamus finansų išteklius per visą projektų įgyvendinimo laikotarpį. Tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Potvarkio panaikinimo priimtų palankų pareiškėjui sprendimą, tačiau nebūtų sustabdytas ginčijamo potvarkio pagrindu reikalaujamos sumos išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalint naudotis 136 385,50 Lt dydžio suma, pareiškėjo veikla būtų apribota. Nutraukus projektų finansavimo sutartis, pareiškėjas atsidurtų tokioje situacijoje, jog teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo grąžinimas į iki tol buvusią padėti būtų objektyviai neįmanomas.

14Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija savo praktikoje yra konstatavusi, kad proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas, išnagrinėjus bylą, būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-556/2010). Pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra laikinas ir jų taikymas neturės žalingo poveikio atsakovui ar kitiems tretiesiems asmenims. Tuo tarpu pareiškėjui reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas gali sukelti žalingas pasekmes, kurio vėliau gali būti nebeištaisomos. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir į atsakovo interesus ir galimas pasekmes, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra proporcingas siekiamam tikslui apsaugoti pareiškėjo interesus iki tol, kol bus teisėtai išsiaiškintos visos abejonės dėl skundžiamo atsakovo potvarkio. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, bet tokios aplinkybės egzistavimas turi būti įrodytas, t. y. turi būti įrodyta, kad konkretaus ūkio subjekto patiriami finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamo akto dalies dėl baudos sumokėjimo galiojimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-215/2011).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. potvarkyje Nr. A3-61 ir 2012 m. balandžio 31 d. rašte Nr. (21.107-82)SD-2894 nurodyto Ministerijos reikalavimo grąžinti išmokėtos paramos lėšas galiojimo laikinas sustabdymas iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla iš esmės ir įsiteisės teismo sprendimas.

19Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2012 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. A3-61 pareiškėjui sumažinta nustatyta didžiausia projekto „Administracinio personalo profesinių žinių ir įgūdžių tobulinimas Lietuvos pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonėse“ tinkamų finansuoti išlaidų sumą 227 309,15 Lt (iš jų 136 385,50 Lt – ES fondų lėšos). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija Raštu nurodė pareiškėjui per 60 dienų nuo siūlomų grąžinti lėšų formos Nr. PV56-611 patvirtinimo dienos grąžinti 136 385,50 Lt.

20Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010), tačiau asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

21Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog jos nepritaikius nurodytos grąžintinos paramos sumos grąžinimas reikštų didelės dalies pareiškėjo teikiamų paslaugų savo nariams sustabdymą ir žymų veiklos ribojimą, kas sąlygotų netgi pareiškėjo projektams skirto finansavimo nutraukimą, nes nurodyta grąžinti pinigų suma buvo gauta ir panaudota pagal tikslinę paskirtį, t. y. sumokėjo tiekėjui UAB „EKTC“ už įvykdytus projekto mokymus, ir minėtos sumos pareiškėjo sąskaitoje nėra. Nurodo, pareiškėjas yra laimėjęs ir vykdo tris projektus, kurių veikla yra nukreipta į eksporto rinkų plėtrą, siekiant, jog įmonės ir jų gaminama produkcija būtų pastebėta. Vykdant šiuos projektus, pareiškėjui yra skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas, tačiau pareiškėjas taip pat yra įsipareigojęs skirti šių projektų įgyvendinimui didelę dalį nuosavų lėšų: projektui „Lietuvos statybos paslaugos eksportui „CONSTRBUILDLT“ skiriamų nuosavų lėšų suma sudaro 217 255,00 Lt; projektui „Lietuvos maisto produktai eksportui „FOODLT“ skiriamų nuosavų lėšų suma sudaro 247 033,00 Lt; projektui „Lietuvos žiniomis grįsti produktai ir paslaugos eksportui „HIGHTECHLT“ skiriamų nuosavų lėšų suma sudaro 249 980,00 Lt. Pareiškėjas šiais projektais yra įsipareigojęs vykdyti numatytas veiklas tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tiek Lietuvos verslo paramos agentūrai, ir, svarbiausia, savo nariams, dalyvaujantiems šiuose projektuose. Be paminėtų projektų, pareiškėjas yra laimėjęs ir vykdo projektą „Žiniomis grįsto verslumo skatinimas „INOSTARTAS“, kurio veiklos yra susiję su studentų verslumo ir praktinių įgūdžių žiniomis grįsto verslo plėtojimo srityje stiprinimu, panaudojant verslo ir inovacijų paramos paslaugų sistemos organizacijų sinergiją. Šiam projektui yra skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansavimas. Be skirto finansavimo pareiškėjas yra įsipareigojęs projekto įgyvendinimui skirti 226 416,64 Lt nuosavų lėšų.

22Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pateikė sąskaitos išrašą (II t., b. l. 117), kuriame matyti, kad pareiškėjo sąskaitoje 2012 m. birželio 1 d. buvo 350 Lt, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

23Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tada, kai yra reali grėsmė, jog jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo argumentus, susijusius su paskirtos sankcijos įvykdymo sunkumais, Įsakymų neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui ir jo vykdomai veiklai. Pareiškėjas paaiškino, jog jis neturi jokių atliekamų piniginių lėšų, iš kurių galėtų grąžinti dalį gautos paramos, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę Įsakymais nurodytos paramos grąžinimas būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, ir pareiškėjui priėmus nepalankų teismo sprendimą jis vis tiek būtų priverstas grąžinti nurodytą paramos sumą.

24Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje negalima daryti pagrįstos išvados, kad byloje yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

25Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Taip pat pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai teikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kartu pateikiant ir nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

27pareiškėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Pareiškėjas Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – ir... 4. Tretysis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ir... 5. II.... 6. Vilnius apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi... 7. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio... 8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra... 9. Teismas atkreipė dėmesį, jog ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo... 10. III.... 11. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. Be argumentų, pateiktų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones,... 13. Mano, kad Ministerijos reikalavimo vykdymo nesustabdymas pareiškėjui sukeltų... 14. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija savo praktikoje yra... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas... 19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2012... 20. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių... 21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 22. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos... 24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas... 25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. pareiškėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atskirąjį skundą atmesti.... 28. Nutartis neskundžiama....