Byla A-492-118-13
Dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovams Valdui Ramūnui Želniui, advokatui Mindaugui Vaičiūnui,

4atsakovo atstovams Sandrai Junaitei ir Audriui Ilgevičiui,

5trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Giedrei Kornijenkienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Re-notas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Re-notas“ (toliau – ir UAB „Re-notas“, Paramos gavėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydamas panaikinti 2012 m. kovo 27 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) sprendimą Nr. BRK-(10.87)-2344 (toliau – ir Sprendimas) nutraukti 2011 m. rugpjūčio 25 d. tarp Agentūros ir UAB „Re-notas“ sudarytą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KU-10-1-002374-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis, Sutartis).

10Pareiškėjas skunde nurodė, jog Sprendimas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Paaiškino, kad atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė, kuo pasireiškė UAB „Re-notas“ veiksmų neteisėtumas (t. y. neva padarytas paramos sutarties pažeidimas), atsakovo sprendimo teiginiai, susiję su pažeidimo konstatavimu, nepagrįsti jokiomis teisės normomis. Aiškino, kad atsakovas nepagrįstai taikė Paramos sutarties 18 punkto bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės, Taisyklės) 20.4 punkto nuostatas. Nurodė, kad pagal pareiškėjo ir AB „Lesto” sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį už parduodamą elektros energiją UAB „Re-notas“ yra taikomas Valstybinės kainų kontrolės energetikos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimu nustatytas fiksuotas tarifas, kuris mokamas kaip Viešuosius interesus atitinančių paslaugų lėšos (toliau – ir VIAP), vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-215 patvirtinto VIAP teikimo aprašu. Teigė, kad fiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas (VIAP lėšos), taikomas pareiškėjui, yra viena iš valstybinės paramos schemą sudarančių skatinimo priemonių, tačiau nėra nacionalinės programos ar fondo lėšos. Tai, pasak pareiškėjo, patvirtina Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2012 m. kovo 29 d. rašte Nr. (8.3-10)3-1019 išdėstyta pozicija, kad net ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui (toliau – ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Įstatymas), kuris aiškiai įtvirtina ir apibrėžia Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą, nurodoma, jog VIAP lėšos nepriskiriamos prie Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos finansavimo šaltinių. Pareiškėjas tvirtino, kad nepažeidė Paramos sutarties 18 punkto bei Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punkto nuostatų, nes projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nėra antrą kartą finansuojamos iš VIAP lėšų. Parama pagal Paramos sutartį ir Įgyvendinimo taisykles yra skiriama investicijoms – gamybinių statinių statybai ir įrangos įsigijimui finansuoti. VIAP lėšos nėra parama investicijoms, kurios finansuojamos iš paramos lėšų. Pareiškėjui už parduotą elektros energiją gaunant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifą, kuris yra dalis nustatytos elektros energijos supirkimo kainos, yra remiama elektros energijos gamyba (t. y. veikla, pajamos) ir šios paramos dydis priklauso nuo pagamintos ir į skirstomuosius tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Tokią išvadą pareiškėjas daro vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi, numatančia, jog fiksuotas tarifas yra šiame įstatyme nustatyta tvarka sąlygomis gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą. Kitaip tariant, pareiškėjo gaunamas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifas, kaip parama, nėra susijęs su pareiškėjo investicijomis ir jis (tarifas) visiškai nepriklauso nuo pareiškėjo investicijų į elektros energijos gamybos įrenginius kiekio (apimties). Pareiškėjas aiškino, kad parduodamas pagamintą elektros energiją Komisijos nustatytu fiksuotu tarifu, nepažeidė Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. UAB „Re-notas“ pasinaudojo teise gauti prijungimo nuolaidą (kompensaciją) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo 7, 12 ir 14 punktais. Saulės elektrinės prie veikiančių energetikos įmonių tinklų prijungiamos teisės aktų nustatyta tvarka, taikant gamintojams 40 procentų prijungimo mokesčio nuolaidą, kuri įskaitoma kaip viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pirkimas ir ateinančiais metais kompensuojama elektrines prijungusiems operatoriams. Prisijungimas prie skirstomųjų tinklų nėra nei pareiškėjo projekto, kuriam prašė paramos, nei tuo pačiu paramos sutarties dalis – pareiškėjas neprašė atsakovo paramos kompensuoti prisijungimo prie skirstomųjų tinklų išlaidas. Juo labiau nuolaidos prisijungimui teikimas nėra tų pačių išlaidų finansavimas iš nacionalinės, EB ar tarptautinės programos ar fondo. Pažymėjo, kad atsakovas skundžiamame sprendime nenurodo ir nemotyvuoja, kodėl nuolaidos teikimą kvalifikuoja, kaip Paramos sutarties 18 punkto ir Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punkto nuostatų nesilaikymą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog UAB „Re-notas“ saulės jėgainėje pagamintą elektros energiją parduos už 1,63 Lt/kWh kainą buvo nurodyta ir atsakovui žinoma nuo pat paraiškos pateikimo (2010 m. gegužės 14 d.). Teigia, kad atsakovas vertino, analizavo pareiškėjo kartu su paraiška tipiniame verslo plane pateiktas finansines prognozes grindžiamas 1,63 Lt/kWh kaina, dėl to ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinėje byloje Nr. I-1227-142/11. Teismui nustačius, kad pareiškėjas pagrįstai nurodė elektros energijos pardavimo kainą, remdamasis teisės norminiu aktu atsakovas pakartotinai vertino pareiškėjo paraišką, projektą ir jo tinkamumą paramai gauti pagal Įgyvendinimo taisykles ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisykles, patvirtintas Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153. Pakartotinio vertinimo metu atsakovas pareiškėjo projektą pagal pateiktą paraišką su joje esančiu tipiniu verslo planu ir nurodyta 1,63 Lt/kWh kaina įvertino kaip atitinkančią Įgyvendinimo taisyklių reikalavimams ir pripažino tinkama paramai gauti. Tuo tarpu skundžiamame sprendime atsakovas jau teigia, kad pareiškėjas neva nesilaikė Paramos sutarties ir Įgyvendinimo taisyklių. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad remdamasi atsakovo ir Žemės ūkio ministerijos sprendimais, pasirašyta Paramos sutartimi, prisiėmė didelius finansinius įsipareigojimus kreditoriams (bankui), projektas buvo visiškai įgyvendintas nuosavomis ir skolintomis lėšomis (paramos išmokėjimui taikomas kompensavimo principas). Teigė, kad pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, jog viešojo administravimo institucija laikysis teisės aktų reikalavimų ir Paramos sutarties įsipareigojimų, todėl atsakovo sprendimas nutraukti Paramos sutartį, pareiškėjo įsitikinimu, yra ne tik nepagrįstas, neteisėtas, bet ir visiškai neatsakingo viešojo administravimo subjekto elgesio pavyzdys.

11Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 31–34) nurodė, kad Agentūra gavo informaciją, jog pareiškėjas su AB „Lesto“ sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią elektros energija iš pareiškėjo jėgainės, kuriai prašoma investicinės paramos pagal Paramos sutartį, superkama už 1,63 Lt/kWh, o taikant tarifą taip pat įvertinamos investicijos į jėgaines. Pabrėžė, kad fiksuotas tarifas ir parama pagal Paramos sutartį yra laikomos nesuderinamomis priemonėmis su Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punkto ir Paramos sutarties 18 punkto reikalavimais paramos gavėjui užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų, EB fondų ir kitų tarptautinių programų ir fondų. Paaiškino, kad pareiškėjas parduoda jėgainės gaminamą elektros energiją už fiksuotą tarifą. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 8 dalį pareiškėjui 12 metų laikotarpiu taikomas Komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais. Komisija 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 03-249 nustatė, kad AIEĮ numatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis iki 2011 m. gruodžio 31 d. atitinka Komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ patvirtintas elektros energijos, atitinkančios viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje, supirkimo kainas hidroelektrinėms, elektrinėms, kuriose elektros energija gaminama naudojant biokurą, vėjo elektrinėms, saulės šviesos elektrinėms (fotoelektrinėms). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės. Paramos schema Įstatymo prasme suprantama kaip visuma skatinimo priemonių, kuriomis skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, tarp jų mažinamos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo sąnaudos, didinama energijos iš atsinaujinančią energijos išteklių pardavimo kaina, nustatomi įpareigojimai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ar vartoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją, taip pat kitos priemonės, skatinančios naudoti atsinaujinančius energijos išteklius energijai gaminti ir (ar) iš jų pagamintos energijos vartojimą (Įstatymo 2 str. 36 d.). Remdamasis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 20 straipsnio nuostatomis, atsakovas daro išvadą, kad elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius išteklius, fiksuotas tarifas yra laikytinas valstybės pagalbos priemone, finansuojama iš valstybės lėšų. Gamintojui taikant abi paramos schemas, tapačios pareiškėjo išlaidos būtų kompensuojamos nacionalinėmis ir ES lėšomis du kartus. Taip pat paaiškino, kad teikiant investicinę paramą projektams, susijusiems su energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, finansuojamos gamybinių ir kitų būtinų pastatų statybos, rekonstrukcijos išlaidos, taip pat technikos, kompiuterinės ir programinės įrangos, verslo infrastruktūros bei kitos projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos, yra finansuojamos investicijos į jėgaines, o fiksuotas tarifas, už kurį pareiškėjas parduoda elektros energiją taip pat apskaičiuojamas remiantis investicijomis į šias jėgaines. Pažymėjo, kad Įstatymo 20 straipsnis nenumato galimybės diferencijuoti tarifo atsižvelgiant į tai, ar elektros gamintojui buvo suteikta investicinė ES ar nacionalinė parama, todėl pagal Komisijos patvirtintą metodiką nustatomas vienas bendras tarifas, kurio tam tikra dalis skirta kompensuoti investicijas į jėgainės statybą. Dėl šios priežasties, remdamasis Įgyvendinimo taisyklių ir Paramos sutarties nuostatomis, atsakovas tvirtina, kad fiksuotas tarifas ir parama pagal Paramos sutartį pareiškėjui kartu negali būti teikiami. Pabrėžė, kad pareiškėjo pareiga užtikrinti, jog projektui nebus taikomas dvigubas finansavimas yra numatyta ir Įgyvendinimo taisyklėse, ir Paramos sutartyje, tačiau pareiškėjas šių savo pareigų nesilaikė, per Agentūros nustatytą terminą fiksuoto tarifo neatsisakė ir taip siekė gauti dvigubą finansavimą projektui. Aplinkybė, jog buvo priimtas sprendimas skirti investicinę paramą pareiškėjo projektui, kuriame apskaičiuojant rodiklius naudotas fiksuotas tarifas, pasak atsakovo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas neturi teisės gauti finansavimo tam pačiam projektui iš dviejų šaltinių ir, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidžia ES teisės aktus, Taisykles ir Sutartį. Pažymėjo, kad Agentūra dar prieš Sutarties pasirašymą, gavusi 2010 m. birželio 23 d. Energetikos ministerijos išvadą 2011 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu Nr. BRK-(10.87)-4496 pranešė pareiškėjui apie fiksuoto tarifo nesuderinamumą su investicine parama, taigi, pareiškėjas šią informaciją turėjo dar prieš Paramos sutarties pasirašymą, o Agentūra Paramos sutartį pasirašė neturėdama informacijos, kad pareiškėjas gauna fiksuotą tarifą. Pabrėžė, kad Agentūra nevertino projekto atitikimo 20.4 punkto reikalavimams, o įvertino tik faktą, ar pareiškėjas yra gavęs SAPARD, BPD ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos paramą bei aplinkybę, ar yra deklaruotas pareiškėjo įsipareigojimas negauti finansavimo tam pačiam projektui iš kitų šaltinių. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra ginčijamą sprendimą priėmė tik po to, kai pareiškėjas nepateikė informacijos apie tarifo atsisakymą laikantis Paramos sutarties ir Administravimo taisyklių nuostatų. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, žinodamas, kad fiksuotas tarifas nesuderinamas su parama, tačiau jo per nustatytą terminą neatsisakydamas, pats prisiėmė sutarčių su kreditoriais, iš kurių skolinosi lėšas projekto įgyvendinimui, neįvykdymo riziką. Atsakovas pareiškėjo veiksmus laikė piktnaudžiavimu skatinimo priemonėmis. Teigė, kad pažeidimas, dėl kurio priimtas Sprendimas, nurodytas aiškiai, paremtas Paramos sutarties nuostatomis ir teisės aktų reikalavimais, sprendime pateikti jo priėmimo motyvai, faktinės aplinkybės, pagrindžiantys taikomos sankcijos taikymo teisėtumą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 17–21) nurodė, kad atsakovas remdamasis Įgyvendinimo taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatomis teisėtai ir pagrįstai nutraukė Paramos sutartį su pareiškėju. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tapačiais atsakovo argumentams motyvais.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Agentūros 2012 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. BRK-(10.87)-2344 nutraukti 2011 m. rugpjūčio 25 d. tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Re-notas“ pasirašytą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KU-10-1-002374-PR001.

15Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė administraciniai teisiniai santykiai administracinės sutarties (Paramos sutarties) pagrindu. Akcentavo, kad dėl specifinio sutarties pobūdžio jai negali būti besąlygiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios civilinių sutarčių sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Nurodė, kad administracinė sutartis, kaip ir kiti viešojo administravimo aktai, turi atitikti teisėtumo, proporcingumo principą. Taip pat pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektai turi būti nuoseklūs priimdami administracinius aktus, kad būtų gerbiami teisėti lūkesčiai ir išsaugomas pasitikėjimas jais. Nurodė, kad privatūs asmenys įgyja „teisėtai suteiktas teises“, o tai iš esmės reiškia, jog administraciniai aktai negali turėti atgalinio poveikio (retroaktyvaus efekto). Jeigu administracinis aktas gali turėti neigiamą poveikį privačių asmenų teisėms ar interesams, motyvai turi būti išdėstomi raštu. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismas akcentavo, kad atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, pasirašydamas Paramos sutartį, turėjo įstatymu jam suteiktą diskrecinę galią, t. y. jis turėjo tam tikrą veiksmų laisvę priimant administracinius aktus ir suteikiančius jam galimybę pasirinkti iš keleto teisiškai priimtinų sprendimų vieną, kurį, įvertinęs su tuo susijusius privačius ir viešuosius interesus, jis manė esant tinkamiausiu.

16Teismas pažymėjo, kad Paramos gavėjas Paramos sutartimi įsipareigojo įgyvendinti projektą „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o Agentūra Paramos sutarties ir teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti Paramos gavėjo pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymu pateikti dokumentai ir duomenys atitinka Paramos sutartyje nustatytas sąlygas, pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pinigų užsakymo paraiškas dėl lėšų bei gavus lėšas jas pervesti Paramos gavėjui.

17Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Paramos sutartis nutraukta todėl, kad projekto vykdytojas ir paramos gavėjas (UAB „Re-notas“) yra sudaręs sutartį dėl elektros energijos pardavimo pagal fiksuotą lengvatinį tarifą bei prijungimo mokesčio nuolaidos, nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punkto, nustatančio, kad pareiškėjas užtikrina, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų, EB fondų, kitų tarptautinių programų ir fondų, bei Paramos sutarties 18 punkto, kuriame nustatyta, kad paramos gavėjas užtikrina, kad išlaidos, kurioms finansuoti buvo prašoma paramos, nebuvo finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų, reikalavimų.

18Teismas, aiškindamas Paramos sutarties 18 punkto sąlygą, kurios pažeidimas atsakovui buvo pagrindu nutraukti Paramos sutartį, padarė išvadą, kad pareiškėjas užtikrino, jog išlaidos, kurioms finansuoti buvo prašoma paramos, nebūtų finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Bendrovės prašoma parama ir jai taikomas fiksuotas tarifas yra skirti finansuoti ne tas pačias (skirtingas) išlaidas. Todėl konstatavo, kad pareiškėjo projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nėra antrą kartą finansuojamos iš VIAP lėšų. Pažymėjo, kad parama pagal Paramos sutartį ir Įgyvendinimo taisykles yra skiriama investicijoms finansuoti (gamybinių statinių statybai ir įrangos įsigijimui), tuo tarpu VIAP lėšomis remiama elektros energijos gamyba (prisijungimas prie tinklų, energijos balansavimas). Teismas pažymėjo, kad pagal AB LESTO raštą ne tik UAB „Re-notas“ bet ir kitoms saulės elektrinėms, už pagamintą ir į tinklus patiektą vieną elektros energijos kilovatvalandę yra mokama po 1,63 Lt/kWh. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjo projekto įgyvendinimas būtų finansuojamas iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų.

19Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo projekto tinkamumas paramai gauti buvo vertinamas net du kartus, taip pat ir teisme. Projekto tinkamumo paramai gauti vertinimo metu atsakovui buvo žinomas pareiškėjui taikomas elektros energijos supirkimo tarifas, todėl prieš siūlydamas skirti paramą, atsakovas turėjo pareigą įvertinti ir dvigubo finansavimo riziką. Tačiau iš byloje esančių paraiškos vertinimo ataskaitų ir Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto 2011 m. liepos 54 d. posėdžio Nr. 35 protokolo matyti, kad atsakovas paraiškoje nurodytų duomenų nelaikė rizikingais ir, nagrinėjamu atveju, projektas buvo pripažintas tinkamu paramai gauti. Todėl pareiškėjui Žemės ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 3D-563 skirta parama. Šis įsakymas nenuginčytas ir laikomas teisėtu.

20Atsakovo į bylą pateikto 2011 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. BRK-(10.87)-4496 teismas nelaikė tinkamu pareiškėjo informavimu apie tai, kad jis, pasirašęs sutartį, privalės atsisakyti jam taikomo elektros energijos supirkimo tarifo. Pagrįstais teismas laikė pareiškėjo argumentus, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Tolesni atsakovo veiksmai, t. y. 2011 m. rugpjūčio 25 d. pasirašyta Paramos sutartis, pareiškėjui pagrįstai leido tikėtis, kad jo pateiktas projektas visiškai atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas prašomai paramai gauti (teisėtų lūkesčių principas). Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas, turėdamas pareigą vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą (Paramos sutarties 1.2 p.), ir neabejotinai žinodamas apie pareiškėjui taikomą tarifą, būtų ėmęsis priemonių išsiaiškinti, ar paramos gavėjas atsisakė jam taikomo tarifo. Iš AB LITGRID rašto matyti, kad VIAP lėšų administratoriaus internetinėje svetainėje viešai publikuojama informacija apie gamintojus, kuriems taikomos įstatyme numatytos skatinimo priemonės. Tuo tarpu atsakovas tik gavęs iš pareiškėjo mokėjimo prašymą išmokėti paramos sumą, užklausė AB LESTO ir AB LITGRID duomenų, kuriuos iš esmės pats pareiškėjas jam buvo nurodęs paraiškoje. Pareiškėjui taikomo fiksuoto tarifo skirtingas vertinimas paraiškos vertinimo metu ir įvykdžius projektą, kas buvo pagrindu atsakovui atsisakyti išmokėti Paramos sutartimi sulygtą paramą vertintinas, kaip prieštaraujantis viešojo administravimo proporcingumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir efektyvumo principams.

21Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjo veiksmai vykdant pasirašytą Paramos sutartį visiškai atitiko paraiškoje nurodytas aplinkybes ir įsipareigojimus, į tai, kad neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios leistų atsakovui kitaip vertinti jau sutarties pasirašymo metu žinomas aplinkybes, teismas, remdamasis nurodytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies, 89 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

22III.

23Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

24Apeliaciniame skunde pateikia tokius esminius argumentus:

251. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas užtikrino, jog išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebūtų finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų. Paaiškina, kad tarifo dalis, kurią sudaro viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos, yra nacionalinės paramos lėšos, valstybės skatinimo priemonė, skirta kompensuoti investicijas į atsinaujinančių išteklių jėgaines. Ši parama skiriasi tik investicinių išlaidų į jėgaines kompensavimo būdu – teikiant investicinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, kompensuojama investicijų dalis, pareiškėjui įgyvendinus Projektą, o aukštesniu fiksuotu tarifu pareiškėjo patirtos investicinės išlaidos kompensuojamos per 12 metų. Atsakovas pažymi, kad teikiant investicinę paramą projektams, susijusiems su energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, finansuojamos gamybinių ir kitų būtinų pastatų statybos, rekonstrukcijos išlaidos, taip pat technikos, kompiuterinės ir programinės įrangos, verslo infrastruktūros bei kitos projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos, yra finansuojamos investicijos į jėgaines, o fiksuotas tarifas, už kurį pareiškėjas parduoda elektros energiją, taip pat apskaičiuojamas įvertinant investicijas į šias jėgaines ir taip kompensuojant jas per nustatytą laikotarpį taikant aukštesnį nei rinkos kaina, tarifą.

262. Remiantis Taisyklių ir Sutarties nuostatomis, fiksuotas tarifas ir parama pagal Sutartį pareiškėjui kartu negali būti teikiami, nes taip tas pats projektas būtų finansuojamas du kartus. Pažymi, kad investicinė parama elektros jėgainių statybai ir tarifas yra laikytini nesuderinamomis skatinimo priemonėmis pagal Įstatymą. Įstatymas taip pat numato galimybę finansuoti elektros energijos gamybos naudojant atsinaujinančius šaltinius investicinius projektus iš nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos lėšų, iš esmės analogiškus pagal KPP finansuojamiems projektams (aštuntas Įstatymo skyrius). Įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad gamintojai, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo investicine paramos schema, neturi teisės pasinaudoti Įstatymo 20 straipsnyje numatyta atsinaujinančiu energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo schema, kuri, kaip minėta, numato fiksuoto dydžio elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius šaltinius, supirkimo tarifus. Teigia, kad toks reglamentavimas numatytas siekiant išvengti dvigubo tapačių išlaidų finansavimo ir įtvirtinti skaidrią elektros energijos supirkimo kainų sistemą. Aplinkybė, kad investicinė parama elektros jėgainių statybai ir tarifas yra laikytini nesuderinamomis skatinimo priemonėmis pagal Įstatymą, patvirtina, kad šios priemonės iš esmės sutampa, tik pirmuoju atveju elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai skatinami teikiant paramą investicinio projekto įgyvendinimui, o kitu atveju kompensuojamos įgyvendinto projekto sąnaudos teikiant fiksuotą tarifą, kuris yra aukštesnis nei rinkos kaina.

273. Teismas visiškai nevertino Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1, 4 bei 7 punktų, kuriuose aiškiai nurodoma, kad tarifu kompensuojamos investicijos į jėgaines, taip pat teismas nepasisakė ir nevertino Agentūros argumentų, kuriais grindžiama investicijų į jėgaines sutaptis pagal abi paramos priemones, o Sprendime išimtinai rėmėsi pareiškėjo argumentu, kad tarifu tariamai remiamos ne investicijos, o gamyba. Pažymi, kad teismas šiuo atveju turėjo analizuoti ne paramos teikimo tikslą, o finansavimo (kompensavimo) objektą. Nurodo, kad akivaizdu, jog ir paramos lėšomis pagal Sutartį, ir aukštesniu nei rinkos kaina tarifu kompensuojamos investicijos į jėgainę, o tai yra draudžiama remiantis Įgyvendinimo taisyklių ir Sutarties nuostatomis, nes draudimas gauti finansavimą toms pačioms išlaidoms finansuoti taikomas finansavimo objektui – investicijoms į jėgainės statybą neatsižvelgiant į paramos teikimo tikslą. Pažymi, kad investicijų mastas ir jų atsipirkimas per tam tikrą laikotarpį yra vertinamas nustatant fiksuoto tarifo dydį, todėl fiksuotas tarifas taikomas ne visą elektrinės tarnavimo laikotarpį, bet 12 metų, t. y. atsižvelgiant į vidutines investicijas, vidutinį pagaminamą energijos kiekį bei už jį gaunamas pajamas, nustatomas laikotarpis, per kurį fiksuotu tarifu yra kompensuojamos pareiškėjo patirtos investicinės išlaidos.

284. Pažymi, kad teismas analogiškoje byloje Nr. I-2450-244/2012 atmetė pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad nustatant tarifą, yra vertinamas investicijų mastas ir jų atsipirkimas per tam tikrą laikotarpį. Teismas šioje byloje atmetė pareiškėjo argumentus, kuriais jis nepagristai teigė, kad fiksuotas tarifas nėra susijęs su investicijomis ir nuo jų nepriklauso. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog fiksuotu tarifu remiama gamyba, nepaneigia išvados, kad tarifu kompensuojamos investicinės išlaidos, nes įstatymo leidėjas 12 metų jėgainės eksploatavimo laikotarpiu taikydamas fiksuotą kompensuoja pareiškėjo padarytas investicijas į jėgainę.

295. Nurodo, kad teismas, aiškindamas, jog administravimo įgaliojimai turi būti įgyvendinami siekiant tinkamų tikslų, ir kad Agentūros sprendimas prieštarauja viešojo administravimo proporcingumo principui, neatsižvelgė, į tai, kad nutraukdama Sutartį, Agentūra ir realizavo ES teisės aktais, Taisyklėmis ir Sutartimi siekiamą tikslą, įpareigojantį neteikti dvigubo finansavimo tiems patiems projektams.

306. Remiasi 2002 m. birželio 25 d. priimto Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento VI antraštine dalimi, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 70 straipsnio 7 dalimi, 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis 24 straipsnio 5 dalimi ir pažymi, kad nurodytos normos įtvirtina, jog dvigubas finansavimas yra neteisėtas ir suvokiamas kaip tų pačių išlaidų kompensavimas ne tik ES, bet ir nacionalinės paramos lėšomis. Akcentuoja, kad siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ES ir nacionalinės paramos lėšomis, dvigubo finansavimo draudimas iš ES teisės aktų yra perkeltas į Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, 1 priedo 3 skyriaus 2 punktą, o taip pat į Taisykles bei Sutartį.

317. Pažymi, kad pareiškėjo pareiga yra užtikrinti, jog Projektui nebus taikomas dvigubas finansavimas yra numatyta ir ES teisės aktuose, ir Taisyklėse, kurios yra norminis teisės aktas ir kurio pareiškėjas privalo laikytis, ir Sutartyje, tačiau pareiškėjas šių savo pareigų nesilaikė, per Agentūros nustatytą terminą fiksuoto tarifo neatsisakė ir taip siekė gauti dvigubą finansavimą Projektui. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas padarė Taisyklių ir Sutarties pažeidimą, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai nutraukė su pareiškėju sudarytą Sutartį, laikydamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių reikalavimų. Akcentuoja, kad teismas neįvardijo, kokių, jo vertinimu, tikslų siekė Agentūra, nes jų objektyviai nėra.

328. Mano, kad teismas turėjo padaryti išvadą, jog pareiškėjas, siekdamas pasipelnyti ES ir nacionalinės paramos lėšomis, kaltindamas Agentūrą neva įstatymų nesilaikymu, taip siekė nuslėpti savo tikslą pažeidžiant teisės aktus ir Sutartį iš dviejų šaltinių gauti paramą, skirtą toms pačioms Projekto išlaidoms finansuoti. Tokie pareiškėjo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu skatinimo priemonėmis, pažeidžia Sutarties 1.1, 18, 27.4, 27.14 punktų nuostatas, taip pat Taisyklių 20.4 punktą, todėl Agentūra, nutraukdama Sutartį, laikėsi teisės aktų ir Sutarties nuostatų bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, įstatymų viršenybės, objektyvumo ir kitų principų nepažeidė, o priimdama Sprendimą, rėmėsi ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, ir jų tikslais, aiškiai tai nurodydama pareiškėjui.

339. Nesutinka su teismo išvada, kad Agentūra turėjo įvertinti dvigubo finansavimo riziką paraiškos pateikimo laikotarpiu, o fiksuoto tarifo skirtingas vertinimas įvairiu paraiškos administravimo laikotarpiu prieštarauja proporcingumo principui. Paaiškina, kad Agentūra vertinimo metu įvertino faktą, ar pareiškėjas yra gavęs SAPARD, BPD ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos paramą bei aplinkybę, ar yra deklaruotas pareiškėjo įsipareigojimas negauti finansavimo tam pačiam projektui iš kitų šaltinių. Aplinkybė, kad buvo priimtas sprendimas skirti investicinę paramą pareiškėjo Projektui, kuriame apskaičiuojant rodiklius naudotas fiksuotas tarifas, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas neturi teisės gauti finansavimo tam pačiam Projektui iš dviejų šaltinių ir kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidžia ES teisės aktus, Taisykles ir Sutartį.

3410. Pažymi, kad Agentūra siekė informuoti pareiškėją apie dvigubą finansavimą dar prieš Sutarties pasirašymą. 2010 m. birželio 23 d., gavusi Energetikos ministerijos išvadą, Agentūra 2011 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu Nr. BRK-(10.87)-4496 pranešė pareiškėjui apie fiksuoto tarifo nesuderinamumą su investicine parama, taigi pareiškėjas šią informaciją turėjo dar prieš Sutarties pasirašymą.

3511. Nurodo, kad teismo teiginys, jog Sutarties pasirašymas leido pareiškėjui tikėtis, kad jo pateiktas Projektas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįstas bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes iki Sutarties pasirašymo pareiškėjui buvo žinomos Sutarties ir Taisyklių nuostatos, draudžiančios dvigubą finansavimą, o Agentūra minėtame pranešime prieš Sutarties pasirašymą dar kartą paaiškino šių normų turinį, pateikdama visą reikiamą informaciją dėl dvigubo finansavimo atvejo. Minėti argumentai patvirtina, kad joks pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas nebuvo pažeistas, nes pareiškėjas negalėjo sąžiningai ir pagrįstai tikėtis, jog Projektas galės būti finansuojamas pagal Sutarti kartu gaunat fiksuotą tarifą.

3612. Nesutinka ir su teismo argumentais, kad Agentūra pažeidė proporcingumo principą, nes užklausė AB „Lesto“ ir AB „Litgrid“ apie pareiškėjui taikomą tarifą tik po to, kai gavo mokėjimo prašymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas iki prašydamas Agentūros kompensuoti lėšas pagal Sutartį, turėdamas Agentūros informaciją dėl fiksuoto tarifo nesuderinamumo su investicine parama, teikiama pagal Sutartį, galėjo atsisakyti tarifo, todėl Agentūra iki mokėjimo prašymo pateikimo (t. y. pareiškėjo išreikšto siekio pasinaudoti parama pagal Sutartį) netikrino, ar pareiškėjas tarifą gauna. Pažymi, kad mokėjimo prašymą pareiškėjas pateikė tik 2011 m. gruodžio 2 d., tuo tarpu leidimas gaminti elektros energiją išduotas tik 2011 m. gruodžio 9 d., pastarąją dieną pasirašyta ir Elektros energijos pirkimo-paradavimo sutartis. Vadinasi, Agentūra Sutarties pasirašymo momentu bei mokėjimo prašymo pateikimo metu dar nežinojo aukščiau nurodytų aplinkybių. Tik paaiškėjus, kad pareiškėjas tarifo neatsisakė ir taip pažeidė ES teisės aktų, Taisyklių ir Sutarties nuostatas, Agentūra, remdamasi Sutarties 30 punktu, pateikė pareiškėjui 2012 m. kovo 27 d. raštą Nr. BRK-(10.87)-2344, kuriuo suteikė pareiškėjui 10 darbo dienų terminą pateikti papildomus paaiškinimus, informaciją, dokumentus. Tik po to, kai pareiškėjas nepateikė informacijos apie tarifo atsisakymą, laikantis Sutarties ir Administravimo taisyklių nuostatų, Sutartis buvo nutraukta. Jei pareiškėjas būtų sutikęs atsisakyti fiksuoto tarifo, Sutartis nebūtų nutraukta ir Agentūra vykdytų savo įsipareigojimus išmokėti Sutarties sąlygas atitinkančią paramą pareiškėjui.

3713. Nesutinka su teismo argumentu, kad Agentūra turėjo imtis priemonių išsiaiškinti, ar pareiškėjas atsisakė fiksuoto tarifo, nes Sutarties 30 punktas įpareigoja pareiškėją pateikti paaiškinimus, informaciją, dokumentus. Šių veiksmų neatlikimas suponuoja pareiškėjo atsisakymą ištaisyti pažeidimą, todėl akivaizdu, kad Sutartis buvo nutraukta laikantis Sutarties ir teisės aktų reikalavimų.

38Pareiškėjas UAB „RE-notas” atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

39Atsiliepime teismo prašo vadovautis skunde pareiškėjo pateiktais argumentais. Papildomai akcentuoja:

401. Agentūra sprendimą nutraukti Paramos sutartį priėmė dėl Paramos sutarties 18 punkto ir Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punkto nuostatų pažeidimo. Agentūra sprendime nutraukti Paramos sutartį iš esmės nepagrindžia, kuo pasireiškia pareiškėjo padarytas sutarties pažeidimas, tik atsiliepime į skundą ir apeliaciniame skunde mėgina taisyti padėtį ir papildomai motyvuoti abstrakčiomis Europos Sąjungos teisės normomis, kurios net nebuvo nurodytos Sprendime. Pareiškėjas pakartoja, jog Agentūra savo sprendime nepagrindė, koks yra tas fondas ar programa, nacionalinė, EB ar tarptautinė, iš kurios neva yra finansuojamos išlaidos, ir kurioms pareiškėjas prašė paramos. Teigia, kad skunde pateikė išsamius argumentus, jog VIAP lėšos nėra nei nacionalinė, nei EB, nei tarptautinė programa, pagrindė ir įrodė, jog VIAP lėšomis yra remiama elektros energijos gamyba (prisijungimas prie tinklų, energijos balansavimas), tuo tarpu parama pagal Paramos sutartį ir Įgyvendinimo taisykles yra skiriama investicijoms finansuoti.

412. Agentūra Sprendimą priėmė dėl aplinkybės, kuri buvo nuo pat paraiškos pateikimo žinoma ir nepasikeitusi per visą laikotarpį. Tai matyti iš Paraiškos vertinimo ataskaitos Nr. V-PP-0222679. Akcentuoja, kad tiek Paraiškos (Projekto) vertinimo metu, tiek Paramos sutarties sudarymo metu, tiek Projekto įgyvendinimo laikotarpiu Agentūra nelaikė, jog pareiškėjo projektas yra netinkamas finansuoti – šiuo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo laikomas pažeidusiu nei Lietuvos Respublikos įstatymų, nei Europos Sąjungos reikalavimų.

423. Mano, kad Agentūros 2011 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas Nr. BRK-(10.87)-4496 tėra tik prielaidomis ir abejonėmis grįstas institucijos raštas, kuriuo Agentūra nesėkmingai mėgina prisidengti ir pateisinti savo sprendimą.

434. Agentūros argumentas dėl tarifo atsisakymo, pareiškėjo nuomone, patvirtina, jog Agentūra siekia kitų nei įstatymo nustatyta tikslų. Paaiškina, kad pareiškėjui atsisakius fiksuoto tarifo, jo verslo planas ir jame esančios finansinės prognozės nebeatitiktų ekonominio gyvybingumo rodiklių ir taptų daugiau nei akivaizdu, kad Projektas yra pasmerktas žlugti, o parama apskritai negalėtų būti skiriama arba skiriama aiškiai nuostolingam projektui.

445. Teigia, kad nebūtų pradėjęs įgyvendinti projekto, nebūtų prisiėmęs įsipareigojimų bankui, jei ne su atsakovu pasirašyta Paramos sutartis, nes projektas būtų finansiškai nepakeliama našta pareiškėjui. Atsakovui ir ŽŪM patvirtinus Projekto tinkamumą paramai gauti, Paraiškos atitikimą Įgyvendinimo taisyklių reikalavimams, pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, jog viešojo administravimo institucija laikysis teisės aktų reikalavimų ir Paramos sutarties įsipareigojimų. Todėl atsakovo sprendimas nutraukti Paramos sutartį yra ne tik nepagrįstas, neteisėtas, bet ir visiškai neatsakingo viešojo administravimo subjekto elgesio pavyzdys. Negavęs paramos ir dėl to negalėdamas laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (bankui), pareiškėjas ir už jį laidavę fiziniai asmenys bus finansiškai sužlugdyti.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad palaiko Agentūros apeliacinį skundą ir mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

46Teisėjų kolegija konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

49Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Paramos sutarties nutraukimo dėl saulės energijos jėgainės projekto galimo dvigubo finansavimo iš EŽŪFKP fondo ir kitų nacionalinių programų lėšų, teisėtumas ir pagrįstumas.

50Dėl fiksuoto elektros energijos supirkimo tarifo suderinamumo su ES investicine parama

51Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su paramos gavėju UAB „Re-notas“ 2011 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KU-10-1-002374-PR001 (t. I, b. l. 9–24). Paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“ Nr. 3VĮ-KU-10-1-002374-PR001, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Agentūra įsipareigojo kompensuoti iki 65 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tai sudarytų 1 110 938,00 Lt. Be to, paramos gavėjas įsipareigojo prisidėti iki 598 198,00 Lt (t. y. 35 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projekto įgyvendinimo išlaidų apmokėjimą. Reikalavimai kompensuojamoms investicijoms (sąnaudoms) nustatyti Paramos sutarties 4 punkte, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583. Paramos suteikimo tikslas – įmonės perėjimas nuo žemės ūkio prie kitos veiklos.

52Agentūra 2012 m. kovo 27 d. raštu Nr. BRK-(10.87)-2344 informavo pareiškėją, jog Žemės ūkio ministerijai pritarus, Sutartis su Pareiškėju nutraukiama (tomas I, b. l. 7). Agentūra nurodė, kad Paramos sutartis nutraukiama, nustačius jos 18 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, t. y. paramos gavėjas privalo užtikrinti, kad išlaidos, kurioms finansuoti buvo prašoma paramos, nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų. Paramos gavėjas minėtus reikalavimus pažeidė, sudarydamas su AB „Lesto” elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią saulės jėgainei už parduodamą elektros energiją taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis, t. y. už saulės jėgainėje pagamintą ir į tinklus patiektą vieną elektros energijos kilovatvalandę yra mokama po 1,63 Lt, be to, prijungimui prie tinklų buvo taikyta 40 procentų prijungimo mokesčio nuolaida.

53Atsakovas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad pareiškėjas nevykdė Įgyvendinimo taisyklių 20.4 punkto reikalavimo užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų, EB fondų, kitų tarptautinių programų ir fondų. Agentūra nurodė, kad 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento VI antraštinėje dalyje įtvirtintas dvigubo finansavimo draudimo principas; kad parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą teikiama vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, kurio 70 straipsnio 7 dalis reikalauja, kad EŽŪFKP bendrai finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų, SF (Sanglaudos fondo) arba bet kurio kito Bendrijos finansinio instrumento įnašu. 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administraciniai patikrinimai apima procedūras, taikomas siekiant išvengti neteisėto dvigubo finansavimo pasinaudojus kitomis Sąjungos ar nacionalinėmis schemomis ir kitais programavimo laikotarpiais. Dvigubo finansavimo draudimas iš ES aktų yra perkeltas į Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, 1 priedo 3 skyriaus 2 punktą, taip pat į Įgyvendinimo taisykles bei Paramos sutartį.

54Apelianto argumentai, kad EŽŪFKP fondo lėšomis negali būti finansuojami projektai, finansuojami iš kitų nacionalinių programų, turi būti vertinami bendrame Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai kontekste. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 70 straipsnio 8 dalis numato viešąsias išlaidas įmonėms remti, kurios atitinka valstybės pagalbai nustatytas pagalbos ribas, išskyrus atvejus, jei šiame reglamente numatyta kitaip. Taisyklių taikymas valstybės pagalbai, papildomo nacionalinio finansavimo sąlygos yra aptarta minėto reglamento 88, 89 straipsnyje. 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, 2 skirsnio, reglamentuojančio valstybės pagalbą, 57 straipsnis numato galimybę įtraukti valstybės pagalbą į kaimo plėtros priemones. Tokios ES teisės nuostatos reiškia, kad valstybės pagalba kaimo plėtros priemonėms finansuoti nėra visais atvejais eliminuojanti ES paramos lėšų skyrimą.

55Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 10 skyriuje numatytas EŽŪFKP finansavimo derinimas su valstybės pagalbos priemonėmis bei reikalavimas, kad valstybės pagalba nedubliuotų ES teikiamos paramos. Priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ 6 punkte „Valstybės pagalba“ numatyta, kad parama pagal šią priemonę turi būti skiriama nepažeidžiant valstybės pagalbos taisyklių, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai.

56Agentūra, teigdama, kad parama projektui negali būti skiriama, nes jis yra finansuojamas iš kitų nacionalinių programų, nepateikė teismui argumentų nei įrodymų, kuriais pagrįstų valstybės pagalbos nesuderinamumą su EŽŪFKP fondo paramos skyrimu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pastarųjų aplinkybių taip pat netyrė, todėl negalima daryti jokių išvadų apie projekto neteisėtą dvigubą finansavimą. Agentūrai tenka pareiga pagrįsti, kad valstybės pagalba nagrinėjamu atveju yra nesuderinama su paramos projektui skyrimu, nes 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento Nr. 65/2011 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostatos dėl neteisėto dvigubo finansavimo išvengimo pasinaudojus kitomis Sąjungos ar nacionalinėmis schemomis.

57Įgyvendinimo taisyklėse (patvirtintos ŽŪM 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583) bei Administravimo taisyklėse (patvirtintos ŽŪM 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153) nėra nuostatų, kurios būtų skirtos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 89 straipsnyje numatytos valstybės pagalbos taikymo sąlygoms reglamentuoti. Sprendžiant bylas, kuriose taikomi nacionaliniai teisės aktai, priimti vadovaujantis (remiantis) tiesiogiai taikomais ES teisės aktais – reglamentais – itin svarbu atsižvelgti į nacionalinės ir ES teisės santykį bei įvertinti, ar minėti nacionaliniai teisės aktai neužkerta kelio veiksmingam ES teisės taikymui. Reglamentai yra įpareigojantys visa savo apimtimi ir taikomi ES valstybėse narėse tiesiogiai. Tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis ir analizuojama, ar jam įgyvendinti skirtos nacionalinės teisės normos jam neprieštarauja, taip pat ar reikiama apimtimi atitinka reglamento turinį.

58Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (originali red.) 13 straipsnio 1 dalyje atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra įvardijama kaip vienas iš strateginių valstybės energetikos politikos tikslų, šio straipsnio 3 dalyje vienu iš uždavinių elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų yra numatytas saulės šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtosios suminės galios padidinimas iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 MW. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimo paramos schema, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės, tame tarpe fiksuotas tarifas, energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimas, įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų ar sistemų išlaidų kompensavimas, gamintojų atleidimas nuo atsakomybės pagamintos elektros energijos balansavimą ir kt. Įstatymo (aktuali red.) 2 straipsnio 37 dalyje paramos schema apibrėžiama kaip visuma skatinimo priemonių, kuriomis skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, tarp jų mažinamos atsinaujinančių išteklių naudojimo sąnaudos, didinama energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių pardavimo kaina, nustatomi įpareigojimai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ar vartoti iš jų pagamintą energiją, taip pat kitos priemonės, skatinančios naudoti atsinaujinančius energijos išteklius energijai gaminti ir (ar) iš jų pagamintos energijos vartojimą; šio straipsnio 27 dalyje fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas yra apibrėžiamas kaip šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą, 26 dalyje apibrėžiamos energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų išlaidos – tai investicijos, reikalingos energijos gamintojo įrenginiams prijungti prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, galima daryti išvadą, kad fiksuotas tarifas yra viena iš valstybės priemonių skatinti atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių. Atsakovas, nutraukdamas Paramos sutartį, būtent fiksuotą tarifą ir įrenginių prijungimo išlaidų kompensaciją įvardijo kaip dvigubą finansavimą pasinaudojus kitomis nacionalinėmis schemomis. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais motyvais dėl ES ir nacionalinės teisės santykio, pažymi, kad Agentūros teiginys dėl neteisėto dvigubo finansavimo negali būti pripažintas pagrįstu (ar nepagrįstu), kol nėra nustatyta, ar nacionalinės paramos schema gali būti laikoma suderinama (nesuderinama) su ES paramos taikymu valstybės pagalba. Minėtų aplinkybių atsakovas neįrodinėjo, teismas jų netyrė. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 45 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikoma ES valstybės pagalbos taisyklės, klausimais. Visapusiškam ir objektyviam aplinkybių ištyrimui byloje turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos motyvuota išvada apie tai, ar VIAP paramos schemos priemonės, kurios taikomos skatinant elektros energijos gamybą iš saulės šviesos energijos elektrinių, laikytinos valstybės pagalba Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio bei Komisijos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 88 straipsnio taikymo prasme.

59Dėl projektui finansuoti iš skirtingų šaltinių kompensuojamų išlaidų tapatumo

60Kita bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių dalis yra projekto išlaidų, kurios kompensuojamos suteikiant EŽŪFKP fondo paramą, bei išlaidų, kurios finansuojamos VIAP paramos schemos priemonėmis, tikslus nustatymas. Agentūra savo sprendimą nutraukti Paramos sutartį grindė argumentu, kad išlaidos, kurioms finansuoti buvo prašoma paramos, negali būti finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir EB fondų. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjo projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nėra antrą kartą finansuojamos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų, padarė konstatavęs, kad pagal Paramos sutartį lėšos skiriamos investicijoms finansuoti (gamybai skirtų statinių statybai ir įrangos įsigijimui), o VIAP lėšomis remiama elektros energijos gamyba (prisijungimas prie tinklų, balansavimas).

61Remiantis Paramos sutarties 6 straipsniu, parama iki 1 110 938,00 Lt turėjo būti suteikta naujai technikai ir įrangai (saulės elektrinės technologinė įranga) finansuoti. Agentūros manymu, tas pačios išlaidos antrą kartą bus kompensuotos fiksuotu tarifu, nes Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tvirtindama fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio nustatymo metodiką kiekvienai gamintojų grupei, privalomai turi įvertinti ir vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų. Teisėjų kolegija šio apelianto argumento nepripažįsta pakankamu padaryti išvadai, kad vidutinių santykinių investicijų elektrinių įrengimui įtraukimas į fiksuotą tarifą savaime reiškia tų pačių išlaidų dvigubą finansavimą. Kaip jau buvo paminėta, Paramos sutartimi buvo numatyta kompensuoti išlaidas naujos technikos ir įrangos įsigijimui. Argumentų, kad tokia sutarties sąlyga turėtų būti suprantama plačiau, Agentūra teismui nepateikė. Pareiškėjo 2011 m. gruodžio 9 d. su AB „Lesto” sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi buvo numatyta saulės jėgainei už parduodamą elektros energiją taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydį, t. y. už vieną elektros energijos kilovatvalandę mokėti po 1,63 Lt, be to, prijungimui prie tinklų buvo taikyta 40 procentų prijungimo mokesčio nuolaida. Atkreiptinas dėmesys, kad prijungimo mokesčio išlaidos apskritai nepatenka į Pramos sutarties dalyką, todėl Agentūrai minėtos nuolaidos taikymas negalėtų būti teisėta priežastimi nemokėti paramos. Kitas reikšmingas aspektas, kuris turi būti išnagrinėtas sprendžiant dėl galimo neteisėto dvigubo finansavimo, yra konkretaus išlaidų dydžio vidutinėms santykinėms investicijoms į elektrinės įrengimą nustatymas. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje (originali red.) be santykinių vidutinių investicijų į elektrinių įrengimą yra išdėstyti ir kiti privalomai į fiksuoto tarifo struktūrą įtrauktini elementai (vidutiniai santykiniai metiniai elektrinėse pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekiai, tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui; fizinis elektrinių tarnavimo laikotarpis; elektrinių atidavimo eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį laikotarpį; prognozuojamos elektrinių eksploatavimo kintamos sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį ir gamintojui numatomas fiksuotas tarifas; fiksuotų tarifų taikymo laikotarpis, nustatytas šiame įstatyme; metinės vidutinės kapitalo sąnaudos, tenkančios vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui, apskaičiuojamos remiantis reikalingomis investicijomis vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui ir diskonto norma; diskonto norma; projekto nuosavo ir skolinto finansavimo santykis; gamintojo nuosavo finansavimo grąža; bankų reikalaujamos palūkanos už paskolas; kt.). Administracinėje byloje pateikiamoje 2009 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos elektros skyriaus pažymoje Nr. O5-175 „Dėl valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos sektoriuje kainų“ dalinio pakeitimo“ nurodyta, kad skaičiuojant elektros energijos supirkimo iš saulės elektrinių kainą, taip pat atsižvelgta į santykines investicijas, finansavimo sąlygas, eksploataciją ir kitus kaštus, vidutinę metinę saulės spinduliuotę, pajamas iš elektros pardavimo (t. II, b. l. 36). Tiek Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje, tiek Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pažymoje nurodyti rodikliai nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti, kokio dydžio, per kokį laikotarpį ir kokių konkrečių investicijų grąža yra įtraukta į fiksuotą tarifą, t. y. teisėjų kolegija negali spręsti, ar santykinės vidutinės investicijos į elektrinių įrengimą apima tik įrangos montavimo ir kitokius įrengimo darbus, ar apima ir įrangos įsigijimo išlaidas / jų dalį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad VIAP lėšomis yra remiama elektros energijos gamyba (prisijungimas prie tinklų, balansavimas) nėra pagristas byloje nustatytų aplinkybių analize nei teisės aktų aiškinimu. Išvada apie tai, kad fiksuotu tarifu kompensuojamos (ar nekompensuojamos) pareiškėjo išlaidos naujai technikai ir įrangai (saulės elektrinės technologinė įranga) įsigyti, jei kompensuojamos – tai per kokį terminą, ar visa Paramos sutartyje numatyta apimtimi, galėtų būti padaryta tik byloje nustačius tai patvirtinančias reikšmingas aplinkybes apie vienokių ar kitokių išlaidų konkrečią dalį fiksuoto tarifo struktūroje. Duomenis, kurie pagrįstų fiksuoto elektros energijos supirkimo iš saulės elektrinių kainos struktūrą, turėtų būti išreikalauti iš VKEKK, kuriai teisės aktais yra pavesta atlikti skaičiavimus ir nustatyti tarifų dydį. Iš administracinės sutarties kylantys tiek pareiškėjo teisėti lūkesčiai, tiek Agentūros diskrecija veikti – t. y. sudaryti ir vykdyti Paramos sutartis, yra ribojami a priori ES ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių šių sutarčių sudarymą ir vykdymą.

62Remdamasi nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išvadas dėl paramos skyrimo padarė nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Laikytina, kad nėra atskleista bylos esmė, būtina rinkti naujus įrodymus, todėl sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

65Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

66Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovams Valdui Ramūnui Želniui, advokatui... 4. atsakovo atstovams Sandrai Junaitei ir Audriui Ilgevičiui,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Giedrei Kornijenkienei,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Re-notas“ (toliau – ir UAB... 10. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Sprendimas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos... 11. Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (I... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija su pareiškėjo... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu... 15. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė administraciniai teisiniai... 16. Teismas pažymėjo, kad Paramos gavėjas Paramos sutartimi įsipareigojo... 17. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Paramos... 18. Teismas, aiškindamas Paramos sutarties 18 punkto sąlygą, kurios pažeidimas... 19. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo projekto... 20. Atsakovo į bylą pateikto 2011 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr.... 21. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjo veiksmai... 22. III.... 23. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 24. Apeliaciniame skunde pateikia tokius esminius argumentus:... 25. 1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas... 26. 2. Remiantis Taisyklių ir Sutarties nuostatomis, fiksuotas tarifas ir parama... 27. 3. Teismas visiškai nevertino Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 1, 4 bei 7... 28. 4. Pažymi, kad teismas analogiškoje byloje Nr. I-2450-244/2012 atmetė... 29. 5. Nurodo, kad teismas, aiškindamas, jog administravimo įgaliojimai turi... 30. 6. Remiasi 2002 m. birželio 25 d. priimto Tarybos reglamento Nr. 1605/2002... 31. 7. Pažymi, kad pareiškėjo pareiga yra užtikrinti, jog Projektui nebus... 32. 8. Mano, kad teismas turėjo padaryti išvadą, jog pareiškėjas, siekdamas... 33. 9. Nesutinka su teismo išvada, kad Agentūra turėjo įvertinti dvigubo... 34. 10. Pažymi, kad Agentūra siekė informuoti pareiškėją apie dvigubą... 35. 11. Nurodo, kad teismo teiginys, jog Sutarties pasirašymas leido pareiškėjui... 36. 12. Nesutinka ir su teismo argumentais, kad Agentūra pažeidė proporcingumo... 37. 13. Nesutinka su teismo argumentu, kad Agentūra turėjo imtis priemonių... 38. Pareiškėjas UAB „RE-notas” atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą... 39. Atsiliepime teismo prašo vadovautis skunde pareiškėjo pateiktais... 40. 1. Agentūra sprendimą nutraukti Paramos sutartį priėmė dėl Paramos... 41. 2. Agentūra Sprendimą priėmė dėl aplinkybės, kuri buvo nuo pat paraiškos... 42. 3. Mano, kad Agentūros 2011 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas Nr.... 43. 4. Agentūros argumentas dėl tarifo atsisakymo, pareiškėjo nuomone,... 44. 5. Teigia, kad nebūtų pradėjęs įgyvendinti projekto, nebūtų prisiėmęs... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 46. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 47. IV.... 48. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 49. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Paramos sutarties... 50. Dėl fiksuoto elektros energijos supirkimo tarifo suderinamumo su ES... 51. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su paramos... 52. Agentūra 2012 m. kovo 27 d. raštu Nr. BRK-(10.87)-2344 informavo... 53. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigė,... 54. Apelianto argumentai, kad EŽŪFKP fondo lėšomis negali būti finansuojami... 55. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 10 skyriuje numatytas... 56. Agentūra, teigdama, kad parama projektui negali būti skiriama, nes jis yra... 57. Įgyvendinimo taisyklėse (patvirtintos ŽŪM 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu... 58. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo... 59. Dėl projektui finansuoti iš skirtingų šaltinių kompensuojamų išlaidų... 60. Kita bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių dalis yra projekto... 61. Remiantis Paramos sutarties 6 straipsniu, parama iki 1 110 938,00 Lt turėjo... 62. Remdamasi nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 63. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 64. Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos... 65. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą... 66. Nutartis neskundžiama....