Byla 2A-601-212/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei I. L. ir jos atstovui adv. Raimundui Gargasui, atsakovės AB Rytų skirstomieji tinklai atstovui O. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1421-825/2009 pagal I. L. ieškinį atsakovei AB Rytų skirstomieji tinklai, tretiesiems asmenims E. V., Stasiui K. S., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijai dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu,

Nustatė

3Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą iškelti gelžbetoninį stulpą ir dvi gelžbetonines atramas iš jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ) kaime, Kėdainių rajone. Nurodo, kad pagal 2006 m. vasario 10 d. dovanojimo sutartį ji įgijo 0,6653 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ( - ) kaime, Kėdainių rajone. Ji negali laisvai disponuoti savo nuosavybe, kadangi žemės sklype yra atsakovui priklausantis gelžbetoninis stulpas su dviem gelžbetoninėmis atramomis. Šie trys gelžbetoniniai stulpai užima didelį žemės plotą sklype. Apie stulpus esanti žemė nėra paimta visuomenės reikmėms ar panašiai. Ji moka mokesčius už visą žemės sklypą, tačiau dėl atsakovo kaltės negali naudotis jai priklausančiu turtu. 2008 m. birželio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovą AB Rytų skirstomųjų tinklų Panevėžio regiono Kėdainių skyrių, po to ir į AB Rytų skirstomųjų tinklų Panevėžio regiono administraciją, bet jos prašymas nebuvo patenkintas. Jos nuosavybės teisių pažeidimo faktą patvirtina antstolio 2009-03-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad jos, kaip žemės sklypo savininkės teisės yra aiškiai pažeistos, o įstatymai gina savininko teises, todėl prašo įpareigoti atsakovą stulpus pažalinti iš jos žemės sklypo.

4Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš I. L. valstybei 15,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad šiuo ieškiniu ieškovė gina savo nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su nuosavybės netekimu, t. y. reiškia negatorinį ieškinį reikalaudama atsakovą iškelti gelžbetoninį stulpą ir dvi atramas iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( - ), ( - ) kaime, Kėdainių rajone. Asmuo, reikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes, tai yra, kad jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Sprendė, kad atsakovui nereikia įrodinėti aplinkybės, jog gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis ginčo vietoje atsirado teisėtai. Šio gelžbetoninio stulpo su dviem atramomis buvimas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype riboja jos, kaip savininkės, teises, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota. Nagrinėjamu atveju savininkės nuosavybės teises riboja 2002 m. gegužės 16 d. Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti perkeliami savininko ir energetikos įmonės susitarimu; įrenginių perkėlimo išlaidas energetikos įmonėms apmoka žemės ar statinių savininkas. Šis gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis yra reikalingi siekiant užtikrinti elektros energijos tiekėjo vykdomą veiklą. Pagal CK 4.37 straipsnio nuostatas savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, t. y. savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Pagal Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 d. ir Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio nuostatas, savininkas, reikšdamas reikalavimą iškelti elektros įrenginius, privalo paisyti tvarkos, kad iškeldinti įrenginius galima tik statinio savininkui atlyginus perkėlimo išlaidas. Šios teisės normos yra imperatyvios ir tiek esant savininko ir energetikos įmonės susitarimui, tiek ir jo nesant, suteikia turto, kuriame yra įrengti energetikos įmonėms priklausantys energetikos objektai, savininkui teisę ginti savo pažeistas teises iškeldinant iš pastato energetikos objektus, tačiau šioje teisės normoje yra imperatyviai nurodyta, kad energetikos objektų perkėlimo išlaidas turi apmokėti pats savininkas, kuris nagrinėjamu byloje atveju nenori vykdyti šios, įstatyme nustatytos, pareigos. Byloje nustatyta, kad ieškovei dalinės nuosavybės teise priklauso 3101/6653 dalys 0,6653 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ) kaime, Kėdainių rajono savivaldybė, kiti šio sklypo savininkai – tretieji asmenys E. V. ir S. K. S. Žemės naudojimo apribojimas, elektros linijų apsaugos zona, Registre nėra neįregistruotas. Žemės sklypo dalies nuosavybės teisė ieškovei įregistruota tik 2006 m. vasario 22 d. Ginčo gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis įrengtas 1978 metais ir pakeistas 1997 metais, t. y. iki ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį įregistravimo viešame registre. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad jai tenkanti žemės sklypo dalis būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, arba būtų nustatyta naudojimosi konkrečiomis sklypo dalimis tvarka tarp bendraturčių, nes pateikti įsakymas dėl sutarties sudarymo, trečiųjų asmenų sutikimai, dovanojimo sutartys, susitarimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, to neįrodo. Ieškovė nenurodė į kurią vietą ir į kurio žemės savininko nuosavybę, bendraturčio ar kaimyninio sklypo savininko, turėtų būti perkelta ginčo gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis, siekiant nepažeisti kitų asmenų, teisių ir teisėtų interesų, tame tarpe ir teisės netrukdomai naudoti elektros energiją. Nesant duomenų apie ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas, kurios konkrečiai apibrėžtos žemės sklypo dalies savininke yra ieškovė, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra ydingas ir netenkintinas, taikant CK 4.98 str. nuostatas. Tokio teisių gynimo būdo, kurį pasirinko ieškovė, pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą, nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims.

5Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, įpareigojant atsakovą AB Rytų skirstomieji tinklai iškelti gelžbetoninį stulpą ir dvi gelžbetonines atramas iš jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ) kaime, Kėdainių rajone ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neteisingai išaiškino ir taikė CPK 182 str. l p., CK 4.98 str. 4.37 str., 4.39 str. normas. CPK 182 str. 1 d. nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių teismo pripažintų visiems žinomomis. Tokia teismo padaryta išvada šioje byloje yra neteisinga, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Byloje yra įrodymai, bendrasavininkio S. K. S. parodymai, kad gelžbetonis stulpas ir atramos, kuriuos ji prašo iškelti iš jai priklausančio sklypo, buvo atkelti iš kitos vietos, nes ten buvo siauras kelias pravažiavimui. Nei su ja, nei su prieš tai buvusiais savininkais niekas nederino stulpo atramų perkėlimo klausimų. Byloje nėra teismo pripažintų aplinkybių visiems žinomomis, stulpo ir atramų pastatymo aplinkybių, todėl remtis CPK 182 str. 1 d. normomis negalima. Ieškinio atmetimo motyvai yra nepagrįsti. Sprendime nurodoma, jog ji neįrodė, kad ji yra turto savininkė ir kad ant jai priklausančios žemės stovi gelžbetonis stulpas su dviem atramomis ir kad dėl to yra pažeistos jos teisės. Byloje yra pateikti įrodymai, kad gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis stovi ant jai priklausančios žemės. Kol vyko teismo procesai, vyko jai priklausančio žemės sklypo atidalijimo nuo bendrasavininkų procesas, teisinė registracija. Iki proceso baigiamųjų kalbų ji negalėjo pateikti paskutinių, naujausių įrodymų apie jai priklausančią žemę. Šiuos naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti apylinkės teismui, prideda prie apeliacinio skundo. Iškėlus civilinę bylą, jai priklausantis žemės sklypas buvo adresu ( - ), ( - ) k., Kėdainių rajonas, o šiuo metu tam pačiam sklypui suteiktas adresas ( - ), ( - ) k., Kėdainių rajonas. Ji į teismą kreipėsi dėl to, kad laisvai negali disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu, nes gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis užima nemažą žemės sklypo plotą. Dėl to ji toje vietoje negali sodinti medžių, įrengti gėlyną, statyti tvorą, bet mokesčius turi mokėti už visą žemės sklypą. Atsakovas AB Rytų skirstomieji tinklai suvaržė jos teises, nes minėto gelžbetoninio stulpo su dviem atramomis pastatymo jos sklype teisiškai nėra įforminęs. Atsakovas nesikreipia dėl servituto nustatymo, bet siūlo jai savo lėšomis šį stulpą su dviem atramomis iškelti, bet kaip tai realiai padaryti nepaaiškina. Mano, kad byloje esantys įrodymai nepilnai ištirti ir bylos aplinkybės, teismas netinkamai pritaikė sprendime nurodytas įstatymų normas.

6Atsiliepimu į apeliacinį atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. AB Rytų skirstomieji tinklai 0,4 kW elektros oro liniją iš KT K-516, adresu ( - ) k., Kėdainių r., eksploatuoja nuo 1978 metų, o tuo metu šį žemės sklypą nuosavybės teise valdė valstybė. Projektuojant ir statant 4 kW elektros oro liniją iš KT K-516 buvo gauti visi tuo metu teisės aktų nustatyti suderinimai ir patvirtinimai. Tuo metu šie energetikos objektai buvo statomi išimtinai valstybės nuosavybės teise priklausančioje žemėje bei valstybės lėšomis. Vėlesniais laikotarpiais, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, naujų energetikos objektų statybą kitiems asmenims priklausančioje žemėje energetikos bendrovės vykdė ir šiuo metu vykdo tik su žemės savininku sudarius tam būtiną servituto nustatymo sutartį, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje. Įstatymų leidėjas atitinkamais teisės aktais yra aiškiai sureguliavęs seniau pastatytų energetikos objektų eksploatavimo sąlygas kitiems asmenims priklausančioje žemėje. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 str. 2 d. yra nustatyta, kad „Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose". Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" nustatyta, jog specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos <...> konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomi priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis. Nurodyto Vyriausybės nutarimo 2.3 papunktyje numatyta, kad „Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę <...>.“. Toks reguliavimas įtvirtina teisių ir pareigų perimamumo principą, nes naujajam žemės savininkui nekilnojamojo turto perdavimo metu jau yra žinomi ten nustatyti specialūs elektros energetikos objektų apsaugos zonų reikalavimai ir jis turi galimybę objektyviai vertinti su tuo susijusius ūkinės ar kitokios veiklos ribojimus. CK 4.37 str. nustato, kad savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Tai išplaukia tiek iš šio straipsnio, tiek iš CK 4.39 str. 1 d., pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, t. y., savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Ieškovė turi teisę ginti savo, kaip žemės sklypo savininko, teises ir interesus, tačiau taip pat privalo užtikrinti kitų asmenų interesus ir ginti savo teises tik įstatyme nustatytu būdu. Ieškovei manant, kad elektros oro linijos atramos buvimas jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pažeidžia jos, kaip savininkės teises, ji turi teisę, vadovaujantis Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi iškelti šiuos įrenginius iš savo žemės sklypo, sudariusi su atsakovu atitinkamą susitarimą ir apmokėdama perkėlimo išlaidas. Ši teisės norma yra imperatyvi ir, tiek esant žemės sklypo savininko ir energetikos įmonės susitarimui, tiek ir jo nesant, suteikia žemės sklypo, kuriame yra įrengti energetikos įmonėms priklausantys energetikos objektai, savininkui teisę ginti savo pažeistas teises, iškeliant iš sklypo energetikos objektus, parengiant tam projektą, jį įderinant su visais suinteresuotais asmenimis ir apmokant iškėlimo išlaidas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat ir su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais. Tais atvejais, kai asmuo dalyvauja ūkinėje veikloje, jam gali būti taikomi specialūs įstatymų nustatyti ribojimai (inter alia nuosavybės teisės apribojimai). Riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus .Ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Apeliantė ieškinyje reiškė reikalavimą dėl nuosavybės teisės pažeidimo žemės sklype unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), ( - ) k., Kėdainių r. Ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo momentu šis žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklausė dar dviems avininkams. Apeliaciniame skunde ji formaliai nurodo tuos pačius teisinius materialinius reikalavimus, įpareigoti iškelti gelžbetoninį stulpą su paramsčiais iš nurodyto žemės sklypo, tačiau prideda naujus įrodymus ir pateikia duomenis, kad dabar jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypo unikalus numeris yra ( - ), o adresas ( - ), ( - ) k., Kėdainių r. Apeliacinio proceso paskirtis yra ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas. Apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo, atsižvelgiant į daiktinės teisės reguliavimo dalyką, nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo teisės netekimu, ir atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nurodyti daiktą identifikuojantys duomenys yra visiškai kitokie negu nurodyti pradiniame ieškinyje. Mano, kad apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas yra naujas ir neturėtų būti tiriamas bei vertinamas. Apeliantė nurodo, kad ji pati laiku nepateikė įrodymų apie jai priklausančio žemės sklypo teisinę būklę, nors teisminio nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ne vieną kartą buvo raginama pateikti visus turimus įrodymus ir pagrįsti ieškinyje nurodytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog žemės sklypo dalis yra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės ar kitaip yra nustatyta naudojimosi ėmės sklypu tvarka. CPK 314 str. draudžia apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apie šių įrodymų buvimą buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau dėl pačios apeliantės aplaidumo šie įrodymai nebuvo nepateikti. Šioje byloje teismo sprendimas nedalomai susijęs su visų žemės sklypo savininkų teisėmis ir pareigomis, todėl, įvertinant naujo įrodymo (žemės sklypo identifikavimo duomenys) pateikimo aplinkybę, kuri esant naujai pateiktam įrodymui keičia pradinio ieškinio reikalavimo dalyką mano, kad šio įrodymo apeliacinės instancijos teismas neturi priimti. Ieškovė gina nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo teisės netekimu (negatorinis ieškinys). Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Ieškovė tik reikalauja iškelti gelžbetoninę atramą su paramsčiais, o apie savo norus sodinti gėles ar statyti tvorą niekada nedeklaravo ir to patvirtinimui ji nepateikia jokių įrodymų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos" 20.1. punktas ir LR Ūkio ministro 1998-04-24 įsakymu Nr. 151 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 8.1., 8.5. punktai nedraudžia sodinti gėlių ar statyti tvorų. Šie teisės aktai nustato, kad siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, skiriama žemė, nustatomos apsaugos zonos, minimalūs leistini atstumai nuo elektros tinklų iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus, kertamos proskynos miškų masyvuose ir želdynuose. Šiuose teisės aktuose yra nustatytas toks reglamentavimas, kad statyti tvorą elektros linijos apsaugos zonos ribose galima su raštišku tuos elektros tinklus eksploatuojančios organizacijos sutikimu, o gėles sodinti galima visiškai be jokių apribojimų. Visiškai neaišku kokius ieškovės teisę pažeidžiančius veiksmus atlieka AB Rytų skirstomieji tinklai. Atsakovas nevaržo savininko teisių ir ieškovė naudojasi savo turtu savo nuožiūra. Jeigu ieškovė gina savo teises nuo galimų pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tai ji turi įrodyti, kad oro linijos atramos kilnojamasis daiktas daro neleistiną poveikį jos žemės sklypui ar ieškovės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (178 str.). Tokių įrodymų ieškovė nepateikė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu. Jų nepateikiama ir apeliacinės instancijos teismui. Tokio teisių gynimo būdo, kurį pasirinko ieškovė, pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą, nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar padarytų žalos kitiems asmenims. Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių jungimosi principo, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Mano, kad šioje civilinėje byloje ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, o atsakovas – priešingai, įrodė savo atsikirtimus į ieškinį. Kėdainių rajono apylinkės teismas teisingai pritaikė įstatymą, tinkami ištyręs, esančius byloje įrodymus ir vadovaudamasis savo įsitikinimu, priėmė motyvuotą sprendimą.

7Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).

8Byloje nustatyta, kad ieškovė yra žemės sklypo ( - ) (anksčiau ( - )) ( - ) kaime, Kėdainių rajone, savininkė (b. l. 6–8, 80). Jos žemės sklype yra energetikos statinys, gelžbetoninis stulpas su dviem atramom, priklausantis atsakovei. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę iškelti gelžbetoninį stulpą su dviem atramomis iš jos sklypo, nes jis trukdo jai tinkamai naudotis žemės sklypu. Kėdainių rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovei nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos tik 2006-02-22, o gelžbetoninis stulpas šiame žemės sklype įrengtas 1978 metais ir ieškovė nenurodė į kurią vietą turi būti iškeltas gelžbetoninis stulpas. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu. Jos manymu teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

9Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame aptartos visos teisės normos, reguliuojančios savininko teisių gynimą nuo pažeidimų. Ieškovė yra žemės sklypo savininkė ir jos nuosavybės teisė neabejotina. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4. 98 str.), tačiau nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymų (CK 4. 39 str.). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Nuosavybės socialinė funkcija suponuoja ir tai, kad ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie ypatingų visuomenės reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-21, 2002-03-14 nutarimai). Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio ir dėl visuomenei būtino poreikio. Visais atvejais ribojant nuosavybę turi būti laikomasi sąlygų: 1. nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; 2. ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus; 3. yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.

10Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 0,4 kW elektros oro linija ( - ) kaime pastatyta 1978 metais, o 1997 metais pakeista šios linijos atrama 100/3, kuri ir yra ieškovės žemės sklype (b. l. 16, 19). Su ieškove šie darbai neturėjo būti derinami, nes ji tuo metu nebuvo žemės sklypo savininkė. Duomenų, kad buvęs šio žemės sklypo savininkas būtų prieštaravęs atliekamiems darbams, byloje nėra. Įgijusi žemės sklypą ieškovė žinojo ir matė, kad jos žemės sklype yra gelžbetoniniai stulpai ir jo atramos. Buvęs savininkas dėl šių pastatytų objektų buvimo neprieštaravo ir neginčijo jų įrengimo teisėtumo, todėl darytina išvada, kad savininkui šių objektų buvimas jo žemės sklype, buvo priimtinas. Ieškovė neįgijo daugiau teisių, nei buvęs žemės sklypo savininkas. Be to, ieškovės vadinami gelžbetoniniai stulpai ir atramos yra atsakovės energetikos objektas, skirtas elektros energijai perduoti. Pagal Energetikos įstatymo 28 str. 1 d. energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įstatymo 11 str. 4 d. reglamentuoja, kad energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Taigi, ieškovės nuosavybės teises šiuo atveju, riboja specialusis įstatymas. Elektros energetikos įstatymo 50 str. 2 d. nustato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose.

11Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

12Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 92, 93, 96 str.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš, I. L., a. k. ( - ), 7 Lt (septynis litus) išlaidų, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai