Byla 2A-459-338/2008

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Danutės Briedienės ir Bronislovo Kęstučio Briedžio apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-752/2008 pagal pareiškėjo Arūno Briedžio procesinių teisių perėmėjų Ingos Briedytės ir Jono Briedžio pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų Danutės Briedienės ir Bronislovo Kęstučio Briedžio pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

3pareiškėjo A. Briedžio procesinių teisių perėmėjai Inga Briedytė ir Jonas Briedis prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Mortos Marijos Briedienės mirties, jos palikimą priėmė jų tėvas A. Briedis. Nurodė, kad jų tėvas gyveno kartu su savo motina M M. Briediene, jie vedė bendrą ūkį. M. M. Briedienei mirus, tėvas liko gyventi ūkyje. Iš tėvo pasakojimų jiems yra žinoma, kad jis vienas priėmė motinos palikimą, nes liko gyventi savo motinos name, naudojosi visais paliktais daiktais, dirbo žemės sklypą, į kurį jau buvo atkurta nuosavybė M. M. Briedienei dar gyvai esant, o taip pat rūpinosi kito žemės sklypo grąžinimo reikalais. Pareiškėjo A. Briedžio procesinių teisių perėmėjai I. Briedytė ir J. Briedis nėra girdėję, kad jų tėvo brolis Bronislovas Kęstutis Briedis ir sesuo Danutė Briedienė po savo motinos M. M. Briedienės mirties būtų pasiėmę kokius nors jos daiktus ar rūpinęsi palikta žeme. Jų tėvas A.Briedis vienas viskuo rūpinosi ir neminėjo, kad tai daro brolio ar sesers pavedimu. Tėvas vienas tvarkė žemės dokumentus tikėdamasis ją parduoti.

4Suinteresuoti asmenys Danutė Briedienė ir Bronislovas Kęstutis Briedis prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir jie po Mortos Marijos Briedienės mirties priėmė jos palikimą. Nurodė, kad po motinos M.M. Briedienės mirties jų brolis Arūnas Briedis liko gyventi jos namuose. Po motinos mirties visi trys likę paveldėtojai tarėsi, kaip pasidalins palikimą. Tuo metu motinos vardu buvo atstatyta nuosavybės teisė tik į vieną 4,76 ha žemės sklypą, žinojo, kad nuosavybės teisė turi būti atkurta į dar vieną žemės sklypą. M.M.Briedienės palikimą dar sudarė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, tačiau šie pastatai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Visi paveldėtojai sutarė, kad palauks nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypą, o brolis A.Briedis, kaip gyvenantis motinos namuose, sutvarkys teisinę pastatų registraciją ir tada visi kreipsis dėl palikimo įforminimo. Tačiau vėliau brolis A.Briedis nusprendė vienas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po motinos M.M. Briedienės mirties palikimą priėmė jis.

5Biržų rajono apylinkės teismas 2008m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo A.Briedžio teisių perėmėjų I.Briedytės ir J.Briedžio pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino. Teismas nustatė, kad Arūno Briedžio, Danutės Briedienės ir Bronislovo Kęstučio Briedžio motina Morta Marija Briedienė mirė 1999-12-14. Į notarą dėl jos turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Po M. M. Briedienės mirties liko turtas – du žemės sklypai, esantys Kočėnų k., Biržų r., į kuriuos nuosavybė buvo atkurta 1999-06-11 ir 2001-12-29. Tai, kad A. Briedis po motinos mirties jos palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, patvirtina pareiškėjų, suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad A. Briedis po savo motinos mirties vienas pradėjo paliktą turtą valdyti, vienas iš trijų įpėdinių naudojosi likusiais namų apyvokos daiktais, ūkio reikmenimis, rūpinosi žemės grąžinimo reikalais ir vienas ją dirbo. Paveldėtą žemę jis išnuomojo, vienas disponavo žemės nuomos pinigais, jų su nė vienu iš kitų įpėdinių nesidalino. Šios aplinkybės įrodo, kad M. M. Briedienės palikimą priėmė jis vienas. Kiti įstatyminiai įpėdiniai – D. Briedienė ir B. K. Briedis - motinos palikimo nepriėmė. Šią aplinkybę jie ir patys patvirtino teismo posėdyje, paaiškindami, kad po motinos mirties iš jos namų jokių daiktų nepasiėmė, žemės gražinimo ir dirbimo reikalais nesirūpino. Kadangi suinteresuoti asmenys D. Briedienė ir B. K. Briedis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neatliko jokių veiksmų, rodančių faktinį palikimo valdymą ir nepadavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimo apie palikimo priėmimą ( 1964 m. LR CK 587 str.), jų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto teismas atmetė, kaip neįrodytą.

6Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys D.Briedienė ir B.K. Briedis prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2008m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai mano, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vienašališkai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teismas laikė neįrodyta tą aplinkybę, kad tarp brolių ir sesers buvo susitarimas kreiptis dėl motinos palikimo priėmimo fakto nustatymo tik po to, kai bus motinos vardu atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą ir bus įteisinti po motinos mirties likę gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, nes pareiškėjo A.Briedžio teisių perėmėjai I.Briedytė ir J.Briedis nurodė, kad jų tėvas nieko jiems neminėjęs apie tokį susitarimą. Apeliantams neaišku, kodėl teismas tikėjo šiais paaiškinimais, o netikėjo liudytojos V.Daugienės parodymais, kad toks susitarimas tarp brolių ir sesers po motinos mirties tikrai buvo. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai, patvirtina tą aplinkybę, kad po M.M. Briedienės mirties palikimą priėmė tik A.Briedis, nes jis liko gyventi motinos namuose, dalį žemės dirbo pats, o kitą nuomojo. Teismas nevertino D.Briedienės ir B.K. Briedžio paaiškinimų, kad po motinos mirties jie reguliariai lankėsi jos namuose, padėjo tvarkyti žemės sklypą, jį šienaudavo, dalį šieno pasiimdavo A.Briedis, dalį jie. Tai teisme patvirtino ir liudytoja V.Daugienė. D.Briedienė ir B.K. Briedis tvirtina, kad po motinos mirties iš jos namų išsivežė vertingesnius daiktus, bet nesupratę tos aplinkybės svarbos palikimo priėmimo fakto nustatymui, jos nenurodę.

7Pareiškėja I.Briedytė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja mano, kad teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius kad A. Briedis priėmė savo motinos M. M. Briedienės palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad apie susitarimą tarp suinteresuotų asmenų D.Briedienės ir B.K. Briedžio ir jos tėvo A.Briedžio, kad sutvarkius nuosavybės dokumentus į atkurtą motinos vardu nuosavybę, visi trys kreipsis dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jai nieko nebuvo žinoma. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys patys paaiškino, kad po jų motinos mirties iš jos namų nieko negavo, nesidomėjo žemės sklypų nuomos reikalais, nereikalavo žemės nuomos mokesčio, o apeliaciniame skunde nurodytų teiginių dėl žemės sklypų tvarkymo, šienavimo, vertingų daktų iš motinos namų po jos mirties išvežimo, nepagrindė jokiais įrodymais.

8Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

9Byloje nustatyta, kad Morta Marija Briedienė mirė 1999m. gruodžio 15d. Po jos mirties paveldėjimo teisinius santykius reglamentavo 1964 metų redakcijos Civilinis kodeksas. 2000 metų Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nurodyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001m. liepos 1d., todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 1964metų Civiliniu kodeksu. CK 587 str. 1d. nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Šio straipsnio 2d. nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme apeliantai nurodė, kad po motinos mirties iš jos namų jokių daiktų nepasiėmė, žemės gražinimo ir dirbimo reikalais nesirūpino. B.K. Briedis akcentavo į tai, kad motinos namuose iki ir po jos mirties gyveno Arūnas Briedis, todėl nei jis nei Danutė Briedienė jokių daiktų nepasiėmė ir neketino imti. Apeliantai savo pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad po motinos M.M. Briedienės mirties jų brolis Arūnas Briedis liko gyventi jos namuose, jie visi trys paveldėtojai tarėsi, kaip pasidalins palikimą. Palikimo pasidalinimas netapatus palikimo priėmimui. Apeliantai apeliaciniame skunde akcentuoja į tai, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vienašališkai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino D.Briedienės ir B.K. Briedžio paaiškinimų, kad po motinos mirties jie reguliariai lankėsi jos namuose, padėjo tvarkyti žemės sklypą, jį šienaudavo, dalį šieno pasiimdavo A.Briedis, dalį jie. Skundžiamame sprendime teismas pakankamai išsamiai ir aiškiai nurodė, kad apeliantai neatliko jokių veiksmų, kurie išreikštų jų valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Tai, kad jie lankėsi motinos namuose, dirbo ūkio darbus, tarėsi, kaip pasidalins žemę, nelaikoma palikimo priėmimu. D.Briedienės teiginį, kad ji pasiėmė pieno bidonėlį iš motinos namų, negalima laikyti palikimo priėmimu, kadangi tai įvyko praėjus daugiau nei šešeriems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo momento. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantų elgesys patvirtina Arūno Briedžio pareiškimo teiginius, kad palikimą priėmė tik Arūnas Briedis.

10Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1d. 1p.,

Nutarė

12Biržų rajono apylinkės teismo 2008m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš Danutės Briedienės ir Bronislovo Kęstučio Briedžio po 10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai