Byla I-78-484/2008
Dėl darbo užmokesčio priteisimo iš Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo iš Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

5 Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundais ir prašo priteisti iš Lietuvos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos darbo užmokesčio skirtumą – 25 000 Lt, susidariusį dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos dydžio taikymo, apskaičiuojant jam darbo užmokestį nuo 2003-09-01.

6Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime nurodė, kad nuo 2003-09-01 dirbo Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyboje ir buvo statutinis valstybės tarnautojas. Paaiškino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, buvo nustatyta 450 Lt minimali mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams - 430 Lt minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Pareiškėjo manymu, tokiu nevienodu asmenų, kuriems tvirtinama skirtingo dydžio minimali mėnesinė alga, traktavimu yra pažeidžiamos Konstitucijos 29 str. ir 48 str. nuostatos, be to, tai vertintina kaip konstitucinio teisėtų lūkesčių principo pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai. Pareiškėjas pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra išaiškinęs, jog apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų kategorijoms bei nekartą konstatavęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas įtvirtina visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai. Todėl šiuo atveju darbdavio netinkamas darbo užmokesčio apskaičiavimas, dėl ko susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, pareiškėjo įsitikinimu, negali būti pripažintas teisėtu. (b. l. 2-5, 6-10).

7Atsakovė Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad skaičiuojant ir mokant pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Pažymėjo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodyti dydžiai, nuo kurių, jo nuomone, turėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, nėra taikytini valstybės tarnautojams, todėl pareiškėjo nurodyta suma negali būti vertinama kaip nepriemoka, o reikalavimo paskaičiuoti darbo užmokestį pagal pareiškėjo nurodomas sumas įgyvendinimui nėra teisinio pagrindo (b. l. 16-17).

8Skundas atmestinas.

9Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2003-09-01 dirbo Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyboje ir buvo statutinis valstybės tarnautojas.

10Pareiškėjui apskaičiuojant pareiginės algos dydį, pareiginės algos koeficiento vienetas buvo taikomas vadovaujantis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), kuriuo nuo 2003 m. rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 2,67 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 450 litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga (toliau – kiti darbuotojai), ir minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų: žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, ūkininkų samdomiems darbuotojams, taip pat ūkininkams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, ir valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), kuriuo nuo 2004 m. gegužės 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 2,95 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 500 litų kitiems darbuotojams, ir minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444), kuriuo nuo 2005 m. liepos 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 3,28 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 550 litų kitiems darbuotojams ir minimalusis valandinis atlygis - 2,57 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams; ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), kuriuo nuo 2006 m. liepos 1 dienos patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 3,65 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 600 litų kitiems darbuotojams ir minimalusis valandinis atlygis - 2,62 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams.

11Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis paminėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

12Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

13Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.

14Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė<....> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

15Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai, valstybės tarnybos santykių diferencijuotas teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teiginiui, kad valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams (kuriems nustatytos atitinkamos išimtys) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimą Nr.937, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimą Nr.316, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimą Nr.361 būtų mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas, mažesnis ne tik už MMA, kurią jiems atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė, bet ir už tą – didesnę MMA, kurią Vyriausybė tuo laikotarpiu buvo nustačiusi kitiems dirbantiems asmenims. Konstitucinis teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nebuvo paneigtas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė. Taip pat konstatavo, kad valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, kariai ir valstybės tarnautojai ir toliau turėjo (ir turi) lūkestį, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią visiems kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė.

16Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2007-03-20 priėmus nutarimą, kuriuo pripažinta, kad nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi. Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba yra valstybinė institucija, kuri privalėjo ir privalo vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reguliuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Atsakovė mokėjo pareiškėjui darbo užmokestį pagal teisės aktus, reglamentuojančius apmokėjimą už darbą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo mokamas ne toks atlyginimas, kokį jis privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus.

17Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybą mokėti pareiškėjui kitokio dydžio darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjo nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

18Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai