Byla 2A-127-280/2015

Dėl skolos išieškojimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-511-589/pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovams L. V. ir R. V., trečiajam asmeniui - ( - ) namo bendrijai, institucijai teikiančiai išvadą - Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, dėl skolos išieškojimo ir

Nustatė

3Ieškovas AB „Panevėžio energija“ prašo priteisti iš atsakovų L. V. ir R. V. solidariai 1 179,77 Lt įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad atsakovai yra buto, esančio ( - ), bendrasavininkai. Ieškovas minėtam butui tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį. Kadangi atsakovai su ieškovu nėra sudarę individualios sutarties, tai jų tarpusavio santykius reglamentuoja LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas. Per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 01 d. iki 2013 m. spalio 01 d. už suvartotą šilumos energiją atsakovai neapmokėjo 1168,76 Lt skolos bei 11,01 Lt palūkanų, kurios skaičiuojamos remiantis Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. Atsakovų prievolė yra solidari, kadangi CK 3.109 str. 2 d. mokėjimai už butuose suvartotą šilumos energiją turėtų būti priskiriami prie mokėjimų pagal sandorį, būtina išlaikyti šeimos namų ūkį. Atsakovė ginčija šilumos įrenginių galią, tačiau ieškovo nuomone, šis ginčas yra išspręstas. Byloje yra Valstybinės energetikos inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus sprendimas, kuriame konstatuojama, kad atsakovės bute atliktas šilumos prietaisų pakeitimas privalo atitikti suderinto projekto reikalavimus. Ieškovo nuomone ginčas tarp šalių dėl šildymo prietaisų galios yra išspręstas.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu priteisė iš atsakovų L. V. ir R. V. solidariai 345,65 Lt įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2013-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui – AB „Panevėžio energija“, priteisė iš atsakovų L. V. ir R. V. po 36 Lt žyminio mokesčio ir po 100 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovui – AB „Panevėžio energija“, priteisė iš atsakovų L. V. ir R. V. po 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl skaičiuojamo mokesčio už tiekiamą šilumos energiją. Teismas pažymėjo, kad namo bendrijos šildymo sistema sumontuota 1974 m. pagal tipinį projektą Nr.1-464LI-A16L, kuriame skaičiuotina šilumnešio temperatūra 95o C- 70o C ir šildymo prietaisai (radiatoriai) visam namui parinkti pagal šią temperatūrą, tačiau iš byloje esančio daugiabučio namo ( - ), šilumos tiekimo sistemos įvade sumontuoto šilumos apskaitos prietaiso duomenų ataskaitos matyti, jog įtekančio ir ištekančio šilumnešio temperatūra nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. yra įtekančio vandens temperatūra nuo 63oC iki 87, ištekančio vandens temperatūra nuo 30oC iki 43oC. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad visam namui, tame tarpe ir atsakovams, skaičiuojama šilumnešio temperatūra aukštesnė negu realiai tiekiama gyvenamajam namui, darė išvadą, kad atsakovams nebuvo teikiama paslauga atitinkanti įstatymo keliamus kokybės reikalavimus, ir todėl sutiko su atsakovės sunaudoto energijos kiekio skaičiavimais. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš solidarių atsakovų L. V. ir R. V. 345,65 Lt įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją, 5 proc. procesinę paskirtį atliekančias palūkanas bei proporcingai tenkintiems reikalavimams, 40 procentų advokato atstovavimo išlaidų (200 Lt).

5Ieškovas AB „Panevėžio energija“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti AB „Panevėžio energija“ naudai iš atsakovų Loretos ir R. V. solidariai 1 179,77 Lt skolos ir palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti po 36 Lt žyminio mokesčio ir po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisti AB „Panevėžio energija“ naudai iš atsakovų po 36 Lt žyminio mokesčio ir po 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą dėl šildymo kokybės, nors nei viena šalis to neprašė. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl skolos už suvartotą šilumos energiją, o atsakovė nesutiko su jai priskirtu daugiabučiame name suvartotos šilumos kiekiu. Daugiabučiame name suvartotos šilumos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaiso rodmenis, o ne pagal šilumnešio temperatūrą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Šilumnešio temperatūra 95o/70o skaičiuojama tik projektuojant sistemą. Be to, už kokybišką šildymą atsako butų savininkų pasirinktas prižiūrėtojas, šiuo atveju tai UAB „Merlangas“, todėl tarp ieškovo ir atsakovų net negalėjo kilti ginčas dėl buto šildymo kokybės. Šiluma pastate, ( - ), paskirstoma vadovaujantis šilumos paskirstymo pagal šildymo prietaisų ekvivalentinius plotus metodu Nr. 5V. Pagal šį metodą šilumos vartotojams priskiriamas sąlyginis šildymo plotas, kuris apskaičiuojamas sumuojant naudingąjį plotą ir sąlyginį plotą dėl savavališko šildymo prietaisų ekvivalentinio ploto padidinimo. Sąlyginis plotas priklauso nuo faktinio ir projektinio buto šildymo prietaisų ekvivalentinio ploto, kuris nustatomas pagal gamintojo techninę dokumentaciją, žinynus arba ekspertiniu būdu. 2013 m. vasario 7 d. aktu buvo nustatyta atsakovų butų šildymo prietaisų suminė galia ir jos neatitikimo dydis lyginant su projektine šildymo prietaisų galia, šis aktas nėra nuginčytas iki šiol. Apeliantas pažymėjo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atmetė L. V. skundus dėl mokesčio už šildymą skaičiavimo teisingumo ir daugiabučio namo šildymo sistemos prietaisų galios nustatymo, todėl ieškovo ir atsakovų ginčas dėl jiems priskiriamos šilumos kiekių proporcijų jau yra išspręstas. Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teisme turėjo 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, todėl 40 proc. šių išlaidų būtų 400 Lt, o ne 200 Lt, kaip nurodyta skundžiamame sprendime.

6Atsakovė L. V. apeliaciniu skundu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantė pažymėjo, kad 2013-02-07 AB „Panevėžio energija“ klientų aptarnavimo tarnybos surašytame akte prietaisų galios duomenys yra neteisingi, todėl ir butui skaičiuojamos šildymo išlaidos yra neteisingai apskaičiuotos. Ieškovas nepagrįstai šilumnešio temperatūrą laiko esant 95o/70o, kadangi tai prieštarauja Europos teisės aktams, be to, tokia temperatūra nėra patiekiama į šilumokaitį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog už nekokybišką prekę atsakovė neprivalo mokėti.

7Tretysis asmuo ( - ) namo savininkų bendrija atsiliepimu nurodė su apeliaciniu skundu sutinkanti. Tretysis asmuo pažymėjo, kad skundžiamam teismo sprendimui įsigaliojus, nukentėtų ( - ) namo savininkų bendrijos interesai, kadangi savininkai būtų priversti mokėti už negaunamą prekę. ( - ) buto savininkai buvo informuoti dar 2011 metais, kad pažeidžia įstatymus ir turėjo kelerius metus laiko susimontuoti radiatorius, atitinkančius namui parengto projekto reikalavimus. Atsiliepime nurodoma, kad visame name paduodamas ir cirkuliuoja vienodos temperatūros vanduo, kadangi įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Atsakovų bute radiatoriai keisti 2000 m., todėl savininkai tikrai negalėjo vadovautis jokiais ES teisės aktais, kurie Lietuvoje įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. ir kuriuose numatyta šilumnešio temperatūra yra 75 o /65 o, o patalpos temperatūra – 20 o C bei jie taikomi projektuojant naujus ar rekonstruojant esamus daugiabučius pastatus. Bendrija yra priėmusi sprendimą už sunaudotą šilumos energiją atsiskaityti pagal patvirtintą metodą 5V3, t. y. pagal kiekvieno buto šilumos prietaisų ekvivalentinius plotus. Sumontuoti ne pagal projektą šildymo prietaisai išderina visą namo šildymo sistemą bei pažeidžia kitų gyventojų interesus. Nuo 2000 metų iki 2011 metų visi už ( - ) bute padidintą sunaudojamos energijos kiekį mokėjo visi namo gyventojai, kadangi šildymui sunaudota energija buvo dalinama proporcingai buto plotui, manant, kad gyventojai įsirengę šildymo prietaisus, atitinkančius namo projekte nurodytus ekvivalentinio ploto radiatorius.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Bylos medžiaga nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 27 d. buvo suderintas buto, esančio ( - ) ketaus radiatorių sekcijų skaičius, galingumas bei išduotas projektas (T. 1, b. l. 30). Šiame projekte nurodyta, kad atsakovų bute gali būti sumontuotas 9 sekcijų ketaus radiatorius MC-140 -1680 W, 7 sekcijų radiatorius MC-140 – 1176 W, 6 sekcijų radiatorius MC-140 – 1008 W, 11 sekcijų radiatorius MC 140- 2072 W. Atsakovai 2000 m. pasikeitė ketaus buto radiatorius į plieninius.

112007 m. spalio 12 d. tarp AB „Panevėžio energija“ ir atsakovės L. V. buvo sudaryta šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią tiekėjas įsipareigojo tiekti vartotojui šilumą butui, esančiam ( - ), ir kitoms pastato bendro naudojimo patalpoms (T. 1, b. l. 82-84). Iš 2012 m. spalio 28 d. ( - ) namo savininkų bendrijos šilumos prietaisų akto matyti, jog ( - ) butui skaičiuojama galia: virtuvėje plieninis radiatorius 1200/500/15 – galia 2072 W arba 4,1 ekm, kambaryje yra plieninis radiatorius 1200/500/15 – galia 2072 W arba 4,1 ekm, kambaryje yra plieninis radiatorius 1200/500/15 – galia 2072 W arba 4,1 ekm, kambaryje yra plieninis radiatorius 1200/500/15 – galia 2072 W arba 4,1 ekm, visų bute esančių šildymo prietaisų galia 8288 W arba 16,4 ekm. Ekvivalentiniai kvadratiniai metrai skaičiuojami pagal 2010 metais išduotą projektą (T. 1, b. l. 32). 2013 m. vasario 7 d. AB „Panevėžio energija“ klientų aptarnavimo tarnyba, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad atsakovų bute, ( - ), visų plieninių radiatorių matmenys yra vienodi, ir įvertinusi šių prietaisų galingumus (prie Tį=95o C, Tiš=70o; Tvidaus=18o C arba Tvidaus=15o C (virtuvėje), laikė, kad kambaryje įrengto prietaiso šildymo galia yra 3432 W, o virtuvėje – 3646 W, todėl visų buto šildymo prietaisų suminė galia yra 13942 W (T. 1, b. l. 33).

12Ieškovas AB „Panevėžio energija“ kreipėsi, prašydamas iš atsakovų priteisti skolą už patiektą šilumos energiją. Atsakovai atsiliepime nurodė nesutinkantys su ieškovo patiektos šilumos energijos kiekio skaičiavimais, kadangi, atsakovų teigimu, prietaisų galingumas turi būti skaičiuojamas vertinant, jog Tį=75o C, Tiš=65o C, o ne Tį=95o C, Tiš=70o. Atsakovai sutinka su 2012 m. patikrinimo metu surašytame akte nurodyta visų jų bute esančių šildymo prietaisų sumine galia – 8288 W, o ieškovas laiko, kad šių prietaisų galia yra 13942 W. Taigi byloje kilęs ginčas dėl patiekto šilumos energijos kiekio, o tiksliau – šildymo prietaisų galios, naudojamos įvertinti patiektos šilumos energijos kiekį, apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nurodė, kad visam namui, tame tarpe ir atsakovams, skaičiuojama šilumnešio temperatūra aukštesnė, negu realiai tiekiama gyvenamajam namui, ir konstatavo, kad atsakovams teikiamos nekokybiškos paslaugos, todėl rėmėsi atsakovės skaičiavimais. Pažymėtina, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl teikiamų paslaugų kokybės, nei viena iš šalių neprašė tokių aplinkybių nustatyti ir nepateikė argumentų šiai aplinkybei pagrįsti ar paneigti. Nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas darė išvadas, kad suteikiamos paslaugos yra nekokybiškos, kadangi, kaip nurodė ieškovas Tį=95o C, Tiš=70o temperatūrų normos yra skirtos šildymo sistemų projektams ruošti, o ne įtvirtinti temperatūrą, kuri privalo nuolatos cirkuliuoti vamzdynuose.

13Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar ieškovo atlikti atsakovų bute esančių šildymo prietaisų galios apskaičiavimas yra tinkamas, nes iš esmės dėl to kilo ginčas ir atsakovai nemoka prašomų sumų. Teismas nevertino šalių argumentų šia tema ir visiškai dėl šio klausimo nepasisakė. Kadangi esminis byloje kilęs ginčas yra dėl atsakovės L. V. bute esančių šildymo prietaisų galios, ir jis pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų ieškinio reikalavimų išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, tik iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų, galėjo neteisingai išspręsti bylą.

14Institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, nurodė, kad esant skirtingiems byloje pateiktiems duomenims dėl šildymo prietaisų galios, kaip yra šiuo atveju, turėtų būti skirta ekspertizė nustatyti, kokia tikroji atsakovės buto šildymo prietaisų galia. Sutiktina, kad teismui negalint nustatyti faktinės šildymo prietaisų galios iš byloje pateiktų dokumentų, būtų tikslinga skirti ekspertizę

15. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla dėl skolos priteisimo apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija naikina sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,

Nutarė

17Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.