Byla 2A-2785-464/2012
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, sekretoriaujant R. V. dalyvaujant ieškovo atstovei R. Š., atsakovams M. B. iur F. B., atsakovų atstovui adv. Z. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų M. B. ir F. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams M. B., F. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-07-21 su ieškiniu (b.l. 2-4) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytus du medžio karkaso ūkinius pastatus: pirmojo pastato ilgis – 9,8 m, plotis – 5,9 m, antrojo pastato ilgis – 7,3 m, plotis – 3,3 m, esančius ( - ) , ir sutvarkyti statybvietę, taip pat prašė teismo nurodyti, kad atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pats pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti pastatytus du minėtus medžio karkaso ūkinius pastatus, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų. Nurodė, jog atsakovai žemės sklype ( - ), neturėdami normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto statybą leidžiančio dokumento, pastatė du medžio karkaso pastatus. 2010-09-15 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 2010-10-06 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2010-10-15 nutarimu atsakovei paskirta 500 Lt bauda. Taip pat iš atsakovų buvo pareikalauta savo lėšomis per 6 mėnesius likviduoti pastatytus ūkinius pastatus, esančius ( - ), tačiau atsakovai reikalavimo neįvykdė.

5Atsakovai M. B. ir F. B. atsiliepimu (b.l. 30-31) su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ieškovas neteisingai nurodė, jog pastatų, esančių ( - ), statybai reikėjo privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl tokio pritarimo įsigaliojo tik 2010-09-27, o pastatai pastatyti iki šio įsakymo įsigaliojimo. Pirmasis pastatas pastatytas 1995 m., yra be pamatų ir jokio privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui leidimo nereikėjo. Tai, kad šis pastatas pastatytas 1995 m., pažymėta statinių išdėstymo plane. Antrasis pastatas buvo pastatytas 1982 m., o 2010 m. liepos mėnesį perstatytas į kitą vietą, yra be pamatų, jam taip pat nereikėjo jokio privalomo rašytinio pritarimo. Statybos metai pažymėti pastatų išdėstymo plane. Antrasis pastatas 2010-07-27 užfiksuotas žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje, kas įrodo, kad statinys buvo perkeltas. Taigi nebuvo atlikti naujos statybos darbai, abu pastatai pastatyti iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.71.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 punkto įsigaliojimo, šis įsakymas negali būti taikomas, o statyba negali būti laikoma savavališka.

6Šalys dėl vieno iš pastatų, kurio ilgis – 7,3 m, plotis – 3,3 m, esančio ( - ), sudarė taikos sutartį (b.l. 84-85).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-05-08 sprendimu (b.l. 91-94) ieškinį patenkino iš dalies: 1) patvirtino ieškovo ir atsakovų sudarytą taikos sutartį ir nutraukė c. b. Nr. 2-393-592/2012 dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą medžio karkaso ūkinį pastatą, kurio ilgis - 7,3 m, plotis - 3,3 m, esantį ( - ), sutvarkyti statybvietę ir reikalavimo nurodyti, kad atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą medžio karkaso ūkinį pastatą, kurio ilgis - 7,3 m, plotis - 3,3 m, esantį ( - ), pats, išlaidas išieškant iš atsakovų M. B. ir F. B.; 2) įpareigojo atsakovus M. B. ir F. B. savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą, kurio ilgis – 9,8 m, plotis – 5,9 m, esantį ( - ), ir sutvarkyti statybvietę; 3) atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo, leido ieškovui pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti šį pastatą, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų; 4) priteisė iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nustatė, jog žemės sklype, esančiame ( - ), atsakovai pastatė medžio karkaso pastatus, kurių vieno ilgis – 9,8 m, plotis – 5,9 m (plotas – 57,82 kv.m.), antrojo pastato ilgis – 7,3 m, plotis – 3,3 m (plotas – 24,09 kv.m.). Dėl šių pastatų ieškovas 2010-09-15 surašė savavališkos statybos aktą, o 2010-10-12 Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius pareikalavo, kad atsakovai ne vėliau kaip iki 2011-03-03 nugriautų minėtus pastatus. 2011-03-10 reikalavimu pašalinti savavališko statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte konstatuota, kad reikalavimo nugriauti pastatus atsakovai neįvykdė. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytą aplinkybę, kad pastatai buvo pastatyti 1995 m. ir 1982 m. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad tokie pastatai nėra registruoti viešame registre, pastatų išdėstymo schemoje jie neatvaizduoti, neįtraukti į pastato, jo dalių ir priestatų kadastro, kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis, inventorinę bylą, todėl vadavosi šiuo metu galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais statybos teisinius santykius. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovai neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 57,82 kv.m. ploto pastato projektui neturėjo rašytinio pritarimo, teismas sprendė, jog ieškovas pagrįstai reikalauja pašalinti šio pastato savavališkos statybos padarinius.

10Dėl antrojo pastato šalims susitarus taikai, teismas, nenustatęs įstatyminių kliūčių taikos sutarčiai patvirtinti, bylą nutraukė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovai M. B. ir F. B. 2012-05-24 apeliaciniu skundu (b.l. 96-97) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-05-08 sprendimo dalį, kuria atsakovai įpareigoti savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą, kurio ilgis 9,8 m., plotis 5,9 m., esantį ( - ) bei sutvarkyti statybvietę, ir šios ieškinio dalies netenkinti.

13Teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai įpareigoti savo lėšomis nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, yra neteisinga. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad statybai reikėjo privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui, kuris buvo privalomas įsigaliojus 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.71.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 p. Atsakovai atkreipia dėmesį, jog prašomų nugriauti pastatų statyba vyko iki šio įsakymo įsigaliojimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad ginčo pastatai pastatyti 1995 m. ir 1982 m. Tokius įrodymus pateikė pats ieškovas kartu su ieškiniu – savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100915-00049, surašytą 2010-02-15, ir prašomų nugriauti ūkio pastatų nuotraukų kopijas, kuriuose nurodyta fotografavimo data 2010-09-14. Minėti įrodymai patvirtina, jog ginčo pastatas yra pastatytas iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.71.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 punktu įsigaliojimo, todėl šio pastato statybai negalėjo būti taikomas reikalavimas, atsiradęs vėliau.

14Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-06-15 atsiliepimu (b.l. 100-101) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-05-08 sprendimą palikti nepakeistą.

15Teigia, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo pastatai buvo pastatyti 1995 m. ir 1982 m. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pastatai neregistruoti viešame registre, neatvaizduoti pastatų schemoje, neįtraukti į kadastro ir inventorines bylas. Atsakovai neįrodė, jog pastatai pastatyti teisėtai, priešingai, neginčijo savavališkos statybos akto.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Apeliacinės instancijos teisme patikrinamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas faktiniu bei teisiniu aspektais, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, motyvus ir reikalavimus, jeigu nenustatoma skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo absoliutumo ar viešo intereso, įgalinančio peržengti skundo ribas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertina skundo argumentus, susijusius su netinkamu norminių aktų, reglamentuojančių statybas leidžiančius dokumentus, taikymu tame kontekste, kad ginčo statinys, kurį teismas įpareigojo apeliantus nugriauti, buvo pastatytas dar iki 2010-09-27 priimto aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-826 dėl statybos techninio reglamento STR 1.71.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo.

19Byloje nustatyta, kad ginčo ūkinis pastatas viešajame registre nebuvo įregistruotas kaip teisės aktų tvarka suformuotas nekilnojamasis daiktas (b.l. 21-22-4). Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje buvo konstatuotas šio statinio savavališkos statybos faktas (b.l. 11-21). Su tuo nesutikdami apeliantai įrodinėjo ankstesnį jo statybų laikotarpį, nepatenkantį į 2010 m. priimto techninio reglamento STR 1.71.01:2010 taikymo sferą. Pasak apeliantų, aplinkybę, kad šis statinys buvo pastatytas dar iki įsigaliojant šiam reglamentui, patvirtina jo nužymėjimas 2001-04-25 sudarytame plane apie statinių išdėstymą namų valdos žemės sklype (b.l. 32, statinys 10J 1/ž), šio statinio įrašymas namų valdos kadastro byloje, kur buvo užfiksuoti ir statinio statybos metai -1995 m. (b.l. 36, 39, 46), bei 2011-12-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (nuotraukos nuo 9 iki 16), pagrindžiantis statinio išvaizdą (būklę), jo pamatų nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas F. B. nurodė, kad šį ūkinį pastatą prieš dvejus metus dėl planuojamų būsimų statybų kitoje kelio pusėje, kur ir buvo statinys pastatytas, jis perkėlė į kitą vietą (planas, b.l.32), todėl nelaiko jo nauju statiniu. Pažymi, kad anksčiau leidimo ar projekto tokio pastato statyboms nereikėjo. Taigi sprendžiant klausimą, ar apeliantai visa apimtimi gali naudotis statinio savininko teisėmis bei jų apsaugos garantijomis, įvertintina, ar šis daiktas buvo sukurtas (perstatytas) teisėtame statybų procese, t.y. ar ginčo statinio statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų.

20Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Statybos įstatymu, pagrįstai sprendė, kad ginčo ūkinis pastatas, atsižvelgiant į jo plotą bei matmenis, priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai (2 str. 6 d.). Nesudėtingiems statiniams pastatyti ir įteisinti yra įtvirtinta supaprastinta tvarka - jiems pakanka parengti supaprastintą projektą ir gauti įgaliotos institucijos rašytinį pritarimą šiam projektui. Kita vertus, net ir sutinkant su apeliantų skundo argumentais, kad tokio statinio egzistavimas paties ieškovo buvo užfiksuotas dar iki STR 1.71.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ įsigaliojimo (įsigaliojo nuo 2010-10-01), nesutiktina su jų procesine pozicija, jog statinio statybos buvusios visiškai teisėtos, nes šis STR jiems netaikytinas. Tiek nurodytas 2010 m. reglamentas, tiek ir galiojęs anksčiau – 2002-04-16 aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (taro jų laikini) statiniai“, o jo nuostatos ginčo atveju neabejotinai taikytinos, apeliantams neneigiant, kad šis statinys buvo perstatytas į kitą vietą tik prieš dvejus metus, iš esmės vienodai reguliuoja nesudėtingų statinių (ar jų dalių) projektavimo, statybos bei pripažinimo tinkamais naudoti tvarką. Antai 2002 m. reglamento (STR) 1.3. p. teigiama, kad šis reglamentas nustato nesudėtingų statinių naujos statybos, o taip pat rekonstravimo, remonto ir griovimo tvarką. Pagal šio STR 12.4. p., II grupės nesudėtingiems statiniams yra rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patvirtina savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas.

21Esant tokiam reglamentavimui apeliantų teiginiai, kad statinys nebuvo statomas iš naujo ir todėl jokių supaprastintų procedūrų atlikti jiems nereikėjo, nėra teisiškai pagrįsti. Statybos įstatymas pateikia tiek statybos, tiek statybos darbų, tiek statinio statybos ar jo rekonstravimo sąvokas. Statyba suprantama kaip veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, o taip pat rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (2 str. 13 d.). Statybos darbais yra laikomi bet kokie darbai, atliekami statant ar griaunat statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (2 str. 15 d.). Naujo statinio statybą minėtas įstatymas apibūdina kaip statybos rūšį, kurios tikslas neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, o statinio rekonstravimą – kaip statybos rūšį, kurios tikslas yra perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančias konstrukcijas, statinio išorės matmenis –ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (2 str. 17 ir 18 dalys). Vadinasi, net ir priimant domėn apelianto paaiškinimus, kad būtent šį ūkinį, 2001 m. plane (b.l. 32) pažymėtą indeksu 10J1/ž, statinį jis perkėlė į kitą vietą, pripažintina, kad toks perkėlimas (arba pastato perstatymas) iš dalies atitiko ir naujos statybos, ir statinio rekonstrukcijos požymius, kadangi neišliko nei buvusi šio statinio vieta konkrečioje žemės sklypo dalyje, nei jo plotas ar kiti inventorinėje byloje išvardinti statinio, kurio indeksas 10J1/ž, požymiai. Ankstesnio ūkinio pastato plotas buvo nurodytas 77,14 kv.m. (b.l. 39), atitinkamai plane nurodytas jo 12,90 m ilgis bei 5,98 m plotas. Dabar esančio ginčo statinio plotas yra 57,82 kv.m. (ilgis 9,8 m, plotis 5,9 m). Be to, ankstesnis ūkinis pastatas turėjęs ir akmens mūro pamatus (b.l. 36), to nėra ginčo statinyje. Todėl statinio visiškam tapatumui konstatuoti byloje nėra faktinių prielaidų, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis tokios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėtos (CPK 12 str., 178 str.). Iš to darytina išvada, kad vykdant tokio pobūdžio statybos darbus tiek pagal tuo metu galiojusį STR, tiek ir pagal jį pakeitusį STR, buvo privaloma laikytis teisės aktais nustatytų supaprastintų procedūrų. Apeliantų atstovo pasisakymuose nurodyta aplinkybė (b.l. 65), kad statinys be pamatų atitinka laikino statinio požymius, todėl dar ir dėl šios priežasties jam projektas nebuvo reikalingas, kitokio teisėjų kolegijos vertinimo nesuponuoja. Viena vertus, pagal 2002 m. STR laikino statinio naudojimas buvo ribojamas trijų metų laikotarpiu. Pagal galiojantį Statybos įstatymą, laikiną statinį leidžiama statyti ir eksploatuoti tam nustatytą ribotą terminą, kuris Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka suinteresuotų asmenų prašymu gali būti ir pratęsiamas (2 str. 4 d.). Duomenų ir apie tokių procedūrų, susijusių su šio statinio naudojimo terminu, atlikimą byloje taip pat nesama. Kita vertus, statinys nėra kilnojamasis daiktas, todėl interpretuoti situaciją taip, kad statinio (daikto, susijusio su konkrečia vieta žemės sklype) perkėlimas į kitą vietą apskritai nėra statybų procesas, negalima, toks apeliantų aiškinimas neprotingas ir nelogiškas.

22Apibendrinat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pažeidė teismui nustatytą pareigą įvardinti materialinės teisės normas, kurios taikytinos ginčo atveju - CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p. ir 9 d. (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), tačiau ginčą dėl savavališkai pastatyto statinio padarinių pašalinimo išsprendė iš esmės teisingai (CPK 328 str.). Pagal Statybos įstatymo 28 str. 8 d., teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Šioje konkrečioje byloje tai įvertina apeliacinės instancijos teismas ir pripažįsta, kad nors jokių objektyvių kliūčių įsiteisinti statybą, t.y. per tam tikrą laiką sutvarkyti reikiamus dokumentus ir sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, apeliantams nebuvo, bylą nagrinėjęs teismas kelis kartus šiuo tikslu atidėjo teismo posėdžius ir tokią galimybę jiems sudarė, tokio įteisinimo patys apeliantai nepageidauja ir tai aiškiai išdėstė apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl kita, alternatyvi pažeidimo pašalinimo priemonė, išskyrus taikytą pirmosios instancijos teismo sprendimu, šiuo atveju nebūtų galima.

23Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įvardintą ginčo statinio naudojimo paskirtį - jame, pasak apeliantų, laikomi gyvuliai bei pašarai, į metų laiką, kuomet byla išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, į teismo nustatytą trukmę sprendimui įvykdyti – 3 mėnesius, šio teismo sprendimo įvykdymą atideda papildomiems 3 mėnesiams (CPK 284 str. 1 d.), o tai reiškia, kad terminas, per kurį apeliantai savo lėšomis turi įvykdyti teismo sprendimą, jiems pratęsiamas iki 6 mėnesių, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.

24Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

25Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

26Atidėti teismo sprendimo vykdymą toje dalyje, kurioje M. B. ir F. B. įpareigoti savo lėšomis nugriauti pastatą, iš viso 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. gruodžio 3 d.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 5. Atsakovai M. B. ir F. B. atsiliepimu (b.l. 30-31) su pareikštais reikalavimais... 6. Šalys dėl vieno iš pastatų, kurio ilgis – 7,3 m, plotis – 3,3 m,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-05-08 sprendimu (b.l. 91-94)... 9. Teismas nustatė, jog žemės sklype, esančiame ( - ), atsakovai pastatė... 10. Dėl antrojo pastato šalims susitarus taikai, teismas, nenustatęs... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovai M. B. ir F. B. 2012-05-24 apeliaciniu skundu (b.l. 96-97) prašo... 13. Teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai įpareigoti savo lėšomis nugriauti... 14. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 15. Teigia, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Apeliacinės instancijos teisme patikrinamas pirmosios instancijos teismo... 19. Byloje nustatyta, kad ginčo ūkinis pastatas viešajame registre nebuvo... 20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Statybos įstatymu, pagrįstai... 21. Esant tokiam reglamentavimui apeliantų teiginiai, kad statinys nebuvo statomas... 22. Apibendrinat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 23. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įvardintą ginčo statinio... 24. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 25. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti... 26. Atidėti teismo sprendimo vykdymą toje dalyje, kurioje M. B. ir F. B....