Byla Ik-1208-95/2012
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjui I. P. V., atsakovo atstovei D. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir atsakovas, ŽŪM) pateikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. prašymą.

5Pareiškėjas paaiškino, kad VAGK nepanoro pripažinti, jog ŽŪM neišnagrinėjo pareiškėjo pateikto prašymo pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu ŽŪM tarnautojai negavo įpareigojimo užtikrinti, kad pareiškėjo skundas-prašymas būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta pagal įstatymo reikalavimus, neignoruojant to, jog pareiškėjas kelia atsakovui ir jo padaliniams teisėtus reikalavimus, kad I. V. valdyta sklypo 325,7 kv. m. dalis būtų privatizuota jo vardu bei kad dėl vilkinimo būtų imtasi įstatymo numatytų sankcijų. Teigė, kad VAGK jo į posėdį nekvietė. Pažymi, kad neprašė VAGK išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo esmės bei pateikti ne teismo, o VAGK argumentavimą, kad gali nevykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, jeigu pareiškėjui nepavyks pašalinti trūkumų, įrašytų VAGK protokoliniame 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendime. ŽŪM atsakymas neatitiko įstatymų, t. y. pareiškėjui nebuvo pateikta prašyta informacija ir dokumentai bei jų vertinimas, buvo ignoruotas ir prašymas informuoti Žemės ūkio ministrą, kad dėl kelių arų sklypo faktiškai valdomos dalies privatizavimo ir nuomos ŽŪM atsirašinėja nuo 1992 metų, pamiršta konkreti įmoka dėl žemės išpirkimo ir dokumentų parengimo bei tebeignoruojamas tas Žemės ūkio ministro pavedimas, apie kurį tik užsimenama Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr.3B-(9.4)1679, kurį pareiškėjas pateikė VAGK, kad patikslintų skundo esmę ir parodytų, jog, pavyzdžiui, ŽŪM 2001 m. vasario 7 d. raštą Nr. 1304-71 paliko galioti nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip ir kitus priedus, pareiškėjo pridėtus prie skundų VAGK. Pareiškėjas manė, jog netoleruotina, kad net po skundo paviršutiniško išnagrinėjimo VAGK, liko įslaptintas pareiškėjo prašymas paaiškinti, koks yra tikslus valdos ( - ), Vilniuje, ABCD šiaurinės ribos ilgis pagal galiojančius pripažintus teismų sprendimais ir nutartimis dokumentus. Pabrėžė, kad ŽŪM visiškai nereagavo į Nacionalinės žemės tarnybos darbo broką, apie kurį rašyta ministrui adresuotame pareiškėjo skunde, dėl to VAGK nepasisakė, o komisijos pirmininkas posėdyje neleido pradėti kalbėti apie tuos faktus, kurie pateikti, bet atsakymo ŽŪM nedavė. Tvirtino, kad skundžiamu sprendimu VAGK ignoruoja Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2SA42-45/2007 pripažintus dokumentus ir tas aplinkybes, kurias tas pats teismas pripažino kitoje byloje Nr.2S-365/2002, kai buvo priimta 2002 m. gegužės 9 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijų pripažintą ir pateiktą galioti sklypo eksplikacijos 1999 m. gruodžio 28 d. planą ir pagal juos pastatytus riboženklius, ir atmeta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.1P-59 sudarytos komisijos protokolu Nr. 1 konstatuotą faktą, kad žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, ribos „persidengia“ su kaimyninio sklypo ribomis. Pareiškėjas taip pat nurodė teismų, komisijų priimtus sprendimus, į kuriuos atsakovas iki šiol neatsižvelgia, ignoruoja, taip vilkindamas Vyšniauskų nuo 1973 m. valdytos žemės privatizavimą.

6Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas nurodė, kad gavus pareiškėjo prašymą, pagal kompetenciją jį išnagrinėjo ir pateikė Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, reikalavimus atitinkantį atsakymą, įformintą 2011 m. vasario 19 d. raštu Nr. 31N-V-39/2-242. Atsakovas šiuo raštu informavo pareiškėją, kad ŽŪM nėra įgaliota priimti sprendimų dėl valstybinės žemės privatizavimo ir nuomos, taip pat išsamiai paaiškino, kokios institucijos yra įgaliotos spręsti valstybinės žemės privatizavimo ir nuomos klausimus bei nagrinėti skundus dėl šių institucijų sprendimų ir veiksmų (neveikimo). Be to, atsakovas 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 3IN-V-39/2-136 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas pateikti informaciją dėl skunde nurodytų aplinkybių ir su jomis susijusius dokumentus. Nagrinėjant Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad pareiškėjo keliami klausimai ne kartą buvo nagrinėjami teismuose. Kadangi pareiškėjas iš esmės nesutiko su Vilniaus apskrities viršininko administracijos (ir šiuo metu Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijas perėmusios Nacionalinės žemės tarnybos) veiksmais (neveikimu) ir sprendimais dėl žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, privatizavimo, atsakovas nurodė teismo sprendimus, kuriais buvo įvertinti pareiškėjo skundžiami veiksmai, citavo teismų argumentus dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kitų pareiškėjo skunde išvardytų aplinkybių, išaiškino teismų sprendimų privalomąją galią ir priežastis, dėl kurių pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu. Tvirtino, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog rengdami atsakymą į pareiškėjo prašymą ŽŪM specialistai ignoravo galiojančius (prašyme ir Vilniaus apygardos teismui pateiktame skunde minimus) dokumentus bei teismų nustatytus faktus, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pvz., Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo sprendimas; sklypo dalių tenkančių bendrasavininkiams nustatymo teisėtumas; žemės sklypo plano teisėtumas ir kt.) buvo vertinamos nagrinėjant bylas teismuose, kurių sprendimai cituoti atsakyme.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 18 d. ŽŪM pateikė skundą „Dėl atsirašymo į 2010-11-17 prašymą, ignoruojant galiojančius dokumentus, žinant, kad ir NŽT, ir ŽŪM toleruoja pavaldinių atsirašinėjimą“, kuriame iš esmės išdėstė tas pačias aplinkybes kaip ir skunde teismui bei pageidavo, kad atsakovas pateiktų išvadas dėl skunde nurodytų aplinkybių, t. y. teigė, kad jis tikisi, kad dėl išdėstytų klaidų ir trūkumų savo išvadas pateiks ŽŪM. Atsakovas 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 3IN-V-39/2-136 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas pateikti visą informaciją dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir su jomis susijusius dokumentus, sutartis ir kt., taip pat paprašė paaiškinti, koks yra tikslus ginčijamo žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, plotas, kokios jo asmeninio ir bendrojo naudojimo dalys yra nustatytos bendraturčiams, ir pateikti šią informaciją patvirtinančius dokumentus. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. 1SS-(11.5)-363 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ atsakovui persiuntė reikalautus dokumentus. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir gautą medžiagą, atsakovas 2011 m. vasario 19 d. rašte Nr. 3IN-V-39/2-242 „Dėl skundo“ pripažino, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir, be kita ko, nurodė, kad ŽŪM nėra įgaliota priimti sprendimų dėl valstybinės žemės privatizavimo; nuo 2010 m. liepos 1 d. žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba, o sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; pareiškėjas, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos priimtais sprendimais, turite teisę skųsti juos savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl šio atsakovo atsakymo, priėmė skundžiamą 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad ŽŪM atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jis laikytinas objektyviu ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto prasme. Atsakovas, siekdamas teisingai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. prašymą, išreikalavo visą turimą medžiagą iš Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakymą pagrindė tiek teisės aktų normomis, tiek objektyviais duomenimis, bei pagrįstai nurodė, jog remiantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis, jis nėra įgaliotas priimti sprendimus dėl žemės privatizavimo. Atsižvelgęs nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad Komisijos 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl atsakovo atsakymo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus nagrinėjant pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. prašymą.

13Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, pavyzdžiui, ŽŪM ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, VAGK ir kitų komisijų, prokurorų ir Seimo kontrolierių išvadų. Pažymi, kad ŽŪM nepagrįstai nesivadovauja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Pabrėžia, kad nei ŽŪM, nei VAGK, nei apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl tyčinių klaidų, taip pat dėl dokumentų broko. Teigia, kad VAGK darė nepagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 18 d. prašymu siekė gauti tik ŽŪM nuomonę. 2011 m. sausio 18 d. skundė išdėstytos aplinkybės pagal teismų sprendimus priklausė nuo ŽŪM, o Nacionalinė žemės tarnyba visus sprendimus iki 2005 m. ir po to ignoruoja – parduoda žemę, bet ne už 1992 m. įmoką. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, be to, sprendime nenurodyta, kodėl nebuvo remtasi civilinėje byloje Nr. 2SA42-45/2007 pripažintais dokumentais bei aplinkybėmis, pripažintomis civilinėje byloje Nr. 2S-365/2002. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime taip pat padaryti materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimai, be to, nei teismas, nei VAKG neatsižvelgė į ŽŪM 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 3.1, 3.1.6, 3.1.7, 2.4, 3.5, 12.4.14, 13.3, 13.5 ir 13.6 punktus, kurie nustato, kad žemės sklypų geodezinių matavimų kontrolę vykdo šių darbų organizatorius – miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybos specialistai, kurie yra atsakingi už sklypo ribų formavimą bei atlikto darbo priėmimą ir kurie pasirašo žemės sklypo plane.

14Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 19 d. rašto Nr. 3IN-V-39/2-242, kuriuo pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. skundas pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

19Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 18 d. skundu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuriame pareiškėjas išdėstė aplinkybes, susijusias su Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmais ir sprendimais sprendžiant žemės sklypo ( - ), Vilniuje, privatizavimo klausimus. Pareiškėjas pageidavo, kad Žemės ūkio ministerija pateiktų išvadas apie nurodytų klaidų ir trūkumų pašalinimo galimybes bei apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo trūkumus.

20Įvertinusi pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. skundo argumentus bei reikalavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas skundu į Žemės ūkio ministeriją kreipėsi ne dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos, bet iš esmės prašė įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus, susijusius su sprendimo dėl pareiškėjo privatizuotino žemės sklypo priėmimo vilkinimu ir kitų darbo trūkumų, bei pateikti išvadas. Taigi nors pareiškėjas 2011 m. sausio 18 d. dokumentą įvardijo skundu, tačiau tai nėra skundas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies prasme, nes juo pareiškėjas neprašė apginti pažeistų teisių ar teisėtų interesų. Toks dokumentas laikytinas prašymu, kuris Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžiamas kaip asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

21Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 punkte numatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją.

22Atsakydamas į minėtą pareiškėjo skundą, atsakovas 2011 m. vasario 19 d. rašte nurodė, jog nėra įgaliotas priimti sprendimų dėl valstybinės žemės privatizavimo, sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos arba teritorinio padalinio vadovas (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis), o šios institucijos priimti sprendimai skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kad pareiškėjo skundai tuo pačiu klausimu ne kartą buvo nagrinėjami teismuose rašte nurodytose bylose. Atsakovas taip pat išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Kaip matyti, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės buvo patikrintos, atsakovui 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. 3IN-V-39/2-136 iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išsireikalavus visą su pareiškėjo nurodytomis aplinkybės susijusią informaciją, todėl pripažintina, kad ginčijamas 2011 m. vasario 19 d. atsakymas grindžiamas objektyviais duomenimis. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais bei Žemės reformos įstatymu, atsakovas nėra įgaliotas spręsti klausimus dėl valstybinės žemės privatizavimo, todėl atsakovas pagrįstai nevertinto ir nepateikė išvadų dėl pareiškėjo nurodytų Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, VAGK ir kitų institucijų pareigūnų išvadų bei veiksmų, susijusių su sprendimų dėl valstybės žemės privatizavimo priėmimu. Taigi atsakovas iš esmės tinkamai atsakė į pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. prašymą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo 2011 m. vasario 19 d. raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

23Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas yra be motyvų. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime teismas nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadas; nurodė teisės normas, kuriomis vadovavosi priimdamas sprendimą; motyvuotai įvertino įrodymus, kuriais rėmėsi nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus ABTĮ 87 straipsnyje, ir naikinti šį sprendimą vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu nėra pagrindo.

24Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai ir teisėtai paliko nepakeistą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 19 d. rašto, o pareiškėjo skundą atmetė.

25Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą atmesti.

28Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad VAGK nepanoro pripažinti, jog ŽŪM... 6. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 7. Atsakovas nurodė, kad gavus pareiškėjo prašymą, pagal kompetenciją jį... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 18 d. ŽŪM pateikė skundą... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino,... 14. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Žemės ūkio ministerijos... 19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 18 d. skundu kreipėsi į... 20. Įvertinusi pareiškėjo 2011 m. sausio 18 d. skundo argumentus bei... 21. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų... 22. Atsakydamas į minėtą pareiškėjo skundą, atsakovas 2011 m. vasario 19 d.... 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 24. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė... 25. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 27. Pareiškėjo I. P.... 28. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti... 29. Nutartis neskundžiama....