Byla AS-298-552/2015
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. Ž. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2918; panaikinti Valdybos Alytaus skyriaus 2014 m. sausio 24 d. raštą Nr. (10.2)R1-2138; įpareigoti Valdybą atlikti jo motinos O. K. (Ž.) ir jos pirmos eilės paveldėtojų A. Ž., O. G., A. S., M. J. ir A. Ž. pensijų bylų auditą ir nustatyti pareiškėjo motinos vardu sukaupto pensijos fondo dydį ir sąsajas su jai priklausiusios pensijos dalies atsiskaitymais; įpareigoti Valdybą priimti sprendimą atlyginti jam materialinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Valdybos Vilniaus ir Alytaus skyrių sprendimų, kuriais motinos paveldimas turtas išmokėtas neteisėtoms paveldėtojoms.

5Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kuriuo prašė: 1) uždrausti atsakovams Valdybai ir Valdybos Alytaus skyriui panaikinti visų metų finansinės veiklos ataskaitas, kai buvo neteisėtai skiriamos pensinės išmokos ir išmokamos globėjams / gyvybės draudimo lėšos A. Ž. motinos O. K. (Ž.) vardu; 2) uždėti areštą O. K. (Ž.) globėjų sąskaitoms, kredito ir debeto kortelėms, kuriose saugomos lėšos po pareiškėjo motinos mirties. Pareiškėjo teigimu, nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones privaloma taikyti, kad būtų užtikrintas išmokų, kurias gavo jo motinos globėjai, grąžinimas jam.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

8Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertino pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus ir negalėjo daryti išvados, kad byloje priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkės ar pasidarys negalimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad O. K. (Ž.) globėjų A. Ž., M. J., O. G. ir A. S. atžvilgiu teismas neturi pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių.

9III.

10Pareiškėjas A. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.

11Pareiškėjas nurodo, kad pateikė teismo pirmininkei įrodymus, jog yra dvi motinos pensijos bylos, iš kurių viena yra perduota Valdybos Kauno skyriui, o kita sunaikinta Valdybos Alytaus skyriuje. Pareiškėjas nurodo, kad nuo motinos mirties iki 2013 m. birželio 13 d. (motinos pensijos bylos sunaikinimo data Valdybos Alytaus skyriuje) praėjo daugiau nei 20 metų. Pareiškėjo teigimu, per tiek metų į motinos sąskaitą iš Valdybos Prienų skyriaus, vėliau Valdybos Alytaus skyriaus buvo pervedamos motinos vardu skiriamos pensijos išmokos. Pareiškėjo manymu, Birštono miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius skirdavo lėšas motinos priežiūrai. Pareiškėjo teigimu, teismui kilo pareiga kreiptis į prokurorą. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimo priėmimas pasunkės, jei tretieji suinteresuoti asmenys įvykdys savo grasinimus ir pasikėsins į jo gyvybę.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir nagrinėjamas tik šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, t. y. ar pagrįstai teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – reikalavimą uždrausti atsakovams Valdybai ir Valdybos Alytaus skyriui panaikinti visų metų finansinės veiklos ataskaitas, kai buvo neteisėtai skiriamos pensinės išmokos ir išmokamos globėjams / gyvybės draudimo lėšos A. Ž. motinos O. K. (Ž.) vardu, ir uždėti areštą O. K. (Ž.) globėjų sąskaitoms, kredito ir debeto kortelėms, kuriose saugomos lėšos po pareiškėjo motinos mirties. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo nenagrinėtini.

15Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su teismo sprendimo vykdymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnis nustato pagrindus ir sąlygas, kuriems esant reikalavimas gali būti užtikrinamas. Nesant šiame straipsnyje numatytų pagrindų ir sąlygų, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas atmeta. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalį teismas gali uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ir laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones byloje nedalyvaujančių asmenų atžvilgiu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-136/2009).

16Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

17Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti pirmiau nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. uždrausti atsakovams Valdybai ir Valdybos Alytaus skyriui panaikinti visų metų finansinės veiklos ataskaitas, kai buvo neteisėtai skiriamos pensinės išmokos ir išmokamos globėjams / gyvybės draudimo lėšos A. Ž. motinos O. K. (Ž.) vardu, ir uždėti areštą O. K. (Ž.) globėjų sąskaitoms, kredito ir debeto kortelėms, kuriose saugomos lėšos po pareiškėjo motinos mirties. Šioje bylos proceso stadijoje nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir į procesą neįtrauktų asmenų teises (be kita ko, nuosavybės teisę) bei teisėtus lūkesčius.

18Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, visada turi įvertinti padarinius, kurie kiltų atsakovui ar kitam asmeniui, jei reikalavimo priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi užtikrinti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai (žr., pvz., Immobiliare Saffi prieš Italiją (GC), Nr. 22774/93). Siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio reikalavimus, turi būti įrodyta, kad nuosavybės kontrolė buvo teisėta, kad ji atitiko „bendrąjį interesą“, ir kad naudojamos priemonės buvo proporcingos siekiamam tikslui (2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje JGK Statyba ir G. prieš Lietuvą). Norėdamas pasiekti teisingą pusiausvyrą tarp savininko teisių ir bendruomenės interesų, teismas turi patikrinti, ar dėl valstybės kišimosi (kuris gali pasireikšti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu) asmuo neturėjo prisiimti neproporcingos ir pernelyg didelės naštos (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir G. prieš Lietuvą).

19Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių, taip iš esmės pažeidžiant administracinį teisės procesą reglamentuojančias teisės normas.

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie pareiškėjo prašymo pagrįstumą ir būtinybę nagrinėjamu atveju taikyti prašyme nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neriboja pareiškėjo teisės teikti kitą, atitinkantį ABTĮ 71 straipsnio reikalavimus, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

22Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnis numato, kad tuo atveju, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui ir, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą, jeigu negalima jos išnagrinėti, kol bus išspręsta baudžiamoji byla. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dar nepradėjo nagrinėti administracinės bylos, nevertino, ar pareiškėjo nurodomų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, todėl nebuvo pagrindo šiuo klausimu informuoti prokurorą.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

25Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. Ž. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones,... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi... 8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 9. III.... 10. Pareiškėjas A. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti... 11. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė teismo pirmininkei įrodymus, jog yra dvi... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV.... 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje atskirasis... 15. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 16. Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos... 18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo... 19. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškėjo prašymą... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytų... 21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo taikyti... 22. Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnis numato, kad tuo... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 24. Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.... 25. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį... 26. Nutartis neskundžiama....