Byla 2K-53/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, sekretoriaujant Dianai Šataitytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, išteisintajam D. L. ir jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, civilinio ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovei K. M., žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą, išteisintojo D. L. baudžiamojoje byloje, dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

2D. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

3UADB „Ergo Lietuva“ 769, 50 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

4Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu D. L. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Remiantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 1 punktu, nuteistasis buvo įpareigotas būti savo namuose nuo 24:00 val. iki 5:00 val.

5Iš D. L. UADB „Ergo Lietuva“ buvo priteista 769, 50 Lt turtinės žalos atlyginimui.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokurorės ir civilinio ieškovo atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu D. L. buvo nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. 2009 m. vasario 10 d., Kaune, Pramonės pr. 19, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą UADB „Ergo Lietuva“ turtą, pateikė UADB „Ergo Lietuva“ melagingą informaciją apie 2009 m. vasario 8 d. Kaune, Kalniečių – Uosio gatvių sankryžoje eismo įvykio metu padarytus automobilio „Audi A3“, valst. Nr. ( - ), esminius pažeidimus, jo vairuojamam automobiliui susidūrus su V. B. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. ( - ), nors realiai, nurodyti išoriniai sužalojimai negalėjo būti padaryti šių automobilių tarpusavio kontakto 2009 m. vasario 8 d. metu, tačiau pradėto nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes atlikus tyrimą ir paaiškėjus apgaulei, UADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką mokėti atsisakė.

8Priimdama sprendimą D. L. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio

91 dalį išteisinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė įvykio aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų kaltinančių ir teisiančių įrodymų, netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir todėl, remdamasis vien tik prielaidomis, visiškai nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija nuosprendyje pažymėjo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies neaišku, kokius automobilio pažeidimus draudimo bendrovei melagingai nurodė D. L., siekdamas apgaule užvaldyti turtą, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad D. L. automobilis iki susidūrimo su V. B. automobiliu jau buvo apgadintas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad liudytojo G. Š. parodymuose yra daroma tik prielaida dėl automobilio sužalojimų, galimai padarytų iki 2009 m. vasario 8 d., todėl jais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

10Kasaciniame skunde Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus Marcinkevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras savo prašymą motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu, bei nuostata, kad įrodymai turi būti vertinami visi kartu, o ne atsietai vieni nuo kitų. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė reikalavimo kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą, be to, apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu BPK nustatyta tvarka, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnyje. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino VGTU Automobilio transporto katedros eismo įvykio specialisto išvados Nr. ES-8-09, Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykio specialisto išvados Nr. 11-1995(95), šias išvadas pateikusių specialistų E. S. bei V. M. parodymų teisme, juos ignoravo ir nemotyvuotai atmetė. Pasak prokuroro, minėtų specialistų parodymai patvirtina liudytojo G. Š. parodymus, todėl nelaikytina, kad šis liudytojas darė tik prielaidą, jog kai kurie automobilio sužalojimai galėjo būti padaryti iki 2009 m. vasario 8 d. eismo įvykio. Prokuroras skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl rėmėsi tik VGTU Automobilių transporto katedros profesorės habil. dr. O. L. specialisto išvada, nors pirmosios instancijos teismas šią išvadą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ši specialistė neįtraukta į ekspertų sąrašą ir neturi juridiškai įteisintos transporto trasologijos eksperto kvalifikacijos, be to, kad ši išvada prieštarauja kitoms specialistų išvadoms, kurios viena kitą patvirtina. Atsižvelgiant į tai, prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų savo sprendimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vertino tik atskirus įrodymus, nesiedamas jų į visumą. Taip, anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK reikalavimų pažeidimą, nes padarytas pažeidimas sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti pagrįstą bei tesėtą sprendimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

11Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.

12Dėl BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies taikymo

13Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal paties D. L. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, kuriuose ginčijamas D. L. priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad priešingą sprendimą, t. y. sprendimą D. L. išteisinti, apeliacinės instancijos teismas priėmė todėl, kad jis kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus. Šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas grindė: D. L. parodymais apie tai, kad visi jo vairuoto automobilio „Audi A 3“ pažeidimai buvo padaryti 2009 m. vasario 8 d. Kaune, Kalniečių - Uosio gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu, nuosprendyje pažymėdamas, kad tokius parodymus D. L. yra davęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; O. L. išvada, jog visi automobilių „Audi A 3“ ir „Audi A 6“ sugadinimai galėjo gautis jų susidūrimo 2009 m. vasario 8 d. autoįvykio metu; apeliacinės instancijos teisme nuteistojo ir jo gynėjo prašymu apklaustų dviejų liudytojų parodymais apie tai, kad jie prieš 2009 m. vasario 8 d. autoįvykį matė D. L. automobilį Audi A 3“ ir gali patvirtinti, kad tuomet jis buvo visiškai sveikas. Pagrindinius įrodymus, kuriais savo išvadas nuosprendyje grindė pirmosios instancijos teismas, t. y. specialisto išvadą Nr. ES-8-09, specialisto išvadą Nr. 11-1995(95) bei šias išvadas pateikusių specialistų E. S. bei V. M. parodymus teisme, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik paminėjo, nepateikdamas jokių motyvų, kodėl tuos įrodymus atmeta, net neatskleisdamas tų įrodymų turinio. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apsiribojo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes rėmėsi tik prielaidomis.

14Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra pagrįstas. Paminėta BPK norma įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai reiškia, kad nei pirmosios, ne apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti kurios nors byloje surinktų įrodymų dalies: savo procesiniame sprendime jis turi aiškiai nurodyti, kuriais įrodymais savo sprendimą grindžia, kuriuos įrodymus atmeta, ir pateikti įtikinamus motyvus, kodėl įrodymus vertina vienaip ar kitaip. Ignoruodamas dvi specialisto išvadas ir jas pateikusių asmenų paaiškinimus teisme, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ne tik BPK

1520 straipsnio 5 dalies, bet ir BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes šioje normoje yra nurodyta, kad panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas privalo nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, jog specialistės O. L. išvados atitinka D. L. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Tokiu teiginiu teismas pabrėžė, kad D. L. parodymai nuoseklūs. Tuo tarpu, iš byloje esančių įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad tiek 2009 m. spalio 9 d., tiek 2010 m sausio 11 d. apklausiamas įtariamuoju D. L. parodymus duoti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad parodymus jis duos tik tada, kai jo gynėjas susipažins su bylos medžiaga ir kai bus gautos jų užsakytos specialisto išvados apie byloje tiriamų transporto priemonių sugadinimo padarymo mechanizmą. Iš bylos medžiagos matyti, kad parodymus šioje byloje D. L. davė, tik nagrinėjant bylą teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai įvertino ir pačią O. L. išvadą, ją prilygindamas specialisto išvadai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad O. L. atliko tyrimą ir pateikė išvadą ne ikiteisminio tyrimo subjekto ar teismo pavedimu. Tai ji padarė, tenkindama įtariamojo D. L. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus prašymą. Tyrimas, kurį atliko privatus ekspertas ar kitas asmuo, turintis specialių žinių, įtariamojo, jo gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu, nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK

1690 straipsnio prasme. Įvertinus Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio

172 dalies nuostatas, teismų praktikoje toks dokumentas yra laikomas proceso dalyviui duota eksperto, ar kito asmens, turinčio specialių žinių, konsultacine išvada. Pagal savo įrodomąją galią konsultacinė išvada pagal BPK 205 straipsnio nuostatas atlikto objektų tyrimo rezultatams neprilygsta. O. L. pateiktą išvadą prilyginęs specialisto išvadai apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 205 straipsnio nuostatas.

18Aptarti BPK 20 ir 331 straipsnių pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą bei tesėtą sprendimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas (BPK 383 straipsnis), o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka aptarti BPK reikalavimų pažeidimai šalintini.

19Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. D. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182... 3. UADB „Ergo Lietuva“ 769, 50 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 4. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu D. L. buvo... 5. Iš D. L. UADB „Ergo Lietuva“ buvo priteista 769, 50 Lt turtinės žalos... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,... 7. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu D. L. buvo... 8. Priimdama sprendimą D. L. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182... 9. 1 dalį išteisinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 10. Kasaciniame skunde Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus... 11. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.... 12. Dėl BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies taikymo... 13. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal paties D. L. ir jo gynėjo... 14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog prokuroro... 15. 20 straipsnio 5 dalies, bet ir BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes... 16. 90 straipsnio prasme. Įvertinus Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės... 17. 2 dalies nuostatas, teismų praktikoje toks dokumentas yra laikomas proceso... 18. Aptarti BPK 20 ir 331 straipsnių pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė... 19. Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija... 20. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...