Byla A-525-212-13
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas skundu (b. l. 2?4), kurį patikslino (b. l. 16?18) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

7Rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintų higienos normų HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma) 6.15 punktu, pagal kurį, vienam asmeniui, kalinčiam tardymo izoliatoriaus kameroje, gyvenamoje patalpoje turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 gyvenamojo ploto. Teigė, kad jis buvo ir tebėra kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nėra sudarytos normalios kalinimo sąlygos ir nesuteikiamas tinkamas gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. jis buvo kalinamas kameroje Nr. 63, kurios plotas ? 18,37 m2, iš kurių net 2 m2 užima sanitarinis mazgas. Per visą buvimo šioje kameroje laiką įvairiais laikotarpiais joje buvo nuo šešių iki aštuonių asmenų. Kalinamų asmenų skaičius priklausė nuo to, kiek asmenų būdavo etapuojama į apklausas ar teismus, tačiau tai būdavo trumpalaikės išvykos. Taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 14 d. iki 2011 m. gegužės 21 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 30, kurios plotas 23,36 m2 (kartu su sanitariniu mazgu), kartu su šešiais-aštuoniais asmenimis. Tad bendro naudingo ploto vienam asmeniui tekdavo apie 3–3,5 m2. Nuo 2011 m. gegužės 29 d. iki 2011 m. spalio 17 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 104, kurioje taip pat buvo pažeidžiami ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimai, o nuo 2011 m. spalio 29 d. pareiškėjas kalinamas kameroje Nr. 32, taip pat neatitinkančioje higienos normų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalėjimo sąlygų, dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, labai pablogėjo jo sveikata, numetė apie 15–20 kg svorio, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, pareiškėjas pasidarė ypač dirglus, pakito charakteris ir būdas, tapo ūmus, užsidaręs, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

8Atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 34?26), kuriuo prašė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

9Nurodė, kad teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus 2012 m. vasario 17 d. pažymoje Nr. 20/01-384 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 d. (pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių dienos) iki 2010 m. gegužės 14 d. (Kalėjimų departamento 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Kalėjimų departamento įsakymas) įsigaliojimo dienos) buvo pažeista pareiškėjo teisė į 5 kv. m kameros gyvenamojo ploto normą, nes pareiškėjui šiuo laikotarpiu teko 2,27–4,5 kv. m gyvenamasis plotas. Tačiau nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento įsakymas, nustatantis, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje – 3,6 kv. m, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo laikymo laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d. atitinkamais laikotarpiais ne tik nebuvo pažeidžiama, bet buvo ir viršijama vienam asmeniui nustatyta kameros gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais, kad sanitarinio mazgo patalpos, užimančios, pasak pareiškėjo, apie 2 m2, neturi būti įskaičiuojamos į bendrąjį kameros plotą. Teigė, kad Higienos norma nustato, kad į ploto normą vienam asmeniui neįskaitomas unitazo ir praustuvės užimamas plotas, o ne visa pertvara atskirta sanitarinė patalpa. Be to, Higienos norma neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teigdamas, jog buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, skunde nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą tam tikrais pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais, o pretenzijų dėl kitų kalinimo sąlygų nepareiškė. Rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir teigė, kad šis teismas savo praktikoje atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčiojo asmens emocinę, fizinę būseną, kalinčiojo asmens amžių, lytį, sveikatą, asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, vertina kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas ir pan. Be to, teigė, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tam tikra kančia ar pažeminimas – tai dažnai būdingi ar neišvengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sąlygos nepažeistų jo žmoniškojo orumo, kad priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai įkalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, kurioje nurodyta, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių patirtos neturtinės žalos dėl galimai per mažo jam tekusio kameros ploto įrodymų. Pažymėjo, jog vertinant duomenis pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matyti, kad pareiškėjas jautė nerimą, skundėsi nemiga, jam buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau pareiškėjas dar prieš patenkant į tardymo izoliatorių buvo psichiatrinėje įskaitoje, todėl, atsakovo nuomone, įvardinti sveikatos sutrikimai nėra sąlygoti ir susiję priežastiniu ryšiu su galimai per mažu pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu kameroje. Teigė, jog šiuo atveju nėra visų viešosios atsakomybės kilimui būtinų sąlygų, todėl valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pabrėžė, jog siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į jo charakteristiką, į konkrečias laikymo sąlygas, vertinant ne tik vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, bet ir kitas laikymo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

10II.

11Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu (b. l. 66?70) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pareiškėjui 200 Lt neturtinės žalos.

12Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, teismas darė išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m2 (pagal iki 2010-05-11 buvusį reglamentavimą) kameros ploto, tai yra, aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Nurodė, jog šiuo atveju aplinkybė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią Higienos normos 6.15 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas rėmėsi gausia tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir, atsižvelgdamas į ją, nurodė, jog teismas, siekdamas nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 5 m2, po 2010 m. gegužės 11 d. – 3,6 m2 ploto, pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu didžiąją dalį laiko pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma), šio pažeidimo trukmę, įvertindamas tai, kad dėl didelės suimtųjų kaitos kamerose negalima tiksliai ir objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas pareiškėjui teko atitinkamą dieną. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl kalinimo sąlygų pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas, pakito charakteris, sumažėjo bendravimo galimybės. Byloje esanti medžiaga įrodo, kad pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, skundėsi nemiga, galvos skausmais, vidine įtampa, tačiau, teismo nuomone, šie sveikatos sutrikimai negali būti vienareikšmiškai sąlygoti ir susiję tik su galimai per mažu pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu kameroje, kadangi tam tikra kančia ar pažeminimas, įtampa, bendravimo galimybių sumažėjimas yra būdingi laisvės atėmimo priemonės elementai. Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina tik dėl gyvenamojo ploto trūkumo, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais manė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 200 Lt. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 50 000 Lt neturtinės žalos yra tenkintas iš dalies.

13III.

14Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92?94), kuriuo prašo priimti naują sprendimą, kuriuo būtų priteista kompensacija adekvati patirtai moralinei žalai ir skriaudai, t. y. artima prašomai 50 000 Lt sumai. Be skunde pateiktų argumentų, papildomai nurodo, kad:

151) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nepaisoma reikalavimų asmenis, sergančius užkrečiamomis infekcinėmis ligomis, kalinti atskirai nuo kitų. Kameroje Nr. 63 pareiškėjas buvo kalinamas su asmenimis sergančiais ŽIV ir įvairiomis hepatito formomis.

162) teismas neatsižvelgė į visus pareiškėjo patektus paaiškinimus, pagrindžiančius jo kalinimą antisanitarinėmis sąlygomis, kurie buvo pateikti tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu. Atitinkamai neįvertinti kiti pareiškėjo nurodyti kalinimo aspektai: temperatūrų neatitikimas, pelėsis, per didelė drėgmė, apšvietimo trūkumus.

173) teismas neatkreipė deramo dėmesio į Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodytas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgta vertinant minimalų žiaurumą lygį: elgesio trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių, sveikatos būklę. Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsniu, kuriame įtvirtintas humanizmo principas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, draudžiančiu kankinimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodančia, kad kalinimas negali sukelti kančių ir sunkumų, kurie viršytų neišvengiamą kalinimui būdingą laipsnį. Teigia, jog atsižvelgiant į jo kalinimo sąlygas ir trukmę, šis kalinimas gali būti prilyginamas žiauriam kankinimui.

184) teismo priteisiamos žalos suma negalėjo būti įvertinta atsižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį valstybėje. Teismo priteista suma yra tik simbolinė ir nepateisinamai maža.

19Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo panaikinimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201) apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pažodžiui kartojamomis teisės normomis, reglamentuojančiomis kalinimo sąlygas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus. Tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą išsamiai ir visapusiškai tyrė ir vertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes;

212) atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju turėjo būti apsiribota pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytos kardomojo kalinimo sąlygas pripažinimu ir nepriteista neturtinės žalos atlyginimo materialinė išraiška.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos, patirtos dėl kalinimo antisanitarinėmis sąlygomis, atlyginimo.

26Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai, kurio buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

27Pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad kalinimo konkrečiais laikotarpiais metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimo.

28Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (redakcija galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 11 d.) 6.15 punktas numatė, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų minimalios patalpos ir ploto normos tardymo izoliatoriaus kameroje tenkantis minimalus plotas vienam žmogui yra ne mažesnis kaip 5,0 kv. m. Tačiau Higienos norma neteko galios 2010 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusiu nuo 2010 m. gegužės 14 d., numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

29Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad nuo 2009 m. birželio 29 d. (pareiškėjo patekimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) iki 2010 m. gegužės 14 d. (kol įsigaliojo Kalėjimų departamento įsakymas, nustatantis, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje – 3,6 kv. m) tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 63, kurios plotas 18,16 kv. m, kartu su 4–8 asmenimis, taigi jam tenkantis plotas buvo nuo 2,27 kv. m iki 4,54 kv. m. Nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo kameroje Nr. 63 kartu su 3–8 asmenimis, atitinkamai jam tenkantis plotas buvo nuo 6,05 kv. m iki 2,27 kv. m, nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 30, kurios plotas 23,37 kv. m, kartu su 5–8 asmenimis, jam tenkantis plotas buvo nuo 2,92 kv. m iki 4,67 kv. m, nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. spalio 18 d. – kameroje Nr. 104 (18,86 kv. m) kalinamas kartu su 4–8 asmenimis, pareiškėjui teko nuo 2,36 kv. m iki 4,72 kv. m, nuo 2011 m. spalio 25 d. – kameroje Nr. 32 (20,21 kv. m) kartu su 6–8 asmenimis, plotas vienam asmeniui – nuo 2,53 kv. m iki 3,37 kv. m (b. l. 25). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, tam tikrais laikotarpiais buvo pažeidžiama net ir atsižvelgiant į sumažintą 3,6 kv. m vienam asmeniui reikalavimą.

30Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4 (14), 2008). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog gyvenimas kamerose, neatitinkančiose vienam asmeniui skiriamo ploto reikalavimų, sukėlė pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.

31Kartu pastebėtina, kad ta aplinkybė, jog dėl kalinimo vietų stygiaus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią Higienos normos, o vėliau Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Todėl nagrinėjamu atveju spręstinas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio klausimas.

32Nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija (CK 6.250 str.). Teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010).

33Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors byloje yra pateikti duomenys apie kalinimo metu pareiškėjui pasireiškusius sveikatos sutrikimus (nemiga, vidinė įtampa, bloga savijauta) (b. l. 37?47), negalima daryti vienareikšmiškų išvadų, kad tokiai sveikatos būklei įtakos turėjo būtent pareiškėjo kalinimas pažeidžiant minimalaus ploto kameroje vienam asmeniui reikalavimus.

34Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimo nepaisymas nebuvo vienintelis Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos padarytas jo teisių pažeidimas, sukėlęs pareiškėjui žalą. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino to, kad jis buvo kalinamas vienoje kameroje su užkrečiamomis infekcinėmis ligomis sergančiais asmenimis, temperatūrų neatitikimo, per didelės drėgmės, pelėsio, nepakankamo apšvietimo, t. y. buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis. Atsakant į šiuo argumentus pastebėtina, kad šie aspektai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo atlikti šių patalpų atitikimo pareiškėjo nurodytiems kriterijams tyrimai, todėl pripažinti šiuos pažeidimus nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai negalima konstatuoti, kad dėl jų pareiškėjas patyrė žalos.

35Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje minimaliai jam tektų atskirais laikotarpiais nustatytą 5 kv. m bei 3,6 kv. m ploto, pažeidimo mastą, trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, įvertino tai, kad dėl didelės suimtųjų kaitos kamerose negalima tiksliai ir objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas pareiškėjui teko atitinkamą dieną, įvertino pareiškėjo sveikatai padarytą žalą, rėmėsi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl teisingai nusprendė, kad 200 litų išmoka yra pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ši suma, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, nėra aiškiai per maža, iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose.

36Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

39Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pareiškėjas skundu (b. l. 2?4), kurį patikslino (b. l. 16?18) kreipėsi į... 7. Rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.... 8. Atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė atsiliepimą į... 9. Nurodė, kad teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų... 10. II.... 11. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu... 12. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis,... 13. III.... 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92?94), kuriuo prašo priimti... 15. 1) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nepaisoma reikalavimų asmenis, sergančius... 16. 2) teismas neatsižvelgė į visus pareiškėjo patektus paaiškinimus,... 17. 3) teismas neatkreipė deramo dėmesio į Europos Žmogaus Teisių Teismo... 18. 4) teismo priteisiamos žalos suma negalėjo būti įvertinta atsižvelgiant į... 19. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 20. 1) apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pažodžiui kartojamomis teisės... 21. 2) atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos, patirtos... 26. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo... 27. Pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad kalinimo... 28. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ginčo teisiniams santykiams taikytinos... 29. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė,... 30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 31. Kartu pastebėtina, kad ta aplinkybė, jog dėl kalinimo vietų stygiaus... 32. Nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už... 33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors... 34. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo apeliaciniame... 35. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 36. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas,... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą... 40. Nutartis neskundžiama....