Byla 2A-1534-221/2012

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 940 Lt žalos gamtai atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2011 m. rugpjūčio 13 d. tvarkydamas aplinką žemės sklype, esančiame Vydūno al. 33A, Vilkijos mieste, Kauno rajone, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė šalia sklypo Vilkijos miesto bendro naudojimo teritorijoje 8 vnt. saugotinų medžių - gluosnių, tuo pažeisdamas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Atsakovui už nurodytus veiksmus buvo skirta 450 Lt administracinė bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje. Administracinę baudą atsakovas sumokėjo, tačiau žalą atlyginti atsisakė.

5Atsakovas ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad medžius nupjovė be leidimo, tačiau nesutiko, kad savo veiksmais padarė žalą gamtai. Atsakovo nuomone, jis aptvarkė visiškai apleistą neprižiūrimą teritoriją, kurią privalėjo tvarkyti valstybės paskirta institucija. Nupjovė medžius, kurie buvo menkaverčiai, pasodinti atsakovo giminaičių, tam, kad apsaugotų šlaitą nuo nuslinkimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 3 940 Lt žalos atlyginimą ieškovui ir 118 Lt žyminio mokesčio valstybei.

8Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. rugpjūčio 13 d., tvarkydamas aplinką žemės sklype, esančiame Vydūno al. 33A, Vilkijoje, Kauno rajone, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė šalia sklypo Vilkijos miesto bendro naudojimo teritorijoje 8 gluosnius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra 2011 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 68k skirti atsakovui 450 Lt administracinę baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje. Administracinę baudą atsakovas sumokėjo. Šių aplinkybių bei ieškovo atliktų žalos dydžio paskaičiavimų atsakovas neginčijo. Atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumento, jog jis tokiu būdu sutvarkė aplinką, teismas nelaikė pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą, kadangi atsakovas neturėjo jokios teisės ne jam priklausančiame sklype tvarkyti aplinką ir kirsti medžius. Teismas nurodė, kad kitas atsakovo atsikirtimas tas, kad, atsakovo nuomone, medžiai kėlė grėsmę, taip pat negali būti pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą. Jeigu medžiai kam nors kėlė grėsmę, atsakovas privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą medžiams iškirsti, be to, atsakovas šios aplinkybės neįrodė, neprašė skirti jokios ekspertizės, neprašė iškviesti ir apklausti specialių žinių turinčio eksperto.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, nesigilino į bylos esmę, į pateiktus byloje įrodymus, jų nevertino, rėmėsi ieškovo argumentais ir jų nurodymu, kad padaryta žala gamtai. Teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant materialines bei procesines teisės normas.

122. Teismas ignoravo civilinio proceso tikslus, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

133. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo šlaite augantys medžiai, krūmai buvo neprižiūrimi, darkė gamtą ir sudarė netvarkingumo įspūdį. Medžiai, augantys miestų ir miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose yra saugotini, tačiau eilė teisės aktų įpareigoja prižiūrėti želdinius, ko ieškovas neatliko, tai yra nevykdė savo pareigos prižiūrėti želdinius.

144. Teismas nevertino liudytojos V. J. parodymų apie tai, jog savivaldybė niekada netvarkė želdinių, nepjovė žolės ir iš viso neprižiūri teritorijų.

155. Žalos gamtai padarymas yra neįrodytas. Ieškovas neįvykdė CPK 178 straipsnyje numatytos įrodinėjimo pareigos. Į bylą nepateikti jokie įrodymai dėl želdinių priežiūros. Apelianto nuomone, žala gamtai nepadaryta, priešingai - želdiniai, aplinka sutvarkyta. Didelių, pilnaverčių medžių, kurie puošia aplinką, jis nenupjovė, nesunaikino. Nupjauti medeliai menkaverčiai, o gluosnis buvo peraugęs, senas ir bet kada galėjo nuvirsti ir padaryti bet kokią žalą. Vilkijos seniūnija nevykdė toje vietoje želdinių priežiūros. Apeliantui nesuprantama, kad želdinių sutvarkymas gali padaryti žalos gamtai. Jo atliktus darbus privalėjo savo jėgomis ir lėšomis atlikti institucijos, kurioms priskirtos tokios funkcijos, tačiau to savalaikiai nepadarė.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apelianto gyvenamoji vieta patenka į istorinį kultūros paveldą, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintus kriterijus, jo nukirsti medžiai priskiriami saugotinų objektų sąrašui, augo miestelio bendro naudojimo teritorijoje, todėl apeliantas neturėjo teisės savavaliauti ir nustatyti, kuriuos medžius kirsti savo nuožiūra. Pats apeliantas neneigia fakto, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka už savavališką medžių, augančių ne miško žemėje, naikinimą (kirtimą).

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta. Tačiau ginčas šioje byloje yra aplinkos apsaugos srityje, todėl liečia viešąjį interesą (Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis), taigi byla nagrinėjama nesaistant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas R. M., 2011 m. rugpjūčio 13 d. tvarkydamas aplinką žemės sklype, esančiame ( - ), neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė šalia sklypo Vilkijos miesto bendro naudojimo teritorijoje 8 vnt. saugotinų medžių - gluosnių, tuo pažeisdamas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus, už ką nubaustas administracine tvarka. Atsakovui 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo pareikšta pretenzija dėl padarytos žalos, tačiau atsakovas žalos gera valia neatlygino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Teismas ieškinį patenkino.

21Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ginčo šlaite augę medžiai ieškovo buvo neprižiūrimi, darkė gamtą ir sudarė netvarkingumo įspūdį, todėl, iškirsdamas medžius, jis tik sutvarkė aplinką, o ne jai padarė žalą.

22Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

23Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims.

24Ieškinys dėl 3 940 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo atsakovui pareikštas CK 6.245-6.249, 6.263 straipsnių pagrindu. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos.

25Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008 yra pažymėjęs, kad bet kuriuo atveju bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas turi išsiaiškinti, ar ji buvo padaryta, o jeigu padaryta – nustatyti nuostolių dydį. Ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.

26Nagrinėjamoje byloje keliamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius (9 straipsnis) bei neteisėta veika padarę žalą aplinkai ją atlyginti (14 straipsnio 3 dalies 6 punktas.). Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatytą žalos sąvoką - žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis).

27Ieškovas žalą paskaičiavo vadovaudamasis Aplinkos ministro 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“. Metodika sudaryta nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus (pažeidus) gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, pažeidžiant aplinkos apsaugos teisės normas ir reikalavimus, dydžiui apskaičiuoti. Ji taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (Metodikos 1 punktas), tačiau tam, kad ši metodika būtų taikoma, turi būti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir, remiantis metodika, apskaičiuotas žalos dydis.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta patenka į istorinį kultūros paveldą (b. l. 40). Žalos padarymo vieta nustatyta prie Nemuno žaliosios juostos, šlaite, esančiame valstybinėje žemėje (b. l. 10).

29Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtino kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miško ūkio paskirties žemėje yra priskiriami saugotinų objektų sąrašui. Šio nutarimo 3 punkte numatyta, kad medžiai ir krūmai augantys ne miško ūkio paskirties žemėje yra priskirtini saugotiniems, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus: 3.2 punktas - auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius; 3.7 punktas - kai auga miestų miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose. Vadinasi, medžiai, kuriuos atsakovas nukirto yra priskirtini saugotiniems pagal šį nutarimą. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių kirtimo, persodinimo tvarkos aprašas reglamentuoja saugotinų medžių nukirtimo, genėjimo tvarką. Įsakymo 9 punkte nurodyta leidimų išdavimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis šiais teisės aktais, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad atsakovas neturėjo teisės ne jam priklausančiame sklype tvarkyti aplinką ir kirsti medžius, t. y. savavaliauti ir pats asmeniškai nustatyti, kuriuos medžius reikalinga iškirsti. Atsakovas, matydamas, kad aplinka nėra tvarkinga, turėjo dėl to kreiptis į institucijas, atsakingas už aplinkos tvarkymą, o norėdamas ją sutvarkyti pats, t. y. genėti ar kirsti saugotinus medžius, turėjo tam įgaliotos institucijos prašyti išduoti leidimą tai atlikti. Atsakovas savo kaltę dėl neteisėtai iškirstų medžių faktiškai pripažino sumokėdamas baudą pagal Administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai yra vienas iš įrodymų patvirtinančių jo kaltę dėl žalos gamtai atsiradimo.

30Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neįrodė žalos atsiradimo fakto yra atmestinas. Teismas aukščiau nurodė, jog Lietuvos Respublikos vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. Nr. 206 patvirtino kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miško ūkio paskirties žemėje yra priskiriami saugotinų objektų sąrašui. Vadinasi, atsakovo iškirsti medžiai pateko į saugotinų objektų sąrašą. Atsakovui iškirtus saugotinus medžius be leidimo, galima pagrįstai tvirtinti, kad buvo padaryta žala gamtai, pasireiškiant neigiamu gamtos elementų pokyčiu. CK 6.246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra priežasties ir pasekmių ryšys, todėl ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad atsakovo veiksmai buvo netinkami ir dėl to atsiradusi žala ir nuostoliai yra atsakovo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė žalos faktą - jis pateikė pakankamus įrodymus, kad atsakovas, atlikdamas minėtus veiksmus padarė žalos gamtai. Atsakovas teismui nepaneigė, jog ne dėl jo veiksmų buvo padaryta minėta žala. Teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti egzistavus priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

31Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog nebuvo vertinti liudytojos parodymai. Apylinkės teismas pagrįstai juos laikė subjektyvia liudytojos, kuri, beje, yra atsakovo giminaitė, nuomone. Subjektyvi ir niekuo nepagrįsta yra ir paties atsakovo nuomonė, jog jis, iškirsdamas medžius be leidimo, sutvarkė aplinką.

32Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

Nutarė

34Apeliacinį skundą atmesti.

35Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.