Byla 2-1267-840/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant pareiškėjui V. D., jo atstovams G. D. ir advokato padėjėjui A. T. Paruliui bei suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui V. S., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. B. bei suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos bei Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovams,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Kaišiadorių rajono savivaldybei ir D. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė:

4Pareiškėjas V. D., a.k. ( - ) 2012-03-26 kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Kaišiadorių rajono savivaldybei ir D. B. prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), buvo sodybos pagalbiniai pastatai – dvi pirtys, kurių išlikę akmeniniai pamatai ir svirnas, kurio pamatų nėra išlikę, tačiau jo buvimo faktą patvirtina pareiškime pridėti rašytiniai įrodymai ir, kad pareiškėjas V. D.yra teisėtas ūkio pagalbinių pastatų valdytojas (t. 1, b.l. 5, 96).

5Kauno m. apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1 d., 34 str. 2 d. 4 p., 4 d., 256 str., 258 str. 1 d., 2012-08-27 nutartimi, atnaujinęs nagrinėjimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Aplinkos apsaugos ministerijai, Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Kaišiadorių rajono savivaldybei, D. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, šią civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui (t. 1, b.l. 137-138).

6Pareiškėjas V. D. ir jo atstovai G. D. bei advokato padėjėjas A. T. Parulis teismo posėdžio metu visiškai palaikė pareiškimą, reikalavimų netikslino ir prašė juos tenkinti.

7Pareiškėjo V. D. reikalavimai grindžiami šiais argumentais:

8- jis yra 3,9000 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), savininkas. Žemės sklypo įsigijimo pagrindas ? 1994-06-08 Valdybos potvarkis, Nr. 209-v. Žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis ? žemės ūkio. Žemės sklypui yra numatytos specialiosios naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos bei kelių apsaugos zonos. Šiame žemės sklype nuo 1923 m. iki 1939 m. pilnai susiformavo ūkis (gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai), kuris priklausė jo tėvui J. D., K.. Ūkiui priklausantieji pastatai buvo: gyvenamasis namas, dveji ūkiniai pastatai, malkinė, trys tvartai, kluonas, svirnas ir dvi pirtys. Gyvenamasis namas, dveji ūkiniai pastatai, malkinė, trys tvartai ir kluonas yra išlikę iki šios dienos ir jie nuosavybės teise priklauso jo dukrai – suinteresuotam asmeniui D. B.. Šiuos pastatus D. B. paveldėjo iš 1979-09-20 mirusio jo tėvo J. D.. Paveldėjimo pagrindas ? 1979-09-20 testamentas, registro ( - ). Tai, kad svirnas ir dvi pirtys buvo J. D. ūkyje, patvirtina rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities archyvo 2012-01-06 pažyma Nr. (10.6)V10-51; UAB „Aerogeodezijos institutas“ archyve saugomos 1946 m. atliktos aerofotografinės nuotraukos M 1:20000 kopija ir padidintas jos fragmentas; 2012 m. sausį UAB „Geosoma“ padaryta toponuotrauka;

9- norėdamas atkurti neišlikusius statinius: svirną ir dvi pirtis, jis 2012-01-31 kreipėsi į Kaišiadorių raj. savivaldybės administraciją prašydamas atsakyti, kokios reikalingos architektūrinės sąlygos. Kaišiadorių raj. savivaldybės administracija 2012-02-27 raštu Nr. (3.7-V11)-3-174 informavo jį, jog, norint atstatyti buvusius pastatus, turi būti nustatytas tų statinių buvimo juridinis faktas, pastatų liekanų ? pamatų teisinė priklausomybė ir teisėtumas. Dėl šios priežasties jis ir kreipėsi į teismą dėl jo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto. Šis juridinis faktas nustatytinas tikslu gauti leidimą atkurti jam priklausančiame žemės sklype buvusius statinius: svirną ir dvi pirtis, jų buvusiose vietose, t.y. jis įgys teisę atkurti pirtį, o vietoje antros pirties pastatyti priešpirtį;

10- galimybę nustatyti buvusio ūkio priklausinių egzistavimą: pirčių išlikusių pamatų faktą bei faktą, kad ūkyje buvo ir svirnas, nors jo pamatai nėra išlikę, numato specialūs teisės aktai (Saugomų teritorijų įstatymas, Statybų privačioje žemėje reglamentas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt). Jam priklausančiame žemės sklype išlikusių pirčių pamatų buvimo vieta patenka į vandens telkinių apsaugos zoną, nes šalia jam priklausančio žemės sklypo teka upė Neris. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintame Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. nustatė, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p. nustatė, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkimo kranto linijos arba 50 metrų ? nuo terasos šlaito briaunos. Tame pačiame teisės akte nustatyta, kad vandens telkimų apsaugos juostose ir zonose esamose sodybose mažesniu (kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto...) atstumu galį būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios plotas ne didesnis kaip 25 kv m ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 15.3.1.2 p. apibrėžta pagalbinio pastato sąvoka ? tai sodybų ūkio pastatai (tvartas, daržinė, pastogė, garažas, vasaros virtuvė ir panašūs). Pagal šį pagalbinio pastato apibrėžimą darytina išvada, kad ir pirtis gali būti laikoma sodybos pagalbiniu pastatu. Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerija 1992-12-15 įsakymu patvirtintame reglamente „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (RSN 151-92, 1.2 p.) nurodė, kad sodybą sudaro juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkimais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nustato, jog paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas). To paties straipsnio 4 p. numato, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal šią įstatymo normą darytina išvada, jog įstatymas nedraudžia atstatyti buvusių pastatų, kai yra išlikusios buvusių pastatų liekanos, įstatymas tik draudžia keisti tų pastatų buvimo vietą. To paties įstatymo 20 str. 6 d. numato, kad esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kv m bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 m asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Kitų statinių dydžiai nustatomi apsaugos reglamentuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime yra konstatavęs, kad Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. (2001-12-04 redakcija) ir 6 d. (2001-12-04 redakcija) nustatyti ribojimai, draudimai proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, ir nėra pagrindo teigti, jog savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija.

11Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas V. S. teismo posėdžio metu su pareiškėjo V. D. pareiškimu visiškai nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus ir prašė pareiškėjo V. D. pareiškimą atmesti.

12Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsikirtimai į pareiškimą grindžiami šiais argumentais (t. 1, b.l. 36-39):

13- pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimą Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant Lietuvos Respublikos CPK 444 str. turinį, teismai laikosi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos CPK 444 str. išvardyti faktai yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentus ir teisės aktų nuostatas, suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo V. D. prašomas nustatyti faktas nėra juridinis, nes pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių. Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinį faktą tikslu gauti leidimą atkurti sodybos pirtis ir svirną, tačiau pareiškėjo nurodytam tikslui įgyvendinti pirčių ir svirno buvimo fakto konstatavimas teisinės reikšmės neturi, kadangi pareiškėjas ir taip teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atlikti statybos ar rekonstravimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype;

14- Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. nustatytas paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir veiklos jose reglamentavimas. Įstatymas numato, jog tam, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Įstatyme nustatyta, jog paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, o apsaugos reglamentus ? Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo reikalavimai. To paties straipsnio 3 d. 4 p. numatyta, jog ,,paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose“. To paties straipsnio 6 d. numatyta, kad „esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kv. m bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 m (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Kitų statinių dydžiui nustatomi apsaugos į reglamentuose“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9 p. numato, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 m ? nuo terasos šlaito briaunos, tačiau vadovaujantis šio nutarimo 127.9.1 p. antra pastraipa ?„vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose esamose sodybose mažesniu (kaip 100 m iki vandens telkinio kranto) atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv m, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Tokiu būdu pareiškėjas V. D., nepažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo, teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statyti/ atstatyti statinius, o pats pareiškėjo prašomo fakto konstatavimas nesuteiks jam papildomų teisių ar privilegijų, leidžiančių neatsižvelgti ir nesivadovauti teritorijų planavimą, statybą ar tam tikrai teritorijai, turinčiai specialų apsaugos ir naudojimo režimą, nustatančių teisės aktų nuostatomis;

15- pagal Lietuvos Respublikos CPK 445 str. teismine tvarka juridiniai faktai nustatinėjami tik tada, kai asmenys negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 447 str. į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo besikreipiantis asmuo turi nurodyti ne tik tikslą, kuriam nustatinėjamas juridinę reikšmę turinti faktas, bet priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Taip pat į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo besikreipiantis asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat įrodymus, patvirtinančius, jog negalima gauti reikiamų dokumentų arba negalima prarastų dokumentų atkurti. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentus ir teisės aktų nuostatas, suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo V. D. pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 445 ir 447 str. reikalavimus ir nenagrinėtinas teisme. Dėl visų šių priežasčių suinteresuotas asmuo prašo teismo pareiškėjo V. D. pareiškimo netenkinti.

16Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo V. D. pareiškimą nurodė, jog byla spręstina teismo nuožiūra. Be to, atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad jo atstovas nuvyko į pareiškėjo žemės sklypą, tačiau negali patvirtinti, kad pareiškėjo sklype buvo pareiškime nurodyti pastatai (t. 1, b.l. 49-50).

17Suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsiliepime į pareiškėjo V. D. pareiškimą prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 1, b.l. 45-46). Suinteresuotas asmuo atsiliepime išreiškė abejones, jog pareiškėjas V. D. pretenduoja į suinteresuotam asmeniui D. B. priklausančius pastatus. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentus ir teisės aktų nuostatas, suinteresuotas asmuo mano, jog pareiškėjo V. D. pareiškimas tenkintinas tik iš dalies, t.y. tik dėl vienos pirties.

18Suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsiliepime į pareiškėjo V. D. pareiškimą prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 1, b.l. 52-53). Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat išreiškė abejones, jog pareiškėjas V. D. pretenduoja į suinteresuotam asmeniui D. B. priklausančius pastatus. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentus ir teisės aktų nuostatas, suinteresuotas asmuo mano, jog pareiškėjo V. D. pareiškimas tenkintinas tik iš dalies, t.y. tik dėl vienos pirties.

19Suinteresuotas asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, priešingai – prašoma bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotas asmuo D. B. teismui nepateikė, tačiau 2012-08-08 teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti (t. 1, b.l. 132).

20Pareiškėjo V. D. atstovas G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis kartu su pareiškėju – tėvu V. D., yra sugalvoję atkurti visą sodybą tokią, kokia buvo jo senelių, pareiškėjo tėvų. Pareiškėjui V. D. 1994 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo žemę, būtent toje vietoje, kur ji ir buvo. Šioje vietoje ir buvo senelių sodyba. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tie statiniai, kurie tuo metu – 1994-1998 m., buvo išlikę. Tuo metu jau buvo neišlikę dvi pritys ir svirnas. Pirtys buvo medinės, akmeniniais pamatais, sugriuvo, buvo sukūrentos, o akmenys liko. Svirnas sugriuvo dar anksčiau. Svirnas taip pat buvo medinis, akmeniniais pamatais, tačiau pamatai buvo išardyti, jo vietoje įrengtas daržas. Pareiškėjo atstovas tikino, kad apie 1980 m. šiuo metu neišlikę pastatai buvo. Tikslių aplinkybių pareiškėjo atstovas neprisiminė, nes tuo metu buvo dar vaikas. Paklaustas, kieko pareiškėjo V. D. žemėje yra statiniai, pareiškėjo atstovas atsakė, jog jo senelis, t.y. pareiškėjo tėvas, visus statinius testamentu paliko anūkei ? suinteresuotam asmeniui D. B., kuri juos padovanojo savo tėvui ? pareiškėjui V. D..

21Pareiškėjas V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvui priklausiusią žemę – tėvų sodybą. Norisi ją atkurti. Šiuo metu yra neišlikę jo su tėvu statytos dvi pritys, viena ? didesnė, kita ? mažesnė, buvusios prie kelio, arčiau upės, medinės, akmeninių pamatų, šiaudiniais stogais. Taip pat yra neišlikęs ir medinis svirnas, akmeninių pamatų. Visi šie pastatai sunyko apie 1980 m. Patikslinus, pareiškėjas atsakė, kad sunykęs svirnas jau nebuvo jo tėvo nuosavybė, svirnas buvo nusavintas, priklausė kolūkiui, vėliau – parduotas, išardytas. Jam kolūkis leido išardyti likusius svirno pamatus ir įsirengti daržą. Nuosavybės teisės į nusavintą svirną nebuvo grąžintos. Po mirties jo tėvas visus statinius paliko jo dukrai ? suinteresuotam asmeniui D. B.. Šiuo metu statiniai priklauso jam, dukra padovanojo.

22Pareiškėjas V. D. ir jo atstovai G. D. bei advokato padėjėjas A. T. Parulis teismo posėdžio metu teigė, jog į jokias kitas institucijas, išskyrus Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo statyti, jie nesikreipė.

23Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog:

24- 3,9000 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis adresu: ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registro Nr. ( - ), nuo 1994-06-08 yra pareiškėjo V. D. nuosavybė. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1994-06-08 valdybos potvarkis Nr. 209-v. Specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos bei kelių apsaugos zonos (t. 1, b.l. 15, t. 2, b.l. 40);

25- pagal gimimo liudijimą (t. 2, b.l. 16) pareiškėjas V. D., gim. ( - ), yra D. J., K., sūnus, ir vienas iš D. J., K. žemės paveldėtojų (t. 2, b.l. 36);

26- pareiškėjui V. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registro Nr. ( - ), esantys statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 1A1mp), svirnas (unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 2I1m), ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 3I1m), malkinė (unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 4I1m), tvartas (unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 5I1m), tvartas (unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 6I1m), tvartas (unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 7I1m), kluonas (unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 8I1m), kiemo statiniai (šulinys) (unikalus Nr. ( - ), priklauso pastatui, kurio unikalus Nr. ( - )), nuo 2012-11-16 yra pareiškėjo V. D. nuosavybė. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – suinteresuoto asmens D. B. 2012-11-15 dovanojimo sutartis Nr. 2699 (t. 2, b.l. 32-35, 41-57). Šie statiniai suinteresuotam asmeniui D. B. nuosavybės teise priklausė nuo 1980-03-26 pagal pavedėjimo teisės liudijimą ( - ) pagal 1979-08-20 mirusio D. J., K., 1979-09-05 testamentą (t. 2, b.l. 41-57, 39);

27- pareiškėjo V. D. įgaliotas atstovas G. D. 2012-01-31 kreipėsi į Kaišiadorių raj. savivaldybės administraciją prašydamas atsakyti, kokios reikalingos architektūrinės sąlygos dėl buvusių pastatų atstatymo esančioje sodyboje, bei pateikė žemės sklypo planą, namų valdos planą, Nekilnojamojo turto registro duomenis, toponuotrauką. Kaišiadorių raj. savivaldybės administracija 2012-02-27 raštu Nr. (3.7-V11)-3-174 atsakė, jog, norint atstatyti buvusius pastatus, turi būti nustatytas tų statinių buvimo juridinis faktas, pastatų liekanų ? pamatų teisinė priklausomybė ir teisėtumas (t. 1, b.l. 10-11, 69-71);

28- pareiškėjo V. D. įgaliotas atstovas advokatas E. M. 2012-05-28 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Kauno apskrities archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą prašydamas pateikti archyvinius ir /arba istorinius dokumentus, patvirtinančius aplinkybes ir faktus, kad Kaišiadorių rajono ( - ) kaime buvo įrašytas V. D. tėvo D. J., K. ūkis bei ūkiui priskirtini statiniai: gyvenamasis namas (statytas 1939 m.), dvi pirtys (statytos 1937 m.), svirnas (statytas 1937 m.), bei kitus duomenis ar dokumentus, taip pat ir dėl šių statinių registravimo ūkinėse knygose ar kituose registruose, ar sąrašuose (t. 1, b.l. 81-82, 84);

29- pagal Kauno apskrities archyvo 2012-01-06 pažymą Nr. (10.6) V10-51, Kaišiadorių rajono likviduotų apylinkių DŽDT vykdomųjų komitetų dokumentų fonde, 1948-1963 m. ( - ) kaimo ūkinėse knygose, įrašytas D. J., K. ūkis. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ (šios skiltys užpildytos nuo 1958 m.) įrašyta: gyvenamasis namas (1938 m.), tvartas (1923 m.), svirnas (1937 m.), pirtis (1937 m.). Kaišiadorių rajono Žaslių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1978 m. Padalių kaimo ūkinėse knygose, įrašytas D. J., K. ūkis ir išvardyti šie, ūkiui priklausantys, pastatai: gyvenamasis namas (1939 m.), , svirnas (1937 m.), pirtis (1937 m.) (t. 1, b.l. 19);

30- pagal Kauno apskrities archyvo 2012-06-06 pažymą Nr. (10.6) V10-1496, Kaišiadorių rajono likviduotų apylinkių DŽDT vykdomųjų komitetų jungtiniame dokumentų fonde, 1948-1963 m. ( - ) kaimo ūkinėse knygose, įrašytas D. J., K. ūkis. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ (šios skiltys užpildytos nuo 1958 m.) įrašyta: gyvenamasis namas (1939 m.), tvartas (1933 m.), svirnas (1937 m.), pirtis (1937 m.). Kaišiadorių rajono Žaslių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1978 m. Padalių kaimo ūkinėse knygose, įrašytas D. J., K. ūkis. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1939 m.), tvartas (1933 m.), pirtis (1937 m.) (t. 1, b.l. 97);

31- pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-06-21 pažymą Nr. R4-977 Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Trakų apskrities Žaslių valsčiaus Padalijos kaimo išskirstymo viensėdžias byloje, žemės tvarkymo projekto ir jo pareiškimo 1939-0-07 protokole įrašytas savininkas D. J., K. s., skl. Nr. 16, turėjęs 10,16 ha žemės. Skiltyje „Pagal projektą trobesių/ Nekelia“ įrašyta „gyv. namą, svirną, tvartą, kluoną, daržinę, nenurodytos paskirties trobesį“ (t. 1, b.l. 98);

32- Lietuvos valstybės istorijos archyvas negali pateikti jokių dokumentų apie D. J., K. turėtą 1937-1939 nekilnojamąjį turtą, nes šiame archyve saugomi dokumentai nuo seniausių laikų iki 1918 m. Lietuvos Respublikos 1918-1940 m. laikotarpio dokumentai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (t. 1, b.l. 99);

33- pagal UAB „Geosoma“ 2012-05-18 valdos patikrinimo aktą Nr. 1 (t. 1, b.l. 83), atliekant kadastrinius matavimus 2012-05-18 Kaišiadorių rajono ( - ) kaime 19, nustatyta, kad pirties, statytos 1939 m., matyti tik dalis akmenų pamatų. Pamatų ilgio išmatuoti neįmanoma, nes užslinkęs šlaitas. Nustatyta buvusios pirties vieta: (DUOMENYS NESKELBTINI), (DUOMENYS NESKELBTINI). Svirno, statyto 1937 m., pamatai neišlikę, todėl šio statinio vietos nustatyti negalima;

34- pagal UAB „Geosoma“ 2012-05 18 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu sudarytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (t. 1, b.l. 120-125) statinys ? pirtis 9I1m, kurios unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ), esantis ( - ). Žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ). Pastato tūris – 2 m3, užstatytas plotas – 23 m2, aukštis – 0,1 m, pamatai – akmuo, fiziškai pažeistas, liko – 13 %, statybos pabaiga – 1937 m. Koordinatės ? (DUOMENYS NESKELBTINI), (DUOMENYS NESKELBTINI), statinio kategorija – I grupės nesudėtingas;

35- VĮ Registrų centro Kauno filialas 2012-06-15 sprendimu Nr. 3-68/2012 (t. 1, b.l. 117) atsisakė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamųjų daiktų ? pirties 9I1m, kurios unikalus Nr. ( - ), reg. Nr. ( - ), ir svirno kadastro duomenis bei nuosavybės teises į juos, nes:

36- pareiškėjas V. D. nepateikė mirusio D. J., K., įpėdinystę patvirtinančių dokumentų;

37- UAB „Geosoma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuota tik maža dalis statinio parametrų (pirties pamatų tūris, užstatytas plotas ir baigtumo procentas) – faktinė objekto būklė, kurių nepakanka įregistruoti nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro nuostatai). Pamatai negali būti vertinami kaip nekilnojamasis daiktas (statinys);

38- pagal pareiškėjo V. D. pateiktus jam nuosavybės teise priklausančio 3,9000 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro vietovė ? ( - ), 2004-10-21 planą (t. 1, b.l. 16) ir pagal UAB „Aerogeodezijos institutas“ archyve saugomos 1946 m. atliktos aerofotografinės nuotraukos kopiją bei padidintą jos fragmentą (t. 1, b.l. 17-18) negalima identifikuoti, jog pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas tas pats žemės sklypas ? esantis adresu: ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), t.y. nėra pateiktos žemės sklypų koordinatės;

39- pagal pareiškėjo V. D. pateiktą 2012 m. sausio mėn. su kompetentingomis institucijomis suderintą UAB „Geosoma“ parengtą jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), koordinatės ? (DUOMENYS NESKELBTINI), (DUOMENYS NESKELBTINI), toponuotrauką (t. 2, b.l. 38) matyti užfiksuoti dviejų objektų griuvėsiai;

40- fotografijoje (t. 1, b.l. 116) užfiksuota jaunavedžių pora, stovinti prie medinio pastato besiardančiu stogu. Jaunavedžiai užstoja pastato duris. Pastato langas nedidelis, kvadratinės formos, lyg užkamšytas. Pastato pamatų nematyti, juos uždengia žolė. Viename namo gale, už pastato, matyti medžio dalis ir aukšta žolė, kitame namo gale – lyg ant kelio stovintys žmonės, žvelgiantys lyg į upę. Kito pastato, esančio už šio, nematyti. Laiką ir vietovę identifikuojančių duomenų nėra.

41Byla nutrauktina.

42Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

44Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

45Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. ir 445 str. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi

46juridinės reikšmės.

47Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

481) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

492) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

503) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

51Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos CPK 444-445 str.).

52Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjo teisme metu duotus pareiškėjo V. D. ir jo atstovų G. D. ir advokato padėjėjo A. T. Parulio bei suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovo V. S. paaiškinimus, argumentus, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėjo V. D. prašomas nustatyti juridinę reikšmę faktas ? kad jam priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), buvo sodybos pagalbiniai pastatai – dvi pirtys, kurių išlikę akmeniniai pamatai, ir svirnas, kurio pamatų nėra išlikę, tačiau jo buvimo faktą patvirtina pareiškime pridėti rašytiniai įrodymai ir, kad pareiškėjas V. D.yra teisėtas ūkio pagalbinių pastatų valdytojas, tikslu gauti statybą leidžiančius leidimus, t.y. atkurti neišlikusius statinius, nesukurs jam jokių teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), todėl ši civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

53Pareiškėjas V. D.nurodė, jog juridinio fakto (kad jam priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), buvo sodybos pagalbiniai pastatai – dvi pirtys, kurių išlikę akmeniniai pamatai, ir svirnas, kurio pamatų nėra išlikę, tačiau jo buvimo faktą patvirtina pareiškime pridėti rašytiniai įrodymai ir, kad pareiškėjas V. D.yra teisėtas ūkio pagalbinių pastatų valdytojas) nustatymas yra reikalingas tam, kad jis galėtų atkurti sodybos pastatus jų buvusioje vietoje, t.y. jis ateityje įgis teisę atkurti pirtį, o vietoje antros pirties pastatyti priešpirtį. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas taip pat nurodė, jog tam, kad atkurti buvusius sodybos pastatus jų buvusioje vietoje, įstatymas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintų Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 15.3.1.2 p., Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymu patvirtintas reglamentas „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (RSN 151-92, 1.2 p.), Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 2 d. 3-4 p., 20 str. 6 d.) kelia atitinkamus reikalavimus statybos vykdymui saugomose teritorijose.

54Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 str., kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose. Esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kv. m bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 m (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Kitų statinių dydžiui nustatomi apsaugos į reglamentuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9 p. numato, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 m ? nuo terasos šlaito briaunos, tačiau vadovaujantis šio nutarimo 127.9.1 p. antra pastraipa ?„vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose esamose sodybose mažesniu (kaip 100 m iki vandens telkinio kranto) atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv m, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija.

55Pareiškėjui V. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, dėl kurio prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, šio sklypo dalis priskirtina saugomoms teritorijoms (t. 1, b.l. 15). Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos, formuojamos naujos ūkių žemėvaldos, statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga, įrengiami tvenkiniai, sodinamas miškas, žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos (Žemės įstatymo 25 str. 3 d.). Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytas teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas, kuriuo remiantis teigiama, kad pareiškėjui bus sukurtos teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu bus nustatytas jo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, yra nebegaliojantis ? Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-06-25 nutarimu Nr. 616 buvo pripažintas netekusiu galios.

56Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas V. D.ir taip pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atlikti statybos ar rekonstravimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype:

57- pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d. esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kv. m bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 m (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Kitų statinių dydžiui nustatomi apsaugos į reglamentuose;

58- pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 p. vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje), tačiau esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija);

59Pareiškėjas V. D.nepateikė teismui kompetentingos institucijos sprendimo/ sprendimų draudžiančio/ draudžiančių jam jo pageidaujamų statinių statybą jam priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjo V. D. pateiktas Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos 2012-02-27 raštas Nr. (3.7-V11)-3-174, atsakymas pareiškėjo įgaliotam atstovui G. D. (t. 1, b.l. 10-11, 69-71), nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu, nes neatitinka viešojo administravimo sprendimo reikalavimų, t.y. pareiškėjui nesukūrė, nepakeitė ir nepanaikino subjektinių teisių (Viešojo administravimo įstatymas). Tokiu būdu pareiškėjas V. D.nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jo pageidaujamų tikslų pareiškėjas nebegali pasiekti kitais teisės aktų nustatytais būdas, bet ne teismo tvarka. Pareiškėjas V. D. ir jo atstovai G. D. bei advokato padėjėjas A. T. Parulis teismo posėdžio metu teigė, jog į jokias kitas institucijas, išskyrus Kaišiadorių raj. savivaldybės administraciją, dėl leidimo statyti, jie nesikreipė. Tokiu būdu pareiškėjas V. D. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo pageidaujamų statytinių statyba apskritai negalima jam priklausančiame žemės sklype.

60Valdymo/ valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) buvo įgijęs valdymo/ valdymo nuosavybės teisę, turėjo valdymo/ valdymo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad sunykęs svirnas, dėl kurio pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, prieš jam sunykstant nebebuvo jo tėvo J. D. nuosavybė, svirnas buvo nusavintas, priklausė kolūkiui, vėliau – parduotas, išardytas, nuosavybės teisės į nusavintą svirną nebuvo grąžintos. Tokiu būdu pareiškėjo V. D. sunykusio svirno valdymo teisėtumas net nesvarstytinas, nes pareiškėjui įgijus nuosavybės teises į žemės sklypą bei šiame sklype esančius statinius nebebuvo paties valdymo objekto – daikto, t.y. sunykusio svirno, o ir pareiškėjas nėra ir nebuvo teisėtas teisių perėmėjes į išnykusį svirną. Taip pat nesvarstytinas ir pareiškėjo V. D. neišlikusių dviejų pirčių valdymo teisėtumas, nes ir pareiškėjas V. D., ir jo atstovas G. D. nurodė, jog abu šie statiniai sunyko apie 1980 m., t.y. iki pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą bei šiame sklype esančius statinius, o galimas tik esančių objektų valdymas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju pirtys neišlikę, yra tik jų pamatai. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d., kuri numato, kad išlikę pamatai nelaikytini statiniais, todėl jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu, t.y. statinių pamatai nelaikytini atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, dėl ko jie net ir nustačius pareiškėjo prašomą faktą, negalės būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-06-15 sprendimas Nr. 3-68/2012 (t. 1, b.l. 117).

61Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 293 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

62Civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Kaišiadorių rajono savivaldybei ir D. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

63Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V.... 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas n u s t a t ė:... 4. Pareiškėjas V. D., a.k. ( - ) 2012-03-26 kreipėsi į teismą su pareiškimu... 5. Kauno m. apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1... 6. Pareiškėjas V. D. ir jo atstovai G. D. bei advokato padėjėjas A. T. Parulis... 7. Pareiškėjo V. D. reikalavimai grindžiami šiais argumentais:... 8. - jis yra 3,9000 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ),... 9. - norėdamas atkurti neišlikusius statinius: svirną ir dvi pirtis, jis... 10. - galimybę nustatyti buvusio ūkio priklausinių egzistavimą: pirčių... 11. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas V. S.... 12. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsikirtimai į... 13. - pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. ir pagal Lietuvos... 14. - Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. nustatytas paviršinio vandens... 15. - pagal Lietuvos Respublikos CPK 445 str. teismine tvarka juridiniai faktai... 16. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono... 17. Suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovas į teismo... 18. Suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos... 19. Suinteresuotas asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio... 20. Pareiškėjo V. D. atstovas G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis... 21. Pareiškėjas V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo atkurtos... 22. Pareiškėjas V. D. ir jo atstovai G. D. bei advokato padėjėjas A. T. Parulis... 23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog:... 24. - 3,9000 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis adresu: ( - ), kurio... 25. - pagal gimimo liudijimą (t. 2, b.l. 16) pareiškėjas V. D., gim. ( - ), yra... 26. - pareiškėjui V. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype,... 27. - pareiškėjo V. D. įgaliotas atstovas G. D. 2012-01-31 kreipėsi į... 28. - pareiškėjo V. D. įgaliotas atstovas advokatas E. M. 2012-05-28 kreipėsi... 29. - pagal Kauno apskrities archyvo 2012-01-06 pažymą Nr. (10.6) V10-51,... 30. - pagal Kauno apskrities archyvo 2012-06-06 pažymą Nr. (10.6) V10-1496,... 31. - pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-06-21 pažymą Nr. R4-977... 32. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas negali pateikti jokių dokumentų apie... 33. - pagal UAB „Geosoma“ 2012-05-18 valdos patikrinimo aktą Nr. 1 (t. 1, b.l.... 34. - pagal UAB „Geosoma“ 2012-05 18 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu... 35. - VĮ Registrų centro Kauno filialas 2012-06-15 sprendimu Nr. 3-68/2012 (t. 1,... 36. - pareiškėjas V. D. nepateikė mirusio D. J., K., įpėdinystę... 37. - UAB „Geosoma“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuota tik... 38. - pagal pareiškėjo V. D. pateiktus jam nuosavybės teise priklausančio... 39. - pagal pareiškėjo V. D. pateiktą 2012 m. sausio mėn. su kompetentingomis... 40. - fotografijoje (t. 1, b.l. 116) užfiksuota jaunavedžių pora, stovinti prie... 41. Byla nutrauktina.... 42. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 44. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta... 45. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. ir 445 str. teismas ypatingosios... 46. juridinės reikšmės.... 47. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios... 48. 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;... 49. 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę... 50. 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų,... 51. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę... 52. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjo teisme metu duotus pareiškėjo V. D. ir... 53. Pareiškėjas V. D.nurodė, jog juridinio fakto (kad jam priklausančiame... 54. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 str., kad į vandens telkinius... 55. Pareiškėjui V. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, dėl kurio... 56. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas... 57. - pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d. esamose sodybose už... 58. - pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343... 59. Pareiškėjas V. D.nepateikė teismui kompetentingos institucijos sprendimo/... 60. Valdymo/ valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu... 61. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 293 str. 1 d.... 62. Civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims... 63. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno...