Byla 2S-1584-302/2010
1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
2kolegijos pirmininkė ir pranešėja
3kolegijos teisėjai Petras Jaržemskis ir Virginija Volskienė,
4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno verslo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno verslo centras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarties sąlygų pakeitimo.
5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Nustatė
7Ieškovas UAB Nemuno verslo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, prašydamas pakeisti ieškovo su atsakovu sudarytas lizingo sutartis 6 mėnesiams taikant įmokų grąžinimo atidėjimą paliekant tik palūkanų mokėjimą.
8Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 163 747,42 Lt skolos (iš jų – 29 839,14 Lt delspinigių).
9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 gegužės 26 d. nutartimi priėmė atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priešieškinį. Civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nemuno verslo centras“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarties sąlygų pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teismas nustatė, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Priešieškinis pareikštas laikantis procesiniame įstatyme nustatytos tvarkos bei reikalavimų. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio suma viršija 100 000 Lt, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 33 straipsnio 2 dalimi visa byla perduodama nagrinėti pagal rūšinį teismingumą.
10Ieškovas UAB Nemuno verslo centras“ atskiruoju skundu apskundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį, prašydamas ją panaikinti ir atsisakyti priimti priešieškinį bei grąžinti civilinę bylą nagrinėti atgal Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.
11Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Nemuno verslo centras“ atskirąjį skundą dėl nepagrįstai priimto priešieškinio. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad procesinis įstatymas nenumato, kad priešinio ieškinio priėmimas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu (CPK 143, 233 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 gegužės 26 d. nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai ir sudaro pagrindą teisingai išnagrinėti ginčą, užtikrinant ieškovo ir atsakovo vienodą teisių gynybą (CPK 13 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėta nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, atsisakė priimti atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
12Ieškovas UAB „Nemuno verslo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2010-07-01 teismo nutartį ir 2010-06-07 atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ji pažeidžia ieškovo teises, todėl yra naikintina. Nurodo, kad teismas, gavęs atskirąjį skundą, turėjo vadovautis Civilinio proceso kodekso 334 str. 2 d. 1 ir 2 p. ir nesutikdamas su atskiruoju skundu persiųsti šį procesinį dokumentą Vilniaus apygardos teismui, bet ne grąžinti jį padavusiam asmeniui arba priimti atskirąjį skundą.
13Atskirasis skundas atmestinas.
14Kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti, tokia nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarką (Civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniai), civilinio proceso principų.
15Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
16Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo priimtas atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priešieškinis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, procesinis įstatymas nenumato, kad teismo nutartis, kuria buvo priimtas priešinis ieškinys, būtų skundžiama atskiruoju skundu (Civilinio proceso kodekso 143 str.), be to, priešieškinio priėmimas neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes esant byloje pareikštam ieškiniui dėl lizingo sutarčių nuostatų, susijusių su mokėjimo atidėjimu, pakeitimo bei priešieškinio reikalavimui priteisti susidariusią skolą būtent pagal šias lizingo sutartis, abiejų priešpriešinių reikalavimų nagrinėjimas kartu tik padės teismui siekti pagrindinių civilinio proceso tikslų, užtikrinti operatyvesnį bylos išnagrinėjimą bei teisingo sprendimo priėmimą joje. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo nutartis, kuria priimtas priešieškinis, negali būti apskundimo objektu ir apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl tokios nutarties negali vykti toliau, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti atskirąjį skundą. Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas turėjo vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 2 dalimi arba sutikti su atskiruoju skundu ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį arba su juo nesutikti ir persiųsti apeliacinės instancijos teismui, kadangi teismas, prieš atlikdamas vieną iš nurodytoje procesinėje teisės normoje veiksmų, turi išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 338 straipsnio nuostatas atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, teismas pagrįstai ir teisėtai atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias atvejus, kuomet apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas, sprendė, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, kadangi skundžiama nutartis, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, taigi jam nebuvo pagrindo vadovautis Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio nuostatomis.
17Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).
18Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., teisėjų kolegija
Nutarė
21Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
22Priteisti iš ieškovo UAB „Nemuno verslo centras“ 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).