Byla 2S-1576-370/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-22 nutarties civilinėje byloje Nr. P2-12337-642/2009 pagal antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. B., išieškotoja Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

Nustatė

2antstolė teismo prašė iš skolininko išieškoti vykdymo išlaidas – 31 Lt pareiškėjai ir 121 Lt teisingumo ministerijai. Nurodė, kad pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2-554-563/2005 užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 75-00311/05 vykdė 100 Lt baudos išieškojimą iš Raimundo Bružo valstybės naudai. 2009-07-09 antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą. Vadovaudamasi sprendimų vykdymo instrukcija dalį vykdymo išlaidų (121 Lt) antstolei sumokėjo Teisingumo ministerija.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-22 nutartimi antstolės pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad vykdymo išlaidų išieškojimas iš skolininko yra išimtinė antstolio pareiga, o skolininko pareiga sumokėti vykdymo išlaidas atsiranda ne tretiesiems, vykdomojoje byloje nedalyvaujantiems asmenims, o antstoliui, vykdančiam išieškojimą. Tuo atveju, jeigu Teisingumo ministerija apmoka antstolio turėtas vykdymo išlaidas, o antstolis išieško iš skolininko vykdymo išlaidas, antstoliui nustatoma pareiga iš skolininko išieškotas vykdymo išlaidas grąžinti į Teisingumo ministerijos sąskaitą. Pareiškėja pateikė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas ir nurodė vykdymo išlaidas sumokėti antstolei, o ne Teisingumo ministerijai. Taip pat iš antstolės pateikto siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas neaišku, už kokius atliktus vykdymo veiksmus, kurių kaina 121 Lt, sumokėjo Teisingumo ministerija, o kokius vykdymo veiksmus, kurių kaina 31 Lt, atliko antstolė.

4Atskiruoju skundu antstolė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-22 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad iš vykdomojoje byloje esančių vykdymo išlaidų apskaičiavimų visiškai aišku, už kokius vykdymo veiksmus prašoma priteisti 152 Lt.

5Atsiliepime suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės vadovaujantis antstolės atskirajame skunde nurodytais motyvais.

6Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Dėl išlaidų dydžio.

9Vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusios Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos suskirstytos į tris konkrečias, apibrėžtas grupes, išlaikant bendrą vykdymo išlaidų sistemą, kartu atribojant, išskiriant tam tikras, specifines šios sistemos kategorijas: 1 papunktis išskiria bendrąsias vykdymo išlaidas, 2 papunktis išskiria vykdymo išlaidų grupę – išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, 3 papunktis išskiria vykdymo išlaidų grupę – atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. 34 punkto 2 papunktyje taip pat nustatyti išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, dydžio apribojimai priklausomai nuo išieškotinos sumos: išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 10 Lt, šios vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) bei transporto išlaidos neskaičiuojamos, o išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 Lt, šiame punkte nurodytos vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) bei transporto išlaidos negali viršyti 20 Lt, o nuo 50 iki 200 Lt – negali viršyti 50 Lt. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad byloje nagrinėjamu atveju išieškotinai sumai esant 100 Lt, visos 2 papunktyje nurodytos vykdymo išlaidos, t. y. išskyrus bendrąsias vykdymo išlaidas ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (1 ir 3 papunkčiai), negali viršyti 50 Lt. Taigi antstoliui turi būti atlyginta 50 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų (1 lentelės 3 eilutė) ir ne daugiau kaip 50 Lt išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, t. y. iš viso – ne daugiau kaip 100 Lt.

10Priteistinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant indeksą, galiojusį, kai šios išlaidos buvo apskaičiuojamos (CPK 3 str. 8 d., 82 str.). Antstoliui 2005-05-26 iš išieškotojo priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte nustatyta, kad Vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu šioje instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už šių vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Iš šios nuostatos akivaizdu, kad antstoliui mokėtina vykdymo išlaidų suma turėjo būti apskaičiuota jau prieš pradedant vykdymo veiksmus. Šio skaičiavimo metu galėjo būti pritaikyti taikytini indeksai. CPK 82 str. 1 dalyje nustatyta, kad nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti metu (2005-05-26) vartotojų kainų indeksas buvo tik 102,2 (Statistikos departamento 2005-04-11 informacinis pranešimas Nr. 9), todėl antstolis savo patirtų vykdymo išlaidų indeksuoti neturėjo teisinio pagrindo.

11Dėl išlaidų priteisimo subjekto.

12CPK 610 str. nustatyta, kad visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali būti nustatytos sprendimų vykdymo instrukcijoje. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 str. nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Vykdymo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. nustatyta, kad Išieškant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija iš teismų sprendimų vykdymui skirtų asignavimų, išskyrus atvejus, kai išieškotojas šios Instrukcijos nustatyta tvarka buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Teisingumo ministerijos apmokėtas ir nustatyta tvarka iš skolininko išieškotas vykdymo išlaidas antstolis grąžina į Teisingumo ministerijos sąskaitą. Skirtumas tarp išieškotojo apmokėtų ir šioje Instrukcijoje numatytų vykdymo išlaidų dydžių išieškomas antstoliui. 30 p. nustatyta, kad išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos Civilinio proceso kodekso ir šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui, o šioje Instrukcijoje nustatytais atvejais – į Teisingumo ministerijos sąskaitą.

13Toks teisinis reglamentavimas iš esmės reiškia, kad dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisę kreiptis į teismą turi tik antstolis. Teisingumo ministerija šiuo atveju laikytina išieškotojo atstovu vykdymo išlaidų klausimu. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antstolė siūlyme skolininkui nurodė vykdymo išlaidas sumokėti antstolei, o ne Teisingumo ministerijai, yra formalus ir nešalina skolininko pareigos sumokėti vykdymo išlaidas. Vykdymo procesą reglamentuojančiose normose nenumatytas draudimas antstoliui pareiškimu prašant priteisti išieškotojo sumokėtas vykdymo išlaidas pastarąsias priteisti jam ar tiesiogiai šias išlaidas patyrusiam išieškotojui, juo labiau, kad šias išlaidas antstolis bet kuriuo atveju vėliau turėtų pervesti Teisingumo ministerijai. Kadangi išieškotojas antstolei jau yra sumokėjęs dalį vykdymo išlaidų, darytina išvada, jog gali būti tenkinamas antstolės prašymas vykdymo išlaidas priteisti ne jai, bet tiesiogiai išieškotojui. Tai užtikrintų proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 7 straipsnis) ir sudarytų prielaidas išvengti nereikalingo vykdymo išlaidų perskirstymo, taip pat nepažeistų nei išieškotojo, nei skolininko teisių.

14Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 p. nustatyta, kad apie vykdymo išlaidų sumokėjimą antstolis pažymi vykdomajame dokumente, nurodydamas sumokėtą sumą, apmokėjimo datą, kvito arba mokėjimo nurodymo numerį ir pasirašo bei patvirtina savo antspaudu. Apie vykdymo išlaidų apmokėjimą gali būti nurodoma prie vykdomojo dokumento pridedamame lape, jeigu vykdomame dokumente šiam įrašui nėra vietos. Iš vykdomojoje byloje esančio vykdomojo rašto matyti, kad antstolė jame pažymėjo, jog Teisingumo ministerija 2008-12-15 sumokėjo 121 Lt vykdymo išlaidų, byloje ginčo dėl to nėra. Nustačius, kad pagrįstos tik 100 Lt antstolio patirtų vykdymo išlaidų, ši suma iš skolininko priteistina jas sumokėjusiam asmeniui – Teisingumo ministerijai.

15Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir, nesant CPK 327 str., 329 str. 1 d. nustatytų pagrindų, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 d.).

16Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir antstolės pareiškimą tenkinti iš dalies – iš skolininko R. B., asmens kodas ( - ), priteisti 100 Lt vykdymo išlaidų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.