Byla 2-942/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „Tokyo“ atskirąjį skundą, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GCW“ bankroto byloje Nr. B2-747-585/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tokyo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „Tokyo“ atskirąjį skundą, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GCW“ bankroto byloje Nr. B2-747-585/2013, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „GCW“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. L.. Teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo patikslintas.

52012 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino UAB „GCW“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtino patikslintus įmonės kreditorių reikalavimus.

6Kreditorius UAB „Tokyo“ nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi, 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui atskirąjį skundą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Tokyo“ atskirąjį skundą nustatęs, jog jis paduotas praleidus nustatytą terminą.

9Teismas nustatė, jog kreditorius UAB „Tokyo“ ir UAB „Čili Holdings“ atstovauja ta pati atstovė – advokatė J. J.. UAB „Čili Holdings“ atskirajame skunde dėl 2012 m. spalio 19 d. nutarties nurodoma, jog advokatei apie priimtą 2012 m. spalio 19 d. nutartį tapo žinoma 2012 m. lapkričio 9 d., gavus pranešimą iš Lietuvos apeliacinio teismo, todėl akivaizdu, jog advokatei 2012 m. lapkričio 9 d. sužinojus apie priimtą skundžiamą nutartį, atskirasis skundas paduotas 2012 m. lapkričio 26 d. praleidus terminą.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Kreditorius UAB „Tokyo“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą ir išspręsti kreditoriaus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties priėmimą.

12Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. UAB „Tokyo“ atstovė, advokatė J. J., 2012 m. lapkričio 9 d. apie Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. priimtą nutartį sužinojo ne kaip UAB „Tokyo“, bet kaip UAB „Čili Holdings“ atstovė. Be to, pati 2012 m. spalio 19 d. nutartis UAB „Tokyo“ nebuvo įteikta nei teismo, nei bankroto administratoriaus.

142. Vilniaus apygardos teismo atsisakymas priimti UAB „Tokyo“ atskirąjį skundą pažeidė kreditoriaus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti UAB „Tokyo“ atskirąjį skundą dėl 2012 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties.

17Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei pasinaudoti. Teisės, kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo sąlygos susideda ne tik iš tinkamo procesinio dokumento parengimo, bet ir iš jo pateikimo teismui per įstatymo nustatytą terminą. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu nepagrįstai vilkinti bylų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius terminus (CPK 73 str. 1 d.). Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties įgyvendinimas. CPK 335 straipsnyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

18Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiama 2012 m. spalio 19 d. nutartis buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl jos apskundimo termino eiga sietina su procesinio dokumento gavimo (sužinojimo) diena. Kreditoriaus atstovės teigimu, minėta nutartis UAB „Tokyo“ nebuvo įteikta nei teismo, nei bankrutuojančios įmonės administratoriaus, tačiau vien ši faktinė aplinkybė, nepaneigia kreditoriaus, kaip asmens suinteresuoto bankroto bylos baigtimi, pareigos domėtis bylos eiga. Be to, jau 2012 m. vasario 2 d. vykusios kreditorių susirinkime buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojamos dėl bankroto, todėl akivaizdu, jog kreditoriai, atstovaujami profesionalaus teisininko, turėjo žinoti, jog tokio pobūdžio klausimas bus sprendžiamas teisme. Manydami, jog šiuo klausimu priimtas procesinis sprendimas galimai pažeis jų teises, kreditoriai turėjo pareigą pasidomėti teismo procesu. Bylos medžiaga taip pat patvirtina jog tiek kreditorių UAB „Tokyo“, tiek kreditorių UAB „Čili Holdings“ byloje atstovauja advokatė J. J. (t. 5, b.l. 34, 50). Minėti asmenys teisinių paslaugų tiekimo sutartimi pavedė advokatei gauti iš teismų korespondenciją, pateikti jų vardu teismui procesinius dokumentus ir atlikti kitus sutartyje aptartus veiksmus (t. 5, b.l. 34, 50), vadinasi būtent nuo kreditorių atstovės sužinojimo apie priimtą skundžiamą nutartį momento, skaičiuotini įstatymo nustatyti procesiniai terminai tam tikriems veiksmams atlikti. Todėl akivaizdu, jog 2012 m. lapkričio 9 d. advokatę J. J., informavus apie Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. priimtą nutartį, 7 dienų apskundimo terminas skaičiuotinas būtent nuo minėtos dienos (b.l. 28). Ta aplinkybė, jog 2012 m. lapkričio 9 d. advokatė apie 2012 m. spalio 19 d. nutartį buvo informuota tik kaip UAB „Čili Holdings“ atstovė, nepaneigia advokatės pareigos tinkamai atstovauti visų atstovaujamųjų interesus ir nesudaro pagrindo teigti, jog toks formalumas paneigia pareigą elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pritaria pirmosios instancijos pozicijai, jog 2012 m. lapkričio 26 d. atskirasis skundas dėl 2012 m. spalio 19 d. nutarties pateiktas praleidus nustatytą terminą.

19Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju toks prašymas nebuvo gautas, o priežasčių, dėl kurių teismas savo iniciatyva turėtų atnaujinti praleistą terminą, nenustatyta, todėl remiantis nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „GCW“... 5. 2012 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino UAB... 6. Kreditorius UAB „Tokyo“ nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti... 9. Teismas nustatė, jog kreditorius UAB „Tokyo“ ir UAB „Čili Holdings“... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Kreditorius UAB „Tokyo“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. UAB „Tokyo“ atstovė, advokatė J. J., 2012 m. lapkričio 9 d. apie... 14. 2. Vilniaus apygardos teismo atsisakymas priimti UAB „Tokyo“ atskirąjį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiama 2012 m. spalio 19 d. nutartis... 19. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl... 20. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 21. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą....