Byla 2S-1691-798/2015

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-7628-433/2015 pagal pareiškėjos I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I I. G., tretiesiems asmenims V. G., D. N., M. K., R. L., O. K., UAB „Vilniaus vandenys“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja I. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu įpareigojo ją, atsakovę I. G., savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y., nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), iki atsakovei priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, sutvarkant teritoriją. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą paliko galioti. Pareiškėja mano, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nesant faktiniams įrodymams 2012 m. sausio 23 d. sprendime nustatė, kad ji, tariamai laikotarpyje nuo 2005 m. spalio 7 d. iki 2005 m. lapkričio 10 d. įrengė komunalinį (viešąjį) vandentiekį ir nuotakyną, adresu ( - ), t. y. pastatė I ir II grupės nesudėtingus statinius, neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statybos projekto ir žemės sklypo bendraturčių sutikimų, todėl laikytina, kad vandentiekio ir nuotakyno įrengimas yra savavališkas (neteisėtas). Surašytas 2010 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos aktas yra nepagrįstas Lietuvos Respublikos teisės aktais, kadangi vandens pirkimą (vartojimą) ir vandentiekio statybą reglamentuoja skirtingi Lietuvos Respublikos teisės aktai. Komunalinio (viešo) vandens vartojimas bei paslaugos pirkimas, nepatenka į statybos sąvoką. Kadangi minėtame sprendime minimo vandentiekio bei nuotakynės nėra įrengusi, kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos įstatymai reikalauja fiziniam asmeniui perkančiam paslaugą dėl vandens vartojimo įteisinti, įregistruoti komunalinį viešąjį vandentiekį Nekilnojamojo turto registre. 2014 m. spalio 16 d. gavo atsakymą iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, kuriame yra teigiama, jog nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastro duomenų byloje įrašyti kadastro duomenys (pastato vidaus charakteristikos) – komunalinis vandentiekis, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 107 p. nuostatomis, reiškia, jog pastate yra vandentiekio vamzdžiai ir vandeniu aprūpinama centralizuotai, o komunalinis nuotekų šalinimas reiškia, jog patalpose įrengti ūkinio vandens surinkimo prietaisai ir ištekėjimas į lauko kanalizacijos tinklus ar surinkimo šulinius. Komunalinis vandentiekis yra viešasis vandentiekis, tai patvirtina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausiosios specialistės G. K. raštas dėl komunalinio vandentiekio sąvokos išaiškinimo 2014 m. spalio 7 d. STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai teikiama 12.2. komunalinis vandentiekis (viešasis vandentiekis) – vandentiekis, tiekiantis aprūpinimo teritorijoje esantiems vartotojams geriamąjį vandenį. Ji yra tik vandens vartotoja, perkanti paslaugą iš tiekėjo. Todėl nepateikus ieškovui konkrečių duomenų schemos ir atlikto tyrimo dokumentacijos, nepateikiant grindžiančių įrodymų, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytas 2010 m. gruodžio 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas (administracinis aktas) bei jo priedu priimti kiti administraciniai aktai yra niekiniai, nes surašyti ne dėl statybų, o jai kaip vandens vartotojui. Tai reiškia, kad šio akto pagrindu ji nepastatė II grupės nesudėtinių inžinierinių statinių bei inžinierinių tinklų. Prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4633-845/2014, o atnaujinus procesą ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinė statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodė, kad nesutinka su prašymu. Ieškovė nurodo, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą aiškina, jog tik po bylos išnagrinėjimo sužinojo, jog ji nevykdė nesudėtingų statinių – vandentiekio ir nuotakynės statybos, todėl negali būti įpareigota šalinti savavališkos statybos padarinius, o šie faktai (aplinkybės) paaiškėjo, kai buvo gautas VĮ Registrų centras 2014 m. spalio 16 d. raštas Nr. VILIN (12.5.13.)-28102, o iki šio rašto pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Tačiau, ieškovės teigimu, nei pats raštas, nei jame dėstomi faktai, negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes šis raštas yra parengtas pareiškėjai surašius užklausą, todėl yra tik vienas iš dokumentų, kuris galėjo būti teikiamas bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė laikėsi kiek kitos pozicijos, t. y. kad buvo sudariusi vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartį, kad jos tinklus prie vandentiekio ir nuotekų tinklo buvo prijungęs kompetentingas asmuo ir tokiu būdu prašomais nugriauti nesudėtingais statiniais naudojosi teisėtai. Siekdama proceso atnaujinimo šioje byloje pareiškėja jau priešingai teigia, kad nei teismo sprendime minimo vandentiekio, nei nuotakynės nebuvo įrengusi. Ieškovas pažymėjo, kad pareiškėja, reikšdama prašymą atnaujinti procesą, vadovaujasi nekilnojamojo turto registratoriaus suteikta informacija apie jai nuosavybės teise priklausančio statinio kadastro duomenų byloje įrašytus duomenis. Todėl akivaizdu, kad visa informacija, užfiksuota kadastro duomenyse statinio, kurį valdo nuosavybės teise, pareiškėja disponavo ir jai turėjo būti ir buvo žinoma. Be to, vertinant pareiškėjos teiginių pagrįstumą, minimą VĮ Registrų centro raštą būtina vertinti kartu su viešajame nekilnojamojo turto registre registruotais duomenimis. Pagal Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją (išrašai pateikti tiek kartu su ieškiniu, tiek pačios atsakovės) apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus numeris ( - ):0005, esantį gyvenamajame name unikalus Nr. ( - ), atsakovei priklausantis butas yra gyvenamajame name su komunaliniu vandentiekiu ir komunaliniu nuotekų šalinimu. Tuo tarpu pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), iki kurio savavališkai nutiestas vandentiekis ir nuotakynė, neturi jokio vandentiekio ir jokios nuotekų šalinimo sistemos, tą patvirtina įrašai – „Nėra“. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo ginčo teisena metu buvo pateiktos UAB „Vilniaus vandenys“ 2005-10-17 išduotos techninės sąlygos 05/1038 vandens įvadui ir nuotekų išvadui į ūkinį pastatą, nurodant, kad prie miesto tinklų ji gali prisijungti savo tinklus dviem variantais: 1) suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo esamo vandentiekio d50 mm pakloto į gyvenamąjį namą ( - ); 2) suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo esamo vandentiekio d100 mm Moniuškos g. Tačiau, kaip ir buvo konstatuota teismų, nagrinėjančių Inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, išduotomis sąlygomis nesivadovavo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos argumentai, kad tik po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kad ji ginčo statinių nestatė, kad vandentiekis ir nuotakynė yra komunaliniai tinklai, o ji tik privatus abonentas, kuris naudojais viešomis paslaugomis buvo jau kartą išsamiai išnagrinėti civilinėje byloje A2-7417-545/2014, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymas buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju tai pačiai aplinkybei (tiems patiems argumentams) pagrįsti pareiškėja pateikia tik kitą dokumentą – VĮ Registrų centro parengtą raštą. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla pagal pareiškėjos prašymą vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu turi būti nutraukta. Be to, pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, todėl toks prašymas, be kitų pagrindų, turėtų būti atmestas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

7Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1652-864/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. G., tretiesiems asmenims V. G., D. N., M. K., R. L., O. K., UAB „Vilniaus vandenys“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, 2011 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę I. G., savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, sutvarkant teritoriją, o atsakovei I. G. nevykdant minėto įpareigojimo, įgaliojo ieškovę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pačiai pašalinti minėtus savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka išlaidas išreikalaujant iš atsakovės (civilinės bylos Nr. 2-1652-864/2012, T 1, b. l. 98-101). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimo, 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovės skundą atmetė, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-23 sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-1652-864/2012, T 1, b. l. 188-193 ).

8Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškinyje prašė nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo iki atsakovei priklausančio ūkinio pastato naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minimos bylos nagrinėjimo metu, pati atsakovė teigė, kad ji įrengė vandentiekį ir nuotakyną pagal išduotas technines sąlygas ir UAB „Vilniaus energija“ patvirtino jų tinkamumą naudojimui.

9Teismas kritiškai vertino atsakovės I. G. paaiškinimus, kad ji nepastatė II grupės nesudėtinių inžinierinių statinių bei inžinierinių tinklų, nes tokie atsakovės paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

10Teismas padarė išvadą, jog byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (civilinė byla Nr. 2-1652-864/2012, T 1, b. l. 11), kuris nėra nuginčytas, patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), iki kurio savavališkai nutiestas vandentiekis ir nuotakynas, neturi jokio vandentiekio ir jokios nuotekų šalinimo sistemos, išraše pažymint įrašu „Nėra“. Todėl atsakovės pateiktas 2014 m. spalio 16 d. raštas iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, negali būti pripažįstamas naujai paaiškėjusia aplinkybe dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. G., tretiesiems asmenims V. G., D. N., M. K., R. L., O. K., UAB „Vilniaus vandenys“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atsakovės nurodytą 2014 m. spalio 7 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausiosios specialistės G. K. raštą dėl komunalinio vandentiekio sąvokos išaiškinimo, kuriame nurodyta: „STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai teikiama 12.2. komunalinis vandentiekis (viešasis vandentiekis) – vandentiekis, tiekiantis aprūpinimo teritorijoje esantiems vartotojams geriamąjį vandenį“; teismas vertino kritiškai ir padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo traktuoti šią aplinkybę kaip naujai paaiškėjusią, esminę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Pareiškėja I. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

13Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pareiškėja pažymėjo, kad po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujų teisinių ir faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pateikė šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, kurie turi didesnę įrodomąją reikšmę nei tie įrodymai, kurie buvo pateikti išnagrinėtoje byloje, todėl teismas nutartyje dėl proceso atnaujinimo turėjo į tai atsižvelgti. Pareiškėjos teigimu, išnagrinėtoje byloje ieškovui palankus sprendimas buvo priimtas remiantis skirtingais parodymais, nepateikus jokių įrodymų, brėžinių ir schemų. Pareiškėjos pateikti įrodymai, t.y. VĮ Registrų centro raštas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausiosios specialistės G. K. raštas turi didesnę įrodomąją galią, todėl teismas privalėjo jais remtis.

152. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą. Pareiškėjos prie prašymo atnaujinti procesą pateikti įrodymai, kaip ir byloje esanti 2005 m. lapkričio 10 d. šalto vandens pirkimo ir nuotekų šalinimo sutartis, patvirtina pareiškėjos teiginius apie tai, kad tik gavus VĮ Registrų centro raštą, Valstybinės lietuvių kalbos komisiją, jai paaiškėjo nauja, esminė reikšmę turinti aplinkybė, kad jos ūkiniame pastate naudojamas tiekiamas centralizuotai (viešasis) vanduo komunaliniais inžinieriniais tinklais. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad sprendimas, priimtas išnagrinėtoje byloje, buvo priimtas pažeidžiant įstatymus, nes buvo nuspręsta nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo iki pareiškėjai priklausančio ūkinio pastato naudojimąsi, pašalinti komunalinį vandentiekį ir komunalinių nuotakyną. Dėl to ieškovas negali įpareigoti teismo keliu nutraukti (viešojo) komunalinio vandens naudojimo, negali įpareigoti pašalinti nepastatyto komunalinio vandentiekio, komunalinio nuotakyno bei komunalinių technologinių inžinierinių tinklų, nes tokie darbai nebuvo atlikti. Teismas neįvertino naujai pareiškėjai paaiškėjusios aplinkybės, kad pareiškėja yra tik paslaugos pirkėja, nors tiek ieškovui, tiek teismui bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie esamą viešąjį komunalinį įvadą ir kad ūkinis pastatas nebuvo pajungtas nuo kitiems savininkams priklausančio tinklo.

16Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėja (atsakovė) išnagrinėtoje byloje pati teigė įrengusi vandentiekį ir nuotakyną pagal išduotas technines sąlygas, be to, byloje esantys įrodymai patvirtina išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo teisingumą ir pagrįstumą. Nauji pareiškėjos pateikti įrodymai šių išvadų nepaneigia.

18Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodoma, kad pareiškėja, kaip ir nustatyta išnagrinėtoje byloje, neteisėtai prisijungė prie miesto vandentiekio ir nuotekų, todėl atnaujinti bylos proceso nėra pagrindo.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas atmestinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantė I. G. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į atsiliepimus dėl Vilniaus m. apylinkės teismo nutarties. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė pateikė atsiliepimą į atsiliepimus, tačiau CPK nemato tokių rašytinių dokumentų pateikimo galimybės, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktą atsiliepimą į atskirojo skundo atsiliepimus.

24Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

25CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

26Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe apeliantė nurodo, kad vandentiekio ir nuotakyno vamzdynas, kuris įrengtas nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato, yra viešasis.

27Pagal teismų praktiką, pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvieji, bet ir objektyvieji sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011).

28Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, išnagrinėjęs teismui pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme dėl dviejų priežasčių.

29Pirma, apeliantė jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, jog jai bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad inžnierinius tinklus nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato prie miesto tinklų galėjo prisijungti dviem variantais, t.y. 1) suprojektuojant ir paklojant vandentiekio įvadą nuo esamo vandentiekio įvadą nuo esamo vandentiekio d50 mm pakloto į gyvenamąjį namą ( - ); 2) suprojektuojant ir paklojant vandentiekio įvadą nuo esamo vandentiekio d100 mm. Moniuškos g. Antra, apeliantė taip pat nepagrindė, kad jai nebuvo žinoma apie inžinierinių tinklų nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato įrengimą. Tačiau, kaip ir buvo konstatuota teismų, ūkinio pastato pajungimas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų atliktas nesilaikant techninių sąlygų ir nesuderintas su UAB „Vilniaus vandenys”. Ieškovė savo argumentui, kad ji neįrengė šių tinklų, pagrįsti pateikė VĮ Registrų centro 2014 m. spalio 16 d. raštą (b.l. 36). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šiame rašte nėra nurodyta, kas juos įrengė, o išnagrinėtoje byloje pareiškėja pati teigė, kad juos įrengė. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad jai negalėjo būti nežinoma apie inžinierinių tinklų nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato įrengimą. Teismai, nagrinėję bylą, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nustatė, kad inžinieriniai tinklai nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nesuderinant su UAB „Vilniaus vandenys“. Šią aplinkybę nurodė ir suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą. Kitas pareiškėjos nurodytas dokumentas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. spalio 7 d. raštas (b.l. 35), kuriame apibrėžta, kas yra komunalinis vandentiekis, nepagrindžia pareiškėjos argumento, kad jai nekyla pareiga panaikinti vandentiekį ir nuotakyną nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato, sutvarkant teritoriją, nes jis tik pateikia komunalinių paslaugų sąvokos apibrėžimą. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad pareiškėja naudojasi viešaisiais inžinieriniais tinklais, tačiau nustatyta, kad pareiškėja prie jų prisijungė ir inžinierinius tinklus įrengė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Taigi ir trečias pareiškėjos nurodomas dokumentas, šalto vandens pirkimo ir nuotekų šalinimo sutartis, yra dokumentas, pagrindžiantis, kad ji naudojasi miesto vandeniu, viešaisiais inžinieriniais tinklais, tačiau nepagrindžia, kad apeliantė prie jų prisijungė leistinu ir teisėtu būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės pateikti įrodymai bei byloje esantys duomenys nepagrindžia, kad ūkinio pastato pajungimas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų.

30Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja I. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Vilniaus... 4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė... 7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs... 8. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad... 9. Teismas kritiškai vertino atsakovės I. G. paaiškinimus, kad ji nepastatė II... 10. Teismas padarė išvadą, jog byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Pareiškėja I. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto... 13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas,... 16. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 17. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo... 18. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į... 19. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Atskirasis skundas atmestinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantė I. G. apeliacinės instancijos... 24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl proceso atnaujinimo... 25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas... 26. Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe apeliantė nurodo, kad... 27. Pagal teismų praktiką, pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai... 28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų... 29. Pirma, apeliantė jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, jog jai bylos... 30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti...