Byla 2A-610/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui R. V. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1476-178/2008 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis asmuo N. M. ) dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovė A. B. ieškiniu, kuris buvo patikslintas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14, 41 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 28, 29, 30, 109 straipsnių pagrindu teismo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Kauno apygardos administracinis teismas ir Kauno miesto apylinkės teismas neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) numatytas ieškovės teises į teisingą jos skundo atsakovui Kauno m. vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Kauno m. VPK) išnagrinėjimą; 2) pripažinti, kad minėti atsakovo Lietuvos valstybės atstovai neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės pažeidė ieškovės teises, nustatytas Konvencijoje ir Konstitucijoje, į veiksmingą teisinę gynybą dėl to, kad atsakovai Kauno m. VPK pareigūnai; 3) pripažinti, kad minėti atsakovo Lietuvos valstybės atstovai neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės pažeidė ieškovės teises, nustatytas Konvencijoje ir Konstitucijoje, dėl diskriminacijos uždraudimo ir vykdė diskriminaciją prieš ieškovę dėl jos kaip tremtinės statuso; 4) pripažinti, kad dėl minėtų atsakovo Lietuvos valstybės atstovų neteisėtų veiksmų ir kaltės ieškovei buvo padaryta 200 000 Lt žala už ieškovės teisių Konvencijoje ir Konstitucijoje pažeidimus bei priteisti ieškovei iš atsakovo 200 000 Lt padarytos žalos atlyginimą, sprendimo įvykdymą pavesti atsakovo atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

4Ieškovė nurodė, kad 2001 m. sausio 17 d. skundu kreipėsi teisminės gynybos į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Kauno m. VPK savivaldybės policiją pateikti ieškovei turimą informaciją apie ją ir priteisti jai informacijos neteisėtu nepateikimu padarytą turtinę ir patirtą neturtinę žalą. 2001 m. vasario 9 d. nutartimi buvo neteisėtai atsisakyta priimti ir išnagrinėti ieškovės skundą, kaip neteismingą administraciniams teismams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. kovo 8 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 9 d. nutartį. 2001 m. kovo 29 d. nutartimi buvo nuspręsta ieškovės skundą nagrinėti iš esmės, tačiau kita 2001 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas vėl neteisėtai atsisakė priimti ir išnagrinėti ieškovės skundą, kaip neteismingą administraciniams teismams. Dėl Kauno m. VPK savivaldybės policijos ieškovei padarytos turtinės ir patirtos neturtinės žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, tačiau 2005 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2007 teisėjas N. M. neteisėtai ieškovės ieškinį atmetė, o 2006 m. vasario 10 d. Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo nutartimi buvo nustatyta, kad ieškinys yra nagrinėtinas ir teismingas administraciniams teismams. 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-774-414/2006 iš dalies patenkino ieškovės skundą ir priteisė jai 500 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Neteisėtais veiksmais atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Kauno apygardos administracinis teismas ir Kauno miesto apylinkės teismas su teisėju N. M. dėl jų kaltės pažeidė Konvencijos 6, 13, 14 straipsniuose ir Konstitucijos 3, 28, 29, 109 straipsniuose užtikrintas ieškovės teises, todėl Konvencijos 41 straipsnio ir Konstitucijos 30 straipsnio pagrindu atsakovas privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovei buvo padaryta neturtinė žala dėl šių neteisėtų veiksmų: 1) jos skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvo išnagrinėtas nuo 2001 m. sausio 17 d. per įmanomai trumpiausią laiką, nes neteisėtai 2001 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti ir išnagrinėti dėl neteismingumo administraciniams teismams administracinėje byloje Nr. I-354/2001, skundas buvo išnagrinėtas tik 2006 m. birželio 27 d. sprendimu ir 2007 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-774-414/2006 tame pačiame Kauno apygardos administraciniame teisme. Civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2005 ieškovės ieškinys neteisėtai nebuvo išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką dėl Kauno miesto apylinkės teismo ir teisėjo N. M. neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl ko buvo luošinama ir žalojama ieškovės sveikata, sudaromi nepatogumai ir suvaržoma teisė į teisminę gynybą tuo tikslu, kad dėl amžiaus ir sveikatos būklės ji numirtų ir jai nebūtų atlyginta patirta dėl to 50 000 Lt neturtinė žala; 2) ieškovės skundas nebuvo išnagrinėtas teisingai teismuose, nes nebuvo užtikrintas jos prašomų liudytojų apklausimas ir visapusiškas įrodymų ištyrimas ir įvertinimas – 2005 m. lapkričio 25 d. mirė ir nebuvo apklausta kaip liudytoja ieškovės sesuo B. A. , tokiu būdu buvo sudaromi nepatogumai ir trukdoma ieškovei realizuoti teisę į teisminę gynybą tuo tikslu, kad jai nebūtų atlyginta patirta dėl to 40 000 Lt neturtinė žala; 3) buvo pažeista ieškovės teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, kreipiantis 2001 m. sausio 17 d. skundu administracinėje byloje Nr. I-345/01, priklausomai nuo to, kad pažeidimus padarė policijos pareigūnai, eidami savo tarnybines pareigas. 2001 m. sausio 17 d. ieškovės skundas Kauno apygardos administraciniame teisme nebuvo išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką teisingai. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas N. M. pažeidė ieškovės teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, nes ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2007 neteisėtai buvo išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme, nors ieškinį bendrosios kompetencijos teisme turėjo būti atsisakyta priimti. Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė ir neužtikrino ieškovės teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, priklausomai nuo to, kad pažeidimus padarė policijos pareigūnai, eidami savo tarnybines pareigas. Dėl šių veiksmų ieškovė patyrė dvasinius pergyvenimus ir jos patirtą 60 000 Lt neturtinę žalą privalo atlyginti atsakovas Lietuvos valstybė; 4) ieškovės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinės gynybos priemonę nebuvo užtikrintos dėl jos kaip tremtinės statuso, ji buvo diskriminuojama ir suteikiamos privilegijos policijos pareigūnams išvengti atsakomybės dėl jų neteisėtais veiksmais jai padarytos žalos atlyginimo. Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės buvo žalojama ir luošinama ieškovės sveikata, sukelti dvasiniai pergyvenimai dėl jos kaip tremtinės teisių realizavimo suvaržymo ir trukdymo, ji buvo žeminama prieš visuomenę ir šeimą, kas padarė jai 50 000 Lt neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad 1) nebuvo per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtas jos 2001 m. sausio 17 d. skundas, adresuotas Kauno apygardos administraciniam teismui (adm. b. Nr. I-2K-354/2001), 2) neapklausus liudytoja ieškovės sesers B. A. nebuvo atliktas visapusiškas įrodymų ištyrimas, dėl ko nebuvo pilnai atlyginta turtinė ir neturtinė žala (civ. b. Nr. 2-110-658/2005, adm. b. Nr. I-744-414/2006), 3) veiksmingos teisinės gynybos priemonės buvo pažeistos dėl to, kad atsakovu buvo policijos komisariato pareigūnai, 4) ieškovė buvo diskriminuojama dėl tremtinės statuso. Teismas pažymėjo, kad ieškovė minėtas aplinkybes nurodo, kaip savarankiškus ieškinio reikalavimus, tačiau tai nėra materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai atsakovui, minėtos aplinkybės faktiškai yra ieškinio pagrindas materialiniam teisiniam reikalavimui – neturtinės žalos atlyginimui.

7Teismas konstatavo, kad iš ieškovės nurodomos administracinės bylos Nr. I-2K-354/2001 medžiagos matyti, kad ieškovė 2001 m. sausio 17 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno m. VPK pareigūnų veiksmų ir žalos atlyginimo. Po tarpinių nutarčių byla buvo paskirta posėdžiui 2001 m. birželio 28 d., posėdis atidėtas neatvykus ieškovei ir nesant žinių apie teismo šaukimo jai įteikimą. 2001 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje, į kurį ieškovė taip pat neatvyko, nors šaukimas jai buvo įteiktas, skundą buvo atsisakyta priimti. Nutartis nebuvo apskųsta, nors ieškovė tokią teisę turėjo. Teismo nuomone, ieškovės atstovo A. B. šiuo metu nurodoma aplinkybė, kad tuo laikotarpiu jis buvo suimtas, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovė negalėjo pasinaudoti apeliacijos teise, nes ieškovė, žinodama apie teismo posėdį, galėjo domėtis bylos eiga pati ar per kitą atstovą. Todėl teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimas vyko pakankamai neilgą laiko tarpą. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-820/2000 Kauno m. VPK buvo įpareigotas pateikti ieškovei jos prašomą informaciją. Teismas taip pat pažymėjo, kad po to ieškovė tik 2004 m. rugsėjo 1 d., t.y. praėjus trims metams, įteikė Kauno miesto apylinkės teismui (ne administraciniam teismui, nors, kaip minėta, pati ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad byla turėjo būti išnagrinėta administraciniame teisme) ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (civ. b. Nr. 2-110-658/2005, adm. b. Nr. I-744-414/2006), kurioje priimtas apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas dėl rūšinio teismingumo pažeidimų, byla buvo išnagrinėta Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimu tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies. Teismas konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog apskritai ši byla faktiškai buvo išnagrinėta per nepilnus dvejus metus (apylinkės teisme jos nagrinėjimas truko mažiau kaip pusmetį), buvo surengti aštuoni teismo posėdžiai, jos rūšinio teismingumo klausimas buvo išspręstas tik specialios teisėjų kolegijos nutartimi, nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimas dėl nepagrįstų ir neteisėtų teismo veiksmų būtų buvęs vilkinamas. Priešingai, iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad pati ieškovė ar jos atstovai neatvykdavo į teismo posėdžius, prašydavo bylos nagrinėjimą atidėti, jų nurodytais adresais šaukimai nebūdavo įteikiami ir pan., kas leidžia daryti išvadą, kad pati ieškovė/jos atstovai ne tik nesirūpino procesu, bet faktiškai savo veiksmais vilkino bylos nagrinėjimą. Teismas sprendė, kad, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog minėta byla dėl žalos atlyginimo buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgą laiką ir kad tai būtų vykę dėl teismų kaltės.

8Teismas nurodė, kad ieškovės liudytojai B. A. šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas asmeniškai, tačiau ji į posėdį neatvyko ir jokių neatvykimą pateisinančių priežasčių nepranešė. Teismas konstatavo, kad iš Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. sprendimo matyti, kad teismas įvertino ieškovės atstovo prašymą, pateiktą tik prieš pat posėdį, apklausti ją jos buvimo vietoje kaip akivaizdų bylos vilkinimą ir tokį prašymą atmetė. Vienokio ar kitokio prašymo atmetimas pats savaime nereiškia neteisėto veiksmo, juolab, kad nėra pateikta įrodymų, jog tokio prašymo tenkinimas neabejotinai būtų sąlygojęs kitokio sprendimo priėmimą. Teismas, vertindamas šį ieškinio pagrindą, pažymėjo, kad teisminėje praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog teismų procesiniai veiksmai nagrinėjant bylas yra tikrinami instancine tvarka, šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad minėto prašymo išsprendimas buvo pripažintas neteisėtu veiksmu.

9Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog jos teisės į veiksmingą teisinę gynybą buvo pažeidžiamos dėl to, kad pažeidimus jos atžvilgiu padarė policijos pareigūnai, ji buvusi diskriminuojama dėl jos kaip tremtinės statuso, yra visiškai nepagrįstos. Teismas nurodė, kad, visų pirma, nėra pateikta įrodymų, kad jos teisės į tokią gynybą dėl ieškovės nurodomų institucijų kaltės apskritai buvo pažeistos, antra, jokių įrodymų, patvirtinančių policijos institucijų ar ieškovės statuso įtaką priimamiems procesiniams sprendimams, nėra pateikta, tokie ieškovės teiginiai yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio.

10Teismas ieškinį atmetė nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus teismų ar atskirų teisėjų veiksmus.

11Teismas pažymėjo, kad, vertinant patį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės bei jo argumentaciją, teisminėje praktikoje pripažįstama, jog apskritai ne visi nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai ir pan. gali būti vertinami kaip neturtinė žala, kuri turi būti įvertinta ir atlyginta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-304/2007). Teismo nuomone, visiškai suprantama, kad bet kuris teismo procesas jame dalyvaujantiems byloje asmenims sukelia didesnius ar mažesnius išgyvenimus, įtampą ir pan., tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais konstatuotinas neturtinės žalos, atlygintinos pinigais, padarymas. Šiuo gi konkrečiu atveju, kai iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė pati visiškai nedalyvaudavo teismo posėdžiuose, nesidomėjo ir jų eiga, teismo nuomone, apskritai nebūtų pagrindo konstatuoti neturtinės pinigais įvertintos žalos atsiradimą.

12Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

  1. Spendimas turi būti panaikintas, o ieškinys patenkintas, nes buvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 108 straipsnis, kadangi ieškovės 2001 m. sausio 17 d. skundas nebuvo išnagrinėtas per ,,protingą laiko tarpą“ Kauno apygardos administraciniame teisme iki 2001 m. rugsėjo 7 d., neteisėtas skundo nagrinėjimas dėl neteisėtų Kauno apygardos administracinio teismo veiksmų ir kaltės buvo tęsiamas Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2005, o išnagrinėtas tik 2007 m. vasario 23 d. Taip pat ieškovei Administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindu nebuvo atsiųsta 2001 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kad dėl amžiaus ir sveikatos būklės ieškovė negalėtų apskųsti sprendimo, o ieškovės atstovą Kauno m. VPK policijos pareigūnai sunkiai sužalojo, kad per operacinį gydymą negalėtų ginti ieškovės administraciniuose ir bendrosios kompetencijos teismuose. 2005 m. sausio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2005 buvo pripažintas neteisėtu Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi, tačiau, pažeidžiant Konstitucijos 109 straipsnį ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą, būtent ginčijamu 2008 m. birželio 12 d. sprendimu neteisėtai nustatoma, kad atsisakymas apklausti liudytoją B. A. jos buvimo vietoje yra teisėtas, nors nutartyje apklausti šią liudytoją pats apylinkės teismas buvo pripažinęs apklausą būtina ir nutartis CPK 18 straipsnio pagrindu turėjo būti privalomai vykdoma, nepriklausomai, ar liudytojos apklausa ir parodymai būtų sąlygoję kitokio sprendimo priėmimą.
  2. Ieškovės teisės į veiksmingą teisinę gynybą buvo pažeistos, neteisėtai du kartus nagrinėjant skundą Kauno apygardos administraciniame teisme ir Kauno miesto apylinkės teisme, tačiau šie įrodymai, pažeidžiant CPK 270 straipsnį, sprendime nevertinami ir neteisėtai nenurodomi argumentai, o įrodymai atmetami. Tai, kad ieškovė kaip tremtinė buvo diskriminuojama, įrodo minėtų bylų ir šios bylos eiga ir priimti sprendimai.
  3. Ieškinio reikalavimai išnagrinėti ne Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu, todėl yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 d. 4, 7 p.).

13Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kuriais būtų konstatuoti neteisėti teismo ar teisėjo veiksmai. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ji buvo diskriminuojama kaip tremtinė. Tokių įrodymų nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tokių įrodymų nėra ir byloje. Šis argumentas pagrįstas tik subjektyvia apeliantės nuomone.

14Trečiasis asmuo N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto teiginiai, jog civilinė byla Nr. 2-110-658/2005 buvo vilkinama, yra nepagrįsti, nes teisme byla buvo gauta 2004 m. rugsėjo 1 d., o išnagrinėta iš esmės 2005 m. sausio 20 d. – per nepilnus penkis mėnesius.

15Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

17Apeliantė A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra absoliutūs Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimo negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 bei 7 punktuose, kadangi ieškovės A. B. ieškinio reikalavimai išnagrinėti ne Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad skundžiamas Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimas yra be motyvų, kadangi teismas sprendime motyvavo, kodėl atmetė ieškinį, nurodė, kodėl sprendė, kad nepagrįsti ieškovės argumentai, jog byla dėl žalos atlyginimo buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgą laiką, pažeista A. B. teisė į veiksmingą teisinę gynybą bei A. B. buvo diskriminuojama, išanalizavo, kodėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus teismų ar atskirų teisėjų veiksmus. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė A. B. ieškiniu reiškė reikalavimus pripažinti, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Kauno apygardos administracinis teismas ir Kauno miesto apylinkės teismas neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas ieškovės teises į teisingą jos skundo atsakovui Kauno m. vyriausiajam policijos komisariatui išnagrinėjimą; kad minėti atsakovo Lietuvos valstybės atstovai neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės pažeidė ieškovės teises, nustatytas Konvencijoje ir Konstitucijoje, į veiksmingą teisinę gynybą dėl to, kad atsakovai Kauno m. VPK pareigūnai; kad minėti atsakovo Lietuvos valstybės atstovai neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės pažeidė ieškovės teises, nustatytas Konvencijoje ir Konstitucijoje, dėl diskriminacijos uždraudimo ir vykdė diskriminaciją prieš ieškovę dėl jos kaip tremtinės statuso; kad dėl minėtų atsakovo Lietuvos valstybės atstovų neteisėtų veiksmų ir kaltės ieškovei buvo padaryta 200 000 Lt žala už ieškovės teisių Konvencijoje ir Konstitucijoje pažeidimus bei priteisti ieškovei iš atsakovo 200 000 Lt padarytos žalos atlyginimą, sprendimo įvykdymą pavesti atsakovo atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamame sprendime aptarė, kodėl Kauno apygardos administracinio ir Kauno miesto apylinkės teismų veiksmų nepripažino neteisėtais, nurodė, kodėl nekonstatavo teismų kaltės, pasisakė dėl diskriminacijos nebuvimo ieškovės atžvilgiu, išsprendė visus ieškovės reikalavimus. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį visiškai, atmetė visus ieškinio reikalavimus ir tokiu būdu išsprendė visus byloje pareikštus ieškinio reikalavimus. Todėl apeliantės argumentas, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

18Teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinio skundo argumentų pagrįstais ir pagal pateiktus į bylą įrodymus bei nustatytas turinčias bylai reikšmės aplinkybes sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio ,,Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 1 dalyje nustatyta, kad kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas; 13 straipsnyje ,,Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę“ nustatyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas; 14 straipsnyje ,,Diskriminacijos uždraudimas“ nustatyta, kad naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Šiais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniais ieškovė grindžia savo reikalavimus.

20Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2001 m. sausio 18 d. gautas pareiškėjos A. B. 2001 m. sausio 17 d. skundas dėl Kauno m. VPK pareigūnų veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė įpareigoti Kauno m. VPK pateikti apie pareiškėją turimą informaciją ir priteisti turtinę bei neturtinę žalą (adm. b. Nr. I-2K-354/2001 b. l. 1). Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė pareiškėjos A. B. skundą priimti ir jį grąžino pareiškėjai. Šią nutartį pareiškėja apskundė instancine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2001 m. kovo 8 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. vasario 9 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. kovo 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai A. B. terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2001 m. balandžio 17 d. Pareiškėjai pašalinus skundo trūkumus, byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2001 m. birželio 28 d. Teismo posėdis minėtu laiku neįvyko, nes į jį neatvyko pati pareiškėja, teismas neturėjo informacijos, ar šaukimas jai buvo įteiktas, kadangi į teismą nebuvo grįžusi šaukimo šaknelė, ir teismas pareiškėjos A. B. dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu. Į teismo posėdį 2001 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja A. B. neatvyko, nors teismo šaukimas jai buvo įteiktas 2001 m. liepos 13 d. (adm. b. Nr. I-2K-354/2001 b. l. 87), teismas nagrinėjo skundą ir žodine (protokoline) nutartimi nutarė sprendimą (nutartį) priimti bei paskelbti 2001 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjos A. B. skundą atsisakė priimti ir jį su priedais grąžino pareiškėjai. Šios Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. nutarties pareiškėja neapskundė, nors pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnį turėjo teisę per 7 dienas apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę (Konvencijos 6, 13 str.) yra susijusios su asmens tinkamu bei sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis teismo procese. Prijungtos administracinės bylos Nr. I-2K-354/2001 duomenimis, pati pareiškėja neatvyko nei į vieną teismo posėdį, nors teismo šaukimai buvo siunčiami pačios pareiškėjos skunde nurodytu adresu, ir taip trukdė teismo procesui. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog Kauno apygardos administraciniame teisme pareiškėjos A. B. skundas nebuvo išnagrinėtas per protingą laiką, yra nepagrįstas, o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, kuriame nustatyta asmens teisė, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, bei 13 ir 14 straipsniai, nebuvo pažeisti. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad A. B. negalėjo Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. nutarties apskųsti, nes ši nutartis A. B. nebuvo išsiųsta, kadangi administracinės bylos Nr. I-2K-354/2001 duomenimis minėtą nutartį Kauno apygardos administracinis teismas A. B. išsiuntė 2001 m. rugsėjo 12 d. (adm. b. Nr. I-2K-354/2001 b. l. 92).

21Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2001 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą, pareiškėjos A. B. skundą ir papildomą skundą tenkino, panaikino Kauno m. VPK savivaldybės policijos Žaliakalnio nuovados komisaro 1998 m. rugpjūčio 10 d. atsisakymą išduoti pareiškėjai O. P. pareiškimo nuorašą ir įpareigojo Kauno m. VPK savivaldybės policijos Žaliakalnio nuovadą pateikti pareiškėjai A. B. informaciją apie ją, esančią O. P. pareiškime (civ. b. Nr. 2-820/2000, Nr. 2A-1205/2001).

22Nagrinėjamos bylos bei prie nagrinėjamos bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-774-414/2006 duomenimis, vėliau A. B. dėl Kauno m. VPK padarytos jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi tik 2004 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 3), praėjus beveik trims metams po Kauno apygardos administracinio teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. nutarties priėmimo. Pastarasis A. B. ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtas per nepilnus penkis mėnesius, sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas, byloje buvo priimtas 2005 m. sausio 20 d. Pažymėtina, kad teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas reglamentuoja CPK III dalies XVI ir XVII skyriai. CPK XVI skyriuje nustatytos taisyklės, kuriomis vadovaujantis, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą. Bylos duomenimis, A. B. pasinaudojo CPK XVI skyriuje nustatyta teise dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas patenkino A. B. prašymą ir 2006 m. sausio 11 d. nutartimi perdavė klausimą dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti specialiai teisėjų kolegijai. Specialiai teisėjų kolegijai nusprendus, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, Kauno apygardos administracinis teismas sprendimą byloje priėmė 2006 m. birželio 27 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimas būtų buvęs nepagrįstai užtęstas (vilkintas) dėl nepagrįstų ir neteisėtų teismo veiksmų. Priešingai, iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad pati ieškovė ir jos atstovas neatvykdavo į teismo posėdžius, prašydavo bylos nagrinėjimą atidėti, jų nurodytais adresais teismo šaukimai nebūdavo įteikiami ir pan., kas leidžia daryti išvadą, jog pati ieškovė ne tik kad nesirūpino procesu, bet faktiškai savo veiksmais nepagrįstai užtęsė bylos nagrinėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog minėta byla dėl žalos atlyginimo buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgą laiką ir tai buvo daroma dėl teismų kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant minėtą bylą dėl žalos atlyginimo Konvencijos 6, 13, 14 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti.

23Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 str. 2 d., ABTĮ 21 str. 1 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčas dėl bylos teismingumo nereiškia į teismą besikreipiančio asmens teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pažeidimo bei neteisėtų teismų veiksmų, nes įstatyme numatyta tokio ginčo sprendimo tvarka dėl šio klausimo sudėtingumo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės teisės į veiksmingą teisinę gynybą buvo pažeistos neteisėtai du kartus nagrinėjant skundą Kauno apygardos administraciniame teisme ir Kauno miesto apylinkės teisme.

24Atmetami apeliantės A. B. argumentai, kad ginčijamas teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo atsisakymas apklausti liudytoją B. A. jos buvimo vietoje yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamame sprendime nurodė, kad, kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. sprendimo, teismas įvertino ieškovės atstovo prašymą, pateiktą tik prieš pat posėdį, apklausti liudytoją jos buvimo vietoje kaip akivaizdų bylos nagrinėjimo vilkinimą ir tokį prašymą atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog tokio prašymo atmetimas pats savaime nereiškia neteisėto veiksmo, teismų procesiniai sprendimai yra tikrinami instancine tvarka ir byloje nėra duomenų, kad minėto prašymo išsprendimas nurodyta tvarka būtų pripažintas neteisėtu veiksmu.

25Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus bei nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad ieškovės A. B. teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 str.) nebuvo pažeista ir tam neturėjo įtakos aplinkybė, kad A. B. skundas buvo paduotas dėl Kauno m. VPK veiksmų.

26Atmestinas apeliantės argumentas, kad, bylą nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teisme, ieškovė, kaip tremtinė, buvo diskriminuojama, nes byloje tokių įrodymų nėra.

27Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo teisės normų taikymo yra nepagrįsti.

28Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį (CK 6.245-6.250, 6.271, 6.272 str., Lietuvos respublikos Konstitucijos 109 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 str.).

29Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovė A. B. ieškiniu, kuris buvo patikslintas, Europos žmogaus teisių ir... 4. Ieškovė nurodė, kad 2001 m. sausio 17 d. skundu kreipėsi teisminės gynybos... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo... 7. Teismas konstatavo, kad iš ieškovės nurodomos administracinės bylos Nr.... 8. Teismas nurodė, kad ieškovės liudytojai B. A. šaukimas į teismo posėdį... 9. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog jos teisės į... 10. Teismas ieškinį atmetė nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus... 11. Teismas pažymėjo, kad, vertinant patį reikalavimą dėl neturtinės žalos... 12. Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo... 14. Trečiasis asmuo N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 15. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliantė A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra absoliutūs Kauno... 18. Teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinio skundo argumentų pagrįstais ir... 19. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6... 20. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2001 m. sausio... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2001 m. rugpjūčio 29... 22. Nagrinėjamos bylos bei prie nagrinėjamos bylos prijungtos administracinės... 23. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl... 24. Atmetami apeliantės A. B. argumentai, kad ginčijamas teismo sprendimas... 25. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus bei nustatytas byloje... 26. Atmestinas apeliantės argumentas, kad, bylą nagrinėjant Kauno miesto... 27. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos... 28. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje... 29. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimą palikti...