Byla A-1055-624/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Amalių bendruomenės centro ir Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Amalių bendruomenės centro ir Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ skundus atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Fortum Heat Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, Kauno visuomenės sveikatos centrui, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

4Pareiškėjas Piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė“ (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2014 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (2.6)-A4-1395.

5Paaiškino, kad į teismą kreipiasi vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 15 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, suteikiančiomis jam, kaip suinteresuotai visuomenei, teisę dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procese ir ginti viešąjį interesą. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu sprendimu nepagrįstai duota teigiama išvada dėl UAB „Fortum Heat Lietuva“ planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) – Kauno kogeneracinės jėgainės (toliau – ir Jėgainė) statybos ir veiklos (toliau – ir Kauno KJSV), nes apie planuojamos ūkinės veiklos vertinimą visuomenė nebuvo tinkamai informuota. PAV proceso metu pareiškėjas ne kartą raštu teikė pastabas dėl PAV ataskaitos, tačiau šios pastabos PAV dokumentų rengėjo nebuvo tinkamai išnagrinėtos, nepateikti išsamūs ir objektyvūs paaiškinimai. 2014 m. kovo 21 d. vykusio susitikimo metu į dalį pareiškėjo pateiktų pastabų iš viso nebuvo atsakyta. Į susitikimo metu pateiktus klausimus nebuvo atsakyta ir PAV dokumentų rengėjo 2014 m. kovo 24 d. raštu. Nepaisant to, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo išreikštas pastabas, atsakovas priėmė teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Tokiais veiksmais buvo pažeistos PAVĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatos ir aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 31 punktas. PŪV – Kauno kogeneracinės jėgainės statyba ir veikla pasirinktoje vietoje neleistina, nes pažeistų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, darytų neigiamą poveikį aplinkai. Ataskaitoje nurodoma, kad jėgainėje kaip kuras bus naudojamos komunalinės atliekos, tačiau, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, tokia teisė suteikiama tik Vyriausybės pripažintiems valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų valdytojams. Tokių įmonių sąrašas yra patvirtintas ūkio ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 4-1068. UAB „Fortum Heat Lietuva“ bei jos ketinama statyti jėgainė į šį sąrašą nėra įtrauktos. Be to, jėgainėje ketinama deginti plastiko gaminius, nors pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą, laisvojoje ekonominėje zonoje juos deginti draudžiama. Reaguodama į pareiškėjo 2013 m. vasario 3 d. pastabas, UAB „Fortum Heat Lietuva“ 2013 m. gruodžio 19 d. patikslino ataskaitą ir nurodė ne planuojamų deginti atliekų kodus, bet rūšis pagal klases, pažymėdama, kad tikslūs kodai bus nurodyti Paraiškoje taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (toliau – ir TIPK) gauti. Išduodant TIPK yra remiamasi visais planuojamos ūkinės veiklos dokumentais, todėl planuojamų deginti atliekų kodai turi būti nurodyti ataskaitoje. Šiuo atveju dokumentų rengėjas prieštaravimo Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktui nepašalino. PAV ataskaitos rengėja neatsakė į Asociacijos pastabas dėl paviršinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo, o tik nurodė, kad nuotekos bus surenkamos į Kauno laisvosios ekonominės zonos nuotekų tinklus, kurie neegzistuoja. Siekiant išvengti galimo aplinkos ir gruntinių vandenų užteršimo, dėl ko privaloma atlikti PAV, turi būti įvertintos visos įmanomos nuotekų tvarkymo alternatyvos. Manė, jog ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, kad PŪV neturi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona (toliau – ir SAZ), nes pagal Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisyklių 28.1 punktą atliekų deginimo įmonėms nustatoma 500 m SAZ. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir Atliekų tvarkymo taisykles, atliekų deginimas energijai gauti priskiriamas atliekų naudojimo veiklai, todėl jėgainė yra atliekų tvarkymo objektas ir jai turi būti nustatoma 500 m SAZ. To nepaneigia ir tai, kad jėgainė yra bendrojo deginimo įrenginys.

6Pareiškėjas Amalių bendruomenės centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su skundu

7(IV t., b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (2.6)-A4-1395 ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (2.6)-A4-1515 bei įpareigoti UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir UAB „Sweco Lietuva“ pataisyti planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą taip, kad ji neprieštarautų teisės aktų reikalavimams, ir pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ja.

8Centras nurodė, kad į teismą kreipiasi vadovaudamasis PAVĮ 15 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Pagal jėgainėje planuojamą naudoti kurą, organizatoriaus paaiškinimus apie jėgainės ūkinę veiklą, Atliekų deginimo taisykles, jėgainės veikimo technologinį principą, konstatuotina, kad jėgainė yra atliekų deginimo įmonė. Planuojamos ūkinės veiklos PAV tikslas yra sumažinti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Nors ataskaitoje nurodomi tam tikri veiksniai dėl neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, konstatuota, kad jokio nepriimtino poveikio nebus. Teisės aktai nenustato, koks neigiamas poveikis visuomenės sveikatai yra priimtinas, o koks ne. Be to, nebuvo vertinamas netiesioginis poveikis visuomenės sveikatai. Ataskaitoje nėra numatyta prevencinių priemonių, mažinančių aplinkos taršą. Tai, kad nėra viršijamos leistinos ribinės taršos ribos, nereiškia, kad neturi būti imamasi priemonių jai mažinti. Neigiamas poveikis darbuotojų sveikatai, išskyrus triukšmą, iš viso nebuvo vertinamas. Jėgainė yra atliekų deginimo įrenginys, todėl turėjo būti nustatyta 500 m SAZ. Sanitarinė apsaugos zona (50–90 m) buvo nustatyta atsižvelgus tik į triukšmo lygį, bet ne į cheminę, biologinę ir fizikinę taršą, nors ataskaitoje nurodoma, kad jėgainės maksimalaus poveikio zona siekia 450 m nuo taršos šaltinių. Ataskaitoje pateikiama prieštaringa informacija dėl to, ar jėgainėje bus deginamas plastikas, o viešo aptarimo metu ataskaitos rengėjo atstovas patvirtino, kad plastikas tikrai bus deginamas. Tai prieštarauja Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Ataskaitoje ir sprendime nėra nurodyta, kaip bus kontroliuojama, kad jėgainėje nebūtų deginamas plastikas. Ataskaitoje taip pat nebuvo nurodyta, kokia kuro sudėtimi buvo remiamasi apskaičiuojant galimą teršalų sklaidą, nors teigiama, kad teršalų kiekis tiesiogiai priklauso nuo kuro sudėties. Buvo naudojami netinkami duomenys, t. y. senesni nei 9 metų, foniniam aplinkos oro užterštumui nustatyti. Ataskaitoje nebuvo pateiktas anglies monoksido kiekis 10 minučių intervale. Nebuvo pateikti duomenys, kokia bus teršalų koncentracija už 240 metrų nuo jėgainės esančių globos namų teritorijoje. Iš ataskaitos matyti, kad gyvsidabrio paros koncentracija leistiną normą viršys 166 kartus. Duomenys apie arseno, kobalto, švino, chromo, nikelio koncentracijas nepateikti. Azoto oksidų lygis viršys kritinį užterštumo azoto oksidais lygį. Pagal patvirtintą Kauno laisvosios ekonominės zonos detalųjį planą, joje jėgainės statyba nėra galima. Agentūra pažeidė Tvarkos aprašo reikalavimus, nes suinteresuotos visuomenės 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 14 d. prašymus išnagrinėjo tik 2014 m. balandžio 8 d., t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo. Ataskaitos derinime nedalyvavo Kauno miesto savivaldybė.

9Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (III t., b. l. 61–66, IV t., b. l. 87–94) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

10Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime aiškiai nustatyta, kad Kauno kogeneracinės jėgainės statyba ir veikla poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal parengtą ataskaitą tik įvykdžius visas sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, o 10.6 punkte nustatyta, kad kaip kuras galės būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės atliekos, jeigu jėgainė atitiks Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas nedraudžia deginti ataskaitoje nurodytas kuro rūšis, be to, ataskaitos 2.10 lentelėje aiškiai nurodyta, kad plastikai nebus naudojami energijai gauti. Sprendimo 10.5 punkte nustatyta sąlyga vadovautis Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. nedeginti plastiko. Į šią sprendimo nuostatą turės būti atsižvelgta išduodant TIPK leidimą, kuriame negalės būti išplėstas planuojamų deginti atliekų sąrašas. Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinta, kad paviršinės nuotekos bus išleidžiamos ne į nuotekų tinklus, bet į aplinką, o nuotekų tarša neviršys teisės aktuose nustatytų dydžių, todėl nebus padarytas neigiamas poveikis paviršiniams ir požeminiams vandenims. Nustatyta, kad melioracijos griovys nesusisiekia su Girstupio upeliu ir Amele, todėl nebus neigiamo poveikio Nemunui. Ataskaitoje pakankamai išsamiai aprašytas paviršinių nuotekų tvarkymas, numatoma vykdyti jų apskaitą, užterštumo kontrolę, taip pat numatytos kitos apsauginės priemonės. PAV procese dalyvavo Kauno apskrities visuomenės sveikatos centras, kuris pritarė ataskaitai, vadinasi, 500 metrų SAZ planuojamai ūkinei veiklai nenustatytina. Visuomenės dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese vyko laikantis Tvarkos aprašo nuostatų, ataskaita, atsižvelgus į suinteresuotos visuomenės siūlymus, ne kartą buvo taisoma. Ginčijamas sprendimas yra priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus ginčui aktualias faktines aplinkybes, atsižvelgus į suinteresuotos visuomenės pastabas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Ataskaita atitiko Agentūros patvirtintą PAV programą, PAV nuostatų reikalavimus, jai pritarė visi PAV subjektai. Atsakovas sutiko, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ priskirtina atliekų tvarkytojui, tačiau pati veikla, kurios metu planuojama naudoti bendrojo deginimo įrenginį, neleidžia daryti išvados, kad jėgainė yra atliekų deginimo įmonė. Informaciją dėl poveikio visuomenės sveikatai ir sanitarinių apsaugos zonų nustatymo nagrinėja Sveikatos apsaugos ministerija ar jai pavaldžios institucijos. Ataskaitos dalį dėl poveikio visuomenės sveikatai, išmetamų teršalų kiekio globos namų teritorijoje, Agentūra įvertino atsižvelgusi į Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 27 d. išvadą. Duomenys, kokia kuro sudėtimi buvo remiamasi apskaičiuojant galimą teršalų sklaidą, pateikti 88 ataskaitos puslapyje. Foninis aplinkos oro užterštumas buvo nustatytas laikantis Agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 patvirtintų Rekomendacijų, remiantis tinkamais duomenimis ir laikantis eiliškumo reikalavimų. Azoto dioksido lygis augmenijos apsaugai normose nėra nustatytas, o žmonių sveikatos apsaugai nustatyta norma nėra viršijama. Kauno rajono savivaldybės administracija 2014 m. vasario 17 d. išvadoje pritarė ataskaitai. PAVĮ nenumato, kad Agentūra turi teisę nepritarti PAV ataskaitai dėl to, kad nėra atliktos teritorijų planavimo procedūros. Kauno miesto savivaldybė 2014 m. vasario 14 d. raštu Nr. (33.200)R-1090 nurodė, kad sprendimą dėl jėgainės statybos yra pateikusi 2013 m. liepos 23 d. rašte. Be to, jėgainė bus statoma Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, kuri savo išvadą dėl ataskaitos pateikė 2014 m. vasario 17 d.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (II t., b. l. 21–25, V t., b. l. 122–126) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

12Pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo 10 punkte yra aiškiai nurodyta, jog kaip kuras jėgainėje galės būti naudojamos po rūšiavimo likusios atliekos tik tuomet, jei atitiks Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas. Jėgainėje plastiko deginamas nėra numatomas, tai nurodyta ataskaitos 2.6 skyriuje. Rengiant ataskaitą buvo atliktas teršalų sklaidos ore matematinis modeliavimas, kurio rezultatai patvirtina, kad nebus viršijamos ribinės oro užterštumo vertės. Jėgainės paviršinių nuotekų surinkimas ir tvarkymas yra aptartas ataskaitos 3.2 skyriuje, numatytas išvalytų nuotekų išleidimas į aplinką – melioracijos įrenginį. Jėgainė yra bendrasis atliekų deginimo įrenginys, o ne atliekų deginimo įmonė, nes jos tikslas yra energijos gamyba, o atliekos tik kuras, todėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimo nustatymo taisyklių 28.1 punkto nuostatos, nustatančios 500 metrų SAZ atliekų deginimo įmonei, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Be to, Kauno visuomenės sveikatos centras patvirtino, kad SAZ nustatyta tinkamai. PAV procese buvo laikomasi PAVĮ ir Tvarkos aprašo reikalavimų, reglamentuojančių visuomenės dalyvavimą. Jėgainės poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas laikantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 patvirtintų Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų ir nustatyta, kad maksimali oro tarša kartu su fonine tarša neviršys gyvenamosios aplinkos taršos ribinių verčių. Ataskaitos 88 puslapyje nurodyti PŪV vertinimai buvo atlikti modeliuojant maksimalų jėgainės apkrovos variantą ir vertinant pačias nepalankiausias sąlygas, nustatė, kad ribinės teršalų normos nebus viršijamos. Foninis aplinkos oro užterštumas buvo nustatytas laikantis Agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 patvirtintų Rekomendacijų, remiantis tinkamais duomenimis ir laikantis eiliškumo reikalavimų. Ataskaitos 11 grafiniame priede pateikta informacija patvirtina, kad jėgainės ūkinė veikla, pagal azoto dioksido kiekį, Kauno vaikų globos namų teritorijoje neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių. Kritinis užterštumo lygis augmenijos apsaugai nėra ribinė vertė, todėl atliekant PAV, teršalų koncentracijų lyginimas su kritiniu užterštumo lygiu neprivalomas. Suinteresuotos visuomenės prašymai buvo išnagrinėti tinkamai, jai sudarytos visos sąlygos ir galimybės dalyvauti PAV procese, išsamiai atsakyta į visas rašytines pastabas, ataskaita papildyta ir pataisyta pagal siūlymus. Kauno miesto savivaldybė išnagrinėjo ataskaitą ir 2013 m. birželio 17 d. rašte pritarė planuojamai ūkinei veiklai. Vėliau nurodė, kad planuojama ūkinė veikla įtakos aplinkai Kaune neturės.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fortum Heat Lietuva“ atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (III t., b. l. 54–58, V t., b. l. 111–120) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

14Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir UAB „Sweco Lietuva“.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno visuomenės sveikatos centras atsiliepime į skundą (V t., b. l. 96–99) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16Atsiliepime pažymėjo, kad ataskaitoje buvo įvertinti reikšmingi veiksniai, galintys turėti įtakos visuomenės sveikatai, tačiau jie neviršys nustatytų ribinių verčių. Pagal atliktą modeliavimą, maksimali aplinkos oro tarša, kartu su esama fonine tarša, neviršys aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 patvirtintose normose taip pat aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469 patvirtintose oro užterštumo vertėse nustatytų ribinių taršos verčių. Sanitarinė apsaugos zona nustatyta vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų taisyklių 6.1 punktu, atsižvelgus į taršos sklaidos modeliavimo rezultatus ir vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 33:2011. Lietuvos higienos norma HN 35:2007 nėra taikoma vertinant cheminių medžiagų koncentraciją aplinkos ore.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (V t., b. l. 100–101) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu (V t., b. l. 179–189) pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.

19Teismas nustatė, kad byloje ginčas keliamas dėl Agentūros 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (2.6)-A4-1395 ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (2.6)-A4-1515, kuriais nuspręsta, kad planuojama ūkinė veikla – Kauno kogeneracinės jėgainės statyba ir veikla – poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal parengtą PAV ataskaitą ir įvykdžius sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

20Pareiškėjai PAV procese dalyvauja kaip suinteresuota visuomenė. Teismas pažymėjo, kad ginčo, jog pareiškėjai pagal PAVĮ 2 straipsnio 10 ir 11 dalių, 15 straipsnio 3 dalies, 1998 m. birželio 25 d. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi teisę ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje, byloje nėra, todėl laikyta, kad pareiškėjų skundai teisme nagrinėti priimti nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies ir 56 straipsnio nuostatų.

21Teismas vadovavosi PAVĮ 3 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktų, 4 straipsnio 1–3 punktų, 9 straipsnio 1–7 dalių, 10 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis.

22Visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos PAV procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos PAV procese, nustato Tvarkos aprašas. Viešo supažindinimo su PAV ataskaita procedūra reglamentuojama PAVĮ 9 straipsnio ir Tvarkos aprašo IV skyriuje. Byloje esantys duomenys tvirtino, kad viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita įvyko 2013 m. gegužės 31 d. Po viešo supažindinimo su parengta PAV ataskaita buvo gauti suinteresuotos visuomenės pastabos ir pasiūlymai, kurie buvo įvertinti atsakant raštu. UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. birželio 21 d. raštu Nr. V1-1581 PAV subjektams pateikė derinti parengtą PAV ataskaitą. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2013 m. birželio 26 d. raštu Nr. 13-1582, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius 2013 m. liepos 1 d. raštu Nr. (1.29-K)2K-1274, Kauno rajono savivaldybės administracija 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. SD-2067, Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. birželio 17 d. raštu Nr. (33.200)2-2878, Kauno visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 2-3581-6(8.38) pritarė PAV ataskaitai. Agentūra 2013 m. spalio 29 d. raštu Nr. (2.6)-A4-3961 kreipėsi į UAB „Sweco Lietuva“, prašydama papildyti PAV ataskaitą pagal pateiktas pastabas, kartu su nurodytu raštu PAV dokumentų rengėjui buvo pateiktos suinteresuotos visuomenės, taip pat ir Asociacijos bei Centro pastabos. Nurodytų pastabų įvertinimas, Agentūrai buvo pateiktas UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. V1-2856. 2013 m. lapkričio 28 d. įvyko susirinkimas dėl jėgainės PAV ataskaitos svarstymo prieš priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Po įvykusio susirinkimo buvo gautos suinteresuotos visuomenės pastabos dėl PAV ataskaitos, kurios Agentūros 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (2.6)-A4-4546 buvo pateiktos UAB „Sweco Lietuva“, prašant papildyti ataskaitą pagal Agentūros rašte nurodytas pastabas. Nurodytų pastabų įvertinimas, Agentūrai buvo pateiktas UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. V1-3231. 2014 m. sausio 9 d. vyko pakartotinis viešo supažindinimo su PAV ataskaita susirinkimas. Po įvykusio pakartotinio susirinkimo pareiškėjai pateikė PAV subjektams savo pastabas, kurių įvertinimas pateiktas UAB „Sweco Lietuva“ 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. V1-159, 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. V1-157 ir 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. V1-156. UAB „Sweco Lietuva“ 2014 m. vasario 5 d. raštu Nr. V1-306 PAV subjektams pateikė papildytą PAV ataskaitą (2014 m. vasario 3 d.) derinti. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2014 m. vasario 11 d. raštu Nr. 13-306, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius 2014 m. vasario 14 d. raštu Nr. (9.38-K)2K-320, Kauno rajono savivaldybės administracija 2014 m. vasario 17 d. raštu Nr. SD-455, Kauno visuomenės sveikatos centras 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2-820-5(8.38) pritarė pataisytai PAV ataskaitai. Asociacija 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 14 d. raštais kreipėsi į Agentūrą, nurodydama, kad PAV dokumentų rengėjas nepateikė argumentuoto jos pastabų įvertinimo, todėl Agentūra turėtų užtikrinti, kad UAB „Sweco Lietuva“ tinkamai įgyvendintų PAVĮ 9 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į nurodytus Asociacijos raštus, Agentūra nusprendė 2014 m. kovo 21 d. surengti viešą PAV ataskaitos svarstymą. Gavus Centro 2014 m. kovo 16 d. pastabas, pareiškėjas buvo pakviestas atvykti į viešą PAV ataskaitos svarstymą. Į pareiškėjų pateiktas pastabas UAB „Sweco Lietuva“ atsakė 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. V1-787. Asociacija 2014 m. balandžio 8 d. raštu, nesutikdama su PAV dokumentų rengėjo atsakymu, kreipėsi į Agentūrą. Atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias viešo supažindinimo su PAV ataskaita procedūrą, ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad supažindinimo su PAV ataskaita procedūros reikalavimai nebuvo pažeisti, suinteresuotai visuomenei, taip pat ir pareiškėjams, sudarytos objektyvios ir realios galimybės dalyvauti PAV ataskaitos derinimo procese. Nustatyta, kad atsižvelgus į pareiškėjų ir kitos suinteresuotos visuomenės pastabas bei pasiūlymus PAV ataskaita buvo taisoma, du kartus derinama su PAV subjektais, viešas supažindinimas su PAV ataskaita vyko 4 kartus, t. y. 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2014 m. sausio 9 d. ir 2014 m. kovo 21 d. Visais atvejais suinteresuotai visuomenei buvo sudaryta galimybė dalyvauti supažindinimo su PAV ataskaita susirinkimuose, teikti savo pastabas ir pasiūlymus. PAV dokumentų rengėjas pastabų ir pasiūlymų įvertinimą pateikė raštu. Agentūra naudojosi jai PAVĮ 9 straipsnio suteiktomis teisėmis ir kreipėsi į dokumentų rengėją dėl ataskaitos patikslinimo ir papildymo. Patikslinta ir papildyta ataskaita iš naujo derinti buvo teikiama PAV subjektams, kurie PAV ataskaitai pritarė. Buvo vykdyta viešo supažindinimo su PAV ataskaita procedūra. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad UAB „Sweco Lietuva“ į jų pateiktas pastabas neatsižvelgė ar pateikė neargumentuotus atsakymus. Tai, ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymai ir pastabos buvo įvertinamos tinkamai, į jas atsakyta argumentuotai, yra vertinamasis kriterijus. Pagal PAVĮ 9 ir 10 straipsnių nuostatas, teisė vertinti, ar PAV dokumentų rengėjas tinkamai pataisė ataskaitą bei pateikė argumentuotą suinteresuotos visuomenės pastabų ir pasiūlymų įvertinimą, suteikta Agentūrai. Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, pripažino, kad suinteresuotos visuomenės pastabos ir pasiūlymai buvo įvertinti tinkamai, į jas atsižvelgta taisant ir pildant ataskaitą, todėl priėmė sprendimą, kad PŪV yra leistina. Visiškai nepagrįsti Centro argumentai, kad laiku ir tinkamai nebuvo išnagrinėti Asociacijos 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 14 d. prašymai. Į Asociacijos 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 14 d. raštais pateiktas pastabas UAB „Sweco Lietuva“ atsakė 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. V1-787. Be to, nurodyti raštai buvo svarstomi ir 2014 m. kovo 21 d. vykusio supažindinimo su PAV ataskaita susirinkimo metu, kuriame dalyvavo pareiškėjų atstovai.

23Pareiškėjų nuomone, atsakovas turėjo priimti neigiamą sprendimą, nes tai nustato PAVĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatos, t. y. planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina.

24Vienas iš esminių skundų argumentų buvo tai, kad, priimant ginčijamą įsakymą, buvo pažeistos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos, nustatančios, kad tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos. Pažymėta, kad ginčo byloje dėl to, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ ar Kauno kogeneracinė jėgainė nėra įtraukta į ūkio ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 4-1068 patvirtintą Įmonių, kurios steigia ar yra įsteigusios ir eksploatuoja objektus, priskirtus valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektams, sąrašą. Kita vertus, ginčijamame sprendime nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal parengtą PAV ataskaitą ir įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas (12 p.). Sprendimo 10.6 punkte nustatyta, kad kaip kuras jėgainėje galės būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos tuomet, jeigu jėgainė atitiks Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. tik kai bus pripažinta atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektu ir įtraukta į tokių objektų sąrašą. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teigti, kad pareiškėjų argumentai, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra nepagrįsti, todėl atmesti.

25Pareiškėjai taip pat teigė, kad yra pažeistos ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios laisvojoje ekonominėje zonoje deginti plastiką. Kaip nurodyta anksčiau, jėgainės eksploatavimas galės būti vykdomas tik įgyvendinus visas ginčijamo sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, kurių viena yra, kad vykdant veiklą jėgainėje turi būti vadovaujamasi Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimais. Vadinasi, vykdant veiklą, jėgainėje negalės būti deginamas plastikas. Be to, kaip pažymėjo PAV dokumentų rengėjas, taip pat matyti iš ginčijamo sprendimo bei PAV ataskaitos, jėgainėje kaip kuras bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės atliekos, tačiau plastikas energijai gauti nebus naudojamas. Į ginčijamame sprendime nustatytus imperatyvius reikalavimus turės būti atsižvelgta išduodant TIPK leidimus. Pareiškėjų argumentai, kad neaišku, kaip bus kontroliuojama, kad nebūtų deginamas plastikas, nagrinėjamu atveju nevertintini, nes poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu yra aiškiai nustatytas draudimas jėgainėje deginti plastiką, o kaip to yra laikomasi turės būti kontroliuojama veiklos vykdymo metu.

26Skunduose taip pat teigiama, kad nepagrįstai buvo nustatyta tik 50 m SAZ, nes jėgainė yra atliekų deginimo įrenginys, todėl turėjo būti nustatyta 500 m SAZ. Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 patvirtintuose Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose nustatyta, kad bendrasis atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti (6.2 p.). Atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama (6.3 p.). Iš PAV ataskaitos ir ginčijamo sprendimo matyti, kad Kauno kogeneracinė jėgainė yra šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginys, kuris kaip kurą nurodytai energijai gaminti naudos ir nepavojingas komunalines atliekas. Teismo vertinimu, jėgainės paskirtis tvirtina, kad ji atitinka bendrojo atliekų deginimo įrenginio sąvoką. Saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo bei šių zonų režimo reikalavimus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 28.1 punktą, atliekų deginimo įmonėms taikoma 500 metrų sanitarinės apsaugos zona. Kitokios sanitarinės apsaugos zonos atliekų tvarkymo objektams taisyklėse nenustatytos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais dėl to, kad SAZ turėjo būti 500 m, nėra. Atlikus jėgainės poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, buvo nustatyta 50 m SAZ, kurios ribų dydį įvertino Kauno visuomenės sveikatos centras, pateikdamas teigiamą išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Pagal nurodytų taisyklių 3 punkto nuostatas, SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už sanitarinės zonos ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių. Vadinasi, SAZ aplink taršos šaltinį nustatoma tokio dydžio, kiek yra viršijamos ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose. Kadangi, atlikus modeliavimus, nebuvo nustatyta, kad bus viršytos teršiančių medžiagų normos, SAZ (55 525 kv. m) buvo nustatyta pagal viršnorminio triukšmo lygį (PAV ataskaitos l. 264). Tai, kad jėgainės maksimali poveikio zona yra 450 m, savaime nereiškia, kad tokio dydžio turi būti ir SAZ, nes poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad neigiami veiksniai viršys leistinas ribines vertes.

27Visiškai nepagrįsti Asociacijos argumentai, kad nėra aišku, kaip bus surenkamos ir tvarkomos paviršinės nuotekos. Paviršinių nuotekų surinkimas ir tvarkymas yra aptartas PAV ataskaitos 2.8 skyriuje, nurodant, kad išvalytos paviršinės nuotekos bus išleidžiamos į šalia jėgainės sklypo tekantį ištiesintą melioracinį griovį, kurį UAB „Kauno vandenys“ eksploatuoja kaip lietaus nuotekų tinklus (PAV ataskaitos l. 102).

28Teismo vertinimu, nepagrįsti Centro argumentai, kad PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai, nenumatytos prevencinės priemonės aplinkos taršai mažinti ir kt. PAV ataskaitos 5.6 skyriuje išsamiai įvertintas neigiamų aplinkos taršos veiksnių įtaka visuomenės sveikatai (PAV ataskaitos l. 188–265). Taip pat nurodyta kaip planuojama mažinti neigiamų veiksnių poveikį ir išmetamų teršalų emisiją. Pagal ginčijamo sprendimo 10 punktą reikalavimus, kurie yra privalomi siekiant vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, ji galės būti vykdoma tik įgyvendinus visas PAV ataskaitoje ir šiame sprendime nustatytas poveikį aplinkai mažinančias priemones bei neviršijant PAV ataskaitoje nurodytų ir teisės aktuose nustatytų, poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, rodiklių (10.1.1 p.). Paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai, vykdytojas privalės taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones arba mažinti veiklos apimtis / nutraukti veiklą (10.1.3 p.). Teigiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad planuojamos veiklos poveikis oro kokybei bus nežymus, nebus viršytos ribinės teršalų vertės.

29Nepagrįsti buvo ir Centro skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad modeliuojant teršalų kiekius, nebuvo nurodyta kuro sudėtis. PAV ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad modeliavimas atliktas pagal jėgainės maksimalios apkrovos variantą, o atlikti vertinimai charakterizuos tik pačias nepalankiausias jėgainės veiklos sąlygas (PAV ataskaitos l. 88). Modeliavimas buvo atliktas pagal situaciją, kai jėgainės galingumas 100 MW, o kuro sudėtį sudaro medienos atliekų biokuras – 72 000 t, durpės – 8 000 t, netinkamos perdirbti atliekos – 240 000 t (PAV ataskaitos l. 87). Šias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir UAB „Sweco Lietuva“ atstovas.

30Agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 patvirtintose Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos arba teršalų sklaidos skaičiavimo modelių kūrėjų arba autorizuotų tiekėjų oficialiai pateiktus vietovės meteorologinius duomenis galima taikyti 5 metus, tačiau turi būti naudojami ne senesni kaip 9 metų duomenys (13 p., redakcija galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.). Nagrinėjamu atveju, buvo naudojami 2003–2007 m. duomenys, todėl nurodytos nuostatos pažeistos nebuvo.

31Kaip nustatyta, į aplinką išmetamų teršalų kiekis neviršys nustatytų ribinių verčių net ir jėgainės teritorijoje (PAV ataskaitos l. 219–222), todėl SAZ buvo nustatyta tik 50 m. Vaikų globos namai nuo jėgainės yra 240 m atstumu, vadinasi ir šioje teritorijoje teršalų koncentracija neviršys ribinių verčių.

32UAB „Sweco Lietuva“ pažymėjo, kad pagal Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius, teritorijos, kurioje numatoma statyti jėgainę tikslinė paskirtis yra teritorija pramonės, logistikos ir komercijos objektams. Be to, Kauno rajono savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-300 patvirtino teritorijos, kurioje numatoma statyti jėgainę, detalųjį planą. Pareiškėjų argumentai, kad teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statyti jėgainę, atmesti kaip nepagrįsti. Be to, jie neturi įtakos vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

33Visiškai nepagrįsti argumentai, kad ginčijamas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes PAV ataskaita nebuvo pateikta derinti Kauno miesto savivaldybei. Pažymėta, kad jėgainę planuojama statyti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. PAV ataskaitai Kauno rajono savivaldybės administracija pritarė 2014 m. vasario 17 d. raštu Nr. SD-455. Kauno miesto savivaldybė atsisakė dalyvauti PAV procese, nurodydama, kad jėgainė neturės įtakos Kauno miestui. Konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybė nėra PAV subjektas, todėl jos išvada neturėjo būti gauta.

34Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundus, remiantis juose išdėstytais argumentais.

35Pareiškėjas Amalių bendruomenės centras apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 1–9) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (2.6)- A4-1395 ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (2.6)-A4-1515 su ištaisytomis techninėmis klaidomis; įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą: įpareigoti UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir UAB „Sweco Lietuva“ pataisyti ir papildyti planuojamos ūkinės veiklos – Kauno kogeneracinės jėgainės statyba ir veikla – poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kad ji neprieštarautų teisės aktų reikalavimams ir pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita.

36Mano, jog teismas nepagrįstai išaiškino, kad bendrojo atliekų deginimo įrenginiui nėra taikomos normatyvinės sanitarinės apsaugos zonos. Jėgainės pagrindinė PŪV bus atliekų deginimas siekiant gaminti elektros energiją ir šilumą. Nepaisant siekiamo tikslo, jėgainė yra atliekų deginimo įmonė, kuriai taikytini visi atliekų deginimo reikalavimus ir procesą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat SAZ ribas nustatančios taisyklės. Nepaisant to, kad teismas patvirtino, jog jėgainė yra bendrojo atliekų deginimo įrenginys (įmonė), teismo sprendime yra netinkamai išaiškintos teisės aktų imperatyvios normos dėl SAZ ribų nustatymo atliekų deginimo įrenginiams. Priešingai negu teigia teismas, pareiškėjo nuomone, normatyvinės SAZ ribos yra nustatytos tiek atliekų deginimo įrenginiams, tiek ir bendro atliekų deginimo įrenginiams vienodai. Nagrinėjamu atveju PAV nuostatų 10.3.4 punkto, PAV nuostatų priedo 4.9.2 punkto reikalavimų nebuvo laikytasi, nes PAV ataskaitoje nėra pateikta jokių argumentų dėl normatyvinio SAZ dydžio nesilaikymo ir tokio nesilaikymo priežasčių. PAV ataskaitos 264 punkte yra klaidingai nurodoma, kad SAZ taisyklės „kogeneracinių jėgainių sanitarinių apsaugos zonų nenustato“. PAV ataskaitos rengėjas nurodo, kad vadovaujasi Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų sąlygų (toliau – Specialiosios naudojimo sąlygos) 62 punktu. Tačiau pagal SAZ taisyklių reikalavimus atliekų deginimo įmonė skleidžia cheminę, fizikinę, biologinę taršą bei kvapus, o Specialiųjų naudojimo sąlygų 62 punkte yra nurodomos tik teršiančios medžiagos ir triukšmas. SAZ riba nustatyta itin maža atsižvelgiant vien tik į triukšmo lygį. Rengėjas siekdamas klaidinti suinteresuotą visuomenę SAZ nurodo kvadratiniais metrais, o ne atstumu nuo PŪV, kaip kad reikalaujama pagal SAZ taisykles ir Specialiąsias naudojimo sąlygas.

37Su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jėgainės eksploatavimas galės būti vykdomas tik vadovaujantis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme įtvirtintais reikalavimais, taip pat jėgainėje plastikas energijai gauti naudojamas nebus, nėra pagrindo sutikti, kadangi toks teisės aktų aiškinimas prieštarauja draudimų esmei ir yra klaidinantis. Nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvada, kad PŪV metu plastikas deginamas nebus, nes PAV ataskaitoje buvo nurodoma, rengėjo atstovo buvo pateikiama prieštaringa informacija. Teismas neanalizavo pareiškėjo argumentų, kad jėgainėje planuojama naudoti tokias kuro rūšis, į kurių sudėtį neišvengiamai įeina plastikas. PAV ataskaitoje nėra nurodyta, kokių veiksmų bus imamasi, kad plastikas ir kitos aplinkai pavojingos medžiagos nepakliūtų tarp kuro, kuris bus deginamas jėgainėje. Teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi remiasi PAV ataskaita, kuri yra netiksli, prieštaringa, o sprendimas nenumato, kaip turėtų būti įgyvendintas LEZ įstatymo draudimas deginti plastiką. Mano, kad jėgainėje naudojamas kuras bus sudarytas iš plastiko, todėl sprendimas, tvirtinantis PAV ataskaitą, yra neteisėtas ir naikintinas.

38Teismo buvo konstatuota, kad jėgainės kuro sudėtis yra aiški, tačiau nebuvo nagrinėjami pareiškėjo argumentai, kad nėra aišku, kas sudaro netinkamas perdirbti atliekas, kurios sudaro didžiąją dalį jėgainėje planuojamo deginti kuro. PAV ataskaitoje nėra nurodyta, kokia kuro sudėtimi buvo remiamasi modeliuojant teršalų sklaidą, kiekius ir ribines vertes, kaip kuro sudėties kitimas gali paveikti išmetamų teršalų kiekį, sudėtį ir sklaidą. Jeigu PAV ataskaitoje atliktų skaičiavimų pagrindas buvo kuras, kurį sudaro mažiau tam tikros rūšies atliekų negu iš tikrųjų bus deginama jėgainėje, tai PAV ataskaitoje pateikiami skaičiavimai neatitinka tikrovės ir iškreipia tikrąsias galimai išmestinų teršalų vertes. Mano, kad PAV ataskaita neatitinka PAVĮ 9 straipsnio 1 dalies.

39Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, kad foninio aplinkos oro užterštumui nustatyti buvo naudoti pasenę duomenys. Nagrinėjamu atveju buvo naudojamasi 2003–2007 m. duomenimis, taigi, dalis duomenų yra senesni nei 9 metai, o pats duomenų paketas yra senesnis nei 5 metai.

40PAV ataskaitos 221 punkte yra pateikta tik vieno teršalo – azoto dioksido – didžiausia paros koncentracija Kauno vaikų globos namų teritorijoje. Nėra aišku, kokia kitų teršalų koncentracija minėtoje teritorijoje. Tvirtina, kad vidutinė gyvsidabrio paros koncentracija didžiausią leistiną paros koncentraciją viršys net 166 kartus. Tokia pati situacija yra ir su kitais pavojingais teršalais. Rengėjui Kauno visuomenės sveikatos centras buvo nurodęs detaliai išnagrinėti galimą poveikį vaikų globos namams, tačiau kaip matyti iš PAV ataskaitos rengėjas neįvykdė šio reikalavimo.

41Pareiškėjas Piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė“ apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 11–19) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Piliečių teisių gynimo Asociacijos „Mūsų teisė“ skundą patenkinti.

42Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis draudžia planuoti naudoti kaip kurą po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas energinę vertę turinčias komunalines atliekas, jeigu atitinkamas įrenginys (objektas) nėra pripažintas atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektu. Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai iš šios normos taikymo srities eliminavo planavimo stadiją ir reikalavimus susiejo tik su realiu komunalinių atliekų kaip kuro naudojimu. Tiek PAV ataskaita, tiek ir Sprendimas patvirtina faktą, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ planuoja kaip kurą jėgainėje naudoti komunalines atliekas. Jėgainė nėra Vyriausybės pripažinta valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu. UAB „Fortum Heat Lietuva“ šiuo metu net neturi galimybės tapti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu. Nei PAV ataskaitoje, nei Sprendime komunalinės atliekos negalėjo būti nurodytos kaip kuras.

43Teismas netinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias sanitarinės apsaugos zonos dydį. Teismo sprendime formaliai teigiama, jog jėgainė yra bendrasis atliekų įrenginys, bet ne atliekų deginimo įrenginys. Remiantis PAV ataskaita bei Sprendimu ir Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisyklių 28.1 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 ir 11 dalių, Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentelės nuostatomis, darytina vienareikšmiška išvada, kad jėgainėje bus vykdoma atliekų naudojimo (tvarkymo) veikla, todėl jėgainė pagal SAZ nustatymo taisykles yra priskiriama atliekų tvarkymo objektams, konkrečiai – atliekų deginimo įmonėms. Būtent dėl šios priežasties jėgainė turi atitikti SAZ nustatymo taisyklių priedo 28.1 punkto reikalavimus ir jos atžvilgiu turi būti nustatyta 500 m SAZ. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad jėgainė yra bendro deginimo įrenginys pagal Atliekų deginimo aplinkosauginius reikalavimus (toliau – ir Reikalavimai), patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699. Tačiau pareiškėjo teigimu, šis motyvas negalėjo paneigti SAZ nustatymo taisyklių priedo 28.1 punkto taikymo fakto Jėgainės atžvilgiu. Pirma, sąvokos, kurios yra įtvirtintos Reikalavimuose, joms suteiktą reikšmę turi tik Reikalavimų kontekste. Antra, SAZ nustatymo taisyklėse ir Reikalavimuose yra minimos visiškai skirtingos sąvokos. Trečia, tiek lingvistinis bei loginis, tiek ir sisteminis SAZ nustatymo taisyklių ir Atliekų tvarkymo įstatymo aiškinimas akivaizdžiai įrodo, jog UAB „Fortum Heat Lietuva“ jėgainė yra laikytina atliekų deginimo įmone, kurios atžvilgiu yra taikomas SAZ nustatymo taisyklių priedo 28.1 punktas. Ketvirta, jėgainėje itin dideliais kiekiais bus deginamos komunalinės atliekos. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju neegzistavo SAZ nustatymo taisyklių 39 punkte įtvirtintos sąlygos, kurioms esant galėtų būti sumažintos nustatytos SAZ ribos.

44Teismas visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino Asociacijos argumentų dėl jėgainėje planuojamo naudoti kuro sudėties ir rūšių. PAV ataskaitoje iš pradžių buvo nurodyta, kad be kitų atliekų, bus deginamas ir plastikas. Asociacijai dėl to pareiškus pretenzijas, PAV ataskaitoje vietoj konkrečių atliekų kodų buvo nurodyta planuojamų deginti atliekų rūšys pagal klases. Tokiu būdu nei Sprendimo priėmimo metu, nei šiuo metu nėra įmanoma identifikuoti, kokias konkrečiai atliekas planuojama deginti jėgainėje. Atitinkamai neįmanoma nustatyti, ar Sprendimas nepažeidė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir (ar) kitų taikytinų teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat neįvertinto, jog pagal Sprendimą ir PAV ataskaitą yra neįmanoma nustatyti ne tik kuro sudėties, bet ir atitinkamai galimos taršos (poveikio aplinkai).

45Teismas visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino Asociacijos argumentų dėl paviršinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo. Asociacijos skunde buvo nurodyta, kad Asociacijai nebuvo pateikta ir priimant Sprendimą nebuvo įvertinta informacija apie susidarančias paviršines nuotekas ir jų surinkimą. Dar daugiau, PAV ataskaitos rengėja ignoravo pareiškėjos prašymą įvertinti ir pateikti informaciją apie paviršinių (lietaus) nuotekų nuo potencialiai užterštų teritorijų galimai keliamą poveikį aplinkai. PAV ataskaitoje numatytas tik paviršinių nuotekų išleidimas į melioracinį griovį ar Kauno LEZ tinklus, kurių šiuo metu nėra, todėl siekiant išvengti galimo aplinkos bei gruntinių vandenų užteršimo, PAV ataskaitoje turėtų būti išanalizuotos bei įvertintos ir kitos paviršinių nuotekų tvarkymo alternatyvos, galimai numatant papildomas priemones tokių nuotekų išvalymui prieš išleidžiant į aplinką ar kitokiam tvarkymui.

46Teismas taip pat tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino Asociacijos argumentų dėl teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės dalyvavimą PAV procese, pažeidimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo įvertinti ne tik atsakymų pateikimo (nepateikimo) faktą, bet ir tai, ar pateikti atsakymai yra argumentuoti, ar atitinka pretenzijų turinį.

47Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fortum Heat Lietuva“ atsiliepime į apeliacinius skundus (VI t., b. l. 32–43) prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Teigia, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies prasmė turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio įstatymo tikslus ir įstatymo leidėjo ketinimus. Akivaizdu, jog įmonės pirmiausia turi planuoti statyti deginimo įrenginius, kuriuose bus deginamos komunalinės atliekos, ir tik vėlesniame etape yra įgyjamas atitinkamas statusas, o šito proceso kontrolę turi įgyvendinti atsakinga institucija. Šiuo atveju Aplinkos apsaugos agentūra būtent ir kontroliuoja, jog įmonė planuojanti tvarkyti komunalines atliekas, prieš pradėdama veiklą (bet ne PAV ataskaitos rengimo stadijoje) turėtų įgijusi valstybės reikšmės atliekų tvarkymo objekto statusą. Jėgainės veikla nėra leistina, kol nėra įvykdytos Agentūros skundžiamuose sprendimuose nurodytos sąlygos. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies prasmė turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į poįstatyminius aktus. Atsižvelgiant į Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 158 „Dėl valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas, akivaizdu, jog objektas (įmonė) pirmiausia turi planuoti deginti komunalines atliekas ir netgi kompetentingai institucijai įrodyti ir pagrįsti tokią savo planuojamą veiklą, ir tik po to įmonė gali būti pripažįstama valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies prasmė turi būti aiškinama logiškai. Įstatymas nedraudžia ir negali drausti ūkio subjektui, ar bet kokiam kitam asmeniui planuoti atlikti kažkokius veiksmus, nes tokios normos įgyvendinimas yra tiesiog neįmanomas. Įstatymas nustato elgesio taisykles veiksmams, tačiau ne planams. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies kontekste įstatymas nenumato kažkokios specialios planavimo stadijos.

49Nesutinka, jog dėl to, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ akcijas valdo privati užsienio bendrovė, PAV ataskaitoje ir Sprendime komunalinės atliekos negalėjo būti nurodytos kaip kuras. Nurodo, jog objektas (įmonė) pirmiausia turi atitikti Aprašo 5.2 kriterijų (51 procentų akcijų turi priklausyti Lietuvos valstybei ar jos valdomai įmonei) ir tik tada įmonė gali būti pripažįstama valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu (Aprašo 6 p.). Taigi apeliacinio skundo teiginys, jog Sprendime nurodyta ūkinė veikla galėtų būti pradėta planuoti tik po to, jeigu Jėgainei būtų suteiktas valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekto statusas, yra visiškai nepagrįstas. Be to, valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ 2015 m. gegužės 20 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Fortum Heat Lietuva“ dėl naujos kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo. Valstybės valdoma įmonių grupė „Lietuvos energija“ užtikrins, kad valstybei priklausys ne mažiau kaip 51 proc. projektą įgyvendinsiančios įmonės UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų.

50Tvirtina, kad pagal SAZ Taisykles SAZ ribos gali būti nustatomos dviem alternatyviais būdais: atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (SAZ Taisyklių 6.1. p.) arba pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (SAZ Taisyklių 6.2. p.). Nagrinėjamos bylos kontekste, SAZ ribos buvo nustatomos būtent vadovaujantis SAZ Taisyklių 6.1. punktu, t. y. atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, o tokį pasirinkimą atlikti įpareigoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. Vertinant minėtus teisės aktus sistemiškai, tuo atveju, kai konkrečiai veiklai yra reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą, SAZ nustatoma būtent vadovaujantis SAZ Taisyklių 6.1 punktu. Taigi SAZ Taisyklių 6.2 punktas šiuo atveju apskritai nėra taikytinas. Aukščiau nurodytą SAZ ribų nustatymo būdą Jėgainės atveju pasirinkti įpareigoja ir specialiosios normos, įtvirtintos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Atsižvelgiant į galiojantį reguliavimą bei tai, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti ir buvo atliekamas poveikio aplinkai vertinimas bei tai, jog SAZ riba turėjo būti nustatoma remiantis ne normatyvinėmis SAZ ribomis, o atliekant poveikio aplinkai vertinimą, teisiškai nėra reikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl SAZ priedo 28.1 punkto taikymo atliekų deginimo įmonės atveju.

51Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas įrodinėjo tai, jog skundžiamais Agentūros sprendimais buvo pažeistas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas, draudžiantis LEZ teritorijoje deginti plastiką. Dar bylos nagrinėjimo metu Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas pasikeitė taip, jog minėta įstatymo nuostata draudžia LEZ teritorijoje deginti ne plastiką, o aplinkai pavojingas medžiagas. Pareiškėjas nurodo naują argumentą, jog neva nei Sprendimo priėmimo metu, nei šiuo metu nėra įmanoma identifikuoti, kokias konkrečiai atliekas planuojama deginti jėgainėje. Šiuo atveju pareiškėjas pats pripažįsta, jog nėra tikras ir negali pagrįsti, kaip Sprendimas pažeidžia Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nuostatas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, TIPK taisyklės patvirtina, jog PAV ataskaitoje nurodyti duomenys niekaip neriboja Agentūros reikalauti pateikti konkrečius duomenis, kiek tai reikalinga, išduodant TIPK leidimą, pagal detalią TIPK taisyklių nustatytą procedūrą. Pastebėtina, jog ne PAV ataskaitoje pateikti duomenys, o būtent TIPK leidimas suteikia teisę eksploatuoti jėgainę ir būtent TIPK leidimu yra nustatoma poveikio aplinkos elementams kontrolė (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 23 p.). Nepagrįstai pareiškėjas teigia, jog nėra aišku, kokios atliekos bus deginamos jėgainėje. Tiek PAV ataskaitoje, tiek procesiniuose dokumentuose UAB „Fortum Heat Lietuva“ nurodė, jog kurui numatoma naudoti biokurą, durpes, bei po rūšiavimo likusias, perdirbimui netinkamas, energetinę vertę turinčias komunalines ir pramonines atliekas bei iš šių atliekų paruoštą kietąjį atgautąjį kurą, o planuojamoje ūkinėje veikloje pavojingų medžiagų gamyba nėra numatoma.

52Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Agentūrai priimant sprendimą ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai pašalintos abejonės dėl paviršinių nuotekų sistemos. Pirma, jokių teisinių argumentų teismo sprendimo neteisėtumui pareiškėjas nepateikia. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kuriais nuginčytų teismo padarytą išvadą, jog paviršinių nuotekų surinkimas ir tvarkymas yra tinkamai aptartas PAV ataskaitos 2.8 skyriuje. Trečia, PAV ataskaitos 3.2 skyriuje „Nuotekų tvarkymas“ yra pateikta informacija apie numatomus nuotekų susidarymo šaltinius ir planuojamą nuotekų tvarkymą.

53Teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, jog viešo visuomenės supažindinimo su PAV ataskaita procedūra nebuvo pažeista, o pareiškėjams buvo sudarytos objektyvios ir realios galimybės dalyvauti PAV ataskaitos derinimo procese. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog PAV ataskaita buvo taisoma ir derinama su PAV subjektais, atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės, taip pat ir pareiškėjų, pasiūlymus. Tiek Agentūra, tiek Rengėjas tinkamai ir neformaliai atsakinėjo į pareiškėjų pastabas, tačiau pats pareiškėjas subjektyviai vertina atsakymų turinį. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, pagrindžiančių atsakymą esant neargumentuotą.

54Pažymi, jog teismas rėmėsi ne tik tuo, jog bendrojo atliekų deginimo įrenginio atveju nėra taikoma SAZ Taisyklių priedo 28.1 punkte nustatyta SAZ riba, tačiau ir tuo, jog buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu nustatyta 55 525 kv. m sanitarinė apsaugos zona.

55Teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu yra aiškiai nustatytas draudimas deginti plastiką, o kaip to yra laikomasi turės būti kontroliuojama veiklos vykdymo metu. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde reiškiama abejonė, jog nėra aišku, kokiais įrodymais teismas padarė išvadą, kad PŪV metu plastikas deginamas nebus. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog neva PAV ataskaitos Rengėjas tik teismo posėdžio metu pakeitė poziciją, paaiškindamas, jog plastikas Jėgainėje deginamas nebus. Tokia pati pozicija buvo išreikšta ir UAB „Sveco Lietuva“ atsiliepimuose į skundus. Pažymi, kad pasikeitus Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymui LEZ teritorijoje yra draudžiama deginti aplinkai pavojingas medžiagas, o ne plastikus. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, jog PAV ataskaitoje būtų numatyta deginti aplinkai pavojingas medžiagas. Mano, kad ir anksčiau galiojusi Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija nedraudė deginti apskritai bet kokius plastikus, tačiau būtent tuos, kurie priskirtini pavojingiems plastikams.

56Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, PAV ataskaitoje yra nurodyta, kokia kuro sudėtimi buvo remiamasi modeliuojant teršalų sklaidą.

57Pažymi, kad naudoti meteorologiniai duomenys atitinka Rekomendacijų 13 punkte nustatytą reikalavimą, kadangi, PAV ataskaita ir duomenys teršalų sklaidai aplinko ore modeliuoti buvo rengiami 2013 metais, todėl naudoti 2004, 2005, 2006, 2007 metų duomenys nėra daugiau nei 9 metus senesni, be to minėta Rekomendacijų nuostata šiuo metu yra pakeista ir Rekomendacijos viso labo numato, jog duomenys naudojami 5 (įskaitant įsigijimo) metus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad aukščiau išvardinti duomenys buvo naudojami ne foniniam aplinkos oro užterštumui nustatyti, bet teršalų sklaidai aplinkos ore modeliuoti.

58PAV ataskaitos 11 grafiniame priede pateikta Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ detalizuota dislokacijos schema, kurioje pavaizduota azoto dioksido koncentracijos minėtų namų aplinkoje. Kadangi, lyginant su ribine verte azoto dioksido koncentracijos kartu su fonine tarša yra didžiausios, todėl šio junginio koncentracijos minėtų globos namų teritorijoje yra pateiktos detaliai. Pateiktoje schemoje matyti, kad Jėgainės ūkinė veikla pagal azoto dioksido kiekį vaikų globos namų teritorijoje neviršija teisės aktų reikalavimais nustatytų ribinių verčių.

59Pažymi, kad Kauno visuomenės sveikatos centras pritarė PAV ataskaitai ir neprieštaravo PŪV galimybėms pasirinktoje vietoje. Aplinkos oro taršos ribinių dydžių PŪV neviršys, ką patvirtina ir Rengėjo atliktas oro taršo modeliavimas (PAV ataskaitos 5.6.3.3.1 skyrius).

60Atsakovas Agentūra atsiliepime į Asociacijos apeliacinį skundą (VI t., b. l. 44–48) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

61Sprendimo 10.6 papunktyje nurodyta, kad kaip kuras galės būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos tada, jeigu Kauno kogeneracinė jėgainė atitiks Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatą. Sprendimu nustatyta, kad jėgainės statyba ir veikla poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal parengtą planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą tik įvykdžius visas Sprendimo 10 punkte numatytas sąlygas. Agentūra įvertino, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatą jėgainės statyba ir veikla bus galima tik tada, kai UAB „Fortum Heat Lietuva“ bus įsteigta ir pripažinta atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektu Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311, nesuteikia Agentūrai įgaliojimų vertinti užsakovės galimybių tapti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekto steigėja.

62Agentūra, pagal kompetenciją vertindama galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, atsižvelgė, ar pagal surinktus duomenis nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai tvirtinti, kad planuojama ūkinė veikla ir už numatomų SAZ ribų gali kelti teisės aktu normatyvus viršijančią taršą (PAV ataskaitos 5.6 poskyris). Atsižvelgdama į tai ir į atsakingų institucijų kompetenciją visuomenės sveikatos priežiūros srityje, Agentūra pagrįstai pripažino, kad siūlymas nustatyti SAZ ribas, kurių plotas 55525 kv. m yra pagrįstas ir kad nėra realios grėsmės dėl galimo taršos normatyvų viršijimo už nustatytų SAZ ribų.

63Agentūra įvertino ir priėmė Sprendimą, atsižvelgusi ir į tai, kad PAV ataskaitos 2.10 lentelėje pateikti atliekų poskyriai, bet ne tikslūs atliekų kodai, nes nepriklausomai nuo to, kokia nepavojinga atlieka iš konkretaus poskyrio bus pasirinkta deginti, galimo neigiamo poveikio aplinkai aspektu tai nebūtų turėję įtakos Sprendimui, o dėl atitinkamam poskyriui priskirtos atliekos – plastikų – Sprendimo 10.5 papunktyje numatyta pareiga laikytis teisės aktuose numatyto draudimo deginti plastiką ir į šią PAV dokumentuose įtvirtintą nuostatą dėl ūkinės veiklos apimties pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį privalu atsižvelgti išduodant TIPK leidimą. Dėl to minėti PAV ataskaitos teiginiai negali būti vertinami kaip galimybė TIPK leidime plėsti Jėgainėje planuojamų deginti atliekų sąrašą, įrašant į jį plastikus.

64Agentūra išnagrinėjo PAV ataskaitą ir priėmė Sprendimą, įvertinusi tai, kad paviršinės nuotekos bus išleidžiamos ne į nuotekų tinklus, o į aplinką, t. y. į melioracijos griovį, ir kad išvalytų nuotekų tarša neviršys Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ reikalavimų nuotekoms, išleidžiamoms į gamtinę aplinką, todėl neigiamo poveikio paviršiniams ir (ar) požeminiams vandenims nenumatoma. Įvertinus PAV ataskaitoje pateiktą informaciją ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro žemėlapių ištraukas, išrašus, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytas „melioracijos griovys“ nesusisiekia su Girstupio upeliu ir neigiamo poveikio Nemunui dėl planuojamų išleisti paviršinių nuotekų nebus.

65Pareiškėjo atstovo teiginiai, kad į pareiškėjo prašymus „arba iš viso buvo nereaguojama (prašymai ignoruojami), arba buvo formaliai atsirašinėjama, net nesiekiant realiai atsižvelgti į Asociacijos, kaip visa teisės PAV proceso dalyvės, pateiktas pastabas, pasiūlymus ir reikalavimus“ nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

66Atsakovas Agentūra atsiliepime į Centro apeliacinį skundą (VI t., b. l. 49–53) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

67Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į Asociacijos apeliacinį skundą, atsakovas nurodė, kad Agentūros Sprendime nurodyta, kad „Planuojama ūkinė veikla – Kauno kogeneracinės jėgainės statyba ir veikla, poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal PAV ataskaitą ir įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas“. Pažymi, kad Sprendimo 10.5 papunktyje numatyta vykdant veiklą Jėgainėje vadovautis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimais, t. y. veiklos vykdytojas privalo užtikrinti, kad Jėgainėje nebūtų deginamas plastikas. Pažymi, kad Sprendimo 10.5 papunktyje numatyta pareiga laikytis teisės aktuose numatyto draudimo deginti plastiką ir į šią nuostatą dėl ūkinės veiklos apimties pagal PAVĮ 3 straipsnio 4 dalį privalu atsižvelgti išduodant TIPK leidimą. Tokiu būdu minėti PAV ataskaitos teiginiai negali būti vertinami kaip galimybė TIPK leidime plėsti Jėgainėje planuojamų deginti atliekų sąrašą, įrašant į jį plastikus. Pažymi, kad priėmus sprendimą dėl ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu veiklos vykdytojas vykdydamas veiklą privalo laikytis visų aktualių teisės aktų reikalavimų, ir atitinkamai keisti veiklos rodiklius, keičiantis teisiniam reglamentavimui.

68Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad modeliuojant teršalų kiekius, nebuvo nustatyta kuro sudėtis, nepagrįsti.

69Agentūra įvertino, kad pateikti 2003–2007 metų meteorologiniai duomenys atitinka Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 „Dėl Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo“ reikalavimus.

70Agentūra pagal kompetenciją vertindama galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai atsižvelgė, ar pagal surinktus duomenis nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai tvirtinti, kad planuojama ūkinė veikla ir už numatomų SAZ ribų gali kelti teisės aktų normatyvus viršijančią taršą ir įvertinusi, kad į aplinką išmetamų teršalų kiekis neviršys reglamentuojamų verčių už nustatytų SAZ ribų ir į tai, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, pagal kompetenciją 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. 2-820-6(8.38) pritarė PAV ataskaitai ir neprieštaravo planuojamos ūkinės veiklos galimybėms, pagrįstai priėmė Sprendimą.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (2.6)-A4-1395 „Dėl Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir veiklos galimybių“, kuriuo nuspręsta, kad planuojama ūkinė veikla – Kauno kogeneracinės jėgainės statyba ir veikla – poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal parengtą PAV ataskaitą ir įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nurodytas sąlygas, bei 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. (2.6)-A4-1515, kuriuo pataisytas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. (2.6)-A4-1395, teisėtumo ir pagrįstumo.

73Pareiškėjams apskundus šiuos sprendimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė, kad pareiškėjų skundai yra nepagrįsti ir juos atmetė. Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus.

74Europos Žmogaus Teisių Teismas, pabrėždamas teismo sprendimo motyvavimo svarbą, nurodo, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutati mutandis, Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Detalizuodamas šį aspektą byloje Helle prieš Suomiją Teismas pabrėžė, kad teisingo proceso sąvoka reikalauja, kad nacionalinis teismas, pateikiantis glaustus, negausius savo sprendimo motyvus, į sprendimą inkorporuodamas žemesnės instancijos teismo motyvus, faktiškai atkreiptų dėmesį į esminius jo nagrinėjimui pateiktus klausimus, problemas, o ne iš karto paprasčiausiai pritartų žemesnės instancijos teismo išvadoms. Šis reikalavimas yra ypač aktualus, kai bylos šalys neturėjo galimybės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjimo procese pagal vietos teisę (Helle v. Finland, par. 60). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr. cituotą R. T. v. Spain, par. 29-30).

75Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, todėl pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose išsakytų argumentų, susijusių tiek su planuojamos ūkinės veiklos – Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir veiklos – leistinumu pasirinktoje vietoje, tiek dėl duomenų atsakovui priimti ginčijamą sprendimą pakankamumo.

76Poveikio aplinkai, t. y. numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla, vertinimo tikslai yra: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (PAVĮ (įstatymo redakcija su pakeitimais, galiojusiais 2014 m. sausio 1 d.) 2 str. 7 d., 4 str.). Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą, be kita ko, vadovaudamasis Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 (PAVĮ 8 str. 2 d., 9 str. 1 d.). Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta PAVĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, tame tarpe – susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos: 1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba; 2) priima sprendimą (PAVĮ 10 str. 1 d.). Ataskaitos nagrinėjimo tvarką nustato Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311. Kai atsakinga institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per PAVĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą priima sprendimą arba dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti (PAVĮ 10 str. 3 d.). Atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma (PAVĮ 10 str. 8 ir 9 d.). Atsakingos institucijos nustatyta tvarka priimtas sprendimas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje (PAVĮ 2 str. 9 str.), yra individualus administracinis aktas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.), todėl turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) reikalavimus, nustatančius, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Kauno KJSV PAV ataskaita, tiek atsakovo sprendimas, kuriuo nurodyta kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje, iš esmės atitinka minėtų teisės aktų nuostatas.

77Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies aiškinimu, ir nustatytinų sanitarinės apsaugos zonos ribų

78Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors UAB „Fortum Heat Lietuva“ ar Kauno kogeneracinė jėgainė nėra įtraukta į ūkio ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 4-1068 patvirtintą Įmonių, kurios steigia ar yra įsteigusios ir eksploatuoja objektus, priskirtus valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektams, sąrašą, ginčijamame sprendime nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla poveikio aplinkai požiūriu leistina pagal parengtą PAV ataskaitą ir įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas (12 p.). Sprendimo 10.6 punkte nustatyta, kad kaip kuras jėgainėje galės būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos tuomet, jeigu jėgainė atitiks Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. tik kai bus pripažinta atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektu ir įtraukta į tokių objektų sąrašą.

79Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas šiems pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis (2014 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. XII-769 redakcija) nustato, kad atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos. Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 113 (2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 158 redakcija) 6 punktas nustato, kad objektai, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, pripažįstami valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais tik tuo atveju, jeigu šie objektai atitinka visus šio aprašo 5.1–5.5 papunkčiuose nustatytus kriterijus: objektai, kuriuose tvarkomos arba planuojamos tvarkyti daugiau negu vieno komunalinių atliekų tvarkymo regiono komunalinės atliekos; objektai, kuriuos kiekvienos iš ketinančių steigti įmonių ne mažiau kaip 51 procentas akcijų ir tokių akcijų suteikiamų balsavimo teisių priklauso Lietuvos valstybei arba valstybės valdomai bendrovei; objektai, kuriuose po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos naudojamos ar planuojamos naudoti bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (kogeneracijai); objektai, kurie įgyvendina Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, tikslus ir uždavinius ir kurie yra laikytini Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programoje keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonėmis; objektai, kurie atitinka Valstybinio atliekų tvarkymo plano nuostatas, susijusias su energinę vertę turinčių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo ir perdirbti netinkamų, kaip kuro panaudojimu energijai gaminti.

80Taigi, minėtuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su perdirbti netinkamų energinę vertę turinčių komunalinių atliekų naudojimu bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (kogeneracijai), poveikio aplinkai vertinimas gali būti atliekamas tik dėl objektų, kurie yra pripažinti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais, o Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies (2014 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. XII-769 redakcija) nuostata dėl ne tik galimo, bet ir planuojamo naudoti kuro suformuluota tik dėl to, kad ji taikoma ne tik planuojamiems, bet ir jau veikiantiems atliekų tvarkymo objektams, kuriuose energijai gaminti kaip kuras jau yra naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, kuriems Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 113 (2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 158 redakcija) 5.1–5.2 papunkčiuose nustatyti reikalavimai netaikomi (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 113 „Dėl Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos“ (2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 158 redakcija) 2.2 p.).

81Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas taip pat nenustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su perdirbti netinkamų energinę vertę turinčių komunalinių atliekų naudojimu bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (kogeneracijai), poveikio aplinkai vertinimas gali būti atliekamas tik dėl objektų, kurie yra pripažinti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais. Be to, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, UAB „Fortum Heat Lietuva“ planuojamos vykdyti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas buvo pradėtas gerokai anksčiau nei įsigaliojo Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies redakcija (2014 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. XII-769 redakcija, taikoma nuo 2014 m. sausio 23 d.), pagal kurią tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, todėl aiškinimas, kad planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su perdirbti netinkamų energinę vertę turinčių komunalinių atliekų naudojimu bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (kogeneracijai), poveikio aplinkai vertinimas gali būti atliekamas tik dėl objektų, kurie yra pripažinti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais, reikštų retrospektyvinį įstatymo galiojimą, kas šiuo atveju įstatyme nėra nei numatyta, nei, atsižvelgiant į tai, kad tokioje procedūroje sprendžiama ne dėl leidimo vykdyti ūkinę veiklą išdavimo, o tik ar ji leistina / neleistina pasirinktoje vietoje, objektyviai pateisinama.

82Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad planuojama kogeneracinė jėgainė (jos įrenginiai) priskirtina bendrojo atliekų deginimo įrenginiams, kuriems, priešingai nei teigia pareiškėjai, gali būti nustatyta ne tik 500 m, bet mažesnė sanitarinės apsaugos zona: nors Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) išskiriami bendro atliekų deginimo įrenginiai (stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti) ir atliekų deginimo įrenginiai (stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama), kaip matyti iš šių reikalavimų, taip pat aptartų Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies bei 20 straipsnio nuostatų, abiem minėtų įrenginių grupėms taikomi atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, susiję su tokio pobūdžio (atliekų tvarkymo) veiklos vykdymu.

83Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 24 straipsnio (2007 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. X-1150 redakcija), reglamentuojančio sanitarinės apsaugos zonas, 1 dalis nustatė, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. VSPĮ 24 straipsnio 2 dalis nustatė, kad ūkinės komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė. Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti tikslinami (didinami arba mažinami).

84Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos VSPĮ 24 straipsnis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-408 redakcija), reglamentuojantis sanitarinės apsaugos zonas, pagal kurio nuostatas asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu (VSPĮ 24 str. 1 d.). Ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti (VSPĮ 24 str. 2 d.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai (VSPĮ 24 str. 3 d.).

85Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1610 1.3. papunkčiu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, įgaliojo Sveikatos apsaugos ministeriją parengti ir suderinus su suinteresuotomis institucijomis iki 2002 m. gruodžio 31 d. patvirtinti ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus. Vykdydamas šį pavedimą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 1 punktu patvirtino Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles (toliau – SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklės), o 2 punktu (2009 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1052 redakcija) nustatė, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, šiame teisės akte nurodytiems ūkinės veiklos objektams (rūšims).

86Ginčui reikšmingos redakcijos (galiojusios nuo 2011 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. vasario 15 d., t. y. PAV ataskaitos rengimo ir pateikimo vertinti metu) SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklės numatė du SAZ ribų nustatymo būdus: atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis; pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius (SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6–6.2 p.). SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių priedo, kuriame nurodyti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, 28.1 punkte (2011 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. V-360 redakcija) numatytas atliekų tvarkymo objektas: atliekų deginimo įmonė; taršos rūšis – cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai; sanitarinė apsaugos zona (m) – 500 m.

87Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, galima teigti, jog SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių priedo 28.1 punkte (2011 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. V-360 redakcija) numatytas atliekų deginimo įmonės sanitarinės apsaugos zonos ribų dydis – 500 m – taikomas tik kai nėra atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, todėl pareiškėjų teiginiai, kad jis (SAZ ribų dydis) negali būti nustatytas mažesnis, nėra pagrįsti.

88Kadangi, atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nebuvo nustatyta, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos atsirasianti cheminė, fizikinė ar biologinė tarša ir kvapai siūlomos nustatyti sanitarinės apsaugos zonos ribose (55 525 kv. m) viršys ribines taršos vertes (per tam tikrą laiką iš taršos objekto (objektų grupės), šaltinio (šaltinių visumos) išmetamų teršalų kiekius, kurie, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, neviršija DLK (ribinių medžiagos koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje verčių, kurios, veikdamos žmogų periodiškai arba visą gyvenimą, nesukelia kenksmingo poveikio jo sveikatai, įskaitant pasekmes palikuonims) (nuo 2011 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. vasario 15 d. galiojusios redakcijos SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklių 4.3 ir 4.10 p.), tokios sanitarinės apsaugos zonos ribos galėjo būti siūlomos nustatyti. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime cituota SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklų 3 punkto (2014 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. V-231 redakcija) nuostata, kad SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių, galioja nuo 2014 m. vasario 15 d., ankstesnės redakcijos SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklėse (galiojusiose nuo 2011 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. vasario 15 d.) reikalavimai SAZ riboms, kaip matyti iš jų 1, 4.3, 4.10-4.11, 4.13, 37 punktų nuostatų, buvo iš esmės analogiški.

89Dėl planuojamos veiklos negalimumo pasirinktoje vietoje

90Nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1910 redakcija) nustatė, kad laisvojoje ekonominėje zonoje įmonėms draudžiama kapitalo investavimo ir veiklos sritis yra plastiko ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas. Rengiant Kauno KJSV PAV ataskaitą, į minėtą nuostatą, laisvojoje ekonominėje zonoje įmonėms imperatyviai draudžiančią plastiko ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų deginimą, yra atsižvelgta: šios PAV ataskaitos 2.6.3 skyriuje pavadinimu Kogeneracinės jėgainės planuojamas naudoti kuras, apibūdinant vieną iš pagrindinių kuro rūšių – netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias atliekas, nurodyta, kad „<... Atsižvelgiant į tai, kad šiame planuojamos ūkinės veiklos etape tiksliai apibrėžti atliekų kodus yra sudėtinga, 2.10 lentelėje pateikiamas netinkamų perdirbti nepavojingų atliekų bei gamybos nepavojingų atliekų preliminarus detalizavimas, nurodant preliminarią atliekų klasifikaciją pagal atliekų sąrašo poskyrius. Lentelėje 2.10 nurodytiems atliekų sąrašo poskyriams pagal atliekų kodus priskirtinos pavojingos atliekos ir plastikai nebus naudojami energijai gauti. Netinkamų perdirbti nepavojingų komunalinių atliekų ir gamybos nepavojingų atliekų tikslūs kodai bus nurodyti Paraiškoje taršos ir integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui gauti. Taipogi atliekų kodai / pavadinimai bus tikslinami Kauno kogeneracinei jėgainei pradėjus veiklą, atsižvelgiant į realiai atvežamų atliekų rūšį ir kilmę. ...>“ (I t., b. l. 54–55; Kauno KJSV PAV ataskaitos 82–83 lapai). Prie lentelės 2.10 taip pat pažymėta, kad „nurodytiems atliekų sąrašo poskyriams pagal atliekų kodus priskirtinos pavojingos atliekos ar plastikai nebus naudojami Kauno kogeneracinėje jėgainėje energijai gauti (I t., b. l. 55; Kauno KJSV PAV ataskaitos 84 lapas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teiginiai, kad jėgainėje neišvengiamai bus naudojama kuro rūšis, į kurio sudėtį įeina plastikas, yra paremti tik prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai atmetė, pažymėjęs, kad į ginčijamame sprendime nustatytus imperatyvius reikalavimus turės būti atsižvelgta išduodant TIPK leidimus, o pareiškėjų argumentai, neva neaišku, kaip bus kontroliuojama, kad nebūtų deginamas plastikas, nevertintini, nes poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu yra aiškiai nustatytas draudimas jėgainėje deginti plastiką, o kaip šio draudimo yra laikomasi turės būti kontroliuojama veiklos vykdymo metu.

91Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-940 redakcija) nustato, kad laisvojoje ekonominėje zonoje įmonėms draudžiama kapitalo investavimo ir veiklos sritis yra aplinkai pavojingų medžiagų gamyba, deginimas, t. y. nebeliko tiesiogiai įtvirtinto draudimo laisvojoje ekonominėje zonoje įmonėms gaminti ir deginti būtent plastikus, nėra svarbi, todėl su ja susiję proceso šalių argumentai nėra aptarinėjami: planuojamos veiklos Jėgainės poveikio aplinkai vertinimas atliktas aiškiai ir nedviprasmiškai, atsižvelgiant į Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1910 redakcija) nuostatą, išskiriant, kad plastikai ir kitos pavojingos atliekos nebus naudojami Kauno kogeneracinėje jėgainėje energijai gauti.

92Taip pat nepagrįsti pareiškėjo Amalių bendruomenės cento apeliacinio skundo teiginiai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos poveikiu Kauno vaikų globos „Atžalynas“ auklėtiniams: viena vertus, kaip pagrįstai nurodoma trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Fortum Heat Lietuva“ atsiliepime į skundus, Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362, kaip numato jos 3 punktas (2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. V-1177 redakcija), nustatyta didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija taikoma gyvenamųjų patalpų, taip pat visuomeninių pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo vaikų švietimo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui; kita vertus, pareiškėjas, lygindamas šios higienos normos priede nurodytus didžiausios leidžiamos cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijos gyvenamosios patalpos ore dydžius su Kauno kogeneracinės jėgainės aplinkos oro taršos prognozėje nurodytais cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijos dydžiais, nevertina, kad higienos normos priede didžiausios cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijos dydis nurodytas mg/m3, o Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir veiklos PAV ataskaitoje – µg/m3 arba mg/Nm3 (I t., b. l. 75, 78; Kauno KJSV PAV ataskaitos 164, 175, 177 lapai) t. y. čia arba cheminės medžiagos kiekis kubiniame metre nurodytas mažesnis (µg) nei higienos normoje (mg), arba cheminės medžiagos kiekis nurodytas kaip ir higienos normoje (mg), tačiau skiriasi tūris (m3 arba Nm3), todėl tokio lyginimo išvados yra nepagrįstos ir dėl šios priežasties.

93Dėl duomenų, naudotų modeliuojant galimą taršą, nepakankamumo ir netinkamumo, bei argumentų dėl paviršinių nuotekų surinkimo ir tvarkymo neišnagrinėjimo

94Pareiškėjų apeliacinių skundų teiginiai, kad Kauno KJSV PAV ataskaitoje nėra pateikta duomenų apie kuro sudėtį modeliuojant teršalų kiekius, nėra pagrįsti: Kauno KJSV PAV nagrinėtos alternatyvos, susijusios su jėgainėje galimų naudoti netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčių atliekų naudojimu: deginant atliekas, teikiamas naudojant mechaninį-biologinį komunalinių atliekų apdorojimo įrenginį (toliau – ir MBA įrenginys) bei jo (MBA įrenginio) nenaudojant. Naudojant MBA įrenginį: kai jėgainės galingumas 100 MW, planuojamas metinis energijos kiekis 810 GWh, kuro sudėtį sudaro medienos atliekos, biokuras – 36 000 t, durpės – 8 000 t, netinkamos perdirbti atliekos – 198 000 t; kai jėgainės galingumas 85 MW, planuojamas metinis energijos kiekis 650 GWh, kuro sudėtį sudaro medienos atliekos, biokuras – 34 000 t, durpės – 8 000 t, netinkamos perdirbti atliekos – 162 000 t (I t., b. l. 56; Kauno KJSV PAV ataskaitos 86 lapas, 2.11 lentelė). Nenaudojant MBA įrenginio: kai jėgainės galingumas 100 MW, planuojamas metinis energijos kiekis 810 GWh, kuro sudėtį sudaro medienos atliekos, biokuras – 72 000 t, durpės – 8 000 t, netinkamos perdirbti atliekos – 240 000 t; kai jėgainės galingumas 85 MW, planuojamas metinis energijos kiekis 650 GWh, kuro sudėtį sudaro medienos atliekos, biokuras – 49 000 t, durpės – 8 000 t, netinkamos perdirbti atliekos – 204 000 t (I t., b. l. 56; Kauno KJSV PAV ataskaitos 87 lapas, 2.12 lentelė). PAV nurodyta, kad joje planuojamos ūkinės veiklos vertinimai (aplinkos orui, akustinio triukšmo ir kt.) atlikti pagal jėgainės maksimalios apkrovos variantą (nenaudojant MBA įrenginio), o realiai veikiančiame objekte (naudojant MBA įrenginį) atlikti vertinimai charakterizuos tik teoriškai galimas, pačias nepalankiausias (ribines) Kauno kogeneracinės jėgainės veiklos sąlygas (I t., b. l. 56; Kauno KJSV PAV ataskaitos 86 lapas, 2.11 lentelė), tai pažymėta ir aptariant poveikį aplinkos orui eksploatacijos metu (I t., b. l. 73–74; Kauno KJSV PAV ataskaitos 157–158 lapas). Be to, kad planuojamos ūkinės veiklos taršos vertinimai atlikti pagal jėgainės maksimalios apkrovos variantą ir blogiausią kuro sudėtį, pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė UAB „Sweco Lietuva“ atstovas, PAV atskaitoje, aptariant įrenginio paleidimą / derinimą, nurodyta, kad paleidimo / derinimo darbų metu momentinis kuro sunaudojimas gali siekti 100 proc. įrenginio pajėgumo, naudojamo kuro santykis (biokuro / atliekų) gali svyruoti nuo 0 iki 100 proc., tačiau aplinkos tarša neviršys Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose nustatytų ribinių verčių (I t., b. l. 73; Kauno KJSV PAV ataskaitos 157–158 lapas). Pažymėtina, kad nors PAV ataskaitos 4.12 lentelėje nurodyti teršalų sklaidos modeliavimo, atlikto programų paketu ISC-AERMOD View, AERMOD matematiniu modeliu, įvesties parametrai (I t., b. l. 77; Kauno KJSV PAV ataskaitos 170–171 lapas), tame tarpe – teršalų (amoniako, anglies monoksido, gyvsidabrio ir kt.) kiekiai (g/s), pareiškėjai nenurodė ir nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kurie leistų suabejoti teršalų, panaudotų modeliuojant jų sklaidą matematiniu moduliu, kiekio pagrįstumu, nors, pažymėtina, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose taikomos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2011): kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės taikymas nereiškia reikalavimo iš pareiškėjo neprotingų įrodymų atsakovo sprendimų neteisėtumui ir nepagrįstumui įrodyti (žr., pvz., 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011). Paprastai specialistų parengtoje PAV ataskaitoje pateikiami teiginiai, moduliavimai ir skaičiavimai, atlikti naudojant specialiai tam pritaikytas programas. Šalis, siekianti nuginčyti, paneigti minėtus duomenis, skaičiavimų rezultatus, turi tai pagrįsti ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, duomenimis, skaičiavimais, tyrimais, kurie teismui leistų objektyviai suabejoti atskaitoje esančiais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2011).

95Taip pat, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad foniniam oro užterštumui nustatyti naudoti netinkami duomenys: bylai reikšmingos redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad: planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjai, teisės aktų nustatyta tvarka atlikdami planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimą, taiko jų pačių pasirinktą teršalų sklaidos skaičiavimo modelį ir įvertina vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, foninio aplinkos oro užterštumo ir meteorologinius duomenis; teršalų sklaidos skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintas Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas; Aplinkos apsaugos agentūrai pavedė iki 2008 m. birželio 30 d. parengti ir patvirtinti Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijas, o iki 2008 m. gruodžio 30 d. – Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas. Į Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2012 m. vasario 1 d.), rekomenduojamų modelių ūkio subjektų poveikiui aplinkos oro kokybei vertinti tarpą patenka ISC-AERMOD View (Kanada) modelis. Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijos, patvirtintos Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.), nustato ne tik foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimą ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti, taikant teršalų sklaidos skaičiavimo modelius, bet ir meteorologinių duomenų naudojimą, taikant tokius modelius: šių rekomendacijų 3–11 punktuose reglamentuotas foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti, taikant teršalų sklaidos skaičiavimo modelius, eiliškumas bei šių duomenų gavimo būdai, 12–13 punktuose – meteorologinių duomenų naudojimas, taikant teršalų sklaidos skaičiavimo modelius. Rekomendacijos 12 punktas nustatė, kad projektų rengėjai planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti, taikant teršalų sklaidos skaičiavimo modelius, naudoja vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, meteorologinius duomenis, pateiktus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos arba meteorologinę informaciją, oficialiai pateiktą modelio kūrėjo arba autorizuoto tiekėjo ir parengtą pagal teršalų sklaidos skaičiavimo modelio reikalavimus. Skaičiavimams naudojami penkerių metų meteorologiniai duomenys. Jeigu penkerių metų meteorologinių duomenų nėra, turi būti naudojami mažiausiai vienerių metų duomenys. Šios rekomendacijos 13 punktas nustatė, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos arba teršalų sklaidos skaičiavimo modelių kūrėjų arba autorizuotų tiekėjų oficialiai pateiktus vietovės meteorologinius duomenis galima taikyti 5 metus, tačiau turi būti naudojami ne senesni kaip 9 metų duomenys. Taigi, nors pareiškėjo Amalių bendruomenės centro apeliaciniame skunde nurodoma UAB „Sweco Lietuva“ naudojus netinkamus duomenis foniniam oro užterštumui nustatyti, iš tikrųjų teigiama naudojus netinkamus (t. y. senesnius nei 9 metų) meteorologinius duomenis. Nors, įvertinus tai, kad teršalų sklaidos modeliavimui, 2013 metais atliktam programų paketu ISC-AERMOD View, AERMOD matematiniu modeliu, naudoti šio modelio kūrėjų pateikti 2003–2007 metų vietovės meteorologiniai duomenys (I t., b. l. 77; Kauno KJSV PAV ataskaitos 170–172 lapas), 2003 metų meteorologiniai duomenys buvo senesni nei 9 metų, tai vertintina kaip pakankamai formalus Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijos, patvirtintos Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112, pažeidimas, negalintis daryti reikšmingos įtakos modeliavimo rezultatams: viena vertus, kaip numato Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas apima ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos parengimą, kuri šiuo atveju rengta dar 2012 metais (I t., b. l. 37; Kauno KJSV PAV ataskaitos 10 lapas); kita vertus, šiems skaičiavimams svarbūs ne konkrečių, o tam tikro kiekio metų aktualūs vietovės meteorologiniai duomenys: penkerių metų meteorologinių duomenų naudojimu skaičiavimams atlikti yra siekiama pašalinti atsitiktinių meteorologinių reiškinių (anomalijų ir pan.) įtaką rezultatams.

96Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo Asociacijos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo klausimo, susijusio su paviršinių nuotekų surinkimu ir tvarkymu objekte, kuriame bus vykdoma planuojama ūkinė veikla: kaip pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, paviršinių nuotekų surinkimas ir tvarkymas yra aptartas PAV ataskaitos 2.8 skyriuje, nurodant, kad išvalytos paviršinės nuotekos bus išleidžiamos į šalia jėgainės sklypo esantį ištiesintą melioracinį griovį, kurį UAB „Kauno vandenys“ eksploatuoja kaip lietaus nuotekų tinklus (I t., b. l. 60; Kauno KJSV PAV ataskaitos 102 lapas). Be to, paviršinių (lietaus) nuotekų susidarymas, taip pat galimybė juos tinkamai tvarkyti aptarta ir pagrįsta PAV ataskaitos 3 skyriuje „Poveikis vandeniui“ (I t., b. l. 71–73; Kauno KJSV PAV ataskaitos 148–155 lapas). Pažymėtina, kad UAB „Sweco Lietuva“ Kauno KJSV PAV ataskaitos viešo aptarimo su visuomene metu pateikė duomenis apie šalia sklypo esantį ištiesintą melioracinį griovį (I t., b. l. 67; Kauno KJSV PAV ataskaitos 130 lapas), tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad šis melioracijos griovys galimai susisiekia su Girstupio upeliu, kuris yra Nemuno intakas, tėra faktiniais duomenimis nepagrįstas spėjimas, kurį paneigia atsakovo pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro ir vietovės žemėlapių (III t., b. l. 109–113).

97Dėl teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, pažeidimo

98Dėl pareiškėjo Asociacijos apeliacinio skundo teiginio, jog į kai kuriuos pareiškėjo prašymus ir pasiūlymus arba nebuvo reaguojama arba atsakyta tik formaliai, pažymėtina, jog visi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo metu, iki atsakinga institucija priima sprendimą, turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus jų kompetencijos klausimais, raštu pateikdami informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras (PAVĮ 9 str. 8 d.). Visuomenė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai (PAVĮ 6 str. 5 d., Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370, 31 p. (2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. D1-654 redakcija)). Argumentuoti suinteresuotos visuomenės pasiūlymai PAV dokumentų rengėjo turi būti įvertinti ir šis įvertinimas kartu su PAV ataskaita pateiktas atsakingai institucijai (PAVĮ 9 str. 6 d.). Iš byloje esančios medžiagos ir viešai skelbiamų duomenų (http://www.fortum.com/countries/lt/c-f-about/c-investicijos/c-investicijos-kns-projektas/c-investicijos-kns-projektas-pav-ataskaita/c-investicijos-kns-projektas-pav-ataskaita-pav programa/Pages/default.aspx) matyti, kad PAV procedūrų vykdymo metu pareiškėjai ne kartą naudojosi minėtomis teisėmis ir teikė pastabas, pasiūlymus, reikalavimus, kurie buvo registruojami, į juos buvo atsakoma, todėl nebuvo ir nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų nuostatų dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procese pažeidimo, juo labiau kad, kaip nustatyta ir ginčo teisminio nagrinėjimo metu, ginčijamu sprendimu patvirtintoje Kauno KJSV PAV ataskaitoje iš esmės į visus motyvuotus pareiškėjo Asociacijos keliamus klausimus yra atsakyta.

99Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs bei taikęs materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

100Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

101pareiškėjų Amalių bendruomenės centro ir Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ apeliacinius skundus atmesti.

102Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

103Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
...
4. Pareiškėjas Piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė“ (toliau... 5. Paaiškino, kad į teismą kreipiasi vadovaudamasis Planuojamos ūkinės... 6. Pareiškėjas Amalių bendruomenės centras (toliau – ir Centras) kreipėsi... 7. (IV t., b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2014... 8. Centras nurodė, kad į teismą kreipiasi vadovaudamasis PAVĮ 15 straipsnio 1... 9. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimuose į pareiškėjų skundus... 10. Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime aiškiai nustatyta, kad Kauno... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose į... 12. Pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo 10 punkte yra aiškiai nurodyta, jog kaip... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fortum Heat Lietuva“ atsiliepimuose į... 14. Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus iš esmės nurodė tuos pačius... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno visuomenės sveikatos centras atsiliepime... 16. Atsiliepime pažymėjo, kad ataskaitoje buvo įvertinti reikšmingi veiksniai,... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu (V... 19. Teismas nustatė, kad byloje ginčas keliamas dėl Agentūros 2014 m.... 20. Pareiškėjai PAV procese dalyvauja kaip suinteresuota visuomenė. Teismas... 21. Teismas vadovavosi PAVĮ 3 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalies 1–3... 22. Visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos PAV procesą ir jos... 23. Pareiškėjų nuomone, atsakovas turėjo priimti neigiamą sprendimą, nes tai... 24. Vienas iš esminių skundų argumentų buvo tai, kad, priimant ginčijamą... 25. Pareiškėjai taip pat teigė, kad yra pažeistos ginčijamo sprendimo... 26. Skunduose taip pat teigiama, kad nepagrįstai buvo nustatyta tik 50 m SAZ, nes... 27. Visiškai nepagrįsti Asociacijos argumentai, kad nėra aišku, kaip bus... 28. Teismo vertinimu, nepagrįsti Centro argumentai, kad PAV ataskaitoje nebuvo... 29. Nepagrįsti buvo ir Centro skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad... 30. Agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 patvirtintose... 31. Kaip nustatyta, į aplinką išmetamų teršalų kiekis neviršys nustatytų... 32. UAB „Sweco Lietuva“ pažymėjo, kad pagal Kauno rajono savivaldybės... 33. Visiškai nepagrįsti argumentai, kad ginčijamas sprendimas negalėjo būti... 34. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo... 35. Pareiškėjas Amalių bendruomenės centras apeliaciniu skundu (VI t., b. l.... 36. Mano, jog teismas nepagrįstai išaiškino, kad bendrojo atliekų deginimo... 37. Su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jėgainės eksploatavimas galės... 38. Teismo buvo konstatuota, kad jėgainės kuro sudėtis yra aiški, tačiau... 39. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms,... 40. PAV ataskaitos 221 punkte yra pateikta tik vieno teršalo – azoto dioksido... 41. Pareiškėjas Piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė“... 42. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis draudžia planuoti naudoti... 43. Teismas netinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias... 44. Teismas visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino Asociacijos argumentų... 45. Teismas visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino Asociacijos argumentų... 46. Teismas taip pat tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino Asociacijos argumentų... 47. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fortum Heat Lietuva“ atsiliepime į... 48. Teigia, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies prasmė turi... 49. Nesutinka, jog dėl to, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ akcijas valdo privati... 50. Tvirtina, kad pagal SAZ Taisykles SAZ ribos gali būti nustatomos dviem... 51. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas įrodinėjo tai, jog skundžiamais... 52. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Agentūrai priimant sprendimą... 53. Teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, jog viešo visuomenės... 54. Pažymi, jog teismas rėmėsi ne tik tuo, jog bendrojo atliekų deginimo... 55. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog poveikio aplinkai vertinimo... 56. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, PAV ataskaitoje yra nurodyta,... 57. Pažymi, kad naudoti meteorologiniai duomenys atitinka Rekomendacijų 13 punkte... 58. PAV ataskaitos 11 grafiniame priede pateikta Kauno vaikų globos namų... 59. Pažymi, kad Kauno visuomenės sveikatos centras pritarė PAV ataskaitai ir... 60. Atsakovas Agentūra atsiliepime į Asociacijos apeliacinį skundą (VI t., b.... 61. Sprendimo 10.6 papunktyje nurodyta, kad kaip kuras galės būti naudojamos po... 62. Agentūra, pagal kompetenciją vertindama galimą planuojamos ūkinės veiklos... 63. Agentūra įvertino ir priėmė Sprendimą, atsižvelgusi ir į tai, kad PAV... 64. Agentūra išnagrinėjo PAV ataskaitą ir priėmė Sprendimą, įvertinusi tai,... 65. Pareiškėjo atstovo teiginiai, kad į pareiškėjo prašymus „arba iš viso... 66. Atsakovas Agentūra atsiliepime į Centro apeliacinį skundą (VI t., b. l.... 67. Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į Asociacijos apeliacinį skundą,... 68. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai... 69. Agentūra įvertino, kad pateikti 2003–2007 metų meteorologiniai duomenys... 70. Agentūra pagal kompetenciją vertindama galimą planuojamos ūkinės veiklos... 71. Teisėjų kolegija... 72. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m.... 73. Pareiškėjams apskundus šiuos sprendimus, Vilniaus apygardos administracinis... 74. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pabrėždamas teismo sprendimo motyvavimo... 75. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria... 76. Poveikio aplinkai, t. y. numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastis yra... 77. Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su Atliekų tvarkymo įstatymo... 78. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors UAB „Fortum Heat Lietuva“... 79. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas šiems pirmosios... 80. Taigi, minėtuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad planuojamos ūkinės... 81. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas taip pat... 82. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 83. Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos... 84. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos VSPĮ 24 straipsnis (2013... 85. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1610 1.3.... 86. Ginčui reikšmingos redakcijos (galiojusios nuo 2011 m. balandžio 17 d. iki... 87. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, galima teigti, jog SAZ... 88. Kadangi, atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nebuvo nustatyta,... 89. Dėl planuojamos veiklos negalimumo pasirinktoje vietoje... 90. Nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos... 91. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančios... 92. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo Amalių bendruomenės cento apeliacinio... 93. Dėl duomenų, naudotų modeliuojant galimą taršą, nepakankamumo ir... 94. Pareiškėjų apeliacinių skundų teiginiai, kad Kauno KJSV PAV ataskaitoje... 95. Taip pat, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad foniniam oro... 96. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo Asociacijos apeliacinio skundo... 97. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės dalyvavimą poveikio... 98. Dėl pareiškėjo Asociacijos apeliacinio skundo teiginio, jog į kai kuriuos... 99. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 100. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 101. pareiškėjų Amalių bendruomenės centro ir Piliečių teisių gynimo... 102. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą... 103. Nutartis neskundžiama....