Byla 2-464/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. P. , M. P. , A. I. ir R. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2442-44/2007 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Alsa“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir pagal atsakovų A. P. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsa“ priešieškinį A. L. , D. L. , M. L. ir G. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. P. ir UAB „Alsa“ dėl 0.1004 ha žemės sklypo, ( - ), ir gyvenamojo namo, ( - ), pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo.

4Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko ir padavė priešieškinį A. L. , D. L. , M. L. , G. L. dėl iškeldinimo iš minėto žemės sklypo ir gyvenamojo namo.

5Pareiškėjai R. P. , M. P. , A. I. ir R. I. 2007 m. gegužės 28 d. kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą, prašydami įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais; patvirtinti jų žemės sklypo, ( - ), ir ginčo žemės sklypo, ( - ), amalgamacijos planą; taip pat įpareigoti sklypų savininkus lygiomis dalimis atlyginti riboženklių pastatymo išlaidas. Nurodė, kad jie 2006 m. pabaigoje įsigijo žemės sklypą, ( - ), ir tokiu būdu tapo bylos šalių kaimynais. Ginčo gyvenamasis namas statybos metu išsidėstė ant gretimo žemės sklypo (buvusio) savininko žemės, todėl iškilo būtinybė atlikti amalgamaciją bei suformuoti naujus žemės sklypus su pakitusia vidine riba. Nors atsakovas A. P. sutinka pakoreguoti žemės sklypų ribas, tačiau to nesutinka padaryti ieškovas A. L. Be to, A. L. prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštavo ginčo žemės sklypą, o Žemės įstatymas draudžia amalgamacijos būdu pertvarkyti tokius žemės sklypus. Pareiškėjų nuomone, šį padėtis varžo jų teisę laisvai disponuoti įsigytu turtu.

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 1 d. nutartimi prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis atmetė, o prašymą dėl amalgamacijos plano patvirtinimo atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad būsimas teismo sprendimas neturės jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, nes amalgamacijos plano tvirtinimas per se nepaneigtų hipotetinės galimybės kartu patenkinti ieškinį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ar priešieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo.

7Teismas taip pat nurodė, jog specialiojo plano sprendinius dėl dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamacijos tvirtina apskrities viršininkas (LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/ D1-513 patvirtintų „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ 51.4. p.). Žemės įstatymo 30 straipsnio devintoji dalis draudžia amalgamacijos būdu pertvarkyti ne tik areštuotus žemės sklypus, bet apskritai bet kokius teisminio ginčo objektu esančius žemės sklypus, o specialiojo plano sprendiniai negali prieštarauti aukštesnės juridinės galios teisės aktams (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d.). Teismas konstatavo, jog nagrinėjama civilinė byla neužbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl lieka neaišku, kam nuosavybės teise priklauso kvestionuojamas žemės sklypas, tai yra neaiškus konkretaus žemės sklypo savininkas. Dėl to teismas sprendė, kad reikalavimas patvirtinti amalgamacijos planą nenagrinėtinas teisme (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, jog jei pareiškėjai nesutinka su apskrities viršininko sprendimu atsisakyti tvirtinti amalgamacijos planą, jie įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis su skundu į specializuotos kompetencijos - Vilniaus apygardos administracinį - teismą (Konstitucijos 111 str. 2 d.)(CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

8Atskiruoju skundu pareiškėjai R. P. , M. P. , A. I. ir R. I. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir patvirtinti žemės sklypo, ( - ), ribą su ginčo žemės sklypu, ( - ), tam, kad pareiškėjai galėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo, bei įpareigoti sklypų savininkus lygiomis dalimis atlyginti riboženklių pastatymo išlaidas. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Nepagrįstas teismo teiginys, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio devintoji dalis draudžia amalgamacijos būdu pertvarkyti ne tik areštuotus žemės sklypus, bet apskritai bet kokius teisminio ginčo objektu esančius žemės sklypus, o specialiojo plano sprendiniai negali prieštarauti aukštesnės juridinės galios teisės aktams. Nagrinėjamu atveju amalgamacijos planas yra patvirtintas apskrities viršininko įsakymu, priimtu anksčiau, nei prasidėjo teisminiai ginčai tarp ieškovo bei atsakovų. Šis įsakymas yra teisėtas, nes jo priėmimo metu žemės sklypas nebuvo jokių teisminių ginčų objektu, nebuvo areštuotas ir minėto įsakymo sprendimai neprieštaravo jokiems aukštesniems teisės aktams. Šio įsakymo 2 punkte nurodyta, kad apskrities viršininkas įpareigoja patikslinti nekilnojamojo turto registro duomenis VĮ Registrų centre. Ieškovas ignoruoja bet kokias sklypų ribas, todėl pareiškėjai kreipėsi į atitinkamas institucijas, o tada paaiškėjo, kad yra kliūtis užbaigti amalgamacijos procedūrą – ginčo žemės sklypo areštas. Dėl to šios procedūros užbaigimui reikalingas teismo sprendimas.
  2. Nepagrįstas teismo teiginys, jog neaiškus ginčo žemės sklypo savininkas. Turto areštas pasireiškia laikinu skolininko nuosavybės teisės areštuojamo turto atžvilgiu apsunkinimu, todėl akivaizdu, jog ginčo žemės sklypo savininkas yra A. P. , kol teismas nenusprendžia kitaip.
  3. Nepagrįsta teismo išvada, jog reikalavimas patvirtinti planą nenagrinėtinas teisme. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio trečiąją dalį, atlikus žemės sklypų amalgamaciją, yra sudaroma notariškai patvirtinama sutartis, kuri kartu su suformuotu sklypu yra registruojama VĮ Registrų centre. Tačiau pareiškėjai negali patvirtinti nei tokios notarinės sutarties, nei įregistruoti dokumentų VĮ Registrų centre, nes šioje byloje yra areštuotas ginčo žemės sklypas. Be to, pagal CK 4.45 straipsnį, jei sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Šioje byloje ieškovas reikalauja patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią jis įgytų nuosavybės teisę į ginčo sklypą. Tokiu būdu formuojamas prejudicinis faktas, kad ieškovas valdys sklypą pagal tas ribas, koks sklypas yra areštuotas ieškiniui užtikrinti. Tuo tarpu pareiškėjai notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą pagal tas ribas, kurios nurodytos apskrities viršininko patvirtintame amalgamacijos plane. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad šis ginčas spręstinas tik teisme ir būtent šioje byloje. Be to, teismas pažeidžia teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo bei kooperacijos principus.
  4. Teismas neįsigilino į prašymo esmę ir neperžiūrėjo pridedamų dokumentų. Specialus planas dėl dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamacijos yra patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 2.3-4665-412, su kuriuo pareiškėjai sutinka ir jo neginčija. Tačiau dėl ginčo žemės sklypo arešto pareiškėjai negali užbaigti procedūros, tai yra patikslinti nekilnojamojo turto registro duomenų VĮ Registrų centre. Nepatikslinus žemės sklypo ribos, visi riboženkliai, tikėtina, yra išrauti ieškovo, be to, jis šiuo metu savivaliauja vis didesniame pareiškėjų sklypo plote: sodina augalus, kloja trinkeles ir pan.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. L. prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjai nuosavybėn įsigijo žemės sklypus tokios formos ir būklės, kokie jie buvo ir šiuo metu yra įregistruoti VĮ Rregistrų centre, ir kurių planai ieškovo buvo pateikti šioje civilinėje byloje. Pareiškėjų nurodytas sandoris dėl sklypų amalgamacijos viešame registre nėra įregistruotas, todėl, ieškovo nuomone, šio sandorio šalys ir jų teisių perėmėjai šio fakto negali naudoti prieš trečiuosius asmenis, tai yra prieš ieškovą. Pareiškėjai neturi reikalavimo teisės šioje byloje. Be to, jei ir būtų pagrindo teigti, kad pareiškėjų teisės, susijusios su jų įsigytų žemės sklypo ribų nustatymu, yra pažeistos, tai šis klausimas galėtų būti sprendžiamas nebent po to (kitoje byloje), kai bus išspręstas nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo ir atsakovų dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą bei gyvenamąjį namą šioje byloje. Būsimas teismo sprendimas šioje byloje neturi ir negali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, nes šioje byloje nagrinėjami visai kiti klausimai.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

12Kaip minėta, ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. P. ir UAB „Alsa“ dėl žemės sklypo, ( - ), ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari šio turto pirkimo-pardavimo sutartis bei susitarimas, kuriais atsakovai įsipareigojo ieškovui parduoti minėtą turtą, turtas buvo perduotas ieškovui valdyti, ieškovas sumokėjo didžiąją kainos dalį, tačiau suėjus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, atsakovai atsisakė parduoti turtą ir, ieškovo nuomone, jis įgijo teisę reikalauti patvirtinti žemės sklypo bei gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą (CK 6.309 str.). Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, padavė priešieškinį A. L., D. L., M. L., G. L. dėl iškeldinimo iš minėto žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Taigi iš esmės ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, ( - ), ir gyvenamąjį namą.

13Tuo tarpu pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais. Pareiškėjų reikalavimai: patvirtinti jų žemės sklypo, ( - ), ir ginčo žemės sklypo, ( - ), amalgamacijos planą; bei įpareigoti sklypų savininkus lygiomis dalimis atlyginti riboženklių pastatymo išlaidas. Savo prašymus pareiškėjai iš esmės grindė tuo, jog dėl kilusio ginčo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo žemės sklypo arešto, pareiškėjai, esantys gretimo žemės sklypo savininkais, negali užbaigti sklypų amalgamacijos procedūros ir tai varžo jų teisę laisvai disponuoti įsigytu turtu.

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šias aplinkybes bei pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais (CPK 185, 263 str.). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra byloje dalyvaujantys asmenys, kurių interesai priešingi pirminių ginčo šalių interesams (CPK 46 str.). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi turėti su ginčo dalyku susijusį savarankišką reikalavimą jau vykstančiame procese. Iš esmės tai yra savarankiški ieškovai, kurie galėtų ginti savo teises visiškai atskirame procese, tačiau greitumo ir ginčo išnagrinėjimo teisingumo požiūriu tikslingiau visus reikalavimus išnagrinėti vienoje byloje. Iš minėtų bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjų reikalavimai neatitinka šių bruožų, iš esmės nėra susiję su ginčo objektu – nuosavybės teise į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad būsimas teismo sprendimas neturės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms: sprendžiant nagrinėjamą ginčą, žemės sklypo, kurio ( - ), bei pareiškėjams priklausančio gretimo žemės sklypo, kurio ( - ), plano tvirtinimas yra visiškai nepriklausoma problema.

15Konstatavus, jog pareiškėjai negali būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl plano tvirtinimo, įpareigojimo atlyginti riboženklių statymo išlaidas ir pan.

16Paduoti prašymus civilinėje byloje turi teisę byloje dalyvaujantys asmenys. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ir tokiais asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 str.). Tretieji asmenys į vykstantį teismo procesą yra įtraukiami teismo nutartimis. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis. Dėl to, prašymas, paduotas byloje nedalyvaujančių asmenų, negali būti priimtas.

17Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, jei pareiškėjai nesutinka su apskrities viršininko ar kitų institucijų sprendimais arba mano, jog jų teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, jie turi teisę kreiptis su skundu į kompetentingas institucijas, specializuotos kompetencijos Vilniaus apygardos administracinį teismą ar kitaip ginti savo, jų manymu, pažeistas teises bendra įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos 111 str. 2 d.)(CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina ir tai, ši nutartis neužkerta pareiškėjam kelio, išnagrinėjus bylą iš esmės bei įsiteisėjus teismo sprendimui, kelti reikalavimus dėl nuostolių, kurie atsirado dėl šio ginčo, atlyginimo.

18Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pareiškėjų atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. P. ir UAB... 4. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko ir padavė priešieškinį A. L. ,... 5. Pareiškėjai R. P. , M. P. , A. I. ir R. I. 2007 m. gegužės 28 d. kreipėsi... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 1 d. nutartimi prašymą įtraukti... 7. Teismas taip pat nurodė, jog specialiojo plano sprendinius dėl dviejų... 8. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. P. , M. P. , A. I. ir R. I. prašo minėtą... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. L. prašo skundą atmesti, o... 10. Atskirasis skundas atmestinas.... 11. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 12. Kaip minėta, ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A.... 13. Tuo tarpu pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įtraukti juos į... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 15. Konstatavus, jog pareiškėjai negali būti įtraukti į bylą trečiaisiais... 16. Paduoti prašymus civilinėje byloje turi teisę byloje dalyvaujantys asmenys.... 17. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, jei pareiškėjai... 18. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pareiškėjų atskirąjį... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu... 20. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą....