Byla I-4010-821/2016
Dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovės atstovei Nelei Zuj, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

Nustatė

2pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Informatikos ir ryšių departamentas arba Departamentas), 10 000 EUR neturtinės žalos.

3Pareiškėjas skunde nurodo, kad šiuo metu Kybartuose atlieka 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal tris nuosprendžius, t.y. 2012-10-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2012-11-21 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, bei 2013-11-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendį (b. l. 1-4). Anksčiau yra atlikęs arešto bausmę ir turi neišnykusį teistumą pagal 2009-11-06 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį. Iš viso teistas keturis kartus, lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos niekada nebuvo taikytas.

4Paaiškina, kad vieną kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal tris (2000-05-04, 2000-09-13, 2000-10-09) nuosprendžius ir 2002-02-21 teismo nutartimi nuo bausmės buvo atleistas. Teistumo išnykimo terminai pagal minėtus nuosprendžius pasibaigė 2007-02-22, todėl pagal šiuos nuosprendžius pareiškėjo atžvilgiu sąvokos „teistas“ ir „teistumas“ negali būti vartojamos, nes tai imperatyviai draudžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatos.

52014 m. spalio mėnesį Kybartų pataisos namuose rengiantis nagrinėti klausimą dėl lygtinio paleidimo paaiškėjo, kad Informatikos ir ryšių departamentas klaidingai tvarko pareiškėjo ypatinguosius asmens duomenis ir teikia Kybartų pataisos namų administracijai melagingus duomenis apie tai, kad pareiškėjas teistas 7 kartus, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. 2014-10-24 pareiškėjas kreipėsi į Departamentą prašydamas ištaisyti bei sunaikinti klaidingai tvarkomus asmens duomenis, tačiau Departamentas 2014-10-31 raštu Nr.9R-T-321 duomenis ištaisyti bei sunaikinti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į teismą. Dėl Departamento klaidingai tvarkomų ypatingųjų asmens duomenų Kybartų pataisos namų administracijai ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – ir Komisija) buvo pateikti melagingi, šmeižiantys duomenys, kurie vėliau eilę kartų buvo minimi Komisijos nutarimuose (Nr. LK-445, 2014-11-28 ir Nr. LK-109 2015-05-2), teismų nutartyse (Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartyse Nr.TS-5-305/2015 (2015-01-30) ir Nr.TS-17-305/2015 (2015-08-04), Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. lS-342-383/2015 (2015-03-02)).

6Departamento neteisėtas atsisakymas ištaisyti ir sunaikinti klaidingai tvarkomus duomenis sukėlė negatyvias pasekmes – pareiškėjas buvo apšmeižtas oficialiuose dokumentuose, o tai sukėlė neturtinę žalą. Pateikiant suinteresuotoms institucijoms melagingus duomenis buvo pažemintas jo orumas, pažeistos teisės ir teisėti lūkesčiai. Negatyvūs išgyvenimai nebuvo vienkartiniai, momentiniai ar trumpalaikiai. Dėl sąmoningo ir tyčinio neteisingo asmens duomenų tvarkymo, duomenis gaunančios institucijos (Kybartų pataisos namų administracija, Lygtinio paleidimo komisija, Vilkaviškio rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismai) ignoruodavo pareiškėjo pareiškimus dėl melagingų duomenų pateikimo, neteisingų duomenų pagrindu buvo priimami pareiškėjui aktualūs Komisijos ir teismų sprendimai. Teisių pažeidimai ir orumo žeminimas trunka iki šiol. Dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo pareiškėjas patyrė psichologinį šoką, bejėgiškumo, beteisiškumo jausmus. Patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 EUR.

7Valstybę atstovaujantis Informatikos ir ryšių departamentas atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12 16).

8Nurodo, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui (toliau – ir Registras), teismai (kaip duomenų teikėjai) teikia Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435, 43.3 punkte nurodytus duomenis bei 43.3.1.13 ir 43.3.1.21 papunkčiuose nurodytų nutarčių dėl lygtinio paleidimo kopijas, nuosprendžių bei baudžiamųjų įsakymų, priimtų išnagrinėjus baudžiamąsias bylas, kopijas. Pateiktų dokumentų duomenis Departamento valstybės tarnautojai ar darbuotojai įrašo į Registro duomenų bazę.

9Departamentas gavęs ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl tvarkomų jo duomenų ištaisymo nustatė, kad Registre tvarkomi duomenys atitinka Registro duomenų teikėjų pateiktų dokumentų duomenis. Rašte pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl 2009-11-06 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir 2012-10-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio įžanginėse dalyse nurodytų teistumų galiojimo ir išnykimo netikslumų jis turėtų kreiptis į atitinkamą nuosprendį priėmusį teismą. Pareiškėjas teismui nepateikė dokumentų, įrodančių jo kreipimąsi į nurodytus teismus dėl minėtų netikslumų, jokių teismo sprendimų šiuo klausimu Departamentas nėra gavęs.

10Atsakydamas į pareiškėjo teiginius dėl teistumo išnykimo pagal 2000-05-04, 2000-09-13 ir 2000-10-09 nuosprendžius, atsakovės atstovas pažymi, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31d. raštu Nr. 1R2-86 „Dėl teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų įvykdymo“ Departamentą informavo, jog nėra duomenų apie A. G. 2000-05-04 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1500 Lt baudos sumokėjimą, todėl atsakovės atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą, nes nėra realiai atlikęs paskirtos bausmės. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, t.y. anuliuojamas visas teistumo laikas, praėjęs nuo bausmės atlikimo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo momento ir pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo bausmės atlikimo už naują nusikalstamą veiką. Kartu prasideda ir teistumo už naują nusikalstamą veiką eiga. Tokiu atveju teistumo laikas prasideda tuo pačiu metu už abu nusikaltimus, o nuteistasis laikomas teistu už abu nusikaltimus tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Registro duomenimis, teistumo laikotarpiu pareiškėjas padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl pagal 2000-05-04 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2000-09-13 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2000-10-09 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2009-11-06 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2012-10-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2012-11-21 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį teistumai neišnykę. Paaiškina, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamą teismą dėl teistumo laiko sutrumpinimo ar panaikinimo. Suėjus teistumo išnykimo terminui arba teismui jį panaikinus, Departamentas nedelsiant šiuos duomenis perkels į archyvą.

11Pažymi, kad šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2013-11-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo įžanginėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo teistumai pagal 2000-05-04, 2000-09-13, 2000-10-09, 2009-11-06, 2012-10-11, 2012-11-21 nuosprendžius nėra išnykę.

12Registro duomenimis, pareiškėjas A. G. nuo 1999-11-11 iki 2002-02-22 atliko teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002-02-21 nutartimi 2002-02-22 buvo paleistas lygtinai prieš terminą, likus 1 metams 20 dienų iki bausmės termino pabaigos, todėl pareiškėjo argumentas, kad jam niekuomet nebuvo taikytas lygtinis paleidimas nepagrįstas.

13Atsakovės atstovas pažymi, kad Registre esantys duomenys apie pareiškėją atitinka duomenų teikėjų pateiktų dokumentų duomenis. Departamentas jam paskirtas funkcijas vykdė tinkamai, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

15Pareiškėjas posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas raštu pripažino, kad asmens duomenis tvarkė melagingai, patvirtino visas jo nurodytas aplinkybes, o dabar bando klaidinti teismą. Teismai ir pataisos įstaigos duomenis gauna iš Departamento. Teismo sprendimai – klaidingai tvarkomų duomenų pasekmė. Paaiškina, kad 2002-02-22 buvo atleistas nuo bausmės ne lygtinai, o dėl amnestijos. Teistumas išnyksta po 5 metų, o 2 metų baudos išieškojimo senatis pasibaigė. Klaidingi duomenys pateikti trims teismams, dėl to jam kilo labai sunkių padarinių. Dėl duomenų apie teistumus netikslumų į teismus priėmusius nuosprendžius nesikreipė.

16Atsakovės atstovė posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai supranta jam pateikto rašto esmę. Departamentas niekada nepripažino klaidingo duomenų tvarkymo fakto. Pažymėjo, jog duomenys Registre įrašomi pagal teismų pateiktus nuosprendžius ir kitus procesinius dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 304 straipsnį, nuosprendžio įžanginėje dalyje turi būti nurodomi tik neišnykę teistumai. Dėl teistumų panaikinimo gali spręsti tik teismas. Pareiškėjas į teismą dėl teistumo duomenų netikslumų nesikreipė, jokie patikslinti duomenys Departamentui nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad pagal 1961 m. BK nuostatas teistumo išnykimo terminai buvo skaičiuojami kitaip. Asmuo teistu buvo laikomas iki tol, kol nėra atlikęs pagrindinės ir papildomos bausmės.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 76).

18Skundas atmestinas

19Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų tvarkant ypatingus jo asmens duomenis, susijusius su teistumu. Pareiškėjo teigimu, Informatikos ir ryšių departamentas teikia neteisingus duomenis apie jo teistumą pataisos įstaigomis, Lygtinio paleidimo komisijoms ir teismams, juos ištaisyti atsisako.

20Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas buvo nuteistas septynis kartus, t.y. Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 4 d., Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 9 d., Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d., Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais (b.l. 5, 35-38). Ginčo, kad minėti apkaltinamieji nuosprendžiai pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti byloje nėra. Pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2091-288/2013 pareiškėjas atlieka subendrintą šešių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (b. l. 35-38).

21Pareiškėjo teigimu, jis turi teistumą pagal keturis nuosprendžius, t.y. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d., Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. Teistumai pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 4 d., Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 9 d., pareiškėjo įsitikinimu, išnyko 2007-02-22, todėl pagal minėtus nuosprendžius jis negali būti laikomas teistu, jo atžvilgiu negali būti vartojamos sąvokos „teistas“ ir „teistumas“. Tačiau 2014 m. spalio mėnesį, rengiantis nagrinėti lygtinio paleidimo klausimą, paaiškėjo, kad Departamentas klaidingai tvarko ypatingus jo duomenis, duomenų gavėjams teikia melagingus duomenis, jog pareiškėjas yra teistas septynis kartus, neva anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas.

222014 m. spalio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą prašydamas ištaisyti netikslumus apie jo teistumą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2014 m. spalio 31 d. rašte (b. l. 5-6) nurodė kokie apkaltinamieji nuosprendžiai pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti, taip pat paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo A. G. teistumas pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000-05-04, Raseinių rajono apylinkės teismo 2000-09-13, Kauno rajono apylinkės teismo 2000-10-09 nuosprendžius išnykęs, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo teistumai pagal 2000-05-04, 2000-09-13, 2000-10-09 ir 2009-11-06 neišnykę. Dėl tokių Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 21 d. nuosprendžio įžanginėse dalyse nurodytų teistumo galiojimo ir išnykimo netikslumų, pareiškėjui pasiūlė kreiptis į atitinkamus teismus. Minėtame rašte Departamentas taip pat nurodė, kad Registro duomenimis, pareiškėjas nuo 1999-11-11 iki 2002-02-22 atliko teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002-02-21 nutartimi 2002-02-22 paleistas lygtinai.

23Sprendžiant klausimą dėl ypatingų asmens duomenų, susijusių su teistumu, tvarkymo, įrašymo ir teikimo duomenų gavėjams teisėtumo, būtina nustatyti Departamentui teisės aktų nustatytas funkcijas tvarkant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis.

24Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro statusą, registre registruojamus duomenis (objektus), duomenų teikėjus ir duomenų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (toliau – ĮKNRĮ) bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435. Minėti teisės aktai nustato, kad Registro objektas – įtariami, kaltinami ir nuteisti fiziniai ir juridiniai asmenys. Registre tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą (ĮKNRĮ 4 straipsnis, Nuostatų 3 punktas). Registro duomenų teikėjai - Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos, bausmių vykdymo institucijos ir užsienio šalių kompetentingos institucijos Registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ĮKNRĮ 5 straipsnis, Nuostatų 7 punktas). Departamentas – Registro valdytojas ir kartu Registro tvarkytojas (ĮKNRĮ 6 straipsnio 1 dalis, Nuostatų 10, 13 punktai). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Departamentas, vykdydamas Registro tvarkytojo funkcijas, registruoja Registro objektus pagal duomenų teikėjų pateiktus dokumentus.

25Teismas, būdamas Registro duomenų teikėjui, be kita ko, teikia Registrui nuosprendžių ir baudžiamųjų įsakymų, priimtų išnagrinėjus baudžiamąsias bylas, kopijas, taip pat ir nutarčių dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kopijas (Nuostatų 43.3.1.13, 43.3.1.21 papunkčiai), t.y. nurodytus duomenis Departamentas Registre įrašo vadovaudamasis teismų pateiktų baudžiamosiose bylose priimtų procesinių dokumentų pagrindu.

26Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pareiškėjo teistumo išnykimo pagal tris 2000 metais priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Kaip jau buvo minėta Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. I-41-239/2009, įžanginėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo teistumai pagal 2000-05-04, 2000-09-13 ir 2000-10-09 yra išnykę (b. l. 47). Nuosprendis įsiteisėjęs.

27Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-840/2012 (teisminio proceso numeris 1-22-1-01143-2011-9) priimto nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog pareiškėjas A. G. anksčiau buvo teistas keturis kartus, tačiau tik prie 2009-11-06 nuosprendžio pažymėta, kad teistumas neišnykęs. Ar pagal 2000 metais pareiškėjo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius teisėtumas išnykę ar ne, įžanginėje dalyje nedetalizuota (b. l. 23). To paties nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į aplinkybę, jog kaltinamasis A. G. anksčiau buvo teistas keturis kartus, du kartus už išžaginimą (teistumai išnykę) ir kartą – už nesunkų sveikatos sutrikdymą, teistumas neišnykęs. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 22 d. nutartyje konstatavo, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo atsižvelgta į tai, kad už išžaginimą turėti teistumai išnykę, o paskutinis teistumas nusikaltimų padarymo metu nebuvo išnykęs (b.l. 89-95). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje konstatavo, jog tai, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje šalia neišnykusio teistumo nurodyta ir informacija apie jau išnykusį teistumą, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo nuosprendžio. <...> skiriant bausmę teismui buvo žinoma, kad dėl ankstesnių nuteisimų teistumai buvo išnykę (b. l. 96-104).

28Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-804/2012 (teisminio proceso Nr. 1-26-00089-2012-2), įžanginėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo teistumai pagal 2000-05-04, 2000-09-13 ir 2000-10-09 nuosprendžius yra išnykę, pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendį teistumas neišnykęs (b.l. 128-136). Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo teistumų, t.y. pagal 2000-05-04, 2000-09-13 ir 2000-10-09 teismo nuosprendžiu yra išnykę, nurodė ir Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka tikrindamas Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio pagrįstumą (b.l. 137-144). Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartyje Nr. 2K-389/2012 pasisakydamas dėl pareiškėjo teistumų nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatomojoje dalyje išvardijo tris A. G. teistumus, kurie jau išnykę, tačiau bausmės skyrimo taisyklių pažeidimų teismas nepadarė, paskirta bausmė atitinka tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltininko pavojingumą, nes išnykę teistumai buvo svarbūs tik kaltininko asmenybei apibūdinti (b.l. 145-146).

29Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje 1-2091-288/2013 (teisminio proceso Nr. 1-28-1-00388-2011-5) (b. l. 35) įžanginėje dalyje nurodyta, kad A. G. teistas šešis kartus pagal 2000-05-04, 2000-09-13, 2000-10-09, 2009-11-06, 2012-10-11 ir 2012-11-21 nuosprendžius, teistumai neišnykę (b. l. 35-38). Kauno apygardos teismas nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą 2014 m. kovo 17 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nusikalstamas veikas, nurodytas skundžiamame nuosprendyje, A. G. padarė neišnykus teistumui pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismas, A. G., kaip recidyvistui, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos nepažeidė (b.l. 105-114). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartyje konstatavo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad kasatoriaus teiginiai apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginių melagingumą yra deklaratyvūs, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įvadinėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje buvę rašymo apsirikimai buvo ištaisyti to paties teismo nutartimi BPK 3081 straipsnyje numatyta tvarka netrukus po nuosprendžio priėmimo, nuosprendžio turinio jie nepakeitė (b.l. 115-127).

30Nors minėtose baudžiamosios bylose priimtuose nuosprendžiuose nurodyti duomenys apie pareiškėjo teistumą prieštaringi ir juose yra tam tikrų netikslumų dėl teistumo terminų pasibaigimo pagal 2000-05-04, 2000-09-13, 2000-10-09 nuosprendžius, tačiau šie netikslumai buvo pašalinti baudžiamąsias bylas nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka, arba patikslinti pirmos instancijos nuosprendžių motyvuojamose dalyje. Pažymėtina, kad nors Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti keturi nuosprendžiai, tačiau teismas motyvuojame dalyje paaiškino šių duomenų pateikimo priežastis, nurodė, kad teistumai dėl išžaginimų pasibaigę. Tai iš esmės pakartojo ir apeliacinės instancijos teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartyje konstatuodamas, kad bausmė paskirta atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turi neišnykusį teistumą tik pagal paskutinį Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-06 priimtą nuosprendį.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartyje Nr. 2K-389/2012 nurodė, kad nors Trakų rajono apylinkės teismas 2012-11-21 nuosprendžio nustatomojoje dalyje klaidingai išvardijo tris A. G. teistumus, kurie jau išnykę, tačiau bausmės skyrimo taisyklių pažeidimų teismas nepadarė.

32Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka tikrindamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, pagal kurį pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, motyvuojamoje dalyje taip pat nurodė, kad bausmė paskirta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nusikalstamas veikas, nurodytas skundžiamame nuosprendyje, padarė neišnykus teistumui pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad teismai nagrinėdami baudžiamąsias bylai laikė, kad pareiškėjo teistumai pagal 2000-05-04, 2000-09-13, 2000-10-09 yra išnykę, o nuosprendžiuose duomenys apie pareiškėjo išnykusius teistumus buvo pateikiami siekiant apibūdinti kaltinamojo (šioje byloje pareiškėjo) asmenybę. Laisvės atėmimo bausmių skyrimui šie netikslumai įtakos neturėjo. Abejoti baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų priimtų ir įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nurodytų duomenų apie išnykusius pareiškėjo teistumus teisingumu nėra jokio pagrindo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Registrui pateikti visi minėtose baudžiamosiose bylose priimti nuosprendžiai, apeliacinės instancijų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys. Duomenų, kad po minėtų baudžiamųjų bylų išnagrinėjimo būtų paaiškėjusios naujos aplinkybės, keičiančios pareiškėjo teistumo išnykimą pagal 2000 metais priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, byloje nėra. Į bylą pateiktame Kauno apylinkės teismo rašte (b. l. 40) taip pat nėra nurodyta, kad pareiškėjo teistumas pagal 2000 m. apkaltinamuosius nuosprendžius neišnykęs.

33Kaip jau buvo minėta ir atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, pirmos instancijos teismas Registrui teikia nuosprendžių ir baudžiamųjų įsakymų, priimtų išnagrinėjus baudžiamąsias bylas, kopijas (nurodant įsiteisėjimo datą). Registro tvarkytojo teisės ir pareigos nustatytos Nuostatų 13 punkte. Pagal Nuostatų 13.4 papunktį Registro tvarkytojas skiria teikėjams terminą trūkumams pašalinti, jeigu nustato, kad Registrui pateikti duomenys, informacija, dokumentai ir jų kopijos yra netikslūs ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Užtikrina, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys ir Registro informacija būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (Nuostatų 13.9 papunktis). Registro tvarkytojas turi teisę reikalauti iš teikėjų, kad jų teikiami duomenys, informacija, dokumentai ir jų kopijos būtų tinkamai surašyti, pateikti laiku ir atitiktų susijusių registrų ir informacinių sistemų duomenis (Nuostatų 13.12. papunktis).

34Jeigu Registro tvarkytojui kilo abejonių ar pareiškėjo teistumas pagal 2000 metais priimtus nuosprendžius yra išnykęs ar ne, viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Nuostatų 13.4, 13.9 ir 13.12 papunkčiais, nustatęs, kad Registrui pateikti duomenys, informacija, dokumentai ir jų kopijos yra netikslūs ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, turėjo duomenų teikėjui nustatyti terminą trūkumams pašalinti arba įgyvendinti teisę reikalauti, kad duomenų teikėjų pateikti duomenys, informacija, dokumentai ir jų kopijos būtų tinkamai surašyti, atitiktų registrų ir informacinių sistemų duomenis. Bylos duomenis, Registro duomenų tvarkytojas dėl duomenų patikslinimo į duomenų teikėjus nesikreipė, priemonių netikslumams ir prieštaravimams dėl pareiškėjo teistumų išnykimo (neišnykimo) pašalinti nesiėmė. Iš pareiškėjui pateikto rašto (b. l. 5-6) matyti, kad dėl nuosprendžių įžanginėse dalyse nurodytų teistumo galiojimo ir išnykimo netikslumų Departamentas pačiam pareiškėjui pasiūlė kreiptis į nuosprendžius priėmusius teismus.

35Departamentas yra ir asmens duomenų valdytojas (įrašytas į Asmens duomenų valdytojų valstybės registrą, www.ada.lt), todėl tvarkant asmens duomenis jam taikomas ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau - ADTAĮ). Pagal minėto įstatymo nuostatas, duomenų valdytojui tenka pareiga užtikrinti asmens duomenų tikslumą, juos nuolat atnaujinti, o netikslius ar neišsamius duomenis ištaisyti ir papildyti (ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu duomenų valdytojas abejoja duomenų subjekto pateiktų asmens duomenų teisingumu, jis privalo duomenis patikrinti ir patikslinti (ADTAĮ 26 straipsnio 6 dalis).

36Pagal BPK 304 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką, nuosprendžio įžanginėje dalyje turi būti nurodomi tik neišnykę ir nepanaikinti teistumai, tačiau tai, kad pirmos instancijos teismai nurodė visus buvusius teistumus, o dėl teistumo terminų pasibaigimo pasisakė kitose nuosprendžio dalyse, arba tai patikslino aukštesnės instancijos teismai, nėra pakankamas pagrindas visus pareiškėjo teistumus laikyti neišnykusiais. Priešingai, esant tokiai situacijai (netikslumams įžanginėje nuosprendžio dalyje) Departamentas, būdamas Registro tvarkytoju ir duomenų valdytojų, turėjo pareigą reikalauti duomenis patikslinti ar pateikti tinkamai surašyto dokumento kopiją, o nustatęs duomenų neatitikimą – juos ištaisyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsiradus abejonėms ar pareiškėjo teistumas pagal 2000 metais priimtus nuosprendžius yra išnykęs, Departamentas būtų kreipęsis į nuosprendžius priėmusius teismus prašydamas (įpareigodamas) šiuos duomenis patikslinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pripažintina, kad viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti.

37Pareiškėjas taip pat teigia, kad Departamentas nurodo neteisingus duomenis apie jo lygtinį paleidimą. Paaiškina, kad pagal 2000-05-04, 2000-09-13 ir 2000-10-09 nuosprendžius nuo bausmės buvo atleistas pritaikius amnestiją, tačiau lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos jam niekuomet nebuvo taikytas. Iš byloje esančių duomenų (b. l. 17, 23, 35, 41) matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą A. G. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės buvo atleistas tik pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000-05-04 nuosprendį. Pagal Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Raseinių rajono apylinkės teismo 2000-09-13 nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir Kauno rajono apylinkės teismo 2000-10-09 nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažintos 1/3, nustatant, kad galutinė bausmė pagal 2000-09-13 nuosprendį - 2 metai ir 8 mėnesiai, pagal 2000-10-09 - 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. 2001-08-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2000-09-13 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2000-10-09 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos, paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę – 3 metus 4 mėnesius (b. l. 41). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas dėl amnestijos nuo neatliktos bausmės buvo atleistas tik pagal pirmą nuosprendį, t.y. 2000-05-04, o kitais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo sumažintos. Vadovaujantis 2002-02-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas į laisvę paleistas 2002-02-22, jį lygtinai atleidžiant nuo likusios bausmės dalies (1 metų ir 20 dienų). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nuo bausmių pagal 2000-09-13 ir 2000-10-09 nuosprendžius buvo atleistas dėl amnestijos. Byloje esanti medžiaga (b. l. 17, 23, 35, 41) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo dalies bausmės buvo atleistas lygtinai. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo argumentai, kad Registras teikia klaidingus duomenis dėl jo lygtinio paleidimo atmesti kaip nepagrįsti.

38Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

39Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad Departamentas, būdamas Registro tvarkytoju ir žinodamas (b. l. 5-6) apie registrui pateiktų duomenų netikslumus, nesiėmė teisės aktuose nustatytų veiksmų, siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus ir abejones dėl išnykusių pareiškėjo teistumų. Tačiau vien šios aplinkybes valstybės civilinei atsakomybei atsirasti nepakanka. Siekiant įvertinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

40Pareiškėjas nurodo, kad Departamento pateikti duomenys apie tai, jog jis buvo teistas septynis kartus ir lygtinai atleistas nuo bausmės, sukėlė negatyvias pasekmes, t.y. pareiškėjas buvo apšmeižtas oficialiuose dokumentuose (Komisijos nutarimuose, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartyse Nr. TS-5-305/2015, TS-17-305/2015, Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1-342-838/2015), o tai sukėlė neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, reputacijos pabloginimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Išgyvenimai nebuvo vienkartiniai, momentiniai ar trumpalaikiai. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas tyčia ir sąmoningai teikia melagingus duomenis pataisos namams, Komisijai, teismams, todėl minėtos institucijos ignoruoja jo pareiškimus dėl melagingų asmens duomenų, šmeižto. Melagingų duomenų pagrindu buvo priimami sprendimai dėl lygtinio paleidimo. Garbės ir orumo žeminimas trunka iki šiol.

41Vertinant pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumą pirmiausia pažymėtina tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

42Kaip jau buvo minėta, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdami pareiškėjo skundus baudžiamosiose bylose yra konstatavę, kad nuosprendžiuose nurodyti duomenys apie pareiškėjo išnykusius teistumus bausmės skyrimui įtakos neturėjo, t.y. teisinių pasekmių baudžiamosios justicijos požiūriu nesukėlė.

43Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės skyrimo 2014-2015 metais pareiškėjas kreipėsi ne vieną kartą, tačiau jie nebuvo patenkinti, teismui nustačius, jog nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas ateityje nenusikals.

44Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vertinama ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis bei kitos aplinkybės, kurias įvertinus turi būti padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalis). Kriterijų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą sąrašas nėra baigtinis, tai paliekama klausimą sprendžiančios institucijos nuožiūrai. Skunde minimose Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-01-30 nutartyje Nr. TS-5-305/2015 ir 2015-08-04 nutartyje Nr. TS-17-305/2015, kuriose buvo spręstas klausimas dėl pareiškėjo prašymų dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės, nurodyta, kad pareiškėjas teistas septynis kartus. Iš minėtų nutarčių turinio matyti, kad duomenys kiek kartų pareiškėjas buvo teistas nurodyti jo asmenybei apibūdinti (vertinant polinkį nusikalsti, padarytų nusikaltimų sunkumą ir kt.). Teismas, nagrinėdamas prašymus dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo, aplinkybės, ar pareiškėjo 2000 metais turėti teistumai išnyko ar ne, nevertino ir dėl to nepasisakė. Tačiau teistumo išnykimas nepašalina fakto, kad pareiškėjas tokias nusikalstamas veikas buvo padaręs, o tai neabejotinai reikšminga aplinkybė asmenybei apibūdinanti. Duomenys, kad pareiškėjas buvo teistas septynis kartus – nėra nei neteisingi, nei melagingi. Jų pateikimas ar nurodymas teismo ir kitų institucijų procesiniuose dokumentuose negali būti laikomas šmeižtu. Kaip jau buvo minėta, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ yra skirtingos, tačiau pareiškėjas jas nepagrįstai sutapatina ir iš to kildina neturtinę žalą. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu duomenys apie teistumus pagal 2000 metų nuosprendžius Registre būtų perkelti į archyvą, duomenų gavėjai turėtų teisę juos gauti savo tiesioginių funkcijų atlikimui (Nuostatų 60 punktas). Tokie duomenys saugomi septyniasdešimt penkis metus. Asmens teisinės apsaugos duomenų įstatymas taip pat nedraudžia tvarkyti ypatingų asmens duomenų, kai jie reikalingi bylai nagrinėti (ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

45Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad teisės aktai nedraudžia teismams ir kitiems įstatymuose nurodytiems subjektams vadovautis duomenimis apie tai, kiek kartų asmuo buvo teistas, siekiant apibūdinti teisiamojo (kaltinamojo, nuteistojo) asmenybę, nepriklausomai nuo to, ar teistumas BK prasme išnykęs, ar ne, o Registras pareiškėjo nurodytoms institucijoms šiuos duomenis teikti privalėjo. Nagrinėjamu atveju duomenų netikslumai dėl 2000 metų teistumų išnykimo pareiškėjui jokių teisinių pasekmių baudžiamosios justicijos požiūriu ir reikšmingų neturtinių praradimų ar neištaisomų pasekmių jo teisių gynimo galimybėms nesukėlė. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas buvo „teistas“ septynis kartus, o teistumų pasibaigimas (išnykimas) šio fakto nepanaikina, todėl teisingų duomenų apie tai, kiek kartų pareiškėjas „teistas“ pateikimas bylų (prašymų) nagrinėjimui negali būti vertinamas kaip bloginantis pareiškėjo reputaciją, žeminantis jo garbę ir orumą. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, nenustačius visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

46Pareiškėjas reikalavimo dėl Departamento sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus šioje byloje nereiškė, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

47Pareiškėjo prašymas skirti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijai baudą dėl teismo įpareigojimo organizuoti teismo posėdį vaizdo konferencijos būdu nevykdymo netenkintinas, nustačius, kad 2016-01-02 teismo posėdis neįvyko dėl techninių nesklandumų (susidubliavusių teismo posėdžių, kuriems naudojama viena vaizdo konferencijų įranga).

48Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas

Nutarė

49pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

50Pareiškėjo prašymo skirti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijai baudą atmesti.

51Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant... 2. pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės,... 3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad šiuo metu Kybartuose atlieka 6 metų 7... 4. Paaiškina, kad vieną kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal tris... 5. 2014 m. spalio mėnesį Kybartų pataisos namuose rengiantis nagrinėti... 6. Departamento neteisėtas atsisakymas ištaisyti ir sunaikinti klaidingai... 7. Valstybę atstovaujantis Informatikos ir ryšių departamentas atsiliepimu su... 8. Nurodo, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui (toliau –... 9. Departamentas gavęs ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl tvarkomų... 10. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius dėl teistumo išnykimo pagal 2000-05-04,... 11. Pažymi, kad šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal... 12. Registro duomenimis, pareiškėjas A. G. nuo 1999-11-11 iki 2002-02-22 atliko... 13. Atsakovės atstovas pažymi, kad Registre esantys duomenys apie pareiškėją... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.... 15. Pareiškėjas posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti.... 16. Atsakovės atstovė posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio... 18. Skundas atmestinas... 19. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš... 20. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas buvo nuteistas... 21. Pareiškėjo teigimu, jis turi teistumą pagal keturis nuosprendžius, t.y.... 22. 2014 m. spalio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą prašydamas... 23. Sprendžiant klausimą dėl ypatingų asmens duomenų, susijusių su teistumu,... 24. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro statusą, registre... 25. Teismas, būdamas Registro duomenų teikėjui, be kita ko, teikia Registrui... 26. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pareiškėjo teistumo... 27. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. baudžiamojoje... 28. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, priimto... 29. Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, priimto... 30. Nors minėtose baudžiamosios bylose priimtuose nuosprendžiuose nurodyti... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartyje Nr.... 32. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka tikrindamas Kauno apylinkės teismo... 33. Kaip jau buvo minėta ir atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, pirmos... 34. Jeigu Registro tvarkytojui kilo abejonių ar pareiškėjo teistumas pagal 2000... 35. Departamentas yra ir asmens duomenų valdytojas (įrašytas į Asmens duomenų... 36. Pagal BPK 304 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką, nuosprendžio... 37. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Departamentas nurodo neteisingus duomenis... 38. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir... 39. Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad Departamentas, būdamas Registro tvarkytoju... 40. Pareiškėjas nurodo, kad Departamento pateikti duomenys apie tai, jog jis buvo... 41. Vertinant pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumą pirmiausia... 42. Kaip jau buvo minėta, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek Lietuvos... 43. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir pareiškėjo... 44. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, vertinama ne tik... 45. Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų pagrindu... 46. Pareiškėjas reikalavimo dėl Departamento sprendimo panaikinimo ir... 47. Pareiškėjo prašymas skirti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo... 48. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,... 49. pareiškėjo A. G. skundą atmesti.... 50. Pareiškėjo prašymo skirti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo... 51. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...