Byla eA-174-602/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, uždarajai akcinei bendrovei „Vilius ir partneriai“, uždarajai akcinei bendrovei „Trys A.M.“, P. D. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 4S-2568, kuriuo panaikintas atsakovo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 4S-1810 ir atsisakyta pareiškėjai duoti sutikimą leisti vykdyti projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 56 straipsnio 3 dalimi, bei priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą vykdyti Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų (toliau – ir KKK rūmai) projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą (toliau – ir Techninio projekto pirkimas) neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 3 dalimi, į derybas kviečiant KKK rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinio supaprastinto atviro projekto konkurso (toliau – ir Konkursas) laimėtojus. Vadovaudamasi Konkurso sąlygų 64 straipsniu, Konkursą vykdė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (toliau – ir KAUET). 2014 m. birželio 2 d. priimtas sprendimą Nr. 4S-1810 duoti sutikimą (toliau – ir Sprendimas duoti sutikimą). Tarnyba 2014 m. liepos 23 d. gavo KAUET vardu, nors ir neturinčios tam įgaliojimų, G. J.-B. pateiktą skundą ir pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi bei 2014 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 4S-2568 panaikinti sprendimą duoti sutikimą ir priėmė naują sprendimą sutikimo neduoti (toliau – ir Sprendimas neduoti sutikimo).

6Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos sprendimu ir teigė, kad tarp Techninio projekto pirkimo ir Konkurso egzistuoja tiesioginis funkcinis ryšys, o atsakovas šio ryšio nenustatė, nes apie Konkurso objektą sprendė formaliai tik pagal Konkurso pavadinimą, o ne pagal sąlygų turinį. Pareiškėjas savo poziciją grindė tuo, kad Konkurso sąlygų 22 punkte nustatyti reikalavimai pateikiamiems Konkurso dalyvių dokumentams ir didžioji dalis reikalaujamų pateikti dokumentų susijusi tik su KKK rūmų architektūros idėja ir pagrindiniais techniniais tokios idėjos sprendiniais. Tai patvirtina ir Konkurso sąlygų 7.2 ir 7.3 punktuose nustatyti vertinimo kriterijai bei Konkurso sąlygų 9 punkte esančios lentelės 2 eilutėje įtvirtintas dalyvių kvalifikacijos reikalavimas turėti ne mažiau kaip vieną aukštąjį išsilavinimą turintį architektą bei skelbime nurodytas pagrindinis pirkimo objektas – architektūrinio projektavimo paslaugos. Pasak pareiškėjo, Konkurso sąlygomis buvo siekta išrinkti ne tik tinkamiausias statybos vietas KKK rūmams, bet išrinkti tinkamiausias statybos vietas kartu su jose pasiūlytomis Konkurso dalyvių KKK rūmų architektūrinėmis idėjomis ir jų pagrindiniais sprendiniais. Kadangi Konkurse tinkamiausios KKK rūmų statybos vietos buvo atrinktos atsižvelgiant į šiose vietose pasiūlytas KKK rūmų architektūros idėjas su pagrindiniais techniniais sprendiniais, kas de jure sudaro visą projektinių pasiūlymų meninę dalį ir dalį techninės dalies, tai tarp Konkurso ir Techninio projekto pirkimo egzistuoja tiesioginis funkcinis ryšys.

7Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodytu projektinių pasiūlymų apibrėžimu, teigė, kad bet kokio statinio projektinį pasiūlymą sudaro dvi dalys: statinio architektūros idėja (meninė dalis) ir šios statinio idėjos pagrindiniai techniniai sprendiniai (techninė dalis) ir jie rengiami su tikslu projektuotojui (techninio projekto rengėjui) parinkti.

8Konkurso sąlygose reikalauti pateikti dokumentai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR 1.05.06:2010) 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ (toliau – STR priedas) 8.2 ir 8.3 punktus bei iš dalies 8.1 punktą, todėl pareiškėjas teigė, kad dalyviai Konkursui iš esmės pateikė visą KKK rūmų meninę projektinių pasiūlymų dalį ir nemažą dalį KKK rūmų techninės projektinių pasiūlymų dalies.

9Pabrėžė, kad Konkurso laimėtojų pateiktos KKK rūmų architektūrinės idėjos ir pagrindiniai techniniai sprendiniai, iš esmės sudarantys projektinių pasiūlymų turinį, yra autorių teisių objektas, kuriam taikoma autorių teisių apsauga, todėl Techninio projekto konkursas pagal atrinktas KKK rūmų statybos vietas su KKK rūmų architektūrinėmis idėjomis iš esmės yra negalimas. Dėl neįvertinto egzistuojančio autorystės ryšio Konkursas tapo beprasmis, jam įvykus buvo atskleisti laimėjusių projektų autoriai, jiems užkertamas kelias dalyvauti naujame konkurse su Konkursui pasiūlytomis idėjomis, buvo pažeistas ir Konkurso laimėtojų lygiateisiškumas. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, pagrįstas vieninteliu motyvu, t. y. tariamu tiesioginio funkcinio ryšio nebuvimu, todėl turi būti panaikintas.

10Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime nurodė, kad Projekto specifikacijoje projektui keliami tikslai ir uždaviniai yra susiję tik su KKK rūmų statybos vieta, o ne KKK rūmų, kaip statinio, architektūrinių idėjų būtinais reikalavimais, be to, geriausių KKK rūmų architektūrinių idėjų bei sprendinių parinkimas visiškai nėra minimas nei Projekto tiksluose, nei Projekto uždaviniuose, todėl akivaizdu, kad Konkurso esminis tikslas buvo išrinkti tinkamiausią vietą KKK rūmų statybai. Pareiškėjo nurodyti argumentai neatitinka faktinės bylos situacijos ir prieštarauja Konkurso sąlygoms.

12Pažymėjo, kad pagal Konkurso sąlygų 22.4 ir 22.5 punktus, pareiškėjui turėjo būti pateikiami tik schematiniai pastato planai bei principinio tūrio vizualizacija, iš kurių nebūtų galima vertinti statinio funkcinių, estetinių ir architektūrinių sprendimų. Be to, Projekto specifikacijos 3 dalyje „Apimtis ir funkcija“ nustatyti reikalavimai statiniui yra orientacinio, bendro pobūdžio, kurie leidžia susidaryti apibendrintą KKK rūmų pavaizdavimą tik tiek, kiek to reikia esminiam Konkurso tikslui pasiekti, t. y. išrinkti tinkamiausią KKK rūmų statybos vietą. Tai, kad Konkurso objektas buvo KKK rūmų statybos vieta, patvirtina Konkurso projekto viešo aptarimo, vykusio 2012 m. spalio 16 d., protokolas Nr. 3, jame užfiksuoti recenzento L. R. teiginiai, Konkurso laimėtojų aiškinamieji raštai, kuriuose statinio eskizai pateikiami tik kaip minimali, papildoma informacija siekiant susidaryti bendrą vaizdą dėl reikalingos, tinkamiausios vietos KKK rūmų statybai, ir Konkurso tiekėjai suprato, jog teikia projektus tinkamiausiai KKK rūmų statybos vietai išrinkti.

13Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į Konkurso sąlygas, Konkurso pavadinimą („Kongresų, konferencijų ir koncertu rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinis supaprastintas atviras projekto konkursas“), Konkursui projektus teikusių tiekėjų aiškinamuosiuose raštuose išdėstytus teiginius, Konkurso darbų vertinimo dokumentus (recenzentų pasisakymai), esminis Konkurso projekto tikslas buvo tinkamiausia vieta KKK rūmų statybai, o ne KKK rūmų statybos vietai kartu su KKK rūmu architektūrine idėja, kaip teigia pareiškėjas. Atsakovas akcentavo, kad įvykdyto Konkurso objektas ir Techninio projekto pirkimo objektas nesutampa, t. y. Konkursas buvo vykdomas KKK rūmų vietai parinkti, o neskelbiamų derybų būdu norimu vykdyti Techninio projekto pirkimu norima įsigyti paslaugas KKK rūmams projektuoti, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai neįrodo, kad tarp Konkurso ir Techninio projekto pirkimo egzistuoja tiesioginis funkcinis ryšys ir kad yra pagrindas vykdyti pirkimą VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu. Pabrėžė, kad neskelbiamų derybų vykdymas yra VPĮ nustatyta išimtis, sąlygos, leidžiančios atlikti pirkimus neskelbiamu derybų būdu, turi būti aiškinamos itin siaurai. Atliekant pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš tiekėjų, laimėjusių Konkursą, būtų apribota kitų, galinčių pasiūlyti šių paslaugų teikimą, tiekėjų konkurencija ir pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai bei neužtikrintas racionalus šiam pirkimui skirtų lėšų panaudojimas. Be to, tinkamiausios KKK rūmų statybos vietos išrinkimas nelaikytinas autorių teisių objektu. Pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas neatitinka faktinių aplinkybių, todėl yra nepagrįstas.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (toliau – ir Taryba) atsiliepime į skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

15Atsiliepime palaikė atsakovo Tarnybos atsiliepime nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad Konkursas buvo vykdomas vadovaujantis ne tik pareiškėjo direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A-1029, bet ir pastarąjį keitusiu pareiškėjo direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-211, kuriuo Konkurso pavadinime žodžiai „Kongresų ir konferencijų rūmų“ pakeisti žodžiais „Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybos vietos parinkimo“. Buvo nuspręsta sprendimus dėl KKK rūmų priimti dviem etapais, t. y. pirmiausiai parenkama objekto statybos vieta ir tik tuomet skelbiamas statinio projekto konkursas. Atsakovas ir konkurso dalyviai suprato, kad dalyvauja tik vietos parinkimo konkurse. Tai patvirtina ir Konkurso laimėtojo pasisakymas dienraštyje „Klaipėda“ bei pareiškėjo atstovo miesto vyriausiojo architekto N. V. pasisakymas tarybos posėdžio, vykusio 2012 m. vasario 29 d., metu. Konkurso dalyviai, remdamiesi Konkurso sąlygomis, teikė pagrindinius statinio architektūrinius sprendinius, kad atsižvelgiant į juos, būtų įvertinta, ar konkreti siūloma objekto statybos vieta gali užtikrinti numatomo statinio poreikius. Iš Konkurso sąlygų akivaizdu, kad jų nebūtų pakakę įvertinti KKK rūmų, kaip statinio, projektinius pasiūlymus. Projektinių sprendinių pateikimas buvo būtinas siūlomai vietai įvertinti. Be to, ir pats pareiškėjas pripažino, kad KKK rūmų projektiniai pasiūlymai buvo tik priemonės tinkamiausiai KKK rūmų statybos vietai parinkti. Konkurso sąlygų 64 punkto nuostata reiškia, kad KKK rūmų statybos naudojimo vietai parinkti pasitelkiamų preliminarių, principinių statinio projektinių pasiūlymų autoriai jų atžvilgiu išsaugo visas autorių teises ir be jų sutikimo šie sprendiniai negali būti naudojami, tačiau ši nuostata nereiškia, kad vykdomas būtent statinio projekto konkursas.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo P. D. ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, kad toks pirkimas galėtų būti pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kada tokios svarbos objektui nėra organizuojamas naujas konkursas.

17Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Trys A.M.“ atstovas V. A. taip pat prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra, nurodė, kad jis dalyvavo vietos parinkimo konkurse ir jį jo vadovaujama firma laimėjo.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo Kauno savivaldybės administracijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20Teismas pažymėjo, kad Viešųjų prikimo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai. Būtent šios normos nuostatos tapo šalių ginčo objektu.

21Nagrinėjamo ginčo atveju buvo paskelbtas Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybos vietos parinkimo supaprastintas atviras projekto konkursas. Konkurso vykdytojas Taryba nurodė, kad įvykdė būtent vietos KKK rūmams parinkimo konkursą. Pagal pateiktas Konkurso sąlygas jo dalyviams buvo keliami reikalavimai sukurti viešąją erdvę, skatinti gretimos aplinkos atgaivinimą, plėsti miesto visuomeninių objektų ir erdvių tinklą. Konkurse buvo akcentuojamas pastato vietos parinkimas, atsižvelgiant į miesto dalies vystymosi perspektyvas, simetriją, išdėstymą.

22Ginčo atveju akivaizdu, kad įvykęs Konkursas turi išskirtinę visuomeninę reikšmę. Pareiškėjas siekia be atskiro konkurso ieškoti techninio projekto rengėjų ir remiasi Konkurso sąlygomis, kur numatyta, kad norint įgyvendinti projektą nebūtina skelbti naujo konkurso, užtenka remtis 1-3 vietų konkurso laimėtojų pasiūlymais. Šis sakinys suformuluotas dviprasmiškai ir leidžia interpretuoti sąlygas. Tačiau teismas, atsižvelgė į trečiųjų asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojo, KAUET nario vykdant konkursą L. T. duotus parodymus teismo posėdyje. Visi jie nurodė ir patvirtino, jog dalyvavo KKK rūmų statybos vietos parinkimo Konkurse. Minėti proceso dalyviai nurodė, kad tiek tarptautinė, tiek Lietuvoje įprastinė praktika yra tokia, kad turi būti rengiamas architektūrinis konkursas, kaip ir visiems tokios svarbos objektams, koks yra nagrinėjamo ginčo atveju. Architektūrinis konkursas rengiamas geriausios architektūrinės ar urbanistinės idėjos parinkimui. Ginčijamu atveju vyko tik vietos parinkimas su vizualizacijų parinkimu, kad būtų nustatyta geriausia vieta mieste tokio projekto įgyvendinimui.

23Tokią tvarką nustato ir Lietuvos architektų sąjungos architektūrinių konkursų nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Šių Nuostatų 9 dalis nustato konkursų etapiškumą ir 9.2. punktas reglamentuoja, kad didelės apimties ir sudėtingiems objektams yra rengiamos dvi konkurso darbų procedūros.

24Bendrą visuomeninį interesą labiau atspindi jau daug metų Europoje plačiai naudojamas architektūrinio konkurso metodas. Tinkamai organizuotas architektūrinis konkursas, kuriame sprendimus priima iš ekspertų sudaryta komisija, yra efektyvesnė priemonė, galinti veiksmingiau užtikrinti aukštą kokybę architektūros srityje.

25Lietuvos architektų sąjungos etikos komisija ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba 2013 m. gegužės 13 d. sprendime nurodė rekomendacijas, kurių penktame punkte numatė Lietuvos architektų sąjungai ir kitoms organizacijoms, rengiančioms architektūrinius konkursus, kad ruošiant ir platinant konkurso sąlygas bei viešinant bet kokią su šiais konkursais susijusią informaciją, rekomenduojama aiškiai atskirti architektūrinės idėjos konkursus, skirtus tam tikros teritorijos geriausių vystymo krypčių, idėjų parinkimui, nuo projekto konkursų, kurių tikslas – nustatyti geriausio pasiūlymo autorių su kuriuo būtų sudaroma sutartis dėl projekto rengimo (žiūrėti www.architektųsajunga.lt; www.architekturumai.lt tinklalapiai).

26Lietuvos architektų rūmai – atestuotų šalies architektų profesinės savivaldos organizacija. Jų veiklos tikslas – užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą, projektavimo darbų kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo ir profesinės kvalifikacijos kėlimo, profesinės etikos reikalavimų laikymosi, profesinės veiklos stebėsenos klausimais. Taip pat Lietuvos architektų rūmai yra ekspertas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais. Ir nors sprendime yra suformuluotos rekomendacijos, tačiau, teismo nuomone, konkursų organizatoriai ir rengėjai bei architektų bendruomenė turėtų į jas atsižvelgti. Teismo nuomone, ši rekomendacija nustato aiškias ribas tarp architektūrinės idėjos ir projekto konkursų.

27Būtent ginčijamu atveju tokios sprendinių apimties, kokios reikalavo Konkurso sąlygos, nebūtų užtekę įvertinti KKK rūmų, kaip statinio, projektinius pasiūlymus.

28Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą ir sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens KAUET išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Konkurso sąlygų 22.1, 22.2, 22.4, 22.6, 22.7 punktus, kaip įrodančius, kad buvo vertinami KKK rūmų projektiniai pasiūlymai, nes konkurso dalyviai turėjo parengti ir pateikti didžiąją dalį dokumentų, kurie savo turiniu atitinka STR priedo 8 punkto reikalavimus, keliamus projektiniams pasiūlymams.

29Teismas pažymėjo, kad minimas STR Priedas įsigaliojo tik 2014 m. sausio 16 d., todėl jis netaikytinas sprendžiant šį ginčą. Teismo nuomone, projektinių pasiūlymų dokumentacijos sudėtinių dalykų (aiškinamojo rašto, planų ir kt.) pateikimas nerodo, jog yra pateikti tam tikro objekto projektiniai pasiūlymai, kadangi tai apsprendžia ne dokumentų pavadinimai, o juose esantys sprendiniai. Tokie preliminarūs, principiniai statinio projektiniai sprendiniai buvo reikalingi siūlomos vietos įvertinimui, todėl jų pateikimas nereiškia, jog jie buvo Konkurso objektu ir buvo savarankiškai vertinami.

30Statybos įstatymas apibrėžia sąvoką „statinio architektūra“ kaip statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis (2 str. 1 d.).

31Projektiniai pasiūlymai Konkurso rengimo metu Statybos įstatyme buvo apibrėžiami kaip eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti (2 str. 31 d.).

32Todėl teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens KAUET teiginiais ir argumentais, kuriais jie rėmėsi įrodinėdami tikrąjį Konkurso tikslą. Jei Konkurso tikslas būtų buvęs ne tik KKK rūmų statybos vietos, bet ir paties statinio projektinių pasiūlymų parinkimas, Konkurso sąlygose būtų buvę įtvirtinti reikalavimai, apimantys tokius pateiktinus projektinius sprendinius, kokie būtų reikalingi statinio vidaus erdvės ir išorės pavidalo, statinio dalių išdėstymo, jų formų meninės išraiškos ir visų statinio elementų tarpusavio santykio įvertinimui. Konkurso sąlygose reikalaujamų statinio techninių rodiklių (22.1 p.), schematinių planų (22.4 p.) bei principinio tūrio (22.5p.) šiam tikslui nebūtų užtekę.

33Taip pat teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentacija, kad statinio projektinių pasiūlymų tinkamam įvertinimui nebūtų užtekę ir Konkurso sąlygose nustatytų projekto vertinimo kriterijų. Tarp šių kriterijų yra minimas „urbanistinės architektūrinės vizijos įtaigumas“, tačiau žodžio „architektūrinės“ panaudojimas nereiškia, kad yra kalbama apie statinį — pagal Statybos įstatymą, architektūra yra funkcinis erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų formavimas (Statybos įstatymo 2 str. 79 d.). Taigi statinių architektūra yra tik sudėtinė architektūros dalis, todėl nei žodžio „architektūra“ naudojimas, nei dalyvių kvalifikacijos reikalavimas turėti ne mažiau kaip vieną aukštąjį išsilavinimą turintį architektą, kitaip nei teigia pareiškėjas, nenurodo, jog Konkurso objektu buvo statinio projektiniai pasiūlymai. Keliant šiuos reikalavimus Konkurse, buvo laikomasi Statybos įstatymo diktuojamos nuostatos, jog architektūros sąvoka apima bet kokį funkcinį, erdvinį ir vizualiai suvokiamą meninį aplinkos formavimą ir kad jame privalo dalyvauti profesionalus architektas, kurio pateikta urbanistinė architektūrinė vizija būtų profesionali, leidžianti tinkamai ir išsamiai įvertinti siūlomą statinio statybos vietą.

34Pareiškėjo teiginys, kad Konkurse tinkamiausios KKK rūmų statybos vietos buvo atrinktos atsižvelgiant į šiose vietose pasiūlytas KKK rūmų architektūros idėjas su pagrindiniais techniniais sprendiniais, kas de jure sudaro visą projektinių pasiūlymų meninę dalį ir dalį techninės dalies, tai tarp Konkurso ir Techninio projekto pirkimo egzistuoja tiesioginis funkcinis ryšys, kritikuotinas, kadangi pats pareiškėjas pripažįsta, jog KKK rūmų projektiniai pasiūlymai Konkurse buvo tik priemonė tinkamiausiai KKK rūmų statybos vietai parinkti.

35Teismas darė išvadą, kad Konkurso pagalbinė medžiaga, kuria remiamasi siekiant šio konkurso tikslo, tačiau kuri pati nėra vertinama, nelaikytina Konkurso objektu. Atitinkamai, nepagrįsta yra laikyti, jog tarp Konkurso ir Techninio projekto konkurso egzistuoja tiesioginis funkcinis ryšys.

36Pareiškėjas nurodė, kad Konkurso laimėtojų pateiktos KKK rūmų architektūrinės idėjos ir pagrindiniai techniniai sprendiniai, savo turiniu iš esmės sudarantys projektinių pasiūlymų turinį, yra autorių teisių objektas, todėl Techninio projekto pirkimas pagal atrinktas KKK rūmų statybos vietas su KKK rūmų architektūrinėmis idėjomis iš esmės negalimas.

37Teismas pažymėjo, kad kadangi statinio projektiniai pasiūlymai šiame Konkurse buvo tik priemonė Konkurso tikslui pasiekti, nurodytas pareiškėjo teiginys būtų pagrįstas tik tokiu atveju, jei toje pačioje vietoje būtų įmanomas tik vienas architektūrinis sprendimas. Vis tik tai, kad renkant KKK rūmų statybos vietą kartu buvo pateikta ir tam tikra statinio vizija, nereiškia, jog paskelbus statinio projekto konkursą nebūtų gauta kitų, galimai geresnių, pasiūlymų – kiekvienas kūrėjas individualiai vertina tas pačias sąlygas ir gali pateikti skirtingus, tačiau taip pat jas atitinkančius pasiūlymus. Ir tai visiškai atitiktų visuomenės lūkesčius ir interesus, be to, užtikrintų projekto skaidrumą, jo dalyvių lygiateisiškumą. Statinio statybos vietos parinkimo konkursuose pateiktos statinio vizijos padeda išryškinti siūlomos vietos teigiamus ir neigiamus bruožus – kuo įtaigesnė vizija pateikiama, tuo labiau išryškėja teigiami atitinkamos vietos bruožai ir tuo yra aiškiau, kaip gali būti sprendžiamos tam tikros funkcinės, erdvinės ar kitos teritorijos problemos. Taigi kokybiški, apgalvoti statinio projektiniai pasiūlymai gali turėti įtakos statinio statybos vietos parinkimui, tačiau tai nereiškia, kad toje pačioje vietoje negali būti įgyvendinamos kitos, galbūt dar kokybiškesnės, statinio architektūrinės vizijos.

38Pareiškėjo nuoroda į Konkurso sąlygų 64 punktą, kuriame numatyta, kad Konkursui pateiktų projektų sprendiniai lieka intelektualine juos pateikusių autorių nuosavybe, teismo nuomone, reiškia, jog KKK rūmų statybos vietos parinkimui pasitelkiamų preliminarių, principinių statinio projektinių pasiūlymų autoriai jų atžvilgiu išsaugo visas autorių teises ir be jų sutikimo šie sprendiniai negali būti naudojami. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad yra vykdomas būtent statinio projekto konkursas.

39Teismas darė išvadą, kad Viešųjų pirkimo įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos tiems atvejams, kai neskelbiamos derybos gali būti pradėtos, kuomet reikia užbaigti tą patį konkursą ir kitais būdais neįmanoma išrinkti nugalėtojo. Nagrinėjamu atveju V. A. projektas „Kitas krantas“ buvo pripažintas laimėtoju, vietos parinkimo konkursas yra baigtas – vieta parinkta. Ši faktinė aplinkybė paneigia pareiškėjo tvirtinimą, kad Konkursas nebaigtas, nėra aiškus laimėtojas yra trys projektai ir t. t. ir būtent todėl, pareiškėjo nuomone, galimas tolesnis KKK rūmų projektavimo konkursas neskelbtinų derybų būdu. Tačiau teismas aukščiau nurodytais motyvais tokią pareiškėjo argumentaciją atmetė kaip nepagrįstą ir darė išvadą, kad Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

40III.

41Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

421. Pirmosios instancijos teismas, šalims nekeliant Konkurso sąlygų 64 punkto neaiškumo klausimo, šio punkto nuostatą nepagrįstai laikė dviprasmiška, nors tretieji asmenys nurodė, kad Konkurse ne tik rinko statybos vietą, bet ir toje vietoje kūrė KKK rūmų architektūros idėją. Tik liudytojas L. T. aiškino, kad Konkurse buvo renkama tik statybos vieta, tuo tarpu visi trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai nurodė, kad teikdami pasiūlymus Konkurse ne tik rinko statybos vietą, bet pasirinktoje vietoje kūrė KKK rūmų architektūrą.

432. Net ir neatsižvelgiant, kad Lietuvos architektų sąjungos architektūrinių konkursų nuostatai ir rekomendacijos ginčui nėra taikytinos (nes nėra norminiai teisės aktai), teismui nustačius, kad Nuostatų prasme pareiškėjas organizavo projekto konkursą, teismas, spręsdamas ginčą, turėjo remtis Nuostatuose pateiktu projekto konkurso, o ne architektūrinės idėjos konkurso išaiškinimu, tačiau šiuos apibrėžimus supainiojo. Taigi, priešingai nei nurodė teismas, būtent architektūrinis konkursas, o ne projekto konkursas, yra netinkamas įsigyti projektavimo rangos darbams, nes architektūrinis konkursas yra skirtas tik kelioms meninėms idėjoms palyginti tarpusavyje. Be to, statybos vietos išrinkimas negali būti nei architektūrinės idėjos konkurso objektu, nei projekto konkurso objektu.

443. Bylos medžiaga ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pagal Konkurso sąlygas parengtuose pasiūlymuose pasirinktoje statybos vietoje buvo išreikšta statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja, kas de facto ir de jure iš esmės sudaro projektinį pasiūlymą, todėl teismo išvada dėl tiesioginio funkcinio ryšio neegzistavimo yra nepagrįsta. Akcentuoja, kad Konkurso sąlygos reikalavo ne tik parinkti vietą, bet ir pateikti tokio detalumo KKK rūmų architektūrinę idėją ir pagrindinius sprendinius, kuri savo detalumu iš esmės atitiktų projektinius pasiūlymus. Pareiškėjas nemano, kad STR Priedas turėjo būti taikomas, tačiau tuo norėta atskleisti, kad Konkurso sąlygose pateikti reikalavimai pasiūlymų turiniui atitinka tai, kas STR priede laikoma projektiniu pasiūlymu.

454. Konkurse buvo vertintos Konkurso dalyvių pasiūlytoje statybos vietoje sukurtos KKK rūmų architektūrinės idėjos ir jų pagrindiniai sprendiniai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad KKK rūmų, kaip statinio, architektūra nebuvo vertinta, neatitinka Konkurso sąlygose pateiktų vertinimo kriterijų turinio.

465. Pirmosios instancijos teismas nevertino Konkurso sąlygų 22.1, 22.2, 22.4, 22.6, 22.7 punktų ir priedo Nr. 1 2.4, 3.1-3.3, 4.1-4.3 punktų nuostatų, nustatančių reikalavimus statinio architektūrai pasirinktame statybos sklype, todėl nepagrįstai laikė, kad Konkurso sąlygose žodžiai „architektūra“ ir „architektūrinis“ reiškia ne KKK rūmų, kaip statinio, architektūrą, bet kraštovaizdžio ir teritorijų planavimo objektų architektūrą.

476. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti pareiškėjo teisines galimybes organizuoti neskelbiamas derybas ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 3 dalies pagrindu, bet ir 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes architektūra yra autorių teisių objektas.

487. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antrajame konkurse būtų pateikiamos geresnės ir kokybiškesnės idėjos, todėl toks antrasis konkursas atneštų visuomenei naudą, yra ne tik paremtas spėjimu, bet ir prieštarauja viešųjų pirkimų principams, todėl yra atmestinas.

498. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar išrinkus Konkurso nugalėtojus nepirkti iš jų paslaugų ir baigti pirkimą, ar vykdyti neskelbiamas derybas ir pirkimo procedūras tęsti, todėl teismas, esant pareiškėjo valiai tęsti pirkimą, nepagrįstai laikė, kad statybos vieta išrinkta, pirkimas baigtas, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos.

50Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog Konkursas buvo organizuojamas būtent KKK rūmų statybos vietai išrinkti. Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teigė, kad teikdami pasiūlymus ne tik rinko statybos vietą, bet ir kūrė KKK rūmų architektūrą. Akcentuoja, kad teismas, motyvuodamas sprendimą, vadovavosi ne tik L. T. atsiliepimu, bet taip pat tyrė ir vertino tiek pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, tiek atsiliepimuose nurodytus argumentus, tiek proceso dalyvių paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą. Pažymi, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir siekia išvengti atviro konkurso procedūrų, nes įvykdyto Konkurso objektas ir Techninio projekto pirkimo objektas nesutampa. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo keliamas klausimas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo, todėl tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 4S-2568, kuriuo atsisakyta pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijai duoti sutikimą leisti vykdyti projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto pirkimą neskelbiamų derybų būdu, teisėtumo.

55Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas duoti sutikimą vykdyti KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi. Tarnyba 2014 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 4S-1810 duoti sutikimą.

56KAUET 2014 m. liepos 23 d. atsakovui pateikė prašymą atšaukti sutikimą KKK rūmų pastato projekto pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, todėl, kad nesutampa 2012 metais įvykdyto Konkurso objektas ir Viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu vykdomo paslaugų pirkimo objektas: rinkta rūmų statybos vieta, o neskelbiamų derybų būdu perkamos paslaugos jau pastatui projektuoti ir kviečiami I-III vietų laimėtojai, iš kurių du siūlė KKK rūmus statyti net ne toje vietoje.

57Tarnyba, atsižvelgusi į papildomai gautą informaciją, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 4S-2568 panaikinti 2014 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 4S-1810 duoti sutikimą ir priėmė naują sprendimą neduoti sutikimo Kauno savivaldybės administracijai KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 3 dalimi. Tarnyba ginčijamame sprendime, įvertinusi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (33-194)R-2832 pateiktus dokumentus bei papildomą informaciją, nustatė, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A-1029 (pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-2117) KAUET buvo įgaliota organizuoti supaprastintą atvirą projekto konkursą „Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinis supaprastintas atviras projekto konkursas“, nustatė Konkurso laimėtojus bei skyrė jiems premijas. Taip pat nustatyta, kad Konkurso tikslas buvo išrinkti tinkamiausią vietą KKK rūmų statybai. Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Tarnybą dėl sutikimo atlikti KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kadangi pateikti argumentai neįrodė, jog ketinamos sudaryti KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugos tiesiogiai susijusios su Konkurso įgyvendinimu ir kad šių paslaugų negalima pirkti kitais VPĮ nustatytais būdais, atliekant projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu iš tiekėjų, laimėjusių Konkursą, būtų apribota kitų, galinčių pasiūlyti šių paslaugų teikimą, tiekėjų konkurencija. Tarnyba konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodytos aplinkybės neatitinka VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų ir neužtikrina VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi bei racionalaus šiam pirkimui skirtų lėšų panaudojimo.

58Konkurso sąlygų III skyriaus 6 punkte nustatytas Konkurso tikslas: vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais teisės aktais bei Konkurso sąlygomis išrinkti tinkamiausią vietą Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybai ir, įvertinus infrastruktūros plėtros programą, sukurti patrauklią visuomeninę erdvę su statiniu, kurie skatintų gretimos aplinkos kokybinę plėtrą bei gerintų miesto įvaizdį. Pagrindiniai projekto vertinimo kriterijai: teigiamas poveikis miesto visumos ir jo dalių kokybinei plėtrai (kl); sprendinių integralumas pasirinktame urbanistiniame kontekste (k2); urbanistinės architektūrinės vizijos įtaigumas (k3); socialinės, kultūrinės ir ekonominės sprendimų motyvacijos pagrįstumas (k4).

59Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo. Minėtoje įstatymo normoje yra numatyta, kad neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

60Pareiškėjas siekia, kad jam būtų leidžiama vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu po to, kai buvo įvykdytas Konkursas ir išrinki jo nugalėtojai.

61Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, kad nuostatos dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo neskelbiamų derybų būdu atvejų turi būti laikomos baigtinėmis (ESTT 1993 m. lapkričio 17 d. sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-71/92). ESTT praktikoje ne kartą akcentuota, kad neskelbiamas derybas reglamentuojančiomis nuostatomis iš esmės leidžiama nukrypti nuo įprastinių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių, todėl šios (nuostatos) turi būti aiškinamos siaurai, o įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pageidauja tuo įrodymu remtis (ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-250/07). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad dėl tokio pirkimo nuostatų, kurių taikymas savaime nelemia skaidrumo stokos, išimtinio pobūdžio jos turi būti aiškinamos siaurai ir taikomos griežtai. Be to, jų taikymo poreikį ir teisėtumą turi įrodyti asmuo, norintis jomis pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009).

62ESTT, aiškindamas 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB „Dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo“ 11 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas, kuriose yra įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos gali sudaryti viešojo paslaugų pirkimo sutartis derybų būdu, iš anksto neskelbdamos pranešimo apie sutartį, „kai atitinkama sutartis sudaroma pagal projekto konkursą ir privalo pagal galiojančias taisykles būti skirta laimėjusiam arba vienam iš laimėjusių kandidatų <...>“, ir kurios yra iš esmės analogiškos VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam reguliavimui, yra išaiškinęs, kad tarp projekto konkurso ir atitinkamos sutarties turi būti tiesioginis funkcinis ryšys (ESTT 2004 m. spalio 14 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-340/02).

63Teisėjų kolegija konstatuoja, jog VPĮ 56 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios galimybę pirkti paslaugas neskelbiamų derybų būdu po to, kai buvo vykdytas projekto konkursas, laikytinos išimtimi, leidžiančia nukrypti nuo įprastinių VPĮ reglamentuotų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių, ir jos turi būti aiškinamos siaurai. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar Konkursas ir vėliau pareiškėjo norėtas neskelbiamų derybų būdu vykdyti Techninio projekto pirkimas buvo dėl to paties objekto, t. y. ar tarp jų egzistavo tiesioginis funkcinis ryšys. Šioje vietoje pabrėžtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo norėtas vykdyti pirkimas buvo dėl KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas ir atsakovas iš esmės skirtingai vertina tam tikras Konkurso sąlygų nuostatas ir dėl to skirtingai supranta, dėl ko buvo rengiamas Konkursas. Įvertinusi minėtas Konkurso sąlygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkursas buvo orientuotas į konkrečios KKK rūmų vietos parinkimą ir, nors jame buvo reikalaujama pateikti bendrą vaizdą, kaip toje vietoje atrodys būsimi KKK rūmai, tačiau iš to negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog Konkursas buvo rengiamas ir dėl konkretaus KKK rūmų pastato projekto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, esant neaiškioms Konkurso sąlygoms, nėra pagrindo laikyti, jog surengto Konkurso objektas buvo toks pats, kaip ir pareiškėjo siekiamo vykdyti Techninio projekto pirkimo objektas, t. y. kad tarp jų egzistavo tiesioginis funkcinis ryšys. Atitinkamai pareiškėjas negalėjo remtis išimtimi ir tokį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, nes griežtai aiškinant minėtą išimtį, jos taikymas galimas tik, kai ankstesnis konkursas buvo rengiamas dėl to paties objekto.

64Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimo pareiga, jog egzistavo išimtinės aplinkybės, dėl kurių buvo organizuotos neskelbiamos derybos, tenka asmeniui, siekiančiam jomis pasinaudoti, šiuo atveju – pareiškėjui. Išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, matyti, kad pareiškėjas, nors iškėlė abejonę dėl tam tikrų Konkurso sąlygų vertinimo, tačiau neįrodė, jog buvo surengtas konkursas dėl KKK rūmų pastato projekto, kas buvo būtina norint remtis išimtimi ir neskelbiamų derybų būdu organizuoti KKK rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo pirkimą.

65Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

66Teisėjų kolegijos vertinimu, jei nagrinėjamu atveju atsakovas būtų davęs sutikimą vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, būtų pažeidžiami lygiateisiškumo bei skaidrumo principai. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Tarnybai davus sutikimą neskelbiamų derybų būdu būtų organizuojamas pirkimas dėl KKK rūmų pastato projekto, kai konkursas dėl šio dalyko nebuvo surengtas. Susiklostytų situacija, kai derybose būtų kviečiami dalyvauti tik vietos parinkimo konkurse prizines vietas užėmę dalyviai, o kitiems potencialiems dalyviams būtų užkirstas kelias siūlyti savo projektus. Todėl atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad išduodant sutikimą būtų pažeidžiami ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

67Neteisėto neskelbiamų derybų procedūros vykdymo ir viešųjų pirkimų principų, kaip imperatyviųjų teisės normų, pažeidimo ryšį patvirtina ESTT praktikoje įtvirtinta nuostata, kad, sudarius neteisėtas tiesiogines sutartis (t. y. be išankstinio skelbimo procedūros), padaromas sunkiausias Europos Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktų pažeidimas (žr. ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).

68Nenustačiusi visų būtinųjų sąlygų taikyti išimtinį viešojo pirkimo būdą – neskelbiamas derybas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai atsisakė duoti sutikimą vykdyti Techninio projekto pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis VPĮ 56 straipsnio 3 dalimi.

69Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Lietuvos architektų sąjungos architektūrinių konkursų nuostatai ir rekomendacijos ginčui nėra taikytinos, nes nėra norminiai teisės aktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti teisės aktai buvo tik pagalbinė medžiaga priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo sprendimas priimtas iš esmės aiškinant ir taikant aktualias Viešųjų pirkimų įstatymo normas, todėl pareiškėjo minimų teisės aktų taikymas ar netaikymas nagrinėjamoje situacijoje nesudaro pagrindo svarstyti dėl teismo priimto sprendimo teisėtumo.

70Pažymėtina ir tai, kad konstatavus, jog nagrinėjamoje situacijoje neegzistavo VPĮ 56 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti išimtinį viešojo pirkimo būdą, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai minėtos išvados pakeisti negalėtų, todėl yra nenagrinėtini.

71Nors pareiškėjas mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti pareiškėjo teisines galimybes organizuoti neskelbiamas derybas ne tik VPĮ 56 straipsnio 3 dalies pagrindu, bet ir VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, šis argumentas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas dėl galimo neskelbiamų derybų organizavimo VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu į atsakovą nesikreipė, šį argumentą iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad administracinius sprendimus priima viešojo administravimo subjektai, o administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu, todėl nagrinėjamoje byloje, vertinant atsakovo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 4S-2568 teisėtumą, galimo neskelbiamų derybų organizavimo pagrindai, dėl kurių nebuvo kreiptasi į atsakovą, nevertintini.

72Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

73Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

74Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

75Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

76Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

77Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti... 6. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos sprendimu ir teigė, kad tarp Techninio... 7. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio... 8. Konkurso sąlygose reikalauti pateikti dokumentai atitinka statybos techninio... 9. Pabrėžė, kad Konkurso laimėtojų pateiktos KKK rūmų architektūrinės... 10. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą... 11. Atsiliepime nurodė, kad Projekto specifikacijoje projektui keliami tikslai ir... 12. Pažymėjo, kad pagal Konkurso sąlygų 22.4 ir 22.5 punktus, pareiškėjui... 13. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į Konkurso sąlygas, Konkurso pavadinimą... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Kauno architektūros ir... 15. Atsiliepime palaikė atsakovo Tarnybos atsiliepime nurodytas aplinkybes bei... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. D. ginčą prašė spręsti teismo... 17. Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Trys A.M.“... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu... 20. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų prikimo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje... 21. Nagrinėjamo ginčo atveju buvo paskelbtas Kongresų, konferencijų ir... 22. Ginčo atveju akivaizdu, kad įvykęs Konkursas turi išskirtinę visuomeninę... 23. Tokią tvarką nustato ir Lietuvos architektų sąjungos architektūrinių... 24. Bendrą visuomeninį interesą labiau atspindi jau daug metų Europoje plačiai... 25. Lietuvos architektų sąjungos etikos komisija ir Lietuvos architektų rūmų... 26. Lietuvos architektų rūmai – atestuotų šalies architektų profesinės... 27. Būtent ginčijamu atveju tokios sprendinių apimties, kokios reikalavo... 28. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą ir sutiko su atsakovo ir... 29. Teismas pažymėjo, kad minimas STR Priedas įsigaliojo tik 2014 m. sausio 16... 30. Statybos įstatymas apibrėžia sąvoką „statinio architektūra“ kaip... 31. Projektiniai pasiūlymai Konkurso rengimo metu Statybos įstatyme buvo... 32. Todėl teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens KAUET... 33. Taip pat teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens... 34. Pareiškėjo teiginys, kad Konkurse tinkamiausios KKK rūmų statybos vietos... 35. Teismas darė išvadą, kad Konkurso pagalbinė medžiaga, kuria remiamasi... 36. Pareiškėjas nurodė, kad Konkurso laimėtojų pateiktos KKK rūmų... 37. Teismas pažymėjo, kad kadangi statinio projektiniai pasiūlymai šiame... 38. Pareiškėjo nuoroda į Konkurso sąlygų 64 punktą, kuriame numatyta, kad... 39. Teismas darė išvadą, kad Viešųjų pirkimo įstatymo 56 straipsnio 3 dalies... 40. III.... 41. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 42. 1. Pirmosios instancijos teismas, šalims nekeliant Konkurso sąlygų 64 punkto... 43. 2. Net ir neatsižvelgiant, kad Lietuvos architektų sąjungos... 44. 3. Bylos medžiaga ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai... 45. 4. Konkurse buvo vertintos Konkurso dalyvių pasiūlytoje statybos vietoje... 46. 5. Pirmosios instancijos teismas nevertino Konkurso sąlygų 22.1, 22.2, 22.4,... 47. 6. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti... 48. 7. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antrajame konkurse būtų... 49. 8. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar išrinkus... 50. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 51. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog Konkursas buvo... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m.... 55. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės... 56. KAUET 2014 m. liepos 23 d. atsakovui pateikė prašymą atšaukti sutikimą KKK... 57. Tarnyba, atsižvelgusi į papildomai gautą informaciją, pakartotinai... 58. Konkurso sąlygų III skyriaus 6 punkte nustatytas Konkurso tikslas:... 59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl... 60. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų leidžiama vykdyti pirkimą neskelbiamų... 61. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, kad... 62. ESTT, aiškindamas 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB „Dėl... 63. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog VPĮ 56 straipsnio 3 dalies nuostatos,... 64. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimo pareiga, jog egzistavo išimtinės... 65. Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje... 66. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei nagrinėjamu atveju atsakovas būtų davęs... 67. Neteisėto neskelbiamų derybų procedūros vykdymo ir viešųjų pirkimų... 68. Nenustačiusi visų būtinųjų sąlygų taikyti išimtinį viešojo pirkimo... 69. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Lietuvos architektų... 70. Pažymėtina ir tai, kad konstatavus, jog nagrinėjamoje situacijoje... 71. Nors pareiškėjas mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų... 72. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 73. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo... 74. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 75. Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 76. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą... 77. Nutartis neskundžiama....