Byla 2A-239-544/2014
Dėl 2013-03-26 Kniaudiškių g. 77-ojo namo savininkų bendrijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kniaudiškių g. 77-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5940-911/2013 pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui Kniaudiškių g. 77-ojo namo savininkų bendrijai dėl 2013-03-26 Kniaudiškių g. 77-ojo namo savininkų bendrijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti neteisėtu 2013-03-26 Kniaudiškių g. 77-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos sprendimą – pasibaigus šildymo sezonui pradėti rinkti lėšas iš bendrijos narių nuo kiekvieno buto laiptinės langams ir vidinėms durims pakeisti po 372 Lt, priteisti 1000 Lt dydžio neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (CK 2.82 str. 4 d., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 7 d., b. l. 2-5, 59-65). Nurodė, kad 2013-03-26 vykusiame Kniaudiškių g. 77-ojo namo savininkų bendrijos, kurios nare ji yra, visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta namą ruošti renovacijai, kuriai reikės 34 000 Lt lėšų. Buvo nuspręsta nuo kiekvieno buto šių darbų atlikimui rinkti 372 Lt, tačiau šį nutarimą vertina neteisėtu, nes neatsižvelgta į jos, gyvenančios vieno kambario bute, mažesnę dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir CK 4.76 str., 4.82 str. imperatyvius reikalavimus. Šiuo klausimu 2013-04-02 raštu kreipėsi į bendrijos pirmininką, šis rašto iš jos nepriėmė, tačiau 2013-05-29 pašto dėžutėje paliko informaciją apie susirinkimo nutarimą rinkti remonto išlaidoms 372 Lt nuo kiekvieno buto. Šiuo klausimu su berndrijos pirmininku bendravo ir tada, kai nunešė jam 2013-06-03 raštą. 2013-07-22 įvykusiame kitame susirinkime buvo nutarta pakeisti jos ginčijamo nutarimo 4 punkto redakciją ir ji buvo priimta nebepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Nors atsakovas klaidą pripažino, tačiau nesutinka, kad buvo priimtas neteisėtas sprendimas, be pagrindo ją kaltina dėl kreipimosi į teismą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, nors į teismą kreipėsi 2013-06-25 būdama įsitikinusi, jog ginčijamas nutarimas nepakeistas. Dėl 2013-03-26 neteisėto atsakovo nutarimo jai buvo padaryta neturtinės žalos, kurią prašo priteisti CK 6.250 str. pagrindu, kadangi patyrė nervinę įtampą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, dėl to turėjo papildomų išlaidų vaistams.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-12-31 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei. Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl atsakovo Kniaudiškių g. 77-ojo namo savininkų bendrijos 2013-03-26 priimto sprendimo, kuriuo pasibaigus šildymo sezonui buvo nuspręsta pradėti rinkti lėšas iš bendrijos narių nuo kiekvieno buto laiptams ir vidinėms durims pakeisti po 372 Lt. Šis atsakovo 2013-03-26 susirinkime priimtas sprendimas buvo pakeistas 2013-07-22 bendrijos savininkų susirinkime. 2013-03-26 priimtas ginčijamas sprendimas šiuo metu nebegalioja, teisinių pasekmių ieškovei nesukėlė, nes jis nebuvo vykdomas. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti 2013-03-26 ginčijamo susirinkimo sprendimo teisėtumo klausimo ir atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovo narių susirinkime 2013-03-26 priimtą ginčijamą sprendimą. Teismas pažymėjo, jog galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato, kad neturtinės žalos atlyginimas būtų galimas dėl juridinio asmens sprendimo priėmimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, nustatęs, kad ieškovė 2013-06-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Kniaudiškių g. 77-ojo namo savininkų bendrijos narių susirinkime 2013-03-26 priimtą sprendimą, o atsakovas, gavęs iš teismo ieškovės procesinius dokumentus, gera valia pakeitė ginčijamą ieškovės sprendimą, nutarė, kad ieškovės patirtos 400 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pradinio ieškinio padavimu, yra pagrįstos, ieškovė elgėsi tinkamai kreipdamasi į teismą teisminės gynybos, todėl jas priteisė ieškovei iš atsakovo. Atsakovui 2013-07-22 susirinkime pakeitus ieškovės skundžiamą 2013-03-26 sprendimą, ieškovė keitė ieškinio dalyką – pareiškė prašymą jau negaliojantį 2013-03-26 sprendimą pripažinti neteisėtu ir suformulavo naują reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Už patikslinto ieškinio surašymą ieškovė turėjo 300 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 72 Lt žyminio mokesčio. Ieškovei buvo teikiama 50 % valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos ieškovei sudarė 200 Lt. Kadangi ieškovės ieškinys dėl atsakovo 2013-03-26 sprendimo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos priteisimo yra atmetamas kaip nepagrįstas, teismas šių bylinėjimosi išlaidų valstybei ir ieškovei nepriteisė (CPK 93 str. 1 d.).

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2013-12-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį pilnai patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės ir ieškovės naudai. Nurodo, kad teismas neištyrė klausimo, ar atsakovo veiksmai, kai jis įgyvendina savo teisę ne pagal įstatymą ir tuo daro žalą kitam asmeniui, yra teisėti ar neteisėti. Atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą iš bendrijos narių rinkti darbų atlikimui po 372,00 Lt neatsižvelgus į dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.82 str.). Kadangi negavo atsakymo į 2013-04-02 raštą dėl padaryto pažeidimo pašalinimo, kreipėsi į teismą ir yra įsitikinusi, kad tik dėl to ginčijamas sprendimas buvo pakeistas. Nors atsakovas pakeitė sprendimą, tačiau privalo atsakyti už padarytą pažeidimą, nes LR CK 1.137 str. 3 d. draudžia piktnaudžiauti savo teise ir nesant pagrindo pažeisti ar varžyti kitų asmenų teises ar įstatymų saugomas interesus, daryti žalą asmeniui. 2013-03-26 bendrijos narių susirinkimo nutarimu ieškovės įstatymų saugomas interesas ir teisės buvo pažeisti ir padaryta neturtinė žala. Todėl yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę ir pripažinti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. l d., 6.263 str. l d.). Moralinę žalą sunku įrodyti objektyviais dokumentais, nes patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, negavo iš atsakovo tokio atsakymo, kokio tikėjosi. Atsakovo sprendimas prieštaravo imperatyvioms įstatymų normomos, protingumo, sąžiningumo principams, pažeidė ieškovės įstatymu saugomus interesus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, visa tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (b. l. 123-125).

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės nuomone, kad pirmos instancijos teismas privalėjo tirti, ar ginčijamas 2013-03-26 sprendimas yra teisėtas ar neteisėtas. Teismas pasisakė, kad minėtas sprendimas buvo pakeistas 2013-07-22 vykusiame atsakovo narių susirinkime. Todėl 2013-03-26 priimtas ieškovės ginčijamas sprendimas šiuo metu yra negaliojantis, nebuvo vykdomas ir teisinių pasekmių nesukėlė. Ieškovė neįrodė, kad ji iki kreipimosi į teismą tiesiogiai ar paštu kreipėsi į dėl ginčijamo sprendimo pakeitimo. Ginčijamas 2013-03-26 sprendimas buvo pakeistas ne todėl, kad ieškovė kreipėsi į teismą. Bendrija dar prieš ieškovei kreipiantis į teismą pastebėjo savo klaidą, tačiau bendrijos narių susirinkimas laikantis nustatytų procedūrų buvo sušauktas jau tuomet, kai buvo gauti procesiniai dokumentai. Atsakovo nuomone, ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama materialinės naudos pasinaudojo bendrijos padaryta, bet pačios ištaisyta ir pasekmių nesukėlusia, klaida. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai patvirtina jos įsisenėjusius sveikatos sutrikimus, tačiau niekaip neįrodo, kad jie susiję su 2013-03-26 priimtu sprendimu. Todėl ieškovė neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą. Ginčijamo nutarimo neteisėtumas nėra patvirtintas, o pareiga atlyginti neturtinę žalą kyla tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais. Teismo išvada, kad nėra teisės akto, numatančio neturtinės žalos atlyginimą dėl bendrijos priimto sprendimo, teisinga (b. l. 138-139).

8Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė svarbias aplinkybes teisingam bylos išsprendimui, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, argumentais, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, dėl kurių ieškinys atmestas, todėl visų jų nekartoja.

10Apeliacinio skundo argumentai vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.

11Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas. Ieškinys teismo tenkinamas, jei ieškovas pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą ir nustatyta tvarka įrodė savo reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nebuvo pažeista, arba negali būti ginama ieškovo pasirinktomis teisinės gynybos priemonėmis, ieškinys teismo sprendimu atmetamas.

12Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo du reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtu 2013-03-26 Kniaudiškių g. 77-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos sprendimą – pasibaigus šildymo sezonui pradėti rinkti lėšas iš bendrijos narių nuo kiekvieno buto laiptinės langams ir vidinėms durims pakeisti po 372 Lt; 2) priteisti 1000 Lt dydžio neturtinę žalą.

13Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo dėl 2013-03-26 atsakovo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, savo išvadas motyvavo tuo, kad 2013-03-26 atsakovo sprendimas buvo pakeistas, jis yra negaliojantis, teisinių pasekmių ieškovei nesukėlė, nes nebuvo vykdomas, todėl nėra pagrindo spręsti 2013-03-26 sprendimo teisėtumo klausimo. Kolegija su šiais motyvais sutinka. Sprendimas galėtų būti naikintinas ar keistinas tuo atveju, jei jis yra neteisėtas, galioja, yra vykdomas ir sukelia neigiamas teisines pasekmes. Iš byloje esančio 2013-07-22 Kniaudiškių g. 77-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolo nutarimo matyti, kad šio susirinkimo metu buvo nutarta 2013-03-26 susirinkimo nutarimo 4 punkto dalį, kuria buvo nutarta „Iš bendrijos narių nuo kiekvieno buto bus renkama šių darbų atlikimui po 372,00 Lt“, pakeisti ir nutarti, kad „Iš bendrijos narių darbų atlikimui įmokas nustatyti proporcingai pagal kiekvieno bednrijos nario nuosavybės teise jam priklausančio patalpų ploto santykio su viso namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų plotu“ (b. l. 20-21). Pakeitus ginčijamą nutarimą į tokį nutarimą, kurio ieškovė nebeginčija, nebeliko teisme nagrinėtino ieškinio (ginčo) dalyko. Ieškovės reikalavimas konstatuoti nebegaliojančio ir faktiškai nevykdyto nutarimo neteisėtumą ar teisėtumą yra perteklinis, kadangi tai nesukels jokių realių teisinių pasekmių nei ieškovei, nei atsakovui. Toks reikalavimas nebeatitinka CK 1.138 str. numatyto pažeistų teisių gynimo būdo.

14Apeliantė nurodo, kad atsakovas pakeitė skundžiamą sprendimą, tačiau privalo atsakyti už padarytą pažeidimą ir atlyginti neturtinę žalą LR CK 1.137 str. 3 d., CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d. pagrindais.

15LR CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Įstatyme įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos, kurias nustačius taikoma atsakingam už žalos padarymą asmeniui atsakomybė, yra šios: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK6.246 - 6.249 str.). Remiantis šių normų nuostatomis, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį turi įrodinėti ieškovas, o kaltę paneigti yra atsakovo pareiga (CK 6.246 -6.249 str.). Be to, kiekviena iš šalių, nepaisant kuriai tenka įrodinėjimo pareigos, turi teisę teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus (CPK 12, 178 str.). Ieškovė neturtinę žalą taip pat kildina ir iš dėl neteisėto sprendimo atsiradusių sveikatos sutrikimų, tačiau teismui nepateikė sveikatos sutrikimus patvirtinančių įrodymų, neįrodė priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimų ir atsakovo ginčijamo sprendimo priėmimo, žalos dydžio t. y. neįrodė būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų. Be to, LR CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, arba kai žala padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai bei gyvybei. CK 6.263 str. 2 d. taip pat numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nenumato, jog bendrija turi pareigą atlyginti butų savininkams neturtinę žalą dėl susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo ar pakeitimo. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta, koks įstatymas numato neturtinės žalos atlyginimo priteisimo apeliantei teisinį pagrindą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėtas ir pagrįstas.

16Be to, pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad nors pagal šią normą Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne Bendrija, kas reiškia, kad dėl šio reikalavimo ji nėra tinkamas atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

17CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuota prašymą nagrinėti byla žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, šalių paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas

18Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes išlaidų dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p. patvirtintą dydį (yra mažesnis už maksimalią 1500 Lt sumą, b. l. 140-141).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovės B. L. (a. k. ( - ) atsakovui Kniaudiškių g. 77 namo savininkų bendrijai (į. k. 248302430) 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti neteisėtu 2013-03-26... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-12-31 sprendimu ieškinį atmetė ir... 6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2013-12-31 sprendimą ir priimti... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo,... 8. Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo... 9. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė svarbias... 10. Apeliacinio skundo argumentai vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.... 11. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo du... 13. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo dėl 2013-03-26... 14. Apeliantė nurodo, kad atsakovas pakeitė skundžiamą sprendimą, tačiau... 15. LR CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo... 16. Be to, pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1... 17. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 19. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui priteisiamos išlaidos... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 21. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš ieškovės B. L. (a. k. ( - ) atsakovui Kniaudiškių g. 77 namo...