Byla 2-248-214/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei įgaliotam asmeniui A. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Silberauto“, trečiajam asmeniui L. E. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Silberauto“, L. E. Z. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas pateikė teisme ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 3557,88 Lt (1030.43 Eur) turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2012-02-27 transporto priemonė „Mercedes Benz ( - ) valst. Nr. ( - ) Ateities pl.46, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir ją apvažiuoti. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai- priekinis dešinės pusės ratas, prakirsta padanga ir įlinkęs ratlankis, galinė dešinės pusės padanga ir ratlankis, vidurinė variklio apsauga, priekinis kairės pusės ratlankis ir reikalinga ratų suvedimo patikra. Ieškovė išmokėjo draudėjui UAB „Silberauto“ nurodytą 3557,88 Lt draudimo išmoką. Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovė. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jai priklausantis kelias būtų tinkamos būklės. Atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovas pretenzija ragino atsakovę atlyginti 3557,88 Lt žalą, tačiau atsakovė jos neatlygino.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį tenkinti.

5Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo išmokėtą draudimo išmoką iš dalies padengia iki tol gautos įmokos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 93 str. 1 d. draudikas prisiima riziką, todėl ieškovo nuostoliai iš esmės yra mažesni. Be to, ieškovas nepateikė Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų dokumentų, kuriuos privalo pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo. Nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kad buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Vairuotojas, būdamas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikoje galiojančių Kelių eismo taisyklių turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl pats už jį ir yra atsakingas. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik dėl to buvo patirta reikalaujama priteisti turtinė žala. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, o pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, t. y. atsakovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio, sukėlusio tariamą žalą, todėl ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sąžiningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir šalies teisei į teisminę gynybą bei šalių lygiateisiškumui. Nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan., priklauso ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo direkcijos skiriamų lėšų, kurios yra nepakankamos.

6Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas UAB „Silberauto“ apdraudė transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz ( - ) valst. Nr. ( - ) transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (12, 16 b. l.). 2012-02-27 L. Z. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodydamas, kad 2012-02-27 apie 14:15 val. važiuojant Ateities pl.46, Kaune, įvažiavo į duobę, dėl to buvo apgadintas automobilis: ratlankis ir padanga (15 b. l.). Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti transporto priemonės sugadinimai: keičiamos dalys – priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankis, priekinė ir galinė dešinės pusės padanga, vidurinė variklio apsauga, priekinis kairės pusės ratlankis; remontuojamos dalys – suvedimas (23 b. l.). UAB „Silberauto“ pateikė pasiūlymą, 2012-04-11 aktą, kuriame nurodyta 3557,88 Lt detalių ir remonto kaina (24, 25 b. l.). AB „Lietuvos draudimas“ atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras apskaičiavo ir atlygino 2012-02-27 įvykio metu padarytą žalą, UAB „Silberauto“ pervesdamas 3557,88 Lt sumą (26 b. l.). 2012-08-22 ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 3557,88 Lt žalos atlyginimo (27 b. l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-02-27 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (17 b.l.). Nutarime nurodyta, kad 2012-02-27 apie 15:20 val. kreipėsi Z. su vyr.patrulio J. K. tarnybiniu pranešimu ir eismo įvykio vietos schema apie tai, kad 2012-02-27 apie 14:15 val. vairuotojas L. Z. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, nepaženklintą kelio ženklais, dėl ko buvo apgadintas automobilis (17 b.l. ). Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema (18 b. l.)

10Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad subrogacijos pagrindu, vadovaujantis CK 6.1015 str. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl mano, kad padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

11CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

12Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

13Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Lietuvos Vyriausybei skyrus lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, remontuoti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybė.

14Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Ateities plento būklę 2012-02-27 pateikti negali. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad kelio duobė Ateities plente buvo paženklinta ar aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema akivaizdžiai įrodo, kad L. Z., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz ( - ) valst. Nr. ( - ) įvažiavo į Ateities pl. jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis.

15Taip pat atsakovė atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, be to, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali būti duobių, apie tai vairuotojai informuojami per įvairias žiniasklaidos priemones, prašoma jų būti atidesniais. Tačiau kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia ir eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu, reikšmingi atstumai. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Atsakovės argumentai, kad Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.

16Atsakovės argumentas, kad ieškovo išmokėtą draudimo išmoką iš dalies padengia iki tol gautos draudiminės įmokos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 93 str. 1 d. draudikas prisiima riziką, todėl ieškovo nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni, nei reikalaujama, atmestinas. Atsakovė paneigia subrogacijos instituto taikymą. Išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – t. y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalos padariusio asmens atlyginti žalą. Tačiau toks santykio šalių pasikeitimas (draudimo išmokos išmokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, priešingu atveju, susidarytų teisiškai nelogiška situacija, jog atsakingo už padarytą žalą asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančią į draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sąlygas šiam išvengti atsakomybės (Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1815-505/2013).

17Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė turto vertinimo ataskaitos, taigi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi transporto priemonės techninės apžiūros aktas, remonto sąmata, aktas apie atliktus remonto darbus ir panaudotas detales neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstas.

18Atsakovės argumentai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPĮ 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (TVPĮ 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPĮ 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojas (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPĮ 7 str. 2 p.). Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovės nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).

19Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Ateities plento gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas ir AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės priteistina 3557,88 Lt turtinės žalos atlyginimas.

20Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 3557,88 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už teisinę pagalbą, advokato Tado Dumbliausko sąskaitos išrašo ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovą byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą 200,00 Lt už atstovavimą šioje byloje. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200,00 Lt teisinių išlaidų (CPK 93 str. 1 d.) ir 80,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas

Nutarė

23Ieškinį tenkinti visiškai.

24Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, 1030.43 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų 43 ct) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 81,09 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 9 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Sandrai... 2. Ieškovas pateikė teisme ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo... 3. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2012-02-27 transporto priemonė „Mercedes... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus... 5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus... 7. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai. ... 9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas UAB „Silberauto“... 10. Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę... 11. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 12. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų... 13. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo... 14. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė duomenų,... 15. Taip pat atsakovė atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos... 16. Atsakovės argumentas, kad ieškovo išmokėtą draudimo išmoką iš dalies... 17. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė turto vertinimo ataskaitos, taigi... 18. Atsakovės argumentai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti... 19. Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto... 20. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti... 21. Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271... 23. Ieškinį tenkinti visiškai.... 24. Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...