Byla A-858-2968-12
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – R. S., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Lietuvos draudimas“) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 4-6), prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 677,03 litų žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 litų išlaidų už teisines paslaugas.

5Paaiškino, jog 2011 m. vasario 11 d. apie 22.30 val., R. S., vairuodama jai priklausančią transporto priemonę „Mitsubischi Carisma“, valst. Nr. ( - ), ( - ) g. ties namu 26A, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas šio automobilio priekinis dešinės pusės ratas ir priekinė važiuoklė. Automobilis buvo draustas kelių transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino R. S. 677,03 litų žalą, susijusią su automobilio remontu, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015, 6.266, 6.271 straipsnių pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.

6Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašė skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimą bei 200 litų išlaidų už teisines paslaugas.

7Pareiškėjas nuo reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atsisakė ir bylą šioje dalyje prašė nutraukti.

8Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 39-46) su pareiškėjo skundu nesutiko.

9Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl atsakovui nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Pabrėžė, kad dėl eismo įvykio yra atsakinga pati vairuotoja, kuri neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidi ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės ar neapvažiavo kliūties, todėl autoįvykį sąlygojo pačios vairuotojos veiksmai. Manė, jog objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, byloje nėra.

10Pabrėžė, jog pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Taisyklės), 38, 40 punktus pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkei žalą ir nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė skundą tenkinti (b. l. 80-84). Nurodė, jog duobės nebuvo galima matyti, nes joje buvo vandens, buvo tamsus paros metas.

12Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Automobilių kelių direkcija) atstovė prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 80-84).

132012 m. birželio 7 d. sprendimu (b. l. 85-90) pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 677,03 litų turtinės žalos atlyginimo, administracinės bylos dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo nutraukė. Teismas taip pat priteisė iš Kauno miesto savivaldybės AB „Lietuvos draudimas“ 200 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

14Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 2011 m. vasario 11 d., apie 22.30 val., R. S., vairuodama jai priklausančią transporto priemonę „Mitsubischi Carisma“, valst. Nr. ( - ), ( - ) g. ties namu 26A, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais, taip apgadindama vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio schemos, transporto priemonės techninės apžiūros akto, nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, UAB „Autofortas“ PVM sąskaitos-faktūros, fotonuotraukų matyti, kad buvo sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas ir priekinė važiuoklė. Automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kuris, turėdamas teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, apskaičiavo trečiojo suinteresuoto asmens patirtus nuostolius ir kompensavo juos, išmokėdamas automobilio savininkui draudimo išmoką – 677,03 litų.

15Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.271 straipsniu ir nurodė, jog viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 32 punkte, kaip viena iš savivaldybių priskirtųjų savarankiškųjų funkcijų, yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Minėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte, kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). Apraše taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Aprašo 2 p.).

17Pabrėžė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

18Teismas, sistemiškai vertindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, pripažino, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nurodė, jog nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

19Pabrėžė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vairuotojos R. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Nurodė, jog byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė ( - ) g. ties namu Nr. 26A, Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, buvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Policijos pareigūnai N. D. ir K. B., nuvykę į įvykio vietą, eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą.

20Teismas nurodė, jog atsakovo argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir pasirinkusi saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Pažymėjo, kad kelio duobė buvo baloje, taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta.

21Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog žalos dydis taip pat įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, nepateikta. Be to, atsakovas 2011 m. liepos 26 d. raštu Nr. R15-606-(S638) nurodė, jog atsižvelgiant į Nuolatinės darbo grupės žalos, patirtos nesutvarkytuose Kauno miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse, atlyginimo klausimams nagrinėti 2011 m. liepos 21 d. pasiūlymus Nr. V13-14, nuspręsta R. S. prašymą tenkinti ir sumokėti jai 400 litų. Teismas nurodė, jog nors nurodyta suma R. S. pervesta nebuvo, tačiau taip atsakovas pripažino pareigą atlyginti žalą.

22Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip pažeisdamas ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

23Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Remdamasis tuo, kad buvo nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, pateikti įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis – 677,03 litų suma, išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudaro išlaidos, sumokėtos už automobilio remontą, išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 677,03 litų žalos atlyginimo.

24Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas skundo dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo atsiima ir šią bylos dalį prašo nutraukti. Teismas nurodė, jog atsisakymas nuo šios skundo dalies neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, skundo dalies atsisakymo, bylos nutraukimo pasekmės pareiškėjui yra žinomos, todėl atsisakymas nuo skundo dalies priimtinas ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.).

25Teismas, remdamasis bylos medžiaga, pareiškėjui priteisė 200 litų bylinėjimosi išlaidų.

26III.

27Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 93-96) prašo o 2012 m. birželio 7 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 677,03 litų turtinės žalos atlyginimo ir 200 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

28Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką. Pabrėžia, kad teismo sprendimas suponuoja neteisėtą išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už visų automobilių, esančių Kauno mieste, važiuoklių sugadinimus ir su tuo susijusias išlaidas, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip tie sugadinimai atsirado, neatsižvelgiant į tai, ar tam turėjo įtakos ir kiti veiksniai.

29Atsakovo vertinimu, byloje nėra pateikta teisės aktuose numatyta privaloma ginčo transporto priemonės vertinimo ataskaita, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki eismo įvykio bei, kad įvykis tikrai buvo. Nurodo, jog Eismo įvykio vietos schema yra neinformatyvi ir klaidinanti (joje nepažymėta ginčo transporto priemonė, iš jos turinio nėra aišku, kuria kelio juosta buvo važiuota ir kaip įmanoma važiuojant nubrėžta kryptimi įvažiuoti į schemoje nurodytą duobę automobilio priekiniu dešinės pusės ratu).

30Nurodo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime užfiksuotas ginčo transporto priemonės gedimas – dešinės pusės priekinis ratas – galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, o aplinkybė, kad tai atsirado dėl įvažiavimo į duobę, grindžiama tik vairuotojos pamąstymu, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai atsakomybę taikė Kauno miesto savivaldybei, ir ne tik dėl rato gedimo, bet ir dėl priekinės važiuoklės, nors policijos nutarime jos gedimas nėra užfiksuotas.

31Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė visas pareiškėjo prašytas bylinėjimosi išlaidas, nepaisydamas to, kad administracinės bylos dalis dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nutraukta. Pabrėžia, jog skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl atitinkamai turėjo būti mažinama ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma.

32Atsakovas nurodo, kad Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau – ir Tvarka), 2 punkte nurodyta, kad ji yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (14.1 p.), taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 p.). Tvarkos 3 punktas numato, kad vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Tvarkos 26 punkte nurodyta, kas turi būti atlikta nustatant žalą, padarytą apgadinant transporto priemonę. Tvarkos 28, 29 punktuose įtvirtinta, kokie transporto priemonės vertinimo dokumentai turi būti pateikiami ir kad jie turi būti pateikiami raštu. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 12 straipsnyje įtvirtintos turtą vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, t. y. savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu, sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniuose numatyta, kokia turto vertinimo ataskaita turi būti pateikiama ir kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią tik tada, jeigu ji atitinka 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

33Pabrėžia, kad byloje nėra pateikta dokumentų, kurie pagrįstų, kad vertinant ginčo transporto priemonei padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad 2011 m. vasario 11 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriuo teismas remiasi skundžiamame sprendime, neturi juridinės galios, nes jį pasirašęs asmuo nėra atestuotas kilnojamojo turto vertintojas. AB „Lietuvos draudimas“, prieš išmokėdamas draudimo išmoką kaip tariamos žalos atlyginimą, nenustatė transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (Tvarkos 26.1 p.), nesudarė atkūrimo (remonto) kalkuliacijos (Tvarkos 26.2, 29.3 p,), nenustatė transporto priemonės likutinės vertės (Tvarkos 26.4, 29.2 p.), neparengė vertinimo išvadų (Tvarkos 26.5, 29.3 p.), tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pabrėžia, jog negalima daryti išvados, kad ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad dėl to buvo patirta teismo sprendime nurodyta priteisti 677,03 litų žala.

34Pabrėžia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėjo būti tenkinamas. Vien tai, jog policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę.

35Atsakovo vertinimu, jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai ne tik tamsa, lietus (meteorologinės sąlygos, kurios yra Kauno miesto savivaldybės neįtakojamas gamtos reiškinys, kuris ir Kauno miesto savivaldybei trukdo pastebėti duobes ir jas pažymėti) yra nenugalima jėga, bet ir ginčo transporto priemonės vairuotojos veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui (CK 6.253 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

36Nurodo, jog Aprašo 42 punkte pažymėta, kad tiek už kelių priežiūrą atsakingi asmenys, tiek pareigūnai, pažeidę Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aprašo 30 punkte įtvirtinta, kad ne tik kelio savininkas, bet ir policijos pareigūnai turi rūpintis saugaus eismo užtikrinimu, eismo sąlygų gerinimu vietinės reikšmės keliuose.

37Pabrėžia, jog, vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 (toliau – ir Automobilių kelių direkcijos nuostatai), 10.1.3, 10.1.4, 10.5, 20.19 punktais, Automobilių kelių direkcija rengia ir teikia Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo metinės sąmatos projektą, planuoja ir organizuoja Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimą ir naudojimą, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojimą bei užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Taigi Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Automobilių kelių direkcijos. Pabrėžia, jog teismas nepagrįstai atsakomybę taikė tik Kauno miesto savivaldybei, nors už lėšų skyrimą ir jų tinkamą panaudojimą yra atsakinga ir Automobilių kelių direkcija, o už saugaus eismo užtikrinimą, už laiku uždraustą ar apribotą eismą – ir policijos pareigūnai. Pažymi, kad Automobilių kelių direkcija būdama atsakinga už kontrolę nėra nustačiusi, jog Kauno miesto gatvių tvarkymas būtų atliekamas netinkamai.

38Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 100-102) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 100 litų išlaidų už teisines paslaugas.

39Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad nuostolius pareiškėjas nustatė neteisėtai. Pabrėžia, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog turtas gali būti vertinamas vidaus reikmėms. Remiasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir nurodo, jog pareiškėjas vertinimą atlieka vidaus reikmėms ir savo nuožiūra, siekdamas užtikrinti savo funkcijų atlikimą. Vidaus vertintojai dirba pas pareiškėją ir vertina turtą pareiškėjo vidaus reikmėms, t. y. pareiškėjo vidaus vertintojai nustato nuostolių dydį. Tai reiškia, kad automobilio sužalojimus pareiškėjas nustatė teisėtai ir nuostolio dydį pagrindžiančius dokumentus pateikė į bylą.

40Pareiškėjas pabrėžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarimas patvirtina, jog automobilio vairuotojos R. S. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Nurodo, jog nors atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas automobilio remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog pareiškėjas kompensavo didesnes išlaidas nei tas, kurios būtinos sužaloto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Mano, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

41Nurodo, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė reikalavimo priteisti pareiškėjo naudai atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokį pareiškėjo prašymą lėmė suformuota teismų praktika dėl procesinių palūkanų priteisimo iš viešojo juridinio asmens negalimumo, kai ginčas kyla dėl viešojo juridinio asmens viešųjų funkcijų vykdymo. Mano, jog teismas pagrįstai priteisė visas prašytas bylinėjimosi išlaidas.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 113-115) prašo priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo teismo nuožiūra.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nėra atsakingas už blogą Kauno miesto gatvių priežiūrą. Remiasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Aprašo 6 punktu. Nurodo, jog Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

44Pabrėžia, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškosios funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą (toliau – ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas) yra Kelių priežiūros ir plėtros programa (toliau – ir Programa). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsniu, tvirtina metines Programos finansavimo sąmatas.

45Nurodo, jog Automobilių kelių direkcijos direktorius, laikydamasis nustatytos tvarkos, savivaldybėms (tarp jų ir Kauno miesto) kasmet skiria Programos lėšų. Šias lėšas savivaldybės gali naudoti savo nuožiūra parinktiems vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti (darbams finansuoti). Pabrėžia, jog Automobilių kelių direkcijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 168 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2010 metų sąmatos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo savivaldybėms vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 2010 metais“ atsakovui skyrė 10779,2 tūkst. litų. Nurodo, jog kokiems objektams naudoti lėšas nustato savivaldybė. Pabrėžia, jog 2010 metais atsakovas nepanaudojo 109 443,77 litų. Nurodo, jog atsakovas 2011 metais vietinės reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti, taisyti, tiesti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti savo lėšų lyginant su programos lėšomis panaudojo tik 13,6%, kitų miestų savivaldybių analogiškas rodiklis yra – 84,6%, rajonų savivaldybių – 33,7%, visų savivaldybių – 54,2%.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinis skundas tenkintinas.

49Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjui 677,03 litų turtinę žalą.

50Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjo prašomą žalos atlyginimą.

51Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir pareiškėjo nurodytos žalos.

52Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

53CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011).

54Šioje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

55Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

56Vadovaujantis minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

57Vis dėlto teismas kiekvienu atveju privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Šio ryšio negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-464/2007; 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz,. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

58Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Kaune, ( - ) gatvėje, prie namo Nr. 26 A (b.l. 75-76) byloje vertinamu metu, t. y. 2011 m. vasario 11 d. apie 22.30 buvo neaptverta ir nepažymėta duobė, į kurią, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jis įvažiavo vairuodamas automobilį ir jį apgadino. Byloje taip pat pateikti įrodymai apie trečiojo suinteresuoto asmens automobilio apgadinimus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą, t. y. iš esmės nurodė, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

59Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 82) nurodė, jog gatvėje, kurioje nutiko įvykis, iš viso trys eilės, įvykio metu trečiasis suinteresuotas asmuo rikiavosi iš pirmos į antrą juostą. Tuo tarpu eismo įvykio vietos schemoje (b.l 75) duobė pažymėta trečioje eismo juostoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo kairiojo gatvės krašto iki duobės yra 2,5 metro, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar trečiasis suinteresuotas asmuo manevruodamas automobiliu į šią duobę apskritai galėjo įvažiuoti dešiniuoju automobilio ratu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo (b.l. 82), su prakirsta padanga jis dar pravažiavo tiltą, byloje nėra duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog jis įvažiavo būtent į šią duobę (ar apskritai į gatvėje buvusią duobę), juo labiau, kad eismo įvykio vietos schemoje automobilis nepažymėtas.

60Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjas byloje neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos turtinės žalos. Todėl, nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jo sprendimas panaikinamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

63Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

64Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir... 5. Paaiškino, jog 2011 m. vasario 11 d. apie 22.30 val., R. S., vairuodama jai... 6. Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal... 7. Pareiškėjas nuo reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų už... 8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l.... 9. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios... 10. Pabrėžė, jog pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė skundą tenkinti (b. l. 80-84).... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie... 13. 2012 m. birželio 7 d. sprendimu (b. l. 85-90) pareiškėjo skundą tenkino ir... 14. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 2011... 15. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos vietos... 17. Pabrėžė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau... 18. Teismas, sistemiškai vertindamas nurodytas teisės aktų nuostatas,... 19. Pabrėžė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo, vairavęs... 20. Teismas nurodė, jog atsakovo argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atsargi,... 21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog žalos dydis taip pat įrodytas.... 22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Kauno miesto savivaldybė, būdama... 23. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų ir... 24. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas skundo dalį dėl 6... 25. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, pareiškėjui priteisė 200 litų... 26. III.... 27. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 93-96) prašo o... 28. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo... 29. Atsakovo vertinimu, byloje nėra pateikta teisės aktuose numatyta privaloma... 30. Nurodo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos... 31. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė visas pareiškėjo... 32. Atsakovas nurodo, kad Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos,... 33. Pabrėžia, kad byloje nėra pateikta dokumentų, kurie pagrįstų, kad... 34. Pabrėžia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio... 35. Atsakovo vertinimu, jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai ne tik tamsa,... 36. Nurodo, jog Aprašo 42 punkte pažymėta, kad tiek už kelių priežiūrą... 37. Pabrėžia, jog, vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie... 38. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į... 39. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas nepagrįstai teigia,... 40. Pareiškėjas pabrėžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 41. Nurodo, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsisakė... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie... 43. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog trečiasis suinteresuotas... 44. Pabrėžia, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos... 45. Nurodo, jog Automobilių kelių direkcijos direktorius, laikydamasis nustatytos... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 49. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti... 50. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė iš... 51. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos... 52. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis... 53. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos... 54. Šioje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga –... 55. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr.... 56. Vadovaujantis minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Kauno miesto... 57. Vis dėlto teismas kiekvienu atveju privalo ištirti, ar yra ryšys tarp... 58. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės,... 59. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija su tokia išvada... 60. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 62. atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.... 63. Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d.... 64. Sprendimas neskundžiamas....