Byla AS-144-261/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. P., E. S., A. U. ir S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. P., E. S., A. U. ir S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Freshtravel“, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai R. P., E. S., A. U. ir S. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6), prašydami: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojai nemokumo atveju bus repatrijuoti, dėl ko jiems buvo padaryta turtinė žala; 2) iš atsakovo Lietuvos Respublikos solidariai priteisti 1 177,03 Eur turtinę žalą R. P., E. S., A. U., S. V.; 3) priteisti iš atsakovo penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 28-29) pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Išaiškino pareiškėjams, kad jie dėl žalos atlyginimo, kildinamo iš UAB ,,Freshtravel“, turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatomis, pareiškėjų pirmąjį skundo reikalavimą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pažymėjęs, jog tam tikrų aplinkybių nustatymas (konstatavimas), jos teisinis įvertinimas nėra administracinių teismų veiklos tikslas ir savaime nesukelia ABTĮ nustatytų teismo sprendimo pasekmių, t. y. neapgina į teismą pasikreipusio asmens galimai pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų. Įstatymas nenustato galimybės skundą patenkinti, nustačius tam tikras aplinkybes. Aplinkybių pripažinimas yra tik faktinių aplinkybių konstatavimas (teismo išvada), kurios pagrindu teismas gali priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų sprendimų, todėl pareiškėjai turėtų atsisakyti šių reikalavimų.

9Dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų keliamas reikalavimas dėl žalos iš UAB ,,Freshtravel“, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, atlyginimo yra susijęs su sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.747–6.755 str. (Turizmo paslaugų teikimas)). UAB ,,Freshtravel“ veiksmai, su kuriais pareiškėjai sieja padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai ir šio juridinio asmens padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Todėl minėtas reikalavimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Todėl šį reikalavimą taip pat atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

10Trečiąjį pareiškėjų reikalavimą teismas laikė išvestiniu iš antrojo reikalavimo, todėl jį taip pat atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

11III.

12Pareiškėjai R. P., E. S., A. U. ir S. V. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 44-46), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir skundą priimti.

13Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, jog pareiškėjų keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais, o UAB „Freshtravel“ veiksmai, su kuriais pareiškėjai sieja padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai ir šio juridinio asmens padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Tačiau savo skundu pareiškėjai prašo priteisti žalą ne iš kelionių organizatoriaus, kuris tapo nemokus, o iš Lietuvos Respublikos, kadangi valstybė neužtikrino tinkamo nurodytos Direktyvos įgyvendinimo, nes valstybėje nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiu, t. y. neužtikrino pareiškėjų teisių apsaugos. Taigi, šiuo atveju valstybė narė, t. y. Lietuvos Respublika, neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, kas leidžia teigti, kad buvo padarytas rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei ir kyla atsakomybė, dėl ko pareiškėjai savo skundu ir prašo priteisti jų dėl tokių valstybės veiksmų patirtą skunde nurodyto dydžio turtinę žalą. Toks ginčas atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą, t. y. žalos atsiradimą pareiškėjai kildina iš viešojo administravimo subjektų netinkamų veiksmų.

14Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. dviejose administracinėse bylose priėmė, išnagrinėjo ir patenkino 24 ir 10 pareiškėjų, kurie taip pat nukentėjo nuo kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ nemokumo, pareiškimus Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl to, jog nacionalinės teisės aktais nebuvo užtikrinta minėtos Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, t. y. analogiškus ginčus pagal dalies nukentėjusių turistų skundus jau išnagrinėjo ir nelaikė, kad toks ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

18Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjų reikalavimas pripažinti, kad Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojai nemokumo atveju bus repatrijuoti, dėl ko jiems buvo padaryta turtinė žala, neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų, t. y. tam tikrų aplinkybių nustatymas (konstatavimas), jų teisinis įvertinimas neapgina į teismą pasikreipusio asmens galimai pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų, todėl pareiškėjai turėtų atsisakyti šių reikalavimų, o antrasis reikalavimas susijęs su turtinės žalos iš UAB ,,Freshtravel“, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, atlyginimu ir šio juridinio asmens padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją, todėl šis reikalavimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

19Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog skundu iš esmės formulavo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą ne iš UAB ,,Freshtravel“, o iš Lietuvos valstybės, kuri į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojai nemokumo atveju bus repatrijuoti, dėl ko jiems buvo padaryta turtinė žala. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teisme 2016 m. dviejose bylose jau priimti ir išnagrinėti analogiški pareiškėjų skundai.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio nuostatomis, įvertinusi pareiškėjų skundo, patikslinto skundo turinį, byloje esančius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pirmasis pareiškėjų skundo reikalavimas – pripažinti, kad Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojai nemokumo atveju bus repatrijuoti, dėl ko jiems buvo padaryta turtinė žala, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Nagrinėjamu atveju patenkinus minėtą pirmąjį pareiškėjų skundo reikalavimą, susijusį vien tik su tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimu, pareiškėjų teisių ar interesų galimas pažeidimas nebūtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, todėl toks teismo sprendimas nesukeltų atitinkamų teisinių pasekmių kitai bylos šaliai (šiuo atveju – atsakovui).

21Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai skunde suformulavo minėtą netinkamą reikalavimą, susijusį su tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimu, nesudaro pagrindo iš karto atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad tai nebuvo vienintelis pareiškėjų skundo reikalavimas. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų (tarp kurių ir tinkamas skundo dalyko – reikalavimo, suformulavimas), nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 12 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pakartotinai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Vadinasi šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjų skunde išdėstytas prašymas konstatuoti aplinkybes, kuris nelaikytinas tinkamu savarankišku skundo teismui reikalavimu, turėjo ne atsisakyti priimti skundą, tačiau nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, t. y. pasiūlyti tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus (galimai ir atsisakant abstraktaus reikalavimo). Tik pareiškėjams neištaisius teismo nustatytų skundo trūkumų, galima būtų laikyti tokį skundą nepaduotu, tokiu būdu neužkertant pareiškėjams kelio ateityje kreiptis su analogišku skundu, tinkamai suformulavus jo reikalavimus ar ištaisius kitus jo trūkumus.

22Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentais, kad savo skundu pareiškėjai prašo priteisti žalos atlyginimą ne iš kelionių organizatoriaus (UAB ,,Freshtravel“), kuris tapo nemokus, o iš Lietuvos Respublikos, kadangi valstybė neužtikrino tinkamo nurodytos Direktyvos įgyvendinimo. Pareiškėjai pakankamai aiškiai suformulavo antrąjį skundo reikalavimą – iš atsakovo Lietuvos Respublikos solidariai priteisti pareiškėjams 1 177,03 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Nors skundo motyvuose aiškiai ir konkrečiai to neužakcentavo, tačiau iš bendro skundo turinio galima spręsti, kad žalos atlyginimo pareiškėjai reikalauja būtent iš valstybės, kad ši neužtikrino tinkamo nurodytos Direktyvos įgyvendinimo, dėl ko pareiškėjams ir kilo jų nurodyto dydžio žala. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pareiškėjų nurodytą reikalavimą (jo esmę) ir tokiu būdu pripažino jį teismingą bendrosios kompetencijos teismui, o pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

23Be to, pabrėžtina, jog iš esmės panašiose bylose – dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, jai netinkamai įgyvendinus 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas, Vilniaus apygardos administracinis teismas tiek priėmė pareiškėjų skundus dėl reikalavimo atlyginti jų patirtą žalą, tiek ir priėmė sprendimus dėl ginčo iš esmės (administracinės bylos Nr. eI-3902-811/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04100-2015-6), Nr. eI-4197-171/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04631-2015-5), Nr. eI-4099-171/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01533-2015-5)). Todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.

24Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia pareiškėjų atskirasis skundas, kuriuo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjų skundą. Todėl, nagrinėdamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi galimybę priimti tik ABTĮ 154 straipsnyje numatytus sprendimus, tačiau skundo priėmimo klausimas (taip pat įvertinus ir skundo atitikties kitiems ABTĮ nustatytiems reikalavimams) yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27pareiškėjų R. P., E. S., A. U. ir S. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

28Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai R. P., E. S., 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b.... 8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 9. Dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad... 10. Trečiąjį pareiškėjų reikalavimą teismas laikė išvestiniu iš antrojo... 11. III.... 12. Pareiškėjai R. P., E. S., 13. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, jog pareiškėjų keliamas... 14. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo... 18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjų reikalavimas... 19. Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi... 21. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė,... 22. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su... 23. Be to, pabrėžtina, jog iš esmės panašiose bylose – dėl žalos... 24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos bylos ribas... 25. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. pareiškėjų R. P., E. S., 28. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį... 29. Nutartis neskundžiama....