Byla 1A-507-719-2013

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant: prokurorei Justinai Vingilytei, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiajai L. V. B., nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, nuteistajam A. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UADB ,,I” apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendžio, kuriuo A. S., a.k. ( - ) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., ir nubaustas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiuo nuosprendžiu taip pat tenkinta dalis L. V. B. civilinio ieškinio ir iš UADB ,,I.“ kodas ( - ), L. V. B. naudai priteista 2037,90 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, šiuo nuosprendžiu iš A. S., a.k. ( - ) L. V. B. naudai priteista 1400 Lt jos turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti. Tačiau kiti proceso dalyviai apeliacinių skundų nepateikė.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4A. S. nuteistas už tai, kad 2012-01-23 apie 17.29 val., Panevėžyje, Beržų gatvėje, ties pastatu ( - ), vairuodamas automobilį „R. L.“, valstybinis numeris ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 ir 133 punktų reikalavimus - nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje jo važiavusio automobilio „BMW“, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pradėjus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją stabdyti automobiliui „BMW“, automobilį stabdė, vengdamas atsitrenkti į jį, suko vairą į dešinę, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė ten ėjusią pėsčiąją L. V. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios L. V. B. sveikata – plyšo dešinio kelio vidinio šalutinis raištis (nustatytas aprandėjęs II laipsnio plyšimas) ir dešinio peties antdyglinio raumens sausgyslė, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281str. 1d.

5Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UADB „I.“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atmesti ieškovės ieškinį, pareikštą UADB „I.“ atžvilgiu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, jog priimtas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) bei 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių su visais pakeitimais (toliau – Taisyklių) nuostatų), o taip pat apskaičiuojant Ieškovės turtinės žalos dydį buvo nustatyta, kad Ieškovė po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų nuo 2012-01-23 iki 2012-03-12 gydėsi VšĮ Respublikinėje ligoninėje ir VšĮ Panevėžio r. savivaldybės poliklinikoje, dėl ko Ieškovės reikalavimas dėl gydymui ir konsultacijoms turėtų išlaidų UAB „( - )” A. K. klinikoje Kaune, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės konsultacijų poliklinikoje (už gydytojo D. S. konsultaciją), negali būti laikomas pagristu ir teisėtu bei atitinkančiu Įstatymo ir Taisyklių reikalavimus, kadangi šios išlaidos neapėmė tų gydymo išlaidų, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo. T. y. nesant atitinkamų siuntimų, laikytina, jog Ieškovė pati savo iniciatyva papildomai važiavo ir konsultavosi aukščiau nurodytose gydymo įstaigose. Be to, teigiama, jog reikalaudama atlyginti patirtas išlaidas medikamentams įsigyti, Ieškovė daliai iš jų nėra pateikusi gydytojų nurodymų/paskyrimų/išrašų, patvirtinančių būtinumą naudoti įsigytus medikamentus, t. y. vien tik vaistinių kasos čekiai, pateikti prie Ieškinio, negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais jų naudojimo būtinumą. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pagal Ieškovės Įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka pateiktus įrodymus UADB „I.“ sutinka kompensuoti 673,33 Lt dydžio nukentėjusiosios patirtas gydymo ir su juo susijusias išlaidas, bei išlaidas medikamentams įsigyti, kurios pagrįstos dokumentais, patvirtinančiais atitinkamo gydymo ir (ar) medikamentų skyrimą ir atitinkamų suteiktų gydymo paslaugų suteikimą medikamentų įsigijimą, šią sumą Apeliantas Ieškovei atlygino 2013-02-15, tačiau Ieškovė, nagrinėjant bylą teisme, šį faktą nuslėpė, todėl priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies ir iš UADB „I.“ Ieškovei priteisiant 2037,90 Lt turtinės žalos atlyginimo, nebuvo įvertinta Apelianto išmokėta 673,33 Lt suma. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas, įvertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, netinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą ir nustatydamas Ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, netinkamai vadovavosi formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kai nukentėjusiesiems pėstiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, net ir esant žymiai didesnėms pasekmėms, priteisiama nuo 2.000 Lt iki 5.000 Lt neturtinės žalos (nutartys bylose Nr. 3K-3-357/2008, 2K-401/2009, 2A-413-467/20092K-168/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-501/2010, 2A-500-153/2011). Pabrėžia, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos ir jos dydžio negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, kadangi teismas neatsižvelgė ir neįvertino teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje pripažinta, jog nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sveikatos sužalojimo padariniai (plyšo dešinio kelio vidinis šalutinis raištis ir dešinio peties antdyglinio raumens sausgyslė), pripažintini mažinančiais neturtinės žalos dydžio nustatymą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir nustatydamas UADB „I.mokėtinos draudimo išmokos dydį dėl neturtinės žalos padarymo nepagrįstai nesivadovavo Taisyklių 12.1 p. numatančiu, jog atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais, ir laikino nedarbingumo atveju - už kiekviena nedarbingumo diena išmokama po 20 Lt, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Pažymėtina, jog siekiant nustatyti neturtinės žalos dydį, kurią Ieškovei turėtų atlyginti UADB „I.“, Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nedarbingumo dėl aukščiau nurodyto eismo įvykio laikotarpį, ko Ieškovė nepadarė.

6Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą L.V. B. prašo pateikto apeliaciniu skundo netenkinti, palikti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą ir iš apelianto priteisti patirtas proceso išlaidas dėl atsikirtimo paruošimo. Atsiliepime nurodoma, jog iš bylos dokumentų matyti, kad dėl eismo įvykio metu sužalotos sveikatos buvo būtinos visos atliktos procedūros, visi skirti medikamentai, visos konsultacijos, kas rodo, jog apelianto teiginys dėl nepateiktų dokumentų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą, yra nemotyvuotas ir atmestinas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat nurodoma, jog be eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos, yra padaryta didelė neturtinė, moralinė žala. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ilgai gydėsi ir iki šiol gydosi, eismo įvykio metu ir po jo patyrė didelius skausmus, ilgai trunkančias kančias. Nei gydymo metu, nei dabar negali pilnai gyventi savo iki tol nusistovėjusio ramaus gyvenimo, dieną – naktį galvoja, kaip gyvens toliau su tokiais skausmais, su apribotu judėjimu. Dėl padarytos žalos bei kilusių padarinių iki šiol labai išgyvena: sunkiai miega naktimis, jaučiasi prislėgta, dėl skausmo vartoja medikamentus. Nusikalstami veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, turėtų galimybių praradimą, baimę ir susirūpinimą dėl ateities pasekmių. Iki šios dienos lankosi pas gydytojus Kauno ir Panevėžio klinikose, kur teks lankytis ir vėliau, o be to dar bus atliekamos nuo sumušimų atsiradusių hematomų operacijos (tai patvirtina kartu su atsiliepimu pateikiami rašytiniai įrodymai – išrašas iš ligos istorijos, medikamentų receptai ir kvitai). Pabrėžia ir tai, jog nagrinėjamu atveju padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė ir fizinius ir psichinius padarinius, byloje yra duomenų, kad sužalojimai ateityje turės (ir turi) neigiamą įtaką bendrai sveikatos būklei (tai patvirtina prie atsiliepimo pridedami rašytiniai įrodymai dėl sveikatos būklės – dėl patirtų sužalojimų vėl 2013-05-16 buvo atlikta operacija). Pastebi ir tai, jog išdėstytos aplinkybės rodo, kad apelianto teiginiai dėl neva nepadarytos neturtinės žalos atmestini kaip nemotyvuoti ir neteisėti.

7Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas advokato padėjėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliacinis skundas atmetamas.

9Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniu skundu prašoma tik sumažinti priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šių klausimų.

10Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

11Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai bei detaliai išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, juos vertino tinkamai bei priėmė pagrįstą sprendimą dėl nukentėjusiosios L.V. B. civilinio ieškinio. Priteisdamas nukentėjusiajai 2037,9 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apylinkės teismas nurodė, jog L.V. B. pateikti duomenys apie patirtas išlaidas yra pagrįsti 2212,9 Lt sumai (92-110 b.l.), o šių išlaidų pagrįstumas ir ryšys su įrodinėjamomis aplinkybėmis įrodinėjamas pagal bendrąsias taisykles. Atsižvelgęs į tai, jog nepagrįstai reikalaujama atlyginti nukentėjusiosios išlaidas, įsigyjant medikamentus ,,E. F.” ir ,,A.” už 45,02 Lt (nes jie tiesiogiai nesusiję su pasekmių šalinimu) bei į tai, jog UADB ,,I.” yra apmokėjęs 130 Lt, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą jog 2037,9 Lt dydžio nukentėjusiosios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su autoįvykiu, pagrįstos, bei turi būti atlygintos. Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė, kad tai, jog Valstybinių ligonių kasa neapmokėjo nukentėjusiosios patirtų išlaidų, neužkerta kelio pastarajai reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš atsakingų asmenų.

12Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 str. 2 d.). Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi civilinis atsakovas UADB „I.“, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog teismas be pagrindo bei nesant tai pagrindžiančių įrodymų priteisė nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

13Pagal BPK 109 str. nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

14Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusioji dėl A. S. nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos – fizinį skausmą, nepatogumus, teko santykinai nemažai laiko praleisti gydantis, jaučiami sveikatos pablogėjimai, kas L.V. B. sukėlė ir sukelia papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Nustatydamas priteistiną neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, teisingai nurodė, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, nors priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą apeliacinį skundą, atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji L.V. B. nuo pirmosios instancijos teismo nuslėpė 673,33 Lt dydžio išmoką iš UADB „I.“, yra nepagrįsta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2013-02-07 Panevėžio miesto apylinkės teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą ir nurodė, jog nuosprendis bus skalbiamas 2013-03-07 (1 t., 172 b.l.). 2013-03-06 buvo priima nutartis, jog dėl teisėjo atostogų nuosprendis baudžiamojoje byloje bus skelbiamas 2013 m. kovo 12 d. (1 t., 173 b.l.). Kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pateiktų duomenų apie atliktus mokėjimus, UADB „I.“673,33 Lt L.V. B. pervedė tik 2013-02-15 (2 t., 6 b.l.), t.y. teismui jau baigus įrodymų tyrimą bei išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nuosprendį, dėl objektyvių aplinkybių neturėjo duomenų apie UADB „I.“ 673,33 Lt dydžio piniginių lėšų pervedimą nukentėjusiajai, dėl ko negali būti daroma išvada, jog nukentėjusioji šią aplinkybę nuo teismo nuslėpė bei dėl ko ši suma turi būti įskaičiuota į priteistos turtinės žalos atlyginimą.

16Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl 2013-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

17Atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą nukentėjusioji L.V. B. prašo priteisti iš apelianto atsiliepimo paruošimo išlaidas, jas pripažįstant proceso išlaidomis. BPK 105 str. imperatyviai reglamentuota, jog proceso išlaidos gali būti išieškomos iš nuteistojo ar kaltinamojo, kuris atleistas nuo bausmės ar kuriam bausmė nepaskirta, o išlaidos, atsiradusios dėl tyrimo ar nagrinėjimo atidėjimo, nes kas nors iš proceso dalyvių be svarbios priežasties neatvyko, išieškomos iš neatvykusio proceso dalyvio. BPK 106 str. taip pat nėra numatyta galimybė iš kitų proceso dalyvių išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo, kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybių išieškoti proceso išlaidų iš kitų baudžiamojo proceso dalyvių ar kitokiais, nei įstatyme numatytais, atvejais, dėl ko, nagrinėjamu atveju, L.V. B. turėtos 500 Lt dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti išieškotos iš UADB ,,I.”.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

19Civilinio atsakovo – UADB „I. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai