Byla 2-3292-810/2011

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant ieškovui R. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei, atsakovui E. L. ir jo atstovei advokato padėjėjai Irmai Gutkovienei, nedalyvaujant atsakovei Ž. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui V. Ž., Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarei N. V., VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams E. L., Ž. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui V. Ž., Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarei N. V., VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir

Nustatė

2ieškovas R. R. prašo S. R. ir atsakovų ( - ) sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) likusį po S. R. mirties.

3Ieškovas R. R. ir jo atstovė advokato padėjėja D.Sitnikienė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir ieškovas paaiškina, kad jo mama S. R. nuo 2008 metų visiškai nevaikščiojo, be to, ieškovo teigimu, S. R. dėl savo psichinės būklės galėjo nesuvokti savo veiksmų, pasirašydama ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ieškinį ieškovas teismui pateikė dėl to, jog mano, kad dalis mamai priklausiusio turto po jos mirties turi atitekti ieškovui, kadangi jis šiame name pragyveno apie 22 metus. Nurodo, kad atsakovas E. L. S. R. prižiūrėjo, tačiau netinkamai, nes pats ieškovas ją prausdavo, parnešdavo jai maisto, jo nupirkdavo, pirkdavo S. R. vaistus, skalbdavo jos rūbus. Tačiau ieškovas teigia, jog mama jo to neprašiusi, jis ją prižiūrėjo savo nuožiūra. Ieškovo teigimu, S. R. palaidojo E. L..

4Atsakovai E. L., Ž. L. ir jų atstovė advokato padėjėja I.Gutkovienė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir E. L. paaiškina, kad 2007 metais E. L. apsigyveno pas močiutę S. R.. Atsakovo E. L. teigimu, 2008 metų spalio mėnesį jam nekilo jokių abejonių dėl S. R. psichinės būklės. Ji tik 2010 metais ištikus insultui nebekalbėjo, iki tol viskas buvo gerai. Atsakovas paaiškino, kad ( - ) jam ir jo sutuoktinei Ž. gimė vaikas, todėl Ž. L., būdama namuose, prižiūrėjo ir S. R.. Jo teigimu, Ž. L. gamino maistą ne tik S. R., bet ir ieškovui. Dėl to, kad močiutės S. R. sveikata pablogėjo, atsakovė Ž. L. trečius metus buvo vaiko auginimo atostogose, kadangi tuo pačiu ji prižiūrėjo ir močiutę S. R.. Atsakovo teigimu, R. R. S. R. kartais nupirkdavo maisto, vaistų, tačiau iš jos duotų pinigų, kartais parnešdavo jai dėvėtų rūbų. Atsakovas nurodė, kad S. R. iš jos gaunamos pensijos mokėjo už elektros energiją, nes ji taip norėjusi padėti anūkui E. L., tačiau malkas ir maistą močiutei atsakovai pirko iš savo lėšų, taip pat iš savo lėšų darė pagerinimus name, močiutę palaidojo.

5Atsakovė Ž. L. patvirtino atsakovo E. L. paaiškinimo metu nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad pati Ž. L. tvarkė kambarius, prižiūrėjo močiutę, bendrai savo šeimai ir S. R. virdavo maistą. Atsakovės teigimu, išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pasiūlė sudaryti pati S. R.. Jokių abejonių dėl S. R. psichikos būklės Ž. L. šios sutarties sudarymo metu nekilo. Be to, kaip nurodė atsakovė, Ž. ir E.L. močiutę palaidojo, laidotuvėms panaudojo 700 Lt S. R. pensiją, papildomai laidotuvėms atsakovai iš savų lėšų skyrė 1000 Lt.

6Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro nataras V. Ž. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškina, kad pirmą kartą į Šiaulių miesto 1-ąjį notarų biurą S. R. atvyko dėl įgaliojimo sudarymo, kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sandorio sudarymui reikėjo surinkti reikiamus dokumentus. Tuomet S. R. individualiai ir buvo paaiškintos tokio pobūdžio sutarties sudarymo sąlygos. Vėliau S. R. atvykus į notarinę kontorą su reikiamais dokumentais, buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Notarui V. Ž. jokių abejonių dėl S. R. psichikos būklės nekilo, notaras ją primena. Be to, notarui ji paaiškino, kad iš savo sūnaus R. R. ji nieko gero nesitiki, o anūkas E. L. su šeima rūpinasi jos turtu.

7Ieškovo ieškinys atmestinas.

8Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas R. R. yra S. R., mirusios ( - ), sūnus (t. I, b.l. 10, 11). S. R. 1992 m. vasario 12 d. sudarė testamentą, kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą, ūkio pastatus, bei kitus kiemo statinius, esančius ( - ), paliko R. R. (t. I, b.l. 48). 2008 m. rugsėjo 2 d. išduotu įgaliojimu S. R. įgaliojo anūką E. L. atstovauti S. R. ir gauti iš atitinkamų institucijų žemės sklypo ir statinių, esančių ( - ), dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto perleidimo su išlaikymo sąlyga sutarčiai sudaryti (t. I, b.l. 124). 2008 m. spalio 24 d. S. R. ir atsakovai E. L. ir Ž. L. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (t. I, b.l. 121-123, CK 6.460 str. 1 d., 6.461 str. 1 d.), kurios 1 punktu rentos gavėja S. R. įsipareigojo perduoti rentos mokėtojams E. L. ir Ž. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 0,0669 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), 52.66 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 2995-9000-2016), pagalbinio ūkio paskirties pastatus: sandėlį (unikalus Nr. ( - )), garažą (unikalus Nr. ( - )), priklausinį: kitos paskirties statinius (inžinieriniai) – kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ). Rentos mokėtojai sutartimi įsipareigojo rentos gavėjai iki jai gyvai esant už jos gaunamą pensiją nupirkti jai maistą, drabužius, vaistus, slaugyti ją ligos atveju, esant reikalui, padėti materialiai savo lėšomis ir kita, ją palaidoti, be to, atsakovai įsipareigojo leisti S. R. iki jai gyvai esant nemokamai gyventi perleidžiamame gyvenamajame name, nemokamai naudotis pastatais ir žemės sklypu, esančiais ( - ) (šios išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 3, 4 punktai).

9Atsakovų atstovė advokato padėjėja I.Gutkovienė nurodė, kad ieškovas nėra priėmęs mirusiosios S. R. palikimo, todėl jis neturi reikalavimo teisės šioje civilinėje byloje. Teismas su tokiais atsakovų atstovės argumentais nesutinka. CK 1.89 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį, turi būti aiškinama plečiamai vadovaujantis CK 5.1 straipsniu, bei nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių straipsnių aiškinimo bei taikymo praktikos, kur pasisakoma, jog, pripažįstant negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taikomas CK 1.89 straipsnis nepriklausomai nuo to, ar tokį ieškinį pareiškė pats asmuo, ar jo įpėdiniai. Tuo atveju, jeigu įpėdiniai, būdami potencialūs mirusiojo teisių perėmėjai, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimai neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įpėdiniams tapti teisių perėmėjais. Šiuo atveju nesuteikimas teisės ieškovui ginčyti galimai jo teises pažeidžiančio sandorio prieštarautų sandorių negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisinę gynybą principui. Todėl teisė pareikšti tokio pobūdžio ieškinį pereina mirusiosios S. R. įpėdiniui pagal testamentą, nes ieškovas, patenkinus ieškinį, galėtų ginčo turtą paveldėti.

10Ieškovas savo reikalavimą pripažinti negaliojančia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį grindžia CK 1.89 straipsniu, 1.91 straipsniu, 1.86 straipsniu, t.y. kaip sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų, sudarytą apgaulės būdu ir sudarytą tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), tačiau visi šie ieškovo nurodyti sandorio negaliojimo pagrindai negali būti vienu metu. Situacija, kad asmuo ir nesuprastų savo veiksmų esmės, ir būtų apgautas tuo pačiu metu, ir sandoris būtų sudarytas dėl akių, negalima. Atsižvelgiant į tai bei į ieškovo suformuluotą reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas laiko, kad ieškovas prašo pripažinti šią sutartį negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad netinkamas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymas negali būti laikomas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu (CK 6.464 str.).

11Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad sutarties šalis sandorio sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turi būti išsaugomas.

12Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009).

13Ieškovas R. R. paaiškinimo metu (t. II, b.l. 49-51) nurodė, kad jo mama S. R. nuo 2006 metų gulėjo ant patalo, ji nevaikščiojo, ieškovo teigimu, 2008 metais, kuomet buvo sudaryta ginčijama išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, mama nesuprato savo veiksmų reikšmės, tačiau uždavus ieškovui klausimą, iš kokių S. R. veiksmų ar žodžių, jis tai supratęs, ieškovas į šį klausimą atsakyti negalėjo. Liudytoja G. S. apklausos metu taip pat nurodė, kad 2008 metais S. R. „buvo blogai su psichika“, kalbėjo neaiškiai, paklausus viena, atsakydavo kita. Pas S. R. ji užeidavo vieną kartą per mėnesį. Tačiau šių ieškovo ir liudytojos G. S. nurodytų aplinkybių, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu S. R. turėjo problemų su psichika, nepatvirtino net ir ieškovo kviesti bei apklausti liudytojai S. K. (t. II, b.l. 58-60), B. M. (t. II, b.l. 60-61), T. K. (t. II, b.l. 81-82), kurios, nors ir nurodė, kad S. R. kartais „nusišnekėdavo“, tačiau nurodyti, kokių S. R. veiksmų ar žodžių pagrindu jie padarė tokią išvadą, negalėjo. Kitų įrodymų, pagrindžiančių šią ieškovo nurodytą aplinkybę, ieškovas nepateikė. Tiek atsakovų E. L. ir Ž. L. paaiškinimai (t. II, b.l. 51-53, 53-54), tiek trečiojo asmens notaro V. Ž. paaiškinimas (t. II, b.l. 54), tiek ir liudytojų M. J. (t. II, b.l. 54-55), Jeditos J. T. (t. II, b.l. 56-57), V. T. (t. II, b.l. 57-58), I. L. (t. II, b.l. 58), liudytojos N. D., S. R. gydžiusios gydytojos (t. II, b.l. 89-91) parodymai patvirtina priešingą aplinkybę – kad S. R. ginčijamo sandorio sudarymo metu suvokė savo veiksmus, įtarimų dėl jos psichikos būklės niekam nekilo.

14Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

15Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą – proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, medicininius dokumentus, teismas laiko, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad S. R., sudarydama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Pažymėtina, kad S. R. prieš tris savaites iki ginčijamo sandorio sudarymo pas notarą V. Ž. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo E. L. gauti visu dokumentus, reikalingus būtent nekilnojamojo turto perleidimo su išlaikymo sąlyga sutarčiai sudaryti. Notaras V. Ž. paaiškinimo metu nurodė, kad S. R. buvo išaiškintos tokio pobūdžio sutarties sudarymo sąlygos. Jokių abejonių dėl jos psichikos būklės notarui nekilo. Objektyvių įrodymų dėl S. R. būsenos ginčijamo sandorio sudarymo metu, kas galėjo įtakoti, kad ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, ieškovas nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų teigti, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis S. R. buvo nenaudinga ar žalinga, nėra pagrindo. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis nupirkdavo mamai S. R. valgyti, išskalbdavo jos rūbus, nepaneigia atsakovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyto fakto, kad atsakovai E. L. ir Ž. L. vykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas – leido gyventi S. R. perleidžiamame name, nemokamai naudotis pastatais ir žemės sklypu, pirko jai maistą, drabužius, vaistus, slaugė ją, maistą jai pirko iš savų lėšų, savomis lėšomis ją ir palaidojo. Pats R. R. paaiškinimo metu nurodė, kad mama jis rūpinosi savo nuožiūra, o ne jos paprašytas.

16Įvertinus byloje esančius įrodymus ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmestinas.

17Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

18Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovui E. L. iš ieškovo priteistinos 1000,00 Lt išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (t. I, b.l. 154, t. II, b.l. 86, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes jis buvo atleistas nuo šių išlaidų mokėjimo valstybei (t. I, b.l. 93).

19Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), įvertinus bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovo E. L. išlaidos advokato padėjėjo pagalbai nelaikytinos per didelėmis (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., teismas

Nutarė

21Ieškovo ieškinį atmesti.

22Iš ieškovo R. R., a.k. ( - ) atsakovui E. L., a.k. ( - ) priteisti priteisti 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai