Byla A-662-2956-12
Dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Malsena Plius“)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Agnei Jarušauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Malsena Plius“).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB „Lietuvos draudimas“, pareiškėjas) skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 583,03 Lt žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Paaiškino, kad 2011 m. vasario 7 d. apie 19 val. ( - ), Kaune, E. M., vairuodama transporto priemonę VW Passat CC 3.6, valst. Nr. ( - ), kurios savininkas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Malsena plius“, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas šio automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nenustatydama E. M. veiksmuose Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) pažeidimo. Nurodė, kad automobilio priekinio dešinės pusės rato gedimo pašalinimas UAB „Malsena plius“ kainavo 856 Lt. Automobilis draustas Kelių transporto priemonių draudimu, draudimo liudijimo serija TAI Nr. 162122207, AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino UAB „Malsena plius“ žalą 707,44 Lt. Draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ pervedė į UAB „Malsena plius“ sąskaitą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 27, 13 punkte, 14 punkte konstatavo, kad draudimo įmonė, atlyginusi draudėjui eismo įvykio metu kito asmens padarytą žalą, turi regreso teisę asmeniui, atsakingam už žalą, neviršydama draudimo išmokos sumos. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Šios savivaldybės pareigos nustatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintoje Kelių priežiūros tvarkoje (toliau – ir Tvarka), kurios 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas. Minėtos Tvarkos 12.1-12.2 punktuose ir 13.4 punkte nustatyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys. Tvarkos 42 punkte įtvirtinta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka už Tvarkos reikalavimų pažeidimus ir nesiėmimą reikiamų priemonių įvykiui išvengti. Tai reiškia, kad atsakovas atsakingas už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugų eismo organizavimą. 2011 m. liepos 19 d. atsakovui buvo nusiųsta pretenzija dėl 583,03 Lt sumos žalos atlyginimo regresinio reikalavimo pagrindu, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Neįvykdęs pareigos užtikrinti, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui 583,03 Lt, kuriuos jis sumokėjo UAB „Malsena plius“ dėl automobilio priekinio dešinės pusės rato gedimo.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 26-31) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku nei konkrečiai į kokių matmenų (kokio gylio) duobę buvo įvažiuota, nei kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi būtent su ta duobe bei kodėl būtent tokio dydžio žala patirta ir pan. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad būtent tik dėl to buvo patirta pareiškėjo nurodoma žala. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų. Vien tai, kad pareiškėjo pateiktoje eismo įvykio schemoje, nubraižytoje policijos pareigūno, yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę, buvusią ( - ) g., Kaune. Tokių duomenų pateikta nėra. Be to, duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Teigė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Pažymėjo, kad būtent pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, jog gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, todėl manė, kad pareiškėjas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sąžiningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui, atitinkamai ir Kauno miesto savivaldybės teisei į teisminę gynybą bei šalių lygiateisiškumui. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą ( - ) g. būklę 2011 m. vasario 7 d., neturi, duobė tuo metu joje išties galėjo būti (žiemos metas), pagrindo ginčyti skunde ir jo prieduose nurodomus automobilio sugadinimus, t. y. tai, kad jie buvo, taip pat nėra, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžtinai konstatavęs, kad tam, jog atsirastų valstybės (savivaldybės) pareiga atlyginti asmens patirtą turtinę žalą, turi būti nustatyta ne tik padaryta žala, bet ir kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės (savivaldybės) institucijos ar jos pareigūnų veiksmų ir asmens patirtos žalos. Teismui turi būti pateikti konkretūs įrodymai, kurie sudarytų aiškų pagrindą tokio ryšio konstatavimui. Nesant byloje vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, nenustačius visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. KET, visų pirma, numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 p.) ir kt. Nurodė KET 133 ir 134 punktus. Pažymėjo, kad tomis pačiomis duobėtomis miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai. Tai patvirtina, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų. Taigi net ir nusprendus, kad įvykis buvo, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl vairuotojo neatidumo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punkte numatyta, jog draudiminės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudiminio įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydį, taip pat į paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas. Taisyklių 40 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakingas draudikas moka tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Taigi nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, reikalingų atsakomybei už žalą pagrįsti, pareiškėjas savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui 583,03 Lt žalos atlyginimo ir dabar nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo, tikėdamasis besąlygiškai priskirti Kauno miesto savivaldybei atsakomybę dėl tariamo eismo įvykio tariamų pasekmių.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu (b. l. 73-78) priteisė iš Kauno miesto savivaldybės 583,03 Lt žalai atlyginti pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ ir administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pareiškėjui atsisakius reikalavimo, nutraukė.

10Teismas nurodė CK 6.1015 straipsnį ir rėmėsi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taip pat CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais. Nurodė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, Tvarkos 6, 12 ir 42 punktus, CK 6.266 ir 6.270 straipsnius, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį.

11Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui įrodymų dėl ( - ), esančios Kaune, būklės 2011 metais bei atsiliepime nurodė, jog duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą ( - )gatvės būklę įvykio metu (2011 m. vasario 7 d.) neturi, duobė tuo metu joje galėjo būti (žiemos metas). Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog tinkamai vykdė ( - ) gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.), o pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Malsena plius“ atstovo paaiškinimai bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžiai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. E. M., teisėtai vairuodama automobilį VW Passat CC 3.6, valst. Nr. ( - ), ir įvažiavusi į jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę, apgadino priekinės dešinės pusės ratą.

12Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. vasario 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, automobilio vairuotojos E. M. veiksmuose KET pažeidimo nenustatyta, o vairuotojos paaiškinimas bei patrulio G. Č. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pastarajai važiuojant gatve saugiu greičiu (apie 50 km/h) ir įvažiavus į duobę ji apgadino priekinį dešinės pusės ratą (pasekmių mastas paneigia neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį) ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Pabrėžė, kad policijos pareigūnai buvo išvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino įvykio faktą. Atsakovo argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir pasirinkusi saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies lėmė žalos atsiradimą, teismui nebuvo pagrindo. Eismo įvykis kilo tamsiu paros metu, taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta.

13Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTĮ 57 str. 1 d.), žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas). Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams teismas pripažino, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ( - ) gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Malsena plius“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo buvo priteistas 583,03 Lt turtinės žalos atlyginimas.

14III.

15Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 82-85) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 583,03 Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

16Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, neatsižvelgė į bylai svarbias aplinkybes, tinkamai neištyrė byloje pateiktų įrodymų tinkamumo bei nepagrįstai atsakinga laikė tik Kauno miesto savivaldybę. Pažymi, kad byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki tariamo eismo įvykio, kurie pagrįstų, kad eismo įvykis iš tikrųjų įvyko. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu vairuotoja duobės, į kurią tariamai įvažiavo, nurodyti nesugebėjo, kas tik patvirtina, kad įvykio buvimas nėra įrodytas. Be to, vairuotoja posėdžio metu teigė, kad ji važiavo nuo magistralės viaduko (pavažiavo nemažą atstumą, kol sustojo), o tai nėra vietinės reikšmės kelias, t. y. teisės aktai nenumato Kauno miesto savivaldybei pareigos jį prižiūrėti. Atkreipia dėmesį, kad užfiksuotas ginčo transporto priemonės gedimas galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių. Nurodo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 2, 14.1, 14.2, 3, 26, 29 ir 29 ir kitus punktus. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, kurio redakcija galiojo iki 2012 m. balandžio 30 d., 12 straipsnyje įtvirtintos turtą vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, 23 ir 24 straipsniuose nustatyta, kokia turto vertinimo ataskaita turi būti pateikiama ir kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią tik tada, jeigu ji atitinka 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Teigia, kad nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad vertinant ginčo transporto priemonei padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Argumentuoja, kad AB „Lietuvos draudimas“ prieš išmokėdamas draudimo išmoką kaip tariamos žalos atlyginimą, nenustatė transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (Tvarkos 26.1 p.), nesudarė atkūrimo (remonto) kalkuliacijos (Tvarkos 26.2, 29.3 p.), nenustatė transporto priemonės likutinės vertės (Tvarkos 26.4, 29.2 p.), neparengė vertinimo išvadų (Tvarkos 26.5, 29.3 p.) ir pan., tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų būtinų remonto išlaidų skaičiavimą (Taisyklių 15 p.). Remiasi Taisyklių 38 punktu, pagal kurį draudiminės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dokumentus ir į informaciją, įrodančią draudiminio įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydį, taip pat į paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas. Nurodo Taisyklių 40 punktą. Pažymi, kad iš byloje pateiktų dokumentų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir būtent ji sukėlė nurodytą automobilio sugadinimą bei kad būtent dėl to patirta teismo nurodyta žala. Teigia, kad tomis pačiomis gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokie sugadinimai. Nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 42 ir 30 punktus. Teigia, kad ne tik savivaldybė, bet ir policijos pareigūnai bei Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakingi už vietinės reikšmės kelių priežiūrą, todėl nepagrįstai atsakomybė taikyta tik Kauno mieto savivaldybei. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2697/2011, 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2618/2011. Mano, jog šioje byloje nėra pateiktų vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas neturėjo būti tenkinamas. Nurodo, kad nebuvo pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų prašomą priteisti žalos dydį ir jos ryšį su ginčo duobe.

17Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 89-90) prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti 100 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teigia, kad atsakovas nevykdydamas pareigos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiuose vietinės reikšmės viešuosiuose keliuose ir gatvėse, elgėsi neteisėtai. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas automobilio remonto išlaidas ar patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog pareiškėjas kompensavo didesnes išlaidas, nei tas, kurios buvo būtinos sužaloto turto būklei iki eismo įvykio atkurti.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinis skundas tenkintinas.

21Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. AB „Lietuvos draudimas“ prašo atlyginti turtinę žalą iš Kauno miesto savivaldybės, atsiradusią subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.). Patirtą turtinę žalą pareiškėjas vertina 583,03 Lt.

22Byloje nustatyta, kad E. M. 2011 m. vasario 7 d. apie 19.00 val. Kaune, važiuojant nuo Kleboniškio g. link Šiaurės pr., ( - ) gatvėje prie namo Nr. ( - ), vairuodama trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Malsena plius“ priklausantį automobilį VW Passat CC 3.6“, kurio valst. Nr. ( - ), įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, kuri buvo pilna vandens ir jos vizualiai nesimatė, ir sugadino automobilį. Minėta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimo serija Nr. 162122207). AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas anksčiau nurodytas automobilis, UAB „Malsena plius“ išmokėjo 583,03 Lt draudimo išmoką. Pareiškėjas 2011 m. liepos 19 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai pretenziją dėl 583,03 Lt žalos atlyginimo, tačiau atsakovas jos neatlygino. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2011 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 49).

23Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

24CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011).

25Tikrinamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

26Kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

27Vadovaujantis anksčiau minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

28Pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-464/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

29Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju žalą pareiškėjas patyrė dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė neužtikrino tinkamo savo pareigų, susijusių su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateiktų vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos egzistavimą. Tokia išvada darytina, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad E. M. negalėjo nurodyti, į kurią duobę ji įvažiavo. Ši aplinkybė yra užfiksuota Kauno apskrities VPK 2011 m. vasario 7 d. nutarime, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta, (b. l. 49) ir patrulio G. Č. 2011 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l. 50). Taigi byloje nėra duomenų, kurioje vietoje duobė buvo, į kurią, E. M. teigimu, ji įvažiavo, o taip pat, kokie buvo duobės matmenys (gylis). Byloje esantys duomenys patvirtina (patrulio G. Č. tarnybinis pranešimas, b. l. 50), jog policijos pareigūnai, norėdami nustatyti duobės buvimo vietą, kartu su E. M. važiavo ( - ) gatve nuo pat magistralės viaduko, tačiau E. M. negalėjo netgi apytiksliai nurodyti, į kurią duobę įvažiavo. Taip pat neaišku, ar į duobę iš tikrųjų buvo įvažiuota ( - ) gatvėje, kurios priežiūra priklauso Kauno miesto savivaldybei, kadangi pareiškėja į duobę galėjo įvažiuoti ir važiuodama nuo magistralės viaduko, kurio priežiūra nėra priskirtina atsakovo kompetencijai.

30Nors patrulio G. Č. parodymai teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (b. l. 70) patvirtino, jog duobių ( - ) gatvėje tikrai buvo, be to, duobės buvo prilytos, todėl tai apsunkino nurodyti tikslią duobės buvimo vietą, nenustačius konkrečios duobės buvimo vietos, negalima daryti vienareikšmišką išvadą, jog būtent į ( - ) gatvėje buvusią duobę įvažiavo E. M. ir būtent ( - ) gatvėje buvusi duobė lėmė, kad jos vairuotai transporto priemonei buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Kitaip tariant, byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų ir pareiškėjo nurodytos turtinės žalos, todėl nenustatytos visos privalomos viešosios atsakomybės sąlygos. Tokiu atveju pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, patrulio G. Č. tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota, jog E. M. važiavo gatve saugiu greičiu (apie 50 km/h), ši aplinkybė byloje nėra nustatyta.

31Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei vertino aplinkybes, dėl ko priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi šiuo atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo tenkinti.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

33Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atmesti.

34Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB... 5. Paaiškino, kad 2011 m. vasario 7 d. apie 19 val. ( - ), Kaune, E. M.,... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 26-31)... 7. Nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu (b.... 10. Teismas nurodė CK 6.1015 straipsnį ir rėmėsi CK 6.271 straipsniu,... 11. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui... 12. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 13. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių... 14. III.... 15. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 82-85) prašo... 16. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir... 17. Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.... 22. Byloje nustatyta, kad E. M. 2011 m. vasario 7 d. apie 19.00 val. Kaune,... 23. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą,... 24. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos... 25. Tikrinamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga –... 26. Kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4... 27. Vadovaujantis anksčiau minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Kauno... 28. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę... 29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad... 30. Nors patrulio G. Č. parodymai teismo posėdžio metu pirmosios instancijos... 31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 33. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą... 34. Sprendimas neskundžiamas....