Byla 2A-3310-781/2012
Dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui D. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2Ieškovė M. K. kreipėsi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui D. M., prašydama nustatyti, kad atsakovas D. M. yra nepilnamečio sūnaus V. K. tėvas; paskirti DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, ar atsakovas D. M. yra biologinis 2010 m. lapkričio 13 d. gimusio sūnaus V. K. tėvas; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui V. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo D. M. nepilnamečiui sūnui V. K. 4 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010 m. lapkričio 13 d. ieškovei gimė sūnus V. K., kurio tėvas yra D. M., atsakovas, gimus vaikui, tėvystę pripažino, tačiau atsisakė save įrašyti vaiko tėvu. Nurodė, jog sūnų augina viena, niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, gauna 630 Lt socialinę pašalpą. Pažymėjo, jog išlaidos vaikui sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų, maisto, drabužių, žaislų ir kitos. Be to, vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, taip pat sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Tuo tarpu atsakovas prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda.

3Atsakovas D. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jis nėra tikras, kad V. K. yra jo sūnus. Pažymėjo, jog įrodžius jo tėvystę, sutiktų mokėti išlaikymą. Atkreipė dėmesį, jog vaikui išlaikymą tam tikra prasme teikia, nes leido ieškovei su vaiku apsigyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, kur ieškovė su vaiku ir gyvena.

4Išvadą teikianti institucija – Vilniaus m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog ieškinys pareikštas išimtinai vaiko interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus, kurie privalo savo nepilnamečius vaikus išlaikyti.

5Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino atsakovą D. M. nepilnamečio vaiko V. K. tėvu, o nepilnametį V. K. - atsakovo D. M. vaiku; priteisė iš atsakovo D. M. išlaikymą sūnui V. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011 m. spalio 28 d., iki sūnaus V. K. pilnametystės; priteisė iš atsakovo D. M. sūnui V. K. 4 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą; pavedė nepilnamečio V. K. globėjams M. B. ir J. B. tvarkyti vaiko turtą uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo D. M. bylinėjimosi išlaidas, t. y. 954, 35 Lt į valstybės biudžetą; priteisė iš ieškovės M. K. į valstybės biudžetą 1 150 Lt ekspertizės išlaidų. Nurodė, kad byloje buvo atlikta tėvystės ekspertizė, kurią patvirtina 2012 m. balandžio 16 d. ekspertizės aktas Nr. ( - ). Ekspertizės akte padaryta išvada, kad D. M., yra vaiko V. K. tėvas su 99, 9999996 % tikimybe (b. l. 67-68). Iš V. K. gimimo liudijimo nuorašo AA Nr. 740341 matyti, jog nepilnamečio V. K. gimimo įraše nurodyta tik jo motina ieškovė M. K. (b. l. 7). CK 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė M. K. ir atsakovas D. M. santuokos sudarę nebuvo, vaiko V. K. gimimo įraše tėvas nėra nurodytas, todėl laikytina, kad nepilnamečio vaiko V. K. gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra.

6Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ir jos nepilnametis sūnus V. K. nuo 2012 m. vasario 15 d. gyvena atskirai, kadangi mažamečiui vaikui V. K. yra nustatyta laikinoji globa, laikinais globėjais yra paskirti M. B. ir J. B., vaikas gyvena kartu su globėjais (b. l. 23). Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, jog vaikas buvo paimtas dėl netinkamo M. K. kaip motinos pareigų vykdymo. Iš 2011 m. lapkričio 25 d. Buities tyrimo akto Nr. A715-5659 (2.13.2.22-SR6) bei 2012 m. vasario 10 d. aiškinamojo rašto matyti, jog 2011 m. sausio 21 d. mažametis V. K. iš ieškovės buvo paimtas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, 2011 m. kovo 8 d. berniukui buvo nustatyta laikinoji globa Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o 2011 m. birželio 22 d. vaikas grąžintas motinai. Tačiau 2011 m. lapkričio 10 d. dėl nepriežiūros V. K. vėl buvo paimtas iš motinos, tačiau, pastarajai pasirašius įsipareigojimus ir pradėjus juos vykdyti, 2011 m. lapkričio 17 d. sūnų buvo leista auginti pačiai (b. l. 16, 24). Išaiškėjus, jog mažametis V. K., kurio interesais yra pareikštas ieškinys, nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2012 m. vasario 15 d. su motina gyveno tik epizodiškai, o nuo 2012 m. vasario 15 d. vaikas buvo atiduotas auginti B. šeimai, su kuriais šiuo metu mažametis ir gyvena, teismas nesivadovavo CK 3.192 straipsnyje įtvirtintu abiejų tėvų turtinės padėties įvertinimu, palyginimu bei pusiausvyros principo taikymu, o apsiribojo tik atsakovo turtinės padėties ir jo galimybės teikti vaikui išlaikymą nustatymu. Vilniaus m. 4 apylinkės teisme inicijuota civilinė byla Nr. 2-1047-808/2012 pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiasis prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei M. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos skyrimo, globėjo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kurioje atliekamas išsamus M. K. turtinės padėties bei galimybės teikti vaikui išlaikymą įvertinimas. Be to, bus atliktas ir asmenų, ketinančiais tapti nuolatiniais mažamečio V. K. globėjais, turtinės padėties įvertinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas dėl ieškovės M. K. turtinės padėties ir laikinųjų globėjų M. B. bei J. B. galimybių būti mažamečio V. K. globėjais, taip pat jų turtinės padėties nepasisakė.

7Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto – butą, yra jaunas, sveikas, darbingas, specialių poreikių, kitų išlaikytinių neturintis asmuo. Taip pat nustatė, jog ieškovė nuo vaiko auginimo ir auklėjimo yra nusišalinusi, todėl mažametis V. K. auginamas laikinų globėjų šeimoje. Atsižvelgiant į vaiko tėvo D. M. turtinę padėtį, būtinų vaikui išlaikyti lėšų dydį, bei į tai, jog atsakovas šiuo metu yra Alytaus pataisos namuose ir neturi objektyvių galimybių teikti vaikui maksimalaus dydžio išlaikymo, teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus V. K. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011 m. spalio 28 d., iki sūnaus V. K. pilnametystės, periodines išmokas, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., 3.201 str. 1 d., 2 d., 3.208 str.).

8Kadangi Civiliniame kodekse yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.), vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Todėl teismas skyrė kartu su nepilnamečiu V. K. gyvenančius jo laikinuosius globėjus M. B. ir J. B. nepilnamečiui V. K. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytojais iki kol galios laikinąją ar nuolatinę globą nustatantis aktas (uzufrukto teise, CK 3.185 str., 3.190 str.).

9Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui V. K. 4 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, jog vaikas gimė 2010 m. lapkričio 13 d. (b. l.7). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog žinojo, kad V. K. gali būti jo vaikas, todėl leido ieškovei su sūnumi apsigyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau dėl nepasitikėjimo ieškove, pripažinti sūnui V. K. savo tėvystę jis vengė (b. l. 14). Tad akivaizdu, jog atsakovas apie savo tėvystę sūnui Valerijui žinojo nuo pat jo gimimo, tačiau jo dėl subjektyvių priežasčių (nepasitikėjimo ieškove) V. K. savo vaiku nepripažino ir išlaikymo vaikui neteikė. Toks atsakovo elgesys neatitinka vaiko, kuriam išlaikymas reikalingas pastovus ir nuolat, interesų, todėl yra pagrindas iš atsakovo vaikui V. K. priteisti 4 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.). Teismas išaiškino, kad pasikeitus atsakovo ar vaiko globėjų materialinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, teismas gali priteisti būtinas vaiko išlaidas ar pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 str.).

10Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį pakeisti dalyje dėl išlaikymo priteisimo – priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Lt per mėnesį, sprendimo dalį dėl įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesidomėjo jo turtine padėtimi ir realiomis galimybėmis mokėti sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, taip pat jo būtinumu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė su vaiku gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, o vaiką padeda išlaikyti atsakovo teta ir sesuo. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent jos prašomos sumos reikia vaikui išlaikyti, pateikti skaičiai paremti tik prielaidomis.

11Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo D. M. apeliacinio skundo ribose.

14Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 str.), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 str.), išlaikymo priteisimą (3.194 str.). CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nustatytas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, būtinų vaikui išlaikyti lėšų dydį, vadovaudamasis CK 6.461 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisykle, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri teismo sprendimo priėmimo dieną buvo 800 Lt, bei kitomis CK normomis (3.155-3.156, 3.131, 3.163, 3.192 str.), iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi pirmosios instancijos teismas minimalią algą pripažino orientaciniu išlaikymo vaikui kriterijumi. Atsakovas nepateikė duomenų, kad 800 Lt suma nėra būtina šalių sūnaus išlaikymui, kad ieškovės pateiktame išlaikymo vaikui paskaičiavime yra nepagrįstų išlaidų (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, 800 Lt suma nurodyto amžiaus vaikui laikytina ne tik ne per didele, bet netgi būtina patenkinti svarbiausius vaiko poreikius. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus įrodymus, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio.

16Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo jam neteikė, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių teikiamą išlaikymą. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovas tuo laikotarpiu turėjo prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, todėl CK 3.200 straipsnio pagrindu pagrįstai priteisė nepilnamečiui vaikui susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

17Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės išlaikyti savo nepilnametį vaiką, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti nustatyto dydžio išlaikymą. Apeliantas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.

18Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriuose teigiama, kad ieškovė su vaiku gyveno atsakovui priklausančiame bute, nepilnametį sūnų padėjo išlaikyti apelianto teta ir sesuo, nes šios aplinkybės neturi faktinės ir teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

19Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

20Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Ieškovė M. K. kreipėsi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą su ieškiniu... 3. Atsakovas D. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 4. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus m. savivaldybės administracijos... 5. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį... 6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ir jos nepilnametis sūnus... 7. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, jog atsakovas turi... 8. Kadangi Civiliniame kodekse yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo... 9. Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui V. K. 4... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį... 11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima... 15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai... 17. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas šiuo metu atlieka laisvės... 18. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų,... 19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 20. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 21. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti...