Byla 2SA-60-603/2012
Dėl antstolio V. M. veiksmų

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ skundas dėl antstolio V. M. veiksmų.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas UAB „JGK Statyba“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio V. M. veiksmų. Nurodė, kad antstolis areštavo pareiškėjo turtą – vamzdynus Bitėnų g., Vilniuje didesnei sumai nei vykdomas išieškojimas. Pareiškėjas teismo prašė panaikinti patvarkymą areštuoti pinigines lėšas pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ kasoje, nes yra areštuotas vamzdynas. Išieškotojas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašė skundą atmesti, nes 4 metai skolininkas UAB „JGK Statyba“ nevykdo atsiskaitymo per įmonės sąskaitą banke, o vykdo pinigines operacijas per įmonės kasą ir piktybiškai neatsiskaito su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. prašė skundą atmesti, nes skolininko UAB „JGK Statyba“ kitas turtas yra areštuotas teismų ir kitų antstolių. Nurodė, kad areštavo vamzdynus Bitėnų g., Vilniuje, nes kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Nurodė, kad vamzdynas nėra dalus turtas, kurį būtų galima realizuoti vykdant išieškojimą dalimis. Nurodė, kad vykdomojo dokumento įvykdymas, realizuojant vamzdynus yra problematiškas, todėl uždėjo areštą piniginėms lėšoms ir šis areštas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2007, nėra perteklinis.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmetė. Nurodė, kad antstolis areštavo skolininkui priklausantį vamzdyną, kurio vertė viršija išieškotiną sumą ir sunku realizuoti vykdant priverstinį išieškojimą, todėl 2011-06-16 priėmė patvarkymą areštuoti pinigines lėšas skolininko UAB „JGK Statyba“ kasoje. Duomenų, kad skolininko kasoje buvo areštuotos piniginės lėšos ir pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2007 nurodyta, kad antstolio patvarkymai gali būti vienu metu išsiuntinėjami visiems bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmenims, kuriems antstolis sprendžia esant reikalinga išsiųsti. Tokią išvadą pagrindžia CPK 689 straipsnio 3 dalies nuostata, jog antstolis, nustatęs, kad bendra surastų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nedelsdamas privalo patvarkymu panaikinti neareštuotinų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą ir šį patvarkymą išsiųsti atitinkamai banko ar kredito įstaigai. Realiai nesančių piniginių lėšų areštas nepažeidžia skolininko UAB „JGK Statyba“ teisių, o yra siekis mažiausiomis sąnaudomis, efektyviai įvykdyti išieškojimą išieškotojo naudai, o nenukreipti išieškojimą į sunkiai realizuojamą nedalų daiktą, viršijantį išieškotiną pinigų sumą – vamzdyną. Antstolio siekis surasti ir areštuoti pinigines lėšas, reikalingas išieškotojo reikalavimui patenkinti, negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6Pareiškėjas UAB „JGK Statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2011-06-16 antstolio padėjėjo G. N. patvarkymą Nr. 0013/07/00498 areštuoti UAB „JGK Statyba“ 84 305,46 Lt apimtimi priklausančias lėšas, esančias ir būsiančias kasoje. Nurodė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma - 868 632Lt + 94 584,95 Lt + 84305,46 Lt = 1 047 522,41 Lt. Taigi areštavus iš esmės žymiai daugiau turto, negu jo reikia 79 696,53 Lt išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir ypač pinigines lėšas ne tik banko sąskaitoje, bet ir lėšas bendrovės kasoje buvo ne tik pritaikytos neproporcingos poveikio priemonės, bet ir faktiškai sudarytos prielaidos įmonės ūkinės veiklos žlugimui. Antstolis V. M., areštuodamas piniginės lėšas kasoje, privalėjo įsitikinti, kad bendra surasto skolininkui priklausančio turto vertės suma yra ne didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, o nustatęs, kad areštuoto ir aprašomo turto vertės yra didesnės, nedelsdamas privalo patvarkymu panaikinti neareštuotiną turtą ir šį patvarkymą išsiųsti skolininkui ir išieškotojui. Be to, pirmos instancijos teismo nutartis ir antstolio V. M. padėjėjo ginčo patvarkymas neteisėtas ir dėl to, kad 84 305,46 Lt - 79 696,35 Lt = 4 608,93 Lt sumoje vykdymo išlaidoms padengti lėšos ginčo patvarkyme yra nurodytos neteisėtai, nesilaikius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 4 d. nutartyje A. K. v. antstolis R. V. bylos Nr. 3K-3-136/2007 išaiškintos ir privalomos procedūros, o būtent išieškojęs išieškotojo Vilniaus m. VMI prašomą skolą ir taip įvykdęs vykdomąjį dokumentą antstolis tik tada turėtų apskaičiuoti ir išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. antstolis turi nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas vykdymo išlaidų dydį, ir pasiūlyti per nustatytą terminą tą sumą pervesti j antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi antstolio nurodymas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdymo išlaidas, kai jų dydis dar nėra galutinis, kartu su išieškoma skola yra neteisėtas. Mano, kad skolininko nekilnojamojo turto areštas, kai išieškotina pinigų sumą pakankamai didelė, yra tinkama, tai yra proporcingumo principu atitinkanti nuosavybės teise priklausančio turto pradinę priverstinio pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar realizavimo kita CPK nustatyta tvarka, stadiją, tikslu per protingą terminą parengti šį turtą pardavimui iš varžytinių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui, arba neįvykus varžytinėms pasiūlyti jį perimti valstybei ar savivaldybei viešo intereso tenkinimui. Tačiau po uždėto arešto realiai 4 metus nerengiant UAB „JGK Statyba" priklausančio nekilnojamojo turto varžytinių, pirmos instancijos teismas be pagrindo ginčo nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog areštuotas nekilnojamasis nedalomas daiktas yra sunkiai realizuojamas.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad realiai nesančių piniginių lėšų areštas nepažeidžia skolininko teisių, tai tik siekis mažiausiomis sąnaudomis ir efektyviai įvykdyti išieškojimą išieškotojo naudai, o ne nukreipti išieškojimą į sunkiai realizuojamą nedalų daiktą - vamzdyną. CPK 677 str. 2 d. būtų pažeista, jei vienu metu būtų areštuotas skolininko turtas ir piniginės lėšos, reikalingos išieškomai sumai padengti. Piniginės lėšos nėra aprašytos.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas UAB „JGK Statyba" atskirajame skunde pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad antstolis pažeidė CPK 675 str. 2 d., areštuodamas UAB „JGK Statyba“ priklausantį turtą ir lėšas 1 047 522,41 Lt apimtimi, todėl 2011-06-11 antstolio padėjėjo G. N. patvarkymas Nr. 0013/07/00498 areštuoti UAB „JGK Statyba“ priklausančias lėšas, esančias kasoje, yra perteklinis ir turėtų būti panaikintas. Pažymėjo, kad antstolis V. M. vykdomojoje byloje 2011-06-16 yra areštavęs tik šį skolininkui UAB „JGK statyba“ priklausantį nekilnojamąjį turtą - nuotekų liniją - lietaus kanalizacijos vamzdyną, kurio baigtumo procentas 98%, ilgis 756,35 m., unikalus numeris 4400-2074-7520, esantį Bitėnų g., Vilniaus m., įvertinus šį turtą pagal VĮ „Registrų centras“ pateikiamą vidutinę rinkos vertę – 429 000 Lt. Visos skolininko sąskaitos ir piniginės lėšos, esančios ar būsiančios UAB „JGK Statyba“ kasoje areštuotos įvertinus tikimybę, kad ateityje lėšų šiose sąskaitose ar įmonės kasoje gali atsirasti, todėl palikus galimybę skolininkui disponuoti lėšomis neareštuotose sąskaitose ir kasoje, būtų akivaizdžiai pažeisti išieškotojo interesai. Banko sąskaita ir įmonės kasa nėra turtas, todėl areštas lėšų, galbūt būsiančių tose sąskaitoje ir įmonės kasoje, tačiau realiai nesančių, niekaip negali įtakoti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Antstolio patvarkymas dėl skolininko piniginių lėšų, esančių ar būsiančių UAB „JGK Statyba“ kasoje arešto sąlygoja išieškojimo nukreipimą į CPK 665 str. 2 d. įvardintą pirmąjį išieškojimo objektą - įmonės pinigines lėšas, todėl panaikinus šį patvarkymą būtų pažeistas išieškojimo eiliškumas. Antstolis V. M. nuotekų liniją - lietaus kanalizacijos vamzdyną, kurio baigtumo procentas 98%, ilgis 756,35 m., unikalus numeris 4400-2074-7520, esantį Bitėnų g., Vilniaus m, areštavo tik 2011-06-16, todėl lieka neaišku kaip šis turtas galėjo prieš 4 metus galėjo būti realizuotas iš varžytynių, juolab, kai įrašas apie šio turto priklausomybę pareiškėjui Nekilnojamojo turto registre atsirado tik 2010-10-19. Pažymi, kad antstolis V. M. šiuo metu yra areštavęs UAB „JGK statyba“ priklausančio turto ne 1 047 522,41 Lt sumai, tačiau tik 429 000 Lt apimtimi, ir tik dėl tos priežasties, kad areštuotasis turtas yra nedalus, o formaliai areštavus jo dalį, jo realizavimas taptų neįmanomu, todėl patvarkymas dėl piniginių lėšų, esančių ar būsiančių UAB „JGK statyba“ kasoje, arešto, nėra perteklinis ir tokiu būdu nėra neproporcingai suvaržomos skolininko teisės.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). CPK 675 str. 2 d. yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

12Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio V. M. kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai Nr. 14-19-4654/07 (vykd. bylos Nr. 13-498/07 l. 2) ir Nr. 14-19-12457/08 (vykd. bylos Nr. 13-526/08 l. 2), kuriuos išdavė Vilniaus apskrities VMI dėl 86 986,35 Lt bendros sumos išieškojimo iš skolininko UAB „JGK Statyba“. 2011 m. birželio 16 d. turto arešto aktu buvo areštuotas UAB „JGK Statyba“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė – 429 000 Lt (b. l. 6-7). Taip pat 2011 m. birželio 16 d. antstolio padėjėjo patvarkymu Nr. 0013/07/00498 areštuotos UAB „JGK Statyba“ priklausančios piniginės lėšos 84 305,46 Lt sumai, esančios UAB „JGK Statyba“ kasoje.

13Nagrinėjamu atveju apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, jog bendra areštuoto turto ir lėšų suma yra 1 047 522,41 Lt, todėl pažymi, kad buvo pritaikytos neproporcingos poveikio priemonės, taip sudarant prielaidas įmonės veiklos žlugimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomųjų bylų medžiagą, sprendžia, kad nėra duomenų apie UAB „JGK Statyba“ areštuotą turtą 1 047 522,41 Lt sumai. Kaip minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju turto arešto mastas yra 84 305,46 Lt, o areštuoto nekilnojamojo daikto vertė – 429 000 Lt. Iš turto arešto akto matyti, kad buvo areštuotas lietaus kanalizacijos vamzdynas, esantis Bitėnų g., Vilniuje (unikalus Nr. 4400-2074-7520). Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės, šis daiktas yra nedalus, todėl, teismo vertinimu, areštavus visą daiktą, skolininko teisės nėra pažeidžiamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir pats skolininkas neginčija, kad nurodytas nekilnojamasis turtas areštuotas nepagrįstai. Tačiau apeliantas ginčija antstolio padėjėjo patvarkymą, kuriuo, be nekilnojamojo turto arešto, areštuotos piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą turi nepažeisti CPK 675 str. 2 d. ir 677 str. 2 d. nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog realiai nesančių piniginių lėšų areštas nepažeidžia skolininko teisių, o yra siekis mažiausiomis sąnaudomis, efektyviai įvykdyti išieškojimą išieškotojo naudai, o ne nukreipti išieškojimą į sunkiai realizuojamą daiktą – vamzdyną. Apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi teismas nenurodė, kuo remdamasis padarė išvadą, jog realiai lėšų įmonė neturi. Tai, jog antstolis neaprašė UAB „JGK Statyba“ kasoje esančių piniginių lėšų, reiškia, jog antstolis laikėsi CPK 677 str. 2 d. reikalavimų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio padėjėjas, areštuodamas skolininko kasoje esančias lėšas, nesilaikė CPK 675 str. 2 d. normos, kurioje nurodyta, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip pažeisdamas skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007, kurioje kasacinis teismas nurodė, jog atitinkami antstolio patvarkymai gali būti vienu metu išsiuntinėjami visiems bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmenims, kuriems antstolis sprendžia esant reikalinga išsiųsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje kasacinio teismo byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, o ne jau vykdant išieškojimą iš skolininko turto, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamų bylų ratio decidendi skiriasi. Be to, nurodytoje byloje teisėjų kolegija aukščiau nurodytą išaiškinimą pateikė atmesdama kasacinio skundo argumentus, kad, nukreipdamas išieškojimą į banko sąskaitose esančias lėšas, antstolis privalėtų užklausinėti kiekvieną banką neva paeiliui, kol negautų informacijos, kad skolininkas atitinkamame banke turi sąskaitą. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 689 str. 3 d. redakcijoje buvo nustatyta, kad jog antstolis, nustatęs, kad bendra surastų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nedelsdamas privalo patvarkymu panaikinti neareštuotinų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą ir šį patvarkymą išsiųsti atitinkamai banko ar kredito įstaigai. Nurodytą straipsnį taikant kartu su CPK 675 str. 2 d. ir CPK 677 str. 2 d. normomis, akivaizdu, jog tą pačią dieną (2011-06-16) areštavęs skolininko turimą konkretų nekilnojamąjį turtą, kurio vertės pakanka išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolio padėjėjas apskritai neturėjo teisinio pagrindo priimti patvarkymo areštuoti ir pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, jog antstolio areštuotas nekilnojamasis turtas yra sunkiai realizuojamas, kadangi teismas nenurodė, kuo remdamasis priėjo prie tokios išvados. Vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų bandyta iš varžytynių parduoti nurodytą turtą ar kitaip jį realizuoti, taigi nėra pagrindo daryti išvados, jog nurodytą turtą realizuoti sunku, o tai pažeistų išieškotojo interesus.

14Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, jog antstolio V. M. padėjėjo ginčo patvarkymas neteisėtas ir dėl to, kad vykdymo išlaidoms padengti lėšos ginčo patvarkyme yra nurodytos neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių atskirojo skundo motyvų, kadangi šio klausimo UAB „JGK Statyba“ nekėlė pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, o CPK 312 str. įtvirtintas draudimas apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

15Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktą vykdomųjų bylų medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, todėl nutartis naikintina, pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ skundas tenkintinas ir naikintinas 2011 m. birželio 16 d. antstolio padėjėjo G. N. patvarkymas Nr. 0013/07/00498 (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

16Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2011 m. birželio 16 d. antstolio V. M. padėjėjo G. N. patvarkymą Nr. 0013/07/00498, kuriuo areštuotos UAB „JGK Statyba“ priklausančios piniginės lėšos, iš viso: 84 305,46 Lt apimtimi, esančios skolininko UAB „JGK Statyba“ kasoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai