Byla 2-648-117/2015

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria apribotos R. A. teisės eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „I.C.E group“ buvusio vadovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria apribotos R. A. teisės eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „I.C.E group“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. 2013 m. vasario 13 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto.

4Ieškovas VšĮ „Verslo energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas buvusiems UAB „I.C.E group“ vadovams R. A. ir R. A. uždrausti 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariais. Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą buvęs įmonės vadovas nei įmonės turto, nei dokumentų neperdavė, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, 14 dalyje numatytą nuobaudą.

5BUAB „I.C.E group“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame pažymėjo, kad jokie įmonės dokumentai ar turtas bankroto administratoriui nėra perduotas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi apribojo R. A. teisę 3 metus eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Teismas nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonės vadovas buvo R. A. ir jis iki šiol nėra įvykdęs 2012 m. lapkričio 19 d. teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo – perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad šių dokumentų ir turto perdavimas yra tiesiogiai įstatyme nustatyta įmonės vadovo pareiga, už kurios nevykdymą vadovui gali būti taikoma ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta sankcija. Teismas sprendė, kad R. A. veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, todėl yra pagrindas taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytus apribojimus.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Apeliantas R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį. Skunde nurodo, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo šiai bylai svarbios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjo M. D., kuris VšĮ „Verslo energija“ vardu inicijavo bankroto bylos iškėlimą, atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastotų dokumentų pateikimo iškeliant bankroto bylą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

12ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta kita sankcija, kuri taip pat gali būti taikoma už analogišką pažeidimą: teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su įmonės valdymo organų pareiga laikytis sąžiningos verslo praktikos, taip pat su siekiu užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bankroto procesą, užtikrinti kreditorių interesus. Pavyzdžiui, greitas turto perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion gali užtikrinti efektyvią kreditorių interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1741/2013; 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014).

13Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi iškėlė UAB „I.C.E group“ bankroto bylą ir įpareigojo UAB „I.C.E group“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (73-74 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonės vadovas buvo R. A. ir jis iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo nėra įvykdęs 2012 m. lapkričio 19 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo – perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad tokie R. A. veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, todėl sprendė, kad yra pagrindas tokio vadovo atžvilgiu taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytus apribojimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš bylos medžiagos, BUAB „I.C.E group“ administratorius 2013 m. sausio 25 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl 2012 m. lapkričio 19 d. teismo nutarties nevykdymo (76 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patenkino antstolio pareiškimą ir paskyrė R. A. 10 Lt dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną (vykdomoji byla Nr. 0035/13/00275). Minėtoje byloje R. A. teismo posėdyje pripažino, kad teismo nutarties, kuria jis įpareigotas perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, jis neįvykdė. Apeliantas ir atskirajame skunde neteigia, kad yra perdavęs administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Apeliantas skundą grindžia vieninteliu argumentu, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastotų dokumentų M. D. atžvilgiu, kuris kaip VšĮ „Verslo energija“ direktorius inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepateisina įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdymo. Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, taip pat 14 dalyje numatytų sankcijų pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą. Sankcijomis siekiama bankrutuojančio subjekto buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, perduoti turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Baudų skyrimas neatleidžia bankrutuojančio subjekto buvusio vadovo nuo teismo įpareigojimų vykdymo, nes administratoriui neturint turto, nėra galimybės išsiaiškinti nemokumo tikrųjų priežasčių, trikdomos bankroto procedūros, nukenčia sąžiningų kreditorių teisės. Nepavykus apelianto priversti įvykdyti įstatymo bei teismo įpareigojimus taikant pinigines sankcijas (baudą), pagrįstai buvo taikytos kitos poveikio priemonės – teisės eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas.

14Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Priėmus šią nutartį, įsiteisėja Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, todėl yra pagrindas apie tai informuoti juridinių asmenų registrą.

16Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Informuoti Juridinių asmenų registrą, jog R. A. (a.k. ( - ) apribota teisė 3 (trejus) metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.