Byla 2A-291-115/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei, dalyvaujant atsakovui J. R.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir (atsakovo) K. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-431-599/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. R. bei K. K. dėl nuostolių atlyginimo

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovas LR transporto draudikų biuras ieškiniu prašė išieškoti solidariai iš atsakovų K. K. ir J. R. 19814,28 Lt nuostolių atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-09-08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3).

5Nurodė, kad dėl atsakovo K. K., 2006-07-18 d. vairavusio atsakovui J. R. priklausantį automobilį ( - ) v/n ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB „Bružtė“ priklausantis automobilis SCANIA R124LA, v/n ( - ) Ieškovas, kompensuodamas dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą, draudimo sutarties pagrindu UAB „Bružtė“ išmokėjo 19.814,28 Lt draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis.

6Atsakovas K. K. atsiliepimu su ieškininiu nesutiko (b.l.35-36). Nurodė, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes eismo įvykis įvyko 2006-07-18 ir ieškovas apie jį buvo informuotas jau sekančią dieną, t. y. 2006-07-19, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas. Atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (b.l. 35-36,51-52). Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko dalinai, t. y. su 14.546,64 Lt nuostolių atlyginimu, likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti (b.l. 92-94).

7Atsakovas J. R. atsiliepimu su ieškininiu nesutiko (b.l.37-38). Nurodė, jog 2004-03-27 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi automobilį ( - ) v/n ( - ) jis pardavė pirkėjai R. S., t. y. minėtas automobilis buvo parduotas ir už jį buvo sumokėti pinigai, be to, pirkimo - pardavimo metu pirkėjai R. S. buvo perduoti ir minėto automobilio dokumentai, ši sutartis nėra nuginčyta, todėl yra galiojanti ir pagal šią sutartį nuo 2004-03-27 dienos teisėta minėto automobilio savininke tapo R. S., nors ji minėto automobilio ir neįregistravo savo vardu įstatymų nustatyta tvarka, todėl autoįvykio metu atsakovas jau nebebuvo minėto automobilio tesėtas savininkas, be to, minėtos sutarties neįregistravimas viešame registre savaime nedaro jos negaliojančia ir šalims minėtas sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, be to, yra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas. (b.l.48-50).

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai (b.l.95-97). Nutarė išieškoti iš atsakovo K. K. ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro naudai 19814,28 Lt nuostolius, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2009-09-08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 594,00 Lt žyminį mokestį. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Išieškojo iš atsakovo K. K. valstybės naudai 28,26 Lt pašto išlaidas.

9Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006-07-18 Raseinių rajone, Paliepių seniūnijoje, Sujainių kaimo teritorijoje, automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 184-ąjame kilometre, įvykusio eismo įvykio kaltininkas K. K. pažeidė KET 53 p., 172 p. nuostatas. Atsakovas K. K. šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas laikė šioje civilinėje byloje įrodytas aplinkybes dėl atsakovo K. K. kaltės (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš VĮ „Regitra“ 2009-05-22 pažymos turinio teismas nustatė, kad automobilio ( - ) v/n ( - ) savininku yra įregistruotas atsakovas J. R., kuris paaiškino, kad autoįvykyje nedalyvavo, ilgą laiką jis buvo išvykęs į dirbti užsienį, todėl atsakovo sūnus pardavė minėtą automobilį R. S., tačiau be atsakovo nebuvo galima perregistruoti minėto automobilio naujam savininkui, autoįvykio kaltininko K. K. jis niekada nepažinojo ir niekada jo nėra matęs, taip pat nuo 2004 metų jis ir minėto automobilio nėra matęs; su R. S. po autoįvykio jis bandė susisiekti, tačiau sužinojo, jog ji ilgam laikotarpiui yra išvykusi į Airiją, todėl tik 2009 m. pats automobilį išregistravo). Teismas pažymėjo, kad atsakovas K. K. sutiko dėl savo kaltės, be to, jis minėtą automobilį perėmė iš D. T., kuris tuo metu buvo faktinis minėto automobilio savininkas ir valdytojas. Teismas iš 2006-10-03 mokėjimo nurodymo Nr. HAN-014255 bei 2006-10-06 mokėjimo nurodymo Nr. HAN-014512 turinio nustatė, jog UAB „ERGO Lietuva“ išmokėjo UAB „Bružtė“ 19.814,28 Lt draudimo išmoką. Iš 2006-11-03 d. mokėjimo nurodymo Nr. 6024 turinio teismas nustatė, kad ieškovas išmokėjo UAB „ERGO Lietuva“ 43.181,29 Lt sumą draudimo išmokų kompensavimui. Teismas pabrėžė, kad byloje įrodymų apie tai, jog minėta piniginė suma, t. y. 19.814,28 Lt suma, ieškovui regreso teise yra atlyginta, nėra. Atsakovo K. K. argumentus apie tai, kad ieškovo ieškoma nuostolių suma turėtų būti mažinama pagal remontuojamo automobilio nusidėvėjimą, teismas atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus, nes minėtoms aplinkybėms, t. y. nuostolių dydžio sumažinimui, atsakovas K. K. nepateikė rašytinių įrodymų. Teismas atmetė atsakovų K. K. ir J. R. argumentus apie ieškinio senaties terminų skaičiavimą, nes ieškovo reikalavimai yra kildinami iš regresinių prievolių ir ieškovo reikalavimams yra taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas, todėl iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, o ne nuo eismo įvykio datos, t. y. šiuo atveju draudiminės išmokos nukentėjusiajam asmeniui buvo išmokėtos 2006-10-03 bei 2006-10-06. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas, 2009-08-20 pareikšdamas ieškinį atsakovams, nepraleido sutrumpinto trijų metų ieškininės senaties termino, numatyto CK 1.125 str. 8 d. nuostatose. Teismas vadovavosi LR CK 1.5 str. 4 d., 6.6 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.263 str. 2,3 d.d., 6.270 str., 6.280 str. ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ir darė išvadą, jog atsakingas už autoįvykį bei padarytą žalą yra atsakovas K. K., nes jis vairavo automobilį ( - ) v/n ( - ), autoįvykio metu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, kirtęs atitvarą, įvažiavo į priešingos krypties automagistralės pusę, atsitrenkė į krovininį vilkiką Scania R124 LA, v/n ( - ) vairuojamą A. K., ir taip susidūrė, tokiu būdu pažeidė KET 53 p., 172 p. nuostatas, be to, jis vairavo minėtą automobilį neapsidraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Teismas atsakovo J. R. nelaikė automobilio ( - ) v/n ( - ) teisėtu valdytoju bei savininku, nes bylose esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtino aplinkybę, jog po minėtos transporto priemonės 2004-03-27 Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilis ( - ) v/n ( - ), buvo perduotas valdyti dar ir kitiems valdytojams bei savininkams.

10Apeliantas (ieškovas) LR transporto priemonių draudikų biuras pateikė apeliacinį skundą (b.l.104-107), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir priteisti apeliantui solidariai iš bendraatsakovų 19.814,28 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise bei bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti, ir taikė įstatymą, kurio neturėjo taikyti. Nesutinka su sprendime nurodyta aplinkybe, kad teismas atsakovo J. R. nelaikė automobilio ( - ) v/n ( - ) teisėtu valdytoju bei savininku. Byloje esanti informacija, patvirtina, kad 2006-07-18 eismo įvykio metu teisėtas transporto priemonės ( - ) v/n ( - ) valdytojas bei savininkas buvo J. R.. 2004-03-27 pardavimo sutartis vertintina kritiškai, nes ja ne transporto priemonės ( - ) v/n ( - ) valdytojas bei savininkas J. R., bet A. R. tariamai pardavė jam nepriklausančią transporto priemonę. Apeliantas vadovaujasi CK 6.311 str. normomis taip pat LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymu bei 2006-07-18 galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių normomis, kurių 43.1 p. nurodyta, kad transporto priemonė turi būti išregistruojama, jei ji parduodama. VĮ „Regitra“ duomenimis, 2006-07-18 eismo įvykio metu teisėtas transporto priemonės ( - ) v/n ( - ) valdytojas bei savininkas buvo J. R.. TPVCAPD įstatyme nustatyta, kad LR teritorijoje valdomas ir naudojamas transporto priemones jų savininkai privalo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra LR teritorijoje, privalo būti apdraustos tol, kol jos yra įregistruotos. CK 4.262 str. nustatyta, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Daro išvadą, kad jei įvykio kaltininkas vairavo J. R. priklausančią transporto priemonę, kurios pastarasis, atsižvelgiant į TPVCAPD įstatymo nuostatas, neapdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl J. R. kyla pareiga atlyginti neapdraustą transporto priemone padarytą žalą solidariai. Vadovaujasi LAT praktika (LAT 2000-11-22 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-1237/2000; LAT 2008-06-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-325/2008). Mano, jog apeliantas elgėsi sąžiningai, nes teisėtai nukreipė atgręžtinio reikalavimo teisę į transporto priemonės savininką.

11Apeliantas (atsakovas) K. K. pateikė apeliacinį skundą (b.l.110-112), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistinus nuostolius iki 14.645,64 Lt, taikyti solidarią atsakomybę atsakovams J. R. bei K. K.; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismas neteisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus – 2009-05-22 VĮ „Regitra“ pažymą ir 2004-03-27 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Vadovaujasi TPVCAPD įstatymo nuostatomis ir CK 6.311 str. dėl transporto priemonės kaip padidinto pavojaus šaltinio pirkimo-pardavimo sutarties formos. Nurodo, jog 2006-07-18 galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.1 p. nurodyta, kad transporto priemonė turi būti išregistruojama, jei ji parduodama. Mano, jog teismas neteisingai vertino 2004-03-27 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nes ji neatitinka būtinų šioms sutartims keliamų formos reikalavimų, be to transporto priemonę ( - ) v/n ( - ) pardavė ne valdytojas bei savininkas J. R., bet A. R., kuris neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio. Man, jog teismas turėjo nustatyti solidariąją atsakomybę, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 4 str. ir 23 str. 1 d. Vadovaujasi LAT praktika (LAT 2008-06-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-325/2008). Teigia, jog jeigu būtų atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, būtų pažeistas CK 6.251 str. įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Pažymi, jog iš ieškovo pateiktos Transporto priemonės remonto vertės sąmatos matyti, kad 1997 m. gamybos transporto priemonės Scania R124 LA, v/n ( - ) dalims turėtų būti taikomas 37 % nusidėvėjimas, t.y. nuo bendros dalių kainos 13.561,20 Lt turėjo būti atskaičiuota 5.017,64 Lt suma.

12Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atsakovo K. K. apeliacinį skundą (b.l.124-126) prašo šį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies (dalyje dėl bendraatsakovų solidariosios atsakomybės) ir pakeisti skundžiamą sprendimą. Nurodo, jog nesutinka su apelianto K. K. argumentu dėl automobilio detalių nusidėvėjimo, nes įvykio metu galiojusių LRV 2004-06-26 nutarimu Nr. 795 patirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių nuostatose nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka nebuvo aptarta, nes ji reglamentuota LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr.101 patvirtintoje Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, kurios 35 p. numatyta, kad tos dalys, kurioms gali būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, yra suprantamos tik kaip originalios detalės. Taigi, keičiant detales nusidėvėjimas yra skaičiuojamas tik nuo originalių detalių kainos. Sugadintas detales keičiant nenaujomis ar neoriginaliomis, nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Teigia, kad transporto priemonės Scania R124 LA, v/n ( - ) sugadintos detalės buvo keičiamos neoriginaliomis detalėmis, todėl nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Pažymi, jog sugadintas detales keičiant originaliomis detalėmis, skaičiuojant 37 % nusidėvėjimą, bendra nuostolių suma būtų didesnė – 25.574,94 Lt (be PVM).

13Atsakovas J. R. atsiliepimais į ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ir K. K. apeliacinius skundus prašo jų netenkinti, nurodant, kad automobilis buvo parduotas dar 2004-03-27 R. S.. Tuo tarpu nuosavybės teisės į automobilį yra įgyjamos nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o ne nuo automobilio įregistravimo, ką yra konstatavęs ir LAT 2010-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr.3k-7-309/2010.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

16Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovų kilo dėl atlyginimo žalos, padarytos K. K., kuris 2006-07-18 vairuodamas atsakovo J. R. vardu registruotą automobilį ( - ) v/n ( - ), pažeidė KET ir padarė autoįvykį bei apgadino UAB „Bružtė“ priklausantį automobilį SCANIA R124LA, v/n ( - ) Ieškovas pagal draudimo sutartį UAB „Bružtė“ išmokėjo 19.814,28 Lt draudimo išmoką, todėl patirtą žalą prašė solidariai priteisti iš abiejų atsakovų, tačiau teismas ją priteisė tik iš K. K.. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka abu apeliantai (ieškovas ir atsakovas), manant, kad žalą solidariai turi atlyginti abu atsakovai, o K. K. prašo ir sumažinti atlygintinos žalos dydį.

18Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinių skundų argumentai atmestini.

19Nustatyta, kad autoįvykio metu automobilis ( - ) v/n ( - ) buvo registruotas J. R. vardu, todėl apeliantai teigia, kad jis, kaip automobilio savininkas, su K. K. turi solidariai atlyginti ieškovui padarytą žalą, nes transporto priemonė nebuvo apdrausta.

20Kolegija pažymi, kad CK 1.75 straipsnio, kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali būti nustatyta tik joje nurodytos galios teisės aktu – įstatymu, o tai reiškia, kad sandorių privalomos teisinės registracijos negalima nustatyti kitu, t. y. poįstatyminiu, aktu. Įstatymo nuostatoje pavartoti žodžiai „tam tikrų“ reiškia, kad net įstatymu negali būti nustatyta visų sandorių privaloma teisinė registracija.

21CK 4.253 straipsnyje yra nustatyti registravimo objektai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šia įstatymo norma nustatyta: pirma, kad registruojami daiktai – jie gali būti nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai; antra, kad registruojami ne bet kokie nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, bet tik tokie, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka; trečia – tie nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai turi būti ne tik suformuoti, bet ir jų įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimas turi būti nustatytas teisės aktais. Toks atitinkamo daikto registravimas gali būti nustatytas ne tik įstatyme, bet ir poįstatyminiame akte. Tai reiškia, kad nekilnojamasis daiktas ir pagal prigimtį kilnojamasis daiktas yra registruojamas, jeigu įgyvendintos abi (antra ir trečia) sąlygos. Nesant vienos jų, daiktas neturi būti registruojamas. Pažymėtina, kad CK 4.253 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tik atitinkamų daiktų ir nereglamentuojamas juridinių faktų, tarp jų sandorių, registravimas.

22CK 4.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Taigi pagal šios įstatymo normos nuostatą, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės turi būti registruojami viešame registre, registravimą gali nustatyti ne tik įstatymai, bet ir kiti teisės aktai, t. y. ir poįstatyminiai aktai. Kita šios įstatymo normos nuostata, kad įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai turi būti registruojami viešame registre, reiškia, kad šių faktų registravimas gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti nustatytas poįstatyminiu aktu. Tokia išvada darytina ir iš CK 4.253 straipsnio 1 ir 2 dalių normų sisteminio aiškinimo.

23CK 4.254 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Taigi pagal šią įstatymo normą, aiškinant ją kartu su CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, ir pirmiau nurodytomis CK 4.253 straipsnio normomis, darytina išvada, kad viešame registre turi būti registruojami ne bet kokie sandoriai, bet tik tokie, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo taip pat darytina išvada, kad tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija.

24Pažymėtina, kad vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas įvairiomis sutartimis, tarp jų ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Minėta, kad pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatą įstatyme nustatoma ne visų, bet tik tam tikrų sandorių privaloma registracija.

25Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnyje, kuriame nustatyta Įstatymo paskirtis ir taikymas, nustatyta, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Taigi iš šios Įstatymo paskirties darytina išvada, kad juo nereglamentuojamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių registravimas. Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą. Taigi šioje Įstatymo normoje, nustatančioje išvardytų transporto priemonių (pagal CK 4.253 straipsnį – daiktų) registravimą, taip pat nenustatyta reikalavimo įregistruoti (juolab privalomai) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

26Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės, priekabos registruojamos Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registre arba Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Iš šių Įstatymo normų darytina išvada, kad registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, tarp jų pirkimo–pardavimo sutartis. Išvada, kad šiomis įstatymo normomis nenustatytas privalomas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimas, darytina ir iš Įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, kurioje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas. Įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo nenustatyta ir kitose jo normose. Šią aplinkybę yra konstatavo kasacinis teismas (žr. LAT 2010-11-11 išplėstinės kolegijos nutartį civ.b. Nr. 3k-3-309/2010). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimu yra siekiama kitų tikslų, kurie su nuosavybės teise nėra susiję.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010, taip pat konstatavo, kad asmuo, įregistruotas registre automobilio savininku, gali gintis nuo jam pareikšto reikalavimo sandorio sudarymo faktu. Taigi darytina išvada, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Taip pat darytina išvada, kad jeigu asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog automobilį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

28Šioje byloje yra pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis ( - ) v/n ( - ), 2004-03-27 yra parduotas R. S. už 2150Lt (b.l. 39). Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus, kadangi jai specialūs reikalavimai nekeliami, o pati sutartis yra sudaryta rašytine forma, nurodant būtinas sutarties sąlygas (CK 305, 306, 311, 313 str.). Taigi nuo sutarties sudarymo dienos, kuri sutampa su jo perdavimu, R. S. perėjo ir nuosavybės teisė į automobilį (CK 4.49str.1d.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog automobilį pardavė ne pats J. R., o jo sūnus, nepaneigia automobilio pardavimo fakto ir nedaro pirkimo-pardavimo sutarties negaliojančia, kadangi ją ginčyti gali tik parduoto daikto savininkas, valdytojas arba pirkėjas (CK 307str.1d.). Tuo pačiu autoįvykio metu J. R. negali būti laikomas automobilio savininku, kuris turi pareigą solidariai su K. K. atlyginti ieškovui padarytą žalą dėl neapdrausto automobilio pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4str.2d., 23str.1d., dėl jo neišregistravimo ar kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jam padarytą žalą ir iš atsakovo J. R., taikant su K. K. solidariąją atsakomybę.

29Apeliantas K. K. skunde taip pat prašo sumažinti 5017,64Lt priteistos žalos dydį, nes apgadintas automobilis SCANIA R124LA, v/n ( - ) yra pagamintas 1997 metais, todėl skaičiuojant žalos dydį turi būti taikomas 37 proc. nusidėvėjimas nuo sąmatoje nurodytų 13561,20Lt keistinų detalių kainos. Tačiau kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kolegija pažymi, kad įvykio metu galiojusių LRV 2004-06-26 nutarimu Nr. 795 patirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių nuostatose nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka nebuvo aptarta. Ji reglamentuota LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr.101 patvirtintoje Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, kurios 35p. numatyta, kad tos dalys, kurioms gali būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, yra suprantamos tik kaip originalios detalės. Taigi keičiant detales, nusidėvėjimas yra skaičiuojamas tik nuo originalių detalių kainos, o keičiant nenaujomis ar neoriginaliomis, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad transporto priemonės Scania R124 LA, v/n ( - ) sugadintos detalės buvo keičiamos neoriginaliomis detalėmis, o jas keičiant originaliomis detalėmis, skaičiuojant 37 % nusidėvėjimą, bendra nuostolių suma būtų didesnė – 25.574,94 Lt (be PVM). Ši aplinkybė nėra paneigta, todėl sumažinti priteistą žalos dydį pagrindo nėra.

30Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

31Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinius skundus jame nurodytais argumentais pagrindo nėra(CPK 326str.1d.1p.).

32Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., iš apeliantų priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proeso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-431-599/2010 palikti nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo K. K. lygiomis dalimis 11,70Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovas LR transporto draudikų biuras ieškiniu prašė išieškoti... 5. Nurodė, kad dėl atsakovo K. K., 2006-07-18 d. vairavusio atsakovui J. R.... 6. Atsakovas K. K. atsiliepimu su ieškininiu nesutiko (b.l.35-36). Nurodė, jog... 7. Atsakovas J. R. atsiliepimu su ieškininiu nesutiko (b.l.37-38). Nurodė, jog... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006-07-18 Raseinių rajone,... 10. Apeliantas (ieškovas) LR transporto priemonių draudikų biuras pateikė... 11. Apeliantas (atsakovas) K. K. pateikė apeliacinį skundą (b.l.110-112), kuriuo... 12. Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atsakovo K.... 13. Atsakovas J. R. atsiliepimais į ieškovo LR transporto priemonių draudikų... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 17. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovų kilo dėl... 18. Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, iš esmės sutinka su... 19. Nustatyta, kad autoįvykio metu automobilis ( - ) v/n ( - ) buvo registruotas... 20. Kolegija pažymi, kad CK 1.75 straipsnio, kuriame reglamentuojama teisinė... 21. CK 4.253 straipsnyje yra nustatyti registravimo objektai. Šio straipsnio 1... 22. CK 4.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti... 23. CK 4.254 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viešame registre turi būti... 24. Pažymėtina, kad vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris... 25. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnyje, kuriame nustatyta... 26. Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 28. Šioje byloje yra pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad... 29. Apeliantas K. K. skunde taip pat prašo sumažinti 5017,64Lt priteistos žalos... 30. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., iš apeliantų priteistinos... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proeso kodekso... 37. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje... 38. Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų...