Byla 2-1269-407/2018
Dėl hipotekos kreditoriaus akcinės bendrovės Luminor Bank finansinio reikalavimo patikslinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,PTC-1“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens R. P. prašymas dėl hipotekos kreditoriaus akcinės bendrovės Luminor Bank finansinio reikalavimo patikslinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,PTC-1“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-22 nutartimi atsakovės BUAB ,,PTC-1“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus AB Luminor Bank (toliau – ir bankas) 2 294 400,51 Eur dydžio hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas. Šis finansinis reikalavimas kildinamas iš 2007-06-15 ir 2009-02-12 kreditavimo sutarčių. 2009-02-12 kreditavimo sutartimi bankas suteikė atsakovei 1 940 000 Eur kreditą, šios sutarties įvykdymas, be kita ko, užtikrintas skrydžio treniruoklio įkeitimu. 2013-07-17 susitarimu 2009-02-12 kredito sutarties šalys sutarties 11 punktą papildė naujais 11.8 ir 11.9 papunkčiais; 11.9 papunktyje nurodyta, kad maksimaliąja hipoteka/įkeitimu užtikrinama suma: 613 158,54 Eur. 2007-06-15 kreditavimo sutartimi bankas suteikė paskolos gavėjai UAB ,,Piločių treniravimo centras“ 2 018 652 Eur kreditą; šios sutarties įvykdymas, be kita ko, užtikrintas to paties atsakovei priklausančio treniruoklio įkeitimu. 2017-07-18 turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartimi buvo parduotas atsakovei priklausantis ir bankui įkeistas skrydžio treniruoklis už 1 195 200 Eur sumą, iš kurių bankui pervesta 1 104 614,32 Eur suma.
  2. Trečiasis asmuo – pirmos eilės kreditorius R. P. kreipėsi į teismą, prašydamas: nepriimti sprendimo dėl įmonės (atsakovės) pabaigos, kol bus įsitikinta, kad kreditorių interesai yra nepažeisti ir tinkamai užtikrinti; išreikalauti iš kreditoriaus AB Luminor Bank duomenis apie visus atliktus ar užskaitytus mokėjimus atsakovės dengiant kreditą, apmokant palūkanas ir delspinigius (nuo kredito paėmimo 2009 m. iki bankroto paskelbimo 2014 m.); įpareigoti banką pateikti teismui visas sumas, gautas šios sutarties įvykdymo užtikrinimui iš kitų laiduotojų ar šaltinių; laikyti, kad įkeitimu yra užtikrinta ne didesnė suma, kaip nurodyta 2009-02-12 kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11.9 punkte (613 158,54 Eur) ir įpareigoti banką grąžinti perteklines lėšas, kad jos būtų paskirstytos pagal ĮBĮ imperatyvias nuostatas.
  3. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-02-12 kreditavimo sutartis buvo papildyta 2013-07-17 susitarimu, kuriame nurodyta 1 188 108, 69 Eur paimta negrąžinta bankui suma, o papildomu 11.9 punktu nustatyta, kad maksimali hipoteka/įkeitimu užtikrinama suma 613 158,54 Eur. Todėl, pareiškėjo nuomone, bankui negalėjo būti pervesta didesnė suma nei 613 158,54 Eur. Pareiškėjas taip pat pateikė savo skaičiavimus dėl atsakovės skolos bankui dydžio, pagal kuriuo atsakovės skola bankui turi būti mažesnė, nei nurodyta banko.
  4. Kreditorius AB Luminor Bank su prašymu nesutiko, nurodė, kad visa gauta suma nukreipta pagal 2009-02-12 kreditavimo sutartį bankui negrąžinto kredito dengimui. Nurodė, kad 2013-07-17 susitarimu 2009-02-12 kreditavimo sutarties bendroji dalis buvo išdėstyta nauja redakcija, kur nurodyta, kad maksimaliąja hipoteka/įkeitimu užtikrinta suma – tai suma, kurią sudaro netesybos ir nuostoliai, banko patirti dėl užtikrinto įsipareigojimo nevykdymo. Sudarant 2013-07-17 papildomą susitarimą buvo susitarta dėl papildomų užtikrinimo priemonių nustatymo (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11.8 ir 11.9 p.) ir banko interesų apsaugojimo, o ne apribojimų bankui gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto atsakovės įsipareigojimų nevykdymo atveju.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi trečiojo asmens R. P. prašymą dėl kreditoriaus AB Luminor Bank įkeitimu užtikrinto reikalavimo patikslinimo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad pagal 2009-02-12 kreditavimo sutartį bankui negrąžinta skola iki įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo sudarė 1 326 808,32 Eur (1 188 108,69 Eur negrąžintas kreditas, 134 276,61 Eur palūkanos ir 4 4423,02 Eur delspinigiai), o pagal 2007-06-15 kreditavimo sutartį – 967 592,19 Eur (871 601,96 Eur negrąžintas kreditas, 92 901,44 Eur palūkanos ir 3 088,79 Eur delspinigiai).
  3. Pasak teismo, trečiasis asmuo nors ir pateikė savo skaičiavimus dėl atsakovės pagal kredito sutartis grąžintų sumų, tačiau formuluojamas prašymas teismui yra susijęs ne su pačiu teismo patvirtintu reikalavimo dydžiu, bet su įkeitimu užtikrinto reikalavimo dydžio tikslinimu, t. y. trečiasis asmuo teigia, kad bankui buvo pervesta didesnė lėšų suma, nei buvo užtikrinta įkeitimu. Dėl šios priežasties teismas nurodė pasisakantis tik dėl įkeitimu užtikrintos prievolės dydžio, bet ne dėl trečiojo asmens argumentų, susijusių su paties finansinio reikalavimo dydžiu.
  4. Kadangi pasirašant abi kreditavimo sutartis, be kitų užtikrinimo priemonių bankui buvo įkeistas atsakovei priklausantis turtas – skrydžio treniruoklis, teismas sprendė, kad bankas, kaip įkaito turėtojas, turėjo pirmumo teisę į lėšas gautas realizavus įkeistą daiktą (ĮBĮ 34 str.) ir atmetė trečiojo asmens argumentus dėl, jo nuomone, nepagrįstai pervestų lėšų bankui.
  5. Teismas nesutiko ir su pareiškėjo argumentais dėl 2013-07-17 susitarimo sąlygos, kurioje numatyta, kad maksimaliąja hipoteka/įkeitimu užtikrinama suma yra 613 158,54 Eur, aiškinimo. 2013-07-17 susitarimu dėl 2009-02-12 kreditavimo sutarties atnaujinimo ir vykdymo tęsimo jo šalys susitarė, kad atsakovės negrąžinto kredito suma sudaro 1 188 108,69 Eur, nutraukta kreditavimo sutartis atnaujinama ir vykdymas tęsiamas, nežiūrint atnaujintos sutarties sąlygų pakeitimo, visos anksčiau sudarytos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės lieka galioti. Susitarimu sulygta dėl papildomų kreditavimo sutarties sąlygų, tame tarpe dėl papildomo daikto įkeitimo ir maksimalios hipotekos/įkeitimo užtikrinamos sumos – 613 158,54 Eur. Atitinkamai susitarime apibrėžta, kad maksimaliąją hipotekos/įkeitimu užtikrinama suma – tai suma, kurią sudaro netesybos ir nuostoliai, banko patirti dėl įsipareigojimo neįvykdymo. Įvertinęs šias nuostatas, teismas sprendė, jog 613 158,54 Eur suma buvo užtikrintas ne pagrindinės prievolės, kylančios iš 2009-02-12 kreditavimo sutarties, įvykdymas, bet dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo kylančios pasekmės. Todėl teismas sprendė, jog trečiojo asmens argumentai, kad bankui, kaip įkaito turėtojui, buvo pervesta per didelė lėšų suma, yra nepagrįsti.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde trečiasis asmuo R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – apginti trečiojo asmens, kaip atsakovės pirmos eilės kreditoriaus, teises; įpareigoti banką pateikti atsiskaitymų su banku išklotines bei remiantis ĮBĮ imperatyviomis nuostatomis įpareigoti banką iš 2017-07-18 pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartimi realizuoto turto (skrydžio treniruoklio) grąžinti perteklines be eilės bankui pervestas lėšas (paskirstant jas pirmos ir antros eilės atsakovės kreditoriams). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl 2013-07-17 susitarimo 11.9 punkte įtvirtintos sąlygos aiškinimo. 11.9 punktas buvo įrašytas kartu su papildomai pagrindinės prievolės užtikrinimui įkeičiamu turtu, numatytu 2013-07-17 susitarimo 11.8.1 punkte. Susitarimo 11.9 punktas galioja visam hipoteka įkeistam turtui t. y. maksimali banko iš įkeisto turto realizavimo galėta gauti suma yra 613 158,54 Eur ir visa, kas šią suma viršija, turėtų būti skiriama ne banko kaip įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimui, bet visų atsakovės kreditorių reikalavimų tenkinimui pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
    2. Kadangi 2013-07-17 susitarimo 11.9 punkte įtvirtinta suma (613 158,54 Eur) yra žymiai mažesnė nei šiame susitarime nurodytas atsakovės negrąžinto kredito likutis (1 118 108,69 Eur), apeliantas, siekdamas patvirtinti šios sąlygos logiškumą, prašė teismo išreikalauti iš kredito davėjo AB Luminor Bank duomenis apie visus atsakovės atliktus ar užskaitytus mokėjimus dengiant kreditą, apmokant palūkanas ir delspinigius (nuo kredito paėmimo 2009 m. iki bankroto paskelbimo 2014 m.), tačiau teismas šių duomenų neišreikalavo. Pagal apelianto prašymuose pateiktus skaičiavimus matyti, kad atsakovės negrąžinto kredito likusi dalis yra žymiai mažesnis nei nurodė bankas. Atsakovė, kaip kredito gavėja, bankui mokėjimus vykdė reguliariai, o jei mokėjimų atsilikimas būtų buvęs didelis, elgdamasis protingai bankas būtų ėmęsis veiksmų susigrąžinti paskolintus pinigus. Todėl siekiant išsiaiškinti realią situaciją, prašomus duomenis išreikalauti būtina.
    3. Ginčytina sutarties sąlyga turi būti aiškinama kredito gavėjo (vartotojo) naudai (CK 6.193 str. 4, 5 d.). Ši sąlyga niekaip nepablogina banko galimybės atgauti kreditą su palūkanomis, kadangi bankas turi pakankamai kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, o atsakovės buvusiems darbuotojams (pirmos eilės kreditoriams) kitos galimybės atgauti įsiskolinimus iš atsakovės nebebus. Bankas turi užsitikrinęs žymiai didesnę sumą nei faktinis atsakovės negrąžintas kredito likutis su palūkanomis ir baudomis, tačiau niekas nekontroliuoja, kiek pinigų bankas atgavo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl banko finansinių reikalavimų tikslinimo, nesiaiškino, kokias sumas bankas gavo (byloje nėra atsiskaitymo su banku išklotinės).
    4. Nepagrįstas teismo aiškinimas, kad 2013-07-17 susitarime apibrėžta sąvoka ,,Maksimaliąja hipoteka/įkeitimu užtikrinama suma – tai suma, kurią sudaro netesybos ir nuostoliai, banko patirti dėl įsipareigojimo nevykdymo“ neapima ir pagrindinės prievolės neįvykdymo. Sąvoka ,,nuostoliai“ apima ir neįvykdytą pagrindinę prievolę, ir iš to kylančias pasekmes, kadangi neįvykdyta pagrindė prievolė yra tiesioginiai nuostoliai.
    5. Teismas nepasisakė dėl svarbios aplinkybės, kad bankas, teikdamas savo finansinį reikalavimą bankroto administratorei, nepateikė 2013-07-17 kreditavimo sutarties pakeitimo, kuriame buvo susitarta dėl maksimalios hipoteka/įkeitimu užtikrinamos sumos, todėl bankroto administratorė negalėjo tinkamai įvertinti banko finansinio reikalavimo.
    6. Teismas nepasisakė dėl pirminės hipotekos sąlygų nepakeitimo forminant antrinę hipoteką. Hipotekos registras yra viešas ir skirtas ne tik hipotekos sutarties dalyviams. Todėl imperatyvios CK 4.185 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos nesilaikymas yra esminis pažeidimas, pažeidžiantis kitų kreditorių teises ir viešą interesą.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB Luminor Bank prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. 613 158,54 Eur sumos, kaip maksimaliąja hipoteka/įkeitimu užtikrinamos sumos, nustatymas sudarant 2013-07-17 susitarimą reiškia tai, kad iš įkeisto turto vertės jo realizavimo atveju tenkinamas visas banko pagrindinis reikalavimas (kreditas ir palūkanos), o netesyboms ir nuostoliams (jeigu tokie būtų) dengti negalėtų būti skiriama daugiau negu 613 158,54 Eur. Tokią išvadą vienareikšmiškai patvirtina ir 2009-02-12 kreditavimo sutarties bendrosios dalies (pagal 2013-07-17 susitarime išdėstytą jos redakciją) sąvokų dalyje pateikta maksimaliąja hipoteka/įkeitimu užtikrintos sumos samprata, pagal kurią tai yra suma, kurią sudaro netesybos ir nuostoliai, banko patirti dėl hipoteka/įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo nevykdymo. Sudarant 2013-07-17 susitarimą, kuriuo buvo nuspręsta atnaujinti ir tęsti sutartinius santykius su atsakove, ir atsakovės skoliniams įsipareigojimams viršijant 1 000 000 Eur, kaip tik buvo susitarta dėl papildomų užtikrinimo priemonių nustatymo (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11.8 ir 11.9 p.) ir banko interesų didesnio apsaugojimo, o ne nustatyti apribojimai bankui gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto atsakovės įsipareigojimų nevykdymo atveju.
    2. Apelianto teiginiai, kad nuostoliai apima (turėtų apimti) ir neįvykdytą prievolę atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pagal 2009-02-12 kreditavimo sutartį vien negrąžinto kredito suma sudarė 1 188 108,69 Eur, todėl bankas turėjo teisę ir visiškai pagrįstai iš skrydžių treniruoklio pardavimo gavo visą 1 104 614,32 Eur sumą, kuri visa nukreipta pagal 2009-02-12 kreditavimo sutartį negrąžinto kredito dengimui. Reikalavimas dėl negrąžinto kredito ir palūkanų sumokėjimo nėra reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, tai yra reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natūra.
    3. Sąlyga dėl maksimaliąja hipoteka/įkeitimu užtikrinamos sumos ir jos turinys yra visiškai aiškūs, jokių abejonių dėl jos nėra. Apeliantas nėra šios sutarties šalis, sutartis nėra vartojimo, todėl vartojimo teisinius santykius reguliuojančios nuostatos nėra ir negali būti taikomos.
    4. Apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pirminės hipotekos sąlygų nepakeitimo forminant antrinį įkeitimą, yra neaktualūs, kadangi iš skrydžio treniruoklio pardavimo gautos sumos neužteko padengti kredito netgi pagal 2009-02-12 kredito sutartį. Kita vertus, skrydžio treniruoklis antriniu įkeitimu įkeistas to paties asmens ir tam pačiam kreditoriui (bankui), o tokiais atvejais joks papildomas pirmos įkeitimo sutarties sąlygų pakeitimas nėra būtinas.
    5. Banko finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl apeliantas neturi teisės jo ginčyti ir po 2 metų nuo šio reikalavimo patvirtinimo reikalauti banko pateikti duomenis apie atsakovės atliktus mokėjimus. Patvirtinti finansiniai reikalavimai bankroto bylos eigoje gali būti tikslinami ir jų gali būti atsisakoma, tačiau tai gali būti daroma dėl po bankroto bylos iškėlimo atsiradusių aplinkybių. Banko pareikšto finansinio reikalavimo sumos sutapo su atsakovės bankroto administratoriaus turimais duomenimis apie atsakovės skolas.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015-04-22 nutartimi atsakovės BUAB ,,PTC-1“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus Luminor Bank 2 294 400,51 Eur dydžio hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas. Dalis šio reikalavimo (1 326 808,32 Eur) kildinama iš tarp atsakovės ir banko 2009-02-12 sudarytos kreditavimo sutarties, kuri pakeista 2013-07-17 susitarimu. Šis reikalavimas be kitų kredito gavėjos (atsakovės) įsipareigojimų užtikrinimo priemonių, užtikrintas skraidymo treniruoklio įkeitimu, kuris bankroto procese parduotas, o iš jo gauta didžioji dalis sumos (1 104 614,32 Eur) pervesta bankui, kaip hipotekos kreditoriui.
  2. Pagal 2009-02-12 kreditavimo sutartį bankas atsakovei (kredito gavėjai) suteikė 1 940 000 Eur kreditą; šios sutarties 11 punkte įtvirtintos kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant ir hipoteką bei skrydžio treniruoklio įkeitimą (11.2 punktas). Atsakovei netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal 2009-02-12 kreditavimo sutartį, ji buvo nutraukta. 2013-07-17 šalys sudarė susitarimą dėl 2009-02-12 kreditavimo sutarties atnaujinimo bei atnaujintos sutarties sąlygų pakeitimo. Šiame susitarime šalys užfiksavo, kad 2013-07-17 datai atsakovės paimta ir negrąžinta paskola pagal 2009-02-12 sutartį yra 1 188 108,69 Eur. Susitarime taip pat įtvirtinta, kad nežiūrint atnaujintos 2009-02-12 kredito sutarties sąlygų pakeitimo, visos anksčiau sudarytos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės lieka galioti, o kredito sutarties specialiosios dalies 11 punktas, kuriame įtvirtintas kredito gavėjo įsipareigojimų užtikrinimo priemonės, papildomos naujais 11.8 ir 11.9 papunkčiais: 11.8 punkte nustatytas naujas įkeitimo objektas, o 11.9 punkte įtvirtinta, kad maksimaliąja hipoteka/įkeitimu užtikrinama suma yra 613 158,54 Eur.
  3. Apelianto teigimu, 2013-07-17 susitarime įtvirtinta maksimalios hipotekos/įkeitimo suma (613 158,54 Eur) galioja visam atsakovės įkeistam turtui, t. y. iš įkeisto turto banko, kaip hipotekos kreditoriaus, bet kokio pobūdžio reikalavimas atsakovei negalėtų būti dengiamas didesne nei 613 158,54 Eur suma. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. 2013-07-17 susitarime yra apibrėžta maksimaliąja hipoteka/įkeitimu apibrėžtos sumos sąvoka – tai suma, kurią sudaro netesybos ir nuostoliai, banko patirti dėl hipoteka/įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo nevykdymo.
  4. Tokia susitarimo nuostata atitinka ir 2013-07-17 susitarimo sudarymo metu hipotekos santykius reglamentuojančias teisės normas – pagal nuo 2012-07-01 galiojančią CK 4.174 straipsnio redakciją hipoteka užtikrinamas tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.), o šalys hipotekos sandoryje gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka (CK 4.174 str. 2 d.). Šios taisyklės taikomos ir įkeitimui (CK 4.199 str. 4 d.). Be to, nelogiška, kad bankas, atnaujinęs sutarties vykdymą ir šalims nustačius, kad atsakovės grąžintina kredito suma bankui yra 1 188 108,69 Eur, apribojo prievolių užtikrinimą tik 613 158,54 Eur suma.
  5. 2009-02-12 kreditavimo sutarties su vėlesniais papildymais, įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos dvi turto hipotekos ir įkeitimo sutartys. Šiomis sutartimis įkeistas skirtingas turtas. Ginčas kilo dėl lėšų, gautų realizavus 2009-02-12 įkeistą skrydžio treniruoklį. 2009-02-12 skrydžio treniruoklio įkeitimo sutartis niekada nebuvo keičiama. Ja užtikrintas viso kredito sutartimi suteikto kredito ir palūkanų grąžinimas. 2013-07-17 hipotekos/įkeitimo sutartimi buvo įkeistas kitas turtas (kitas treniruoklis) ir šia sutartimi nustatyta maksimalioji hipoteka/įkeitimas vykdant išieškojimą iš papildomai įkeisto turto. Tačiau pastaroji sutartis niekaip nepakeitė 2009-02-12 hipotekos/įkeitimo sutarčių. Todėl realizavus 2009-02-12 hipotekos/įkeitimo sutartimi įkeistą treniruoklį gautos lėšos pagrįstai buvo skirtos įkaito turėtojo turtinių reikalavimų tenkinimui.
  6. Apeliantas pirmosios instancijos teismui ir atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė bankui yra grąžinusi daugiau lėšų nei banko nurodyta negrąžinto kredito dalis. Kaip matyti iš banko pateikto prašymo patvirtinti jo finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2009-02-12 kreditavimo sutarties, kuris pakeistas 2013-07-17 susitarimu, jo prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą sudaro 1 188 108,69 Eur negrąžintas kreditas, 134 276,61 Eur palūkanos ir 4 423,02 Eur delspinigiai (8 t., b. l. 2), jame nėra atskirai išskirta 613 158,54 Eur delspinigių ir nuostolių suma. Tai reiškia, kad ši suma (613 158,54 Eur) įeina į banko patvirtintą 1 188 108,69 Eur negrąžinto kredito sumą. Todėl sutiktina su apelianto teiginiais, kad banko patvirtintas finansinis reikalavimas yra didesnis, nei atsakovės bankui negrąžintos kredito įmokos, kadangi į negrąžintą 1 188 108,69 Eur kredito likutį yra įskaičiuotos ir 613 158,54 Eur dydžio netesybos bei nuostoliai. Tačiau toks šalių susitarimas dėl skolinių įsipareigojimų skaičiavimo būdo neprieštarauja įstatymui ir nėra nuginčytas.
  7. Trečiasis asmuo AB Luminor Bank apeliacinės instancijos teisme patyrė 338,80 Eur advokato išlaidų (9 t., b. l. 9-10). Atsižvelgiant į tai, kad bankas nepilnai atskleidė informaciją apie negrąžinto kredito dydį, atlygintinų advokato išlaidų dydis mažinamas iki 200 Eur (CPK 93 str. 4 d.).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Priteisti trečiajam asmeniu Luminor Bank (juridinio asmens kodas 112029270) iš trečiojo asmens R. P. (asmens kodas ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Proceso dalyviai